Civilinė byla Nr. e2-10671-584/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05948-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos

                                              35.3.6.; 35.5.; 42.10.; 44.5.1.;

63.3.; 99.3.;99.5.;

114.11.;116.5.1.; 116.5.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

PRIIMTAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti iš atsakovo 57,92 EUR paskolą, 58,10 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR žyminį mokestį. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovas nepareikš atsiliepimo (b. l. 3-6).

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti per jo šeimos narę (b. l. 9) (CPK 123 str. 3 d.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, todėl tokiu atveju esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Į bylą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – vartojimo kredito sutarties sąlygos, sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė 2011-11-26 suteikė atsakovui 57,92 EUR (199,99 Lt) dydžio paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti 2012-02-08 kartu su 128,14 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Atsakovas iki šiol negrąžino 57,92 EUR paskolos sumos, ši suma pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl priteistina ieškovės naudai iš atsakovo (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).

Vadovaudamasi sutarties 7.1 punktu, ieškovė atsakovui paskaičiavo 249,00 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas po kredito grąžinimo termino nuo 2012-02-09 iki 2012-08-22, kurių suma sudaro 58,10 EUR ir prašo priteisti jas iš atsakovo. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 249,00 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 57,92 EUR (199,99 Lt) sumą, patyrė būtent tokio dydžio 58,10 EUR (200,61 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo, todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos 57,92 EUR ir prašomų priteisti palūkanų dydį 58,10 EUR, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 29,05 EUR (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, priteisiant šią sumą iš atsakovo (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Likusi reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).

Ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d. ir 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas minimalus pagal ieškinio sumą sumokėtas žyminis mokestis – 15,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 285 str., 286 str., 287 str. 1 d., 279 str. 2 d.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, buveinė Kauno m., Jonavos g. 254A, a.s. Nr. LT91 7300 0101 1149 6911, Swedbank, AB, b.k. 73000, naudai 57,92 EUR (penkiasdešimt septynių eurų 92 ct) skolą, 29,05 EUR (dvidešimt devynis eurus 05 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą – 86,97 EUR – sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 EUR (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. ir 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Diana Jasaitienė