Civilinė byla Nr. 3K-3-593/2007

Procesinio sprendimo kategorija 40.2

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Česlovo Jokūbausko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Autostartas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Sentovart Industrial Group LTD ieškinį atsakovui UAB „Autostartas“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Sentovart Industrial Group LTD prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Autostartas“ 19 168,59 Lt skolos, 2114,11 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 638,48 Lt žyminio mokesčio ir 2242 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. birželio 16 d. šalys sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. ZT 0001. Už suteiktas pagal šią sutartį paslaugas ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma – 14 850 Lt, tačiau atsakovas sumokėjo tik 3104,93 Lt ir yra skolingas ieškovui 11 745,07 Lt, taip pat privalo mokėti sutartyje nustatytus 0,5 proc. dydžio delspinigius – 2114,11 Lt. Be to, atsakovas su ieškovu ne visiškai atsiskaitė už suteiktas ekspedijavimo paslaugas: pagal 2006 m. liepos 25 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. ZT-D 004 1810 eurų sumai yra skolingas 400 eurų, o pagal 2006 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą-faktūrą Nr. ZT-D 002 – 1750 eurų, iš viso 2150 eurų (7423,52 Lt).

            Atsakovas UAB „Autostartas“ atsiliepime pripažino, kad ieškovas suteikė jam paslaugų už 14 850 Lt; atsakovas sumokėjo 3104,93 Lt, o likusią sumą 2006 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu užskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą pagal 2006 m. liepos 31 d. pretenzijas Nr. 1717 ir Nr. 1718 ir PVM sąskaitas-faktūras Serija PR. Nr. G1717-M ir Serija PR. Nr. G1718-M. Pretenzijoje Nr. 1717 buvo nurodyta, kad pagal muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. ZT 0001 ieškovo darbuotojai netinkamai užpildė krovinių dokumentus, dėl to atsakovui buvo padaryta 400 eurų žala, kurią jis įskaitė kaip skolos sumokėjimą ieškovui. Atsakovas taip pat nėra skolingas ieškovui 1750 eurų. Dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovas išsiuntė ieškovui pretenziją Nr. 1804 ir sąskaitą Nr. PR G1804-M 1200 eurų sumai.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovui Sentovart Industrial Group LTD iš atsakovo UAB „Autostartas“ 20 226 Lt skolos, 1607 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo 20 226 Lt sumos nuo 2006 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Autostartas“ apeliacinį skundą, 2007 m. liepos 26 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismai nustatė, kad 2006 m. birželio 16 d. šalys sudarė muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį. Už suteiktas paslaugas pagal šią sutartį ieškovas išrašė bei atsakovui pateikė apmokėti sąskaitas-faktūras bendrai 14 850 Lt sumai. Atsakovas už suteiktas muitinės tarpininko paslaugas iki ieškinio pateikimo dienos sumokėjo 3104,93 Lt ir liko skolingas ieškovui 11 745,07 Lt. Atsakovas neginčija šios 11 745,07 Lt skolos, taip pat 2150 eurų (7423,52 Lt) skolos ieškovui už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, tačiau teigia, kad šios jo prievolės pasibaigė atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Teismai nustatė, kad atsakovas 11 745,07 Lt prievolei įvykdyti įskaitė priešpriešinį reikalavimą, susidedantį iš 5445,07 Lt pagal sąskaitą-faktūrą Nr. PR G1718-M ir 6300 Lt pagal sąskaitą-faktūrą Nr. PR G1717-M, šias sumas įvardydamas baudomis už neteisingą dokumentų sutvarkymą. Įskaitymą atsakovas atliko išsiųsdamas ieškovui 2006 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad, negavus atsakymo per tris dienas, atsakovas laikys, jog ieškovas su užskaitymu sutinka. Atsakovas taip pat nurodė nesąs skolingas ieškovui 1750 eurų; dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovui buvo išsiųsta pretenzija Nr. 1804 ir sąskaita Nr. PR G1804-M 1200 eurų sumai. Teismai padarė išvadą, kad atsakovo atlikti įskaitymai pagal CK 6.130 ir 6.131 straipsnius negali būti laikomi tinkamais bei galiojančiais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo reikalavimas atitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, pagal kurias įskaitomas gali būti tik priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas arba apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Be to, pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, tačiau pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Atsakovas UAB ,,Autostartas“, ieškovui pateiktame pranešime dėl priešpriešinės prievolės įskaitymo nurodydamas, kad ,,negavę patvirtinimo per 3 dienas, laikysime, kad su užskaitymu sutinkate“, nurodė terminą bei reikalavo kitos šalies susitikimo. Tai prieštarauja CK 6.131 straipsnio 1 dalies esmei ir, vadovaujantis CK 6.131 straipsnio 2 dalimi, daro pranešimą dėl įskaitymo negaliojantį. Dėl to teismai tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 11 745,07 Lt už ieškovo atliktas muitinės tarpininko paslaugas bei 7423,52 Lt už suteiktas ekspedijavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, manydamas, jog jis patyrė nuostolių dėl ieškovo netinkamo prievolės vykdymo, gali kreiptis į teismą su ieškiniu. Nesant atsakovo pareikšto priešinio reikalavimo, teismas nevertino atsakovo argumentų dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti atsakovo įskaitymą, nes ieškovas, pareikšdamas ieškinį, kartu ginčijo ir atsakovo reikalavimo dėl 11 745,07 Lt baudų už neteisingą dokumentų sutvarkymą pagrįstumą, todėl atlikti įskaitymą draudžiama pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad, esant šalių ginčui dėl atsakovo nurodyto reikalavimo pagrįstumo, yra pagrindas manyti, jog nėra vienos iš būtinųjų įskaitymo sąlygų – priešpriešinio reikalavimo dydžio, todėl įskaitymas neįmanomas ir dėl įskaitymo sąlygų nebuvimo. Teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus, kad teismas, savo iniciatyva pripažinęs niekiniu vienašalį priešpriešinio reikalavimo įskaitymo sandorį, peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegija nurodė, kad, atsakovui ieškinio nepagrįstumą grindžiant priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymu, teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, privalėjo įvertinti atsakovo išdėstytus argumentus dėl įskaitymo ir pripažinti juos pagrįstais arba atmesti. Spręsdami klausimą dėl netesybų, teismai taikė CK 1.5 straipsnį, 6.73 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgdami į tai, kad prievolė iš dalies yra įvykdyta, reikalaujamas 0,5 proc. dydžio netesybas sumažino iki 0,25 proc. – 1057 Lt. Teismai iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė 607 Lt žyminio mokesčio bei 1000 išlaidų už kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės ,,Žvilgsnis iš arčiau“ suteiktas teisines paslaugas. Teismai taip pat konstatavo, kad ieškovas turi civilinį procesinį veiksnumą pagal CPK, o ieškinį pasirašė įgalintas vesti bylą asmuo (CPK 38, 41, 55, 59 straipsniai), todėl atsakovo argumentus dėl ieškovo atstovo įgalinimų nebuvimo atmetė.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Autostartas“ prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, kartu ginčijo ir atsakovo reikalavimo dėl 11 745,07 baudų už neteisingą dokumentų sutvarkymą pagrįstumą, nurodė byloje nenustatytas aplinkybes. Ieškovas neginčijo atsakovo atlikto įskaitymo pagrįstumo, t. y. jo materialinio turinio, sumos ir jos atsiradimo pagrindų, o pasisakė tik dėl įskaitymo negaliojimo dėl to, kad jis, ieškovo teigimu, pareikštas su sąlyga. Pagal CK 6.131 straipsnį ir 1.63 straipsnio 3 dalį įskaitymas laikytinas vienašaliu sandoriu. Toks vienašalis sandoris buvo atliktas, materialinis reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu ieškovo nebuvo suformuluotas, atitinkamai atsakovo atsikirtimai buvo sukoncentruoti į ieškinio dalyką, t. y. skolos egzistavimo klausimą, jokių kitokių reikalavimų ar ginčijamų baudų ir jų kilmės ieškovas nenurodė. Atsakovo atliktas įskaitymas atitinka įstatymo reikalavimus ir nepatenka į CK 6.134 straipsnyje išdėstytą baigtinį sąrašą atvejų, kai įskaitymas draudžiamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės tais pačiais motyvais palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesilaikė reikalavimo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir neištaisė teismo padarytų teisės bei fakto klaidų. Taigi buvo pažeistos CPK 263 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatos bei netinkamai taikyti CK 6.130, 6.131, 6.134 straipsniai.

            2. Byloje nebuvo suformuluotas ieškinio reikalavimas atsakovo vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismai be teisinio pagrindo klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sprendė savo iniciatyva. Pripažinti įskaitymą (sandorį) negaliojančiu ex officio nesant ginčo šalies reikalavimo teismas gali tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma, pripažinti tokį sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001). Taigi teismai, priimdami skundžiamus sprendimą ir nutartį, peržengė ieškinio ribas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. 

            3. Teismai netinkamai taikė CPK 38, 41, 55, 59 straipsnius. Ieškinio pateikimo ir sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo bei atstovavimo teisme pasirašymo metu ieškovo atstovo įgaliojimai buvo pasibaigę. Ieškovo atstovas V. V. nepateikė teismui galiojančio pareigų patvirtinimo pažymėjimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl tinkamo ieškovo atstovavimo ir įgaliojimų buvimo, rėmėsi neįrodytomis aplinkybėmis. 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Sentovart Industrial Group LTD prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovo atlikti įskaitymai yra negaliojantys, nes pranešimuose apie įskaitymus buvo nurodyti įskaitymo terminai bei sąlyga. Taigi pranešimas apie įskaitymą prieštarauja CK 6.131 straipsnio nuostatoms, o sąlygos ir termino nurodymas įskaityme, vadovaujantis CK 6.131 straipsnio 2 dalimi, daro jį negaliojantį. Kasatoriaus argumentas dėl ieškovo atstovo įgalinimų nebuvimo taip pat yra nepagrįstas, nes iš ieškovo įstatų bei kitų teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo direktorius V. V. buvo ir yra tinkamas ieškovo atstovas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl prievolės pabaigos įskaitymu

 

            Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto (taip yra ir šios bylos atveju: ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties, o atsakovas – šios sutarties netinkamu vykdymu padarytos žalos). Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002, 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2006). Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini.

            Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios. Įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Įskaitymas turi būti besąlyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. Taigi įskaitymą atlikti sąlyginiu sandoriu draudžiama (CK 6.131 straipsnio 2 dalis, 1.66 straipsnis, 6.30-6.32 straipsniai).

Įstatymai įpareigoja šalis prievoles vykdyti bendradarbiaujant vienai su kita, t. y. įtvirtina šalių pareigą kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Teismai nustatė, kad atsakovas pranešė ieškovui apie prievolės įskaitymą. Minėta, įskaitymas yra vienašalis sandoris, ir jo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios. Tai, kad atsakovas, pranešdamas ieškovui apie piniginės prievolės įskaitymą, pranešime padarė tokį prierašą: „P. S. Negavę patvirtinimo per 3 dienas, laikysime, kad su užskaitymu sutinkate“, – negali būti suprantama kaip sąlygos ar termino įskaitymui atlikti nustatymas. Ši informacija gali būti suprantama bei aiškinama kaip atsakovo bendradarbiavimo pareigos tinkamas vykdymas bei siekis kuo greičiau išsiaiškinti kontrahento (ieškovo) požiūrį į tarp šalių iš sutarties atsiradusias problemas.

Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą, įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, institutas suponuoja procesinę situaciją, kad šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio, reikalaujant teismą tokį įskaitymą patvirtinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai aiškino, jog atsakovo nurodomas kaip atliktas įskaitymas nesvarstomas todėl, kad atsakovas nėra pareiškęs byloje priešieškinio. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme. Šioje byloje teismai išsiaiškino, kad atsakovas pareiškimą apie įskaitymą padarė bei ieškovui apie tai pranešė iki ieškovui užvedant šią civilinę bylą.

Teismai ieškovo ieškinio reikalavimus tenkino pripažinę, kad įskaitymas buvo negaliojantis pagal CK 6.131 straipsnio 2 dalį. Kasacinio teismo teisėjų kolegijai konstatavus teismų padarytą klaidą aiškinant įskaitymą reglamentuojančius įstatymus, konstatuotina ir tai, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo ginčijamu ieškovo prievolės pagal sutartį tinkamu vykdymu, buvo visiškai teismų netirtos. Tai reiškia, kad, panaikinus kasacine tvarka apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Grąžindama bylą iš naujo nagrinėti dėl to, kad nebuvo nustatytos esminės bylos aplinkybės, kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

           

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                               Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                                           Janina Januškienė

 

 

                                                                                                                           Česlovas Jokūbauskas