Civilinė byla Nr. 3K-3-538/2006 (S)
Procesinio sprendimo
kategorijos:
75.8, 78.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos
pirmininko), Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Z. kasacinį skundą
dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei S. Z. dėl turto
padalijimo ir atsakovės S. Z. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl turto padalijimo,
išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, byloje dalyvaujant Alytaus miesto
savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. Z.
pareiškė ieškinį, kuriuo prašė padalyti santuokoje su atsakove S. Z. įgytą
turtą: atsakovei priteisti 36 200 Lt vertės dviejų kambarių butą su rūsiu,
esantį (duomenys neskelbtini), o jam – 247 Lt vertės 0,34 ha žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 17 976,50 Lt piniginę
kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovas nurodė, kad
1988 m. gruodžio 23 d. su atsakove sudaryta santuoka buvo nutraukta Alytaus
rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 4 d. sprendimu. Po to šalys gyveno
kartu, tvarkė bendrą ūkį, santuokos nutraukimas įstatymo nustatyta tvarka
įregistruotas tik 2002 m. liepos 23 d. Šalių santuokinis turtas nebuvo
padalytas. Prašomas padalyti turtas įgytas santuokos metu, sutuoktiniams
priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl, ieškovo nuomone,
dalytinas lygiomis dalimis.
Atsakovė
S. Z. pareiškė priešieškinį, prašydama: pripažinti jos asmenine nuosavybe
4000 Lt vertės 0,34 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini); nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
padalyti dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei
priteisiant 2/3 dalis, o ieškovui – 1/3 dalį; pakeisti Alytaus rajono apylinkės
teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, kuriuo iš ieškovo šalių dukteriai V. Z.
išlaikyti priteista po 125 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki
pilnametystės, nustatant išlaikymą turtu –12 066,64 Lt vertės 1/3 dalimi
dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė,
kad 2001 m. lapkričio 27 d. įsigytas 0,34 ha ploto ginčo žemės sklypas yra
jos asmeninė nuosavybė, nes pirktas už 2001 m. lapkričio 26 d. gautą paskolą,
kurią ji grąžino iš asmeninių lėšų. Žemės sklypo rinkos verte turėtų būti
pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 4000 Lt kaina. Atsakovė prašė
teismo pakeisti priteisto dukters išlaikymo formą, nes ieškovas neteikė
išlaikymo periodinėmis išmokomis, todėl iki 2005 m. birželio 1 d. susidarė 4375
Lt skola. Atsakovės nuomone, vaiko interesus geriau atitiks išlaikymas turtu,
nes bendras gyvenimas su ieškovu neįmanomas, jis girtauja, triukšmauja.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono
apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį
tenkino iš dalies: nustatė, kad ieškovui V. Z. atitenka 1/3 dalis santuokoje
įgyto turto, o atsakovei S. Z. – 2/3 dalys; priteisė ieškovui asmeninės
nuosavybės teise 4000 Lt vertės 0,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), įpareigodamas jį išmokėti atsakovei 2666 Lt kompensaciją už
2/3 dalis sklypo vertės, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei
asmeninės nuosavybės teise 24 133,28 Lt vertės 2/3 dalis buto su rūsiu,
esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 12 066,64 Lt vertės
1/3 dalį šio buto su rūsiu; pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m.
rugsėjo 26 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnametei V. Z., gim. 1990 m.
sausio 29 d., priteisimo iš V. Z., priteisiant V. Z. išlaikymą turtu – ieškovui
priteista 1/3 dalimi buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); kitą
priešieškinio dalį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametė
duktė gyvena su motina, yra jos išlaikoma, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu,
mažindamas šeimos biudžetą, atsakovės pajamos 2000-2003 metais buvo gerokai didesnės
nei ieškovo, teismas nukrypo nuo santuokinio turto lygių dalių principo ir
priteisė ieškovui 1/3 dalį turto, o atsakovei – 2/3 dalis. Teismas taip pat
padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 0,34 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), yra įgytas už jos asmenines lėšas ir kad šio turto įgijimo
metu buvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įsigyti jį asmeninėn nuosavybėn.
Konstatavęs, kad ieškovas nevykdė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m.
rugsėjo 26 d. sprendimo dėl nepilnametės dukters V. Z. išlaikymo,
įsiskolinimo suma yra didelė, ieškovas nuolatinių pajamų neturi ir nėra
pagrindo tikėti, kad jis galės mokėti periodines išmokas dukteriai išlaikyti,
be to, teismo priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į dukters poreikius, yra per
mažas, teismas pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d.
sprendimu priteistą V. Z. išlaikymo formą į išlaikymą turtu – 1/3 dalimi buto
su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2006 m. vasario 27 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m.
lapkričio 8 d. sprendimą pakeitė – ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
nustatė, kad ieškovui V. Z. atitenka 1/3 dalis santuokoje įgyto turto, o
atsakovei S. Z. – 2/3 dalys; priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 0,34
ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei
asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini);
priteisė iš atsakovės ieškovui 9400 Lt piniginę kompensaciją; pakeitė Alytaus
rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteisto
išlaikymo nepilnametei V. Z., gim. 1990 m. sausio 29 d., iš V. Z. dydį,
priteisiant kas mėnesį po 250 Lt periodinių išmokų iki V. Z. pilnametystės.
Teismas, motyvuodamas priimtą nutartį, nurodė, kad atsakovei leistinomis
įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijus prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas
yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, apylinkės teismas sprendime pagrįstai
konstatavo, jog šalių dalytiną turtą sudaro butas ir žemės sklypas, taip pat
pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad
teismas be pagrindo netaikė ieškovo pasiūlyto buto padalijimo būdo visą butą
natūra paskiriant atsakovei. Su tokiu buto padalijimo būdu sutiko pats
ieškovas, dviejų kambarių bute ieškovui paskyrus natūra dalį buto, atsakovei su
nepilnamete dukteria tektų gyventi viename kambaryje, be to, šalys nuolat
konfliktuoja. Dėl to kolegija atsakovei paskyrė natūra visą butą, o iš
atsakovės ieškovui priteisė 1/3 dalies buto vertės piniginę kompensaciją.
Kolegija nurodė, kad priteisti išlaikymą turtu yra tikslinga tuo atveju, kai
toks turtas nuolat duoda pajamų, kurios gali būti naudojamos vaikui išlaikyti.
Nagrinėjamoje byloje priteisus šalių nepilnametei dukteriai 1/3 dalį dviejų
kambarių buto, parduoti šią buto dalį ar ją išnuomoti ir tokiu būdu gauti
pajamų praktiškai neįmanoma, todėl ši buto dalis neturėtų reikšmės nepilnamečio
vaiko išlaikymui. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
išlaikymo dydis – 125 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į dabartinius šalių dukters
poreikius, yra aiškiai per mažas, todėl, pakeisdama sprendimo dalį dėl
išlaikymo formos pakeitimo, priteisė iš ieškovo 250 Lt dydžio mėnesinį
išlaikymą šalių nepilnametei dukteriai.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė
S. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d.
nutartį, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą
pakeisti ir priešieškinį patenkinti visiškai - pripažinti asmeninės nuosavybės
teisę į 4000 Lt vertės, 0,34 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims. Kasatorė
savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pagal CK 3.192
straipsnį teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi
nustatyti vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Apeliacinės
instancijos teismas nenustatė V. Z. poreikių turinio ir nemotyvavo, kodėl
nustatytas išlaikymo dydis – 250 Lt, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė
viena išlaiko ne tik V. Z., bet ir pilnametę savo dukterį V. M.
2. Išlaikymas turėtų
užtikrinti nuolatinį, reguliarų kasdienių vaiko poreikių tenkinimą. Ieškovas
niekur nedirba ir neteikia išlaikymo dukteriai, todėl išlaikymo kas mėnesį
mokamomis periodinėmis išmokomis forma nėra tinkamiausia V. Z., o jos
interesus geriausiai atitinka išlaikymas turtu.
3. Apeliacinės
instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m.
birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą
materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“
8-12 punktų nuostatų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. priimtą nutartį Nr.
3K-3-208/2005 ir 2004 m. balandžio 26 d. priimtą nutartį Nr. 3K-3-259/2004.
4. Atsakovė,
įsigydama ginčo žemės sklypą, aiškiai išreiškė valią jį įsigyti asmeninėn
nuosavybėn, o paskolą grąžino iš savo darbo užmokesčio jau po ištuokos
įregistravimo, todėl sklypas pripažintinas asmenine jos nuosavybe.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas V. Z. prašo skundą atmesti, savo pašymą
motyvuodamas šiais argumentais:
1. Teismai pagrįstai
padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė ginčo žemės sklypo įgijimo už jos asmenines
lėšas ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo prezumpcijos, jog
santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė.
2. Priteisus šalių
nepilnametei dukteriai 1/3 dalį dviejų kambarių buto, iš priteisto turto gauti
pajamų vaikui išlaikyti nėra galimybės, todėl netikslinga priteisti išlaikymą
tokia forma.
3. Apeliacinės
instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m.
birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą
materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“
8-12 punktuose išdėstytus teisės taikymo ir aiškinimo principus, įvertino vaiko
poreikių turinį, tinkamai parinko išlaikymo formą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovo V. Z. ir
atsakovės S. Z. santuoka sudaryta 1988 m. gruodžio 23 d., o nutraukta
Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 4 d. sprendimu. Po santuokos
nutraukimo šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Santuokos nutraukimas
įregistruotas 2002 m. liepos 23 d. Santuokos metu įsigytas turtas: dviejų
kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), 0,34 ha žemės
sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas įsigytas 2001 m.
lapkričio 27 d. panaudojus 2001 m. lapkričio 26 d. gautą 4000 Lt paskolą.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš ieškovo jo
dukteriai V. Z., gim. 1990 m. sausio 29 d., išlaikyti priteista po 125 Lt
kiekvieną mėnesį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės.
Ieškovas neteikė išlaikymo, todėl iki 2005 m. birželio 1 d. susidarė
4375 Lt skola.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 3.89 straipsnio taikymo,
ginčijant įstatyminę prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo,
yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė
Įstatyminis
sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po
santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šios nuostatos išimtį
nustato CK 3.89 straipsnis. Jo 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal
kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei:
turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš
sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta valia įgyti turtą
asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje reikšmingi faktai: šalių žemės
sklypas buvo įgytas neįregistravus ištuokos; bylos šalys bendrai tvarkė kitą
savo bendrą turtą (buto pardavimas); 2001 m. lapkričio 27 d. notarinė
sutartis, kurios 1 punkte išreikšta kasatorės valia įgyti butą bendrosios
jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu. Šie faktai neatitinka CK 3.89
straipsnio 1 dalyje nustatytų turto priskyrimo asmeninei nuosavybei
kriterijų. Teismai, nepripažindami žemės sklypo atsakovės asmenine nuosavybe,
šių įstatymo nuostatų nepažeidė.
Dėl santuokinio turto
padalijimo
Pagal CK 3.118
straipsnį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatomas bendras
sutuoktinių turtas, priteisiamos iš šio turto mokėtinos skolos. Jeigu sudarius
turto balansą paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas
sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė bendrą
turtą: butą ir žemės sklypą, iš viso – 40 200 Lt vertės. Solidariųjų
prievolių sutuoktiniai neturėjo. Teismas neįvertino byloje nustatyto fakto, kad
ieškovas turi asmeninio tęstinio pobūdžio prievolę išlaikyti nepilnametę
dukterį (CK 3.192 straipsnis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m.
rugsėjo 26 d. sprendimas). Priešieškinio pareiškimo momentu ieškovo skola
dukteriai buvo 4375 Lt. Tokio dydžio skolinis reikalavimas turėjo būti
sumokėtas iš ieškovui tenkančio turto dalies, o ieškovui priteista likusi jam
tenkančio turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2, 5 dalis). Teismas nepilnametį
kreditorių privalėjo apginti vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi.
Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai dalijant sutuoktinių turtą
paaiškėja, jog vienas iš sutuoktinių nevykdo išlaikymo prievolės, išlaikymo
skola turi būti priteista iš sutuoktinio nepilnamečio vaiko naudai ir nesant
pareikšto tokio reikalavimo (CK 3.118 straipsnio 2 dalis, CPK 376 straipsnio 3
dalis).
Santuokinis turtas
padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos
svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių
dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje nurodytos
aplinkybės, kurios pripažintinos svarbiomis: sveikatos būklė, turtinė kiekvieno
sutuoktinio padėtis, nepilnamečių vaikų interesai. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas suformavo teismų praktiką, kad, nukrypstant nuo lygių dalių principo,
turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias
turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų
interesus. Nustačius kelias tokias aplinkybes, reikšmingas nukrypimui nuo lygių
dalių principo, būtina nurodyti, kuriai iš jų teikiamas prioritetas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
balandžio 10 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-251/2006). Svarbių aplinkybių sąrašas
teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinio giminaičių
prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (jau minėtoje kolegijos nutartyje); vieno
iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją
jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-126/2006);
kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį
turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. priimta nutartis Nr.
3K-3-226/2005). Teismai nukrypsta nuo lygių dalių principo, atsižvelgdami į
nepilnamečių vaikų interesus. Ši svarbi įstatyminė aplinkybė reikšminga,
nukrypstant nuo lygių dalių principo, ginant tiek vieno, tiek kelių vaikų
interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-435/2004).
Nagrinėjamoje byloje
teismai nustatė nelygias šalių dalis į bendrą turtą. Kolegija konstatuoja, kad,
atsižvelgdami į nepilnametės dukters interesus, teismai tinkamai taikė CK
3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių
dalių principo. Atsakovei teko 26 800 Lt vertės turtas, o ieškovui –
13 400 Lt vertės. Atsakovei natūra buvo paskirta 2/3 dalys buto, o
ieškovui – 1/3 dalis buto ir žemės sklypas. Ieškovui priteisiant santuokinio
turto dalį nebuvo atsižvelgta į įrodytą faktą, kad 2005 m. birželio 1 d.
ieškovas skolingas už nepilnametės dukters išlaikymą 4375 Lt. Ieškovui
priteistino turto dalis turi būti mažinama skolos dydžiu nepilnametei
dukteriai, todėl ieškovui galėjo būti priteista likusi turto dalis už 9025 Lt.
Nagrinėjamoje byloje paskirstant šalių turtą – butą ir žemės sklypą – šalims
turi reikšmės tolimesnis ieškovo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei
dukteriai vykdymas. Ieškovui tenkanti buto dalis – iš esmės vienintelis
objektas, į kurį gali būti nukreiptas išlaikymo prievolės vykdymas.
Atsižvelgiant į tokios prievolės nevykdymą iki turto padalijimo, kai dukters
kasdienius poreikius tenkino atsakovė, o ieškovas išlaikymo net priverstine
tvarka nevykdė, laikytina, kad nepilnametės dukters išlaikymui užtikrinti
tinkamiausias būdas yra išlaikymo formos periodinėmis įmokomis pakeitimas į
išlaikymą turtu, priteisiant V. Z. nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto,
kuriuo nepilnametė naudojasi (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Ieškovo išlaikymo
prievolė baigsis 2008 m. sausio 29 d., todėl šiuo laikotarpiu, paskiriant
ieškovui tenkančio buto dalį dukteriai, išlaikymo vertė nebūtų per didelė, kai
šia buto dalimi bus padengta ir 4375 Lt išlaikymo skola. Paskyrus ieškovui
tenkančią 12 066,64 Lt vertės buto dalį jo išlaikymo prievolei įvykdyti, jam
lieka 1333,36 Lt vertės santuokinio turto, todėl, priteisus ieškovui 4000 Lt
vertės žemės sklypą natūra, jis turi sumokėti atsakovei 2/3 dalis sklypo vertės
kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su turto padalijimu
ne lygiomis dalimis, nesprendė ieškovo skolos nepilnametei dukteriai klausimo
bei, neatsižvelgęs į reikšmingą šios prievolės nevykdymo aplinkybę, nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d.
priimta nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Pirmosios instancijos teismas tinkamai
taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
teismų praktikos, todėl šios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės
teisingas ir pagrįstas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad
1/3 dalis buto priteisiama ieškovui, po to ši priteisiama šalių dukteriai,
priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra prieštaringa. Ieškovui negalėjo
būti priteista buto dalis, nes tas turtas priteistas jo išlaikymo prievolei
įvykdyti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,
kuria ieškovui priteista 1/3 dalis buto, panaikintina, o kitos sprendimo
dalys paliktinos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 2, 3 punktai).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį.
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo
dalį, kuria ieškovui V. Z. priteista asmeninės nuosavybės teise 12 066,64
Lt vertės 1/3 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pašalinti iš sprendimo
rezoliucinės dalies žodžius „priteisto šiuo sprendimu V. Z., asmens kodas (duomenys
neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise“.
Kitą Alytaus rajono
apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo
dienos.
Teisėjai Pranas
Žeimys
Algis Norkūnas
Janina Stripeikienė