Civilinė byla Nr. e2S-888-643/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05608-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kramas statyba” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vangedas“ dėl skolos priteisimo ir avanso grąžinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Kramas statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Vangedas“ 9 748,50 Eur skolos, 9 000 Eur negrąžinto avanso, 491,43 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje buvo pateikusi reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir/ar turtinių teisių areštą, pareiškimo reikalavimų ribose, o jo nesat pinigines lėšas, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti ieškovės ieškinio ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovė dubliku prašė tenkinti ieškinį ir UAB „Vangedas“ 2020 m. gruodžio 29 d. vienašalį darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. VAN-2000401-1 pripažinti negaliojančiu. 

5.       Triplike atsakovė teismo prašė netenkinti ieškovės ieškinio ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 20 d. gautas ieškovės UAB „Kramas statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė prašė: 1) areštuoti atsakovės UAB „Vangedas“ nekilnojamąjį turtą (daiktus) 18 748,50 Eur sumai, o jų nesant ar nepakankant areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises 18 748,50 Eur sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove; 2) netenkinus pirmajame punkte nurodyto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa ieškinio reikalavimų apimtimi, taikyti apribojimus tik tai reikalavimo daliai, kurią atsakovė pripažįsta, tačiau dėl neaiškių priežasčių jos nepadengia: taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės UAB „Vangedas“ nekilnojamąjį turtą (daiktus) 6 748,50 Eur sumai, o jų nesant ar nepakankant areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises 6 748,50 Eur sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove.

7.       Prašyma grindė tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio ir 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ieškinio pateikimo dienai, todėl teikia pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės vertinimu, ieškinyje nurodomos aplinkybės ir dokumentai tikėtinai pagrindė atsakovės atžvilgiu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Nurodė, kad atsakovė dalį ieškinio pripažįsta, likusią dalį ginčijo daugiausiai paaiškinimais, nepateikiant argumentus pagrindžiančių statybos rangoje privalomų dokumentų net ir teismui įpareigojus tai padaryti. Paaiškino, jog 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad byloje atsakovė nepateikė priešieškinio, nes atsakovė turi finansinių ir kitokių sunkumų. 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu tai patvirtino ir papildė, kad ateityje galimai turtinė padėtis pagerės laimėjus kitą civilinę bylą. Ieškovė teikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2A-46-803/2022, kurioje paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovės naudai 10 600,71 Eur skolą, 1 145,50 Eur delspinigių, 435,60 Eur nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų ir 1 066,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl, ieškovės teigimu, atsakovė aiškiai deklaravo, kad vienintelis galimas atsiskaitymo šaltinis galėtų būti nauja laimėta byla, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo metu, kadangi minėtoms lėšoms dingus iš atsakovės banko sąskaitų, atsakovė nebeturės iš ko atsiskaityti su ieškove. Įvertinus atsakovės pripažįstamas faktines aplinkybes ir faktinius veiksmus iki teismo proceso pradžios bei jam prasidėjus, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kyla grėsmė, jog bus ar gali būti vengiama vykdyti teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. sausio 21 d. nutartimi nutarė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kramas statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kramas statyba“, juridinio asmens kodas 302841250, ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas“, juridinio asmens kodas 305082520, nekilnojamąjį turtą (daiktus) 18 748,50 Eur sumai, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises 18 748,50 Eur sumai, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove; iš areštuotų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vangedas“ leisti atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su darbuotojais bei ieškove pagal pareikštą reikalavimą. Teismas nutarė išaiškinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kramas statyba“, kad dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos; išaiškinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vangedas“, kad asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą. Nutartis vykdytina skubiai.

9.       Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui kelia ne tik atsakovės pripažintos aplinkybės, tačiau ir elgesys iki bylos iškėlimo ir ją iškėlus. Atsakovė teikė visiškai naujus (siurprizinius) dokumentus, t. y. 2020 m. gruodžio 29 d. vienašalį darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. VAN-2000401-1 (teismo proceso metu, praėjus beveik vieneriems metams – 2021 m. balandžio 2 d.). Minėtas aktas ieškovei pateiktas po ieškinio gavimo, atitinkamai pateikė lydinčią 2020 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija VAN Nr. 1057 – 80 278,05 Eur (taip pat 2021 m. balandžio 2 d.). Atsakovė atsisakė vykdyti teismo įpareigojimą dėl dokumentų pateikimo taip pat nevykdo net ir tos prievolės dalies, dėl kurios nėra ginčo byloje. Atsakovės teigimu, ji negali pateikti priešieškinio, yra susidūrusi su įvairaus pobūdžio (kompleksiniais) sunkumais vykdant ūkinę komercinę veiklą. Ieškovės manymu, atsakovė, gavusi pinigus iš kitos laimėtos civilinės bylos, gali pingines lėšas išvaistyti, paslėpti, vengiant atsiskaityti su ieškove net ir toje dalyje, kurioje pripažįsta susidariusį įsiskolinimą.

10.       Teismas nutartyje nurodė, kad pati atsakovė teismo posėdžių metu, vykusių 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. sausio 13 d., pasisakė dėl savo turtinės padėties, kad įmonėje yra finansinių sunkumų, taigi negali pateikti priešieškinio, t. y. sumokėti žyminio mokesčio. Atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad vienintelis galimas atsiskaitymo šaltinis galėtų būti nauja laimėta byla. Atsakovė turi tik 5 darbuotojus, grynasis pelnas sudarė 0 Eur. Creditinfo CO sistemoje registruota skolų suma – 2 700 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškinio suma laikytina didele atsakovei, o įvertinus atsakovės elgesį proceso metu manytina, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Atsakovė UAB „Vangedas“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-710-909/2022.

12.       Atskirajame skunde nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nekonstatavus atsakovės nesąžiningumo. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų ar bent duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Teismas nutartyje vadovavosi nebeaktualia praktika (2013 m.) apie prastą atsakovės finansinę padėtį ir didelę ieškinio sumą, kai tuo tarpu naujausioje teismų praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13.       Taip pat nurodo, kad teismas atsakovės nesąžiningumą laikė įrodytu remdamasis išimtinai ieškovės deklaratyviais teiginiais apie neva nesąžiningą atsakovės elgesį iki bylos iškėlimo ir po bylos iškėlimo – teikiant naujus siurprizinius dokumentus, atsisakymo vykdyti teismo įpareigojimą dėl dokumentų pateikimo bei neveikimu vykdyti net ir tos prievolės dalies, dėl kurios nėra ginčo byloje. Atsakovė, gavusi pinigus iš kitos laimėtos civilinės bylos, gali pingines lėšas išvaistyti, paslėpti, vengiant atsiskaityti su ieškove net ir toje dalyje, kurioje pripažįsta susidariusį įsiskolinimą. Šiuo aspektu atsakovė nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Ieškovės nurodomi atsakovės pateikti dokumentai ir jų įrodomoji reikšmė bus įvertinta bylą išnagrinėjus iš esmės. Vien aplinkybė, jog atsakovė nevykdo reikalavimo dalies, kurią pripažįsta, nereiškia, jog ji siekia savo turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar jį įkeisti. Atsakovės teigimu, būtent ieškovė yra jai skolinga, skola viršija jai reiškiamą reikalavimą.

14.       Apeliantės teigimu, nutartis buvo priimta nesuteikus atsakovei galimybės pasisakyti dėl prašyme dėstomų aplinkybių.

15.       Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nukrypstama nuo susiformavusios teismų praktikos, kadangi visiškai stabdoma atsakovės komercinė veikla, kas tiesiogiai mažina galimybę įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. UAB „Vangedas“ užsiima statybų veikla, turi įsipareigojimus dėl statybos rangos darbų atlikimo. Priimta nutartimi labai apsunkinama atsakovės veikla, kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra galimybės pirkti medžiagų statybos rangos santykių vykdymui, atlikti jokių atsiskaitymų pagal įsipareigojimus.

16.       Ieškovė UAB „Kramas statyba“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

17.       Atsiliepime nurodo, kad, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, teismas vadovavosi ne tik didele ieškinio suma, bet ir: sunkia atsakovės finansine padėtimi, sunkumais vykdant komercinę veiklą, teikiamais siurpriziniais dokumentais, teismo įpareigojimų nevykdymu, darbuotojų skaičiumi, pelningumo rodikliais, atsakovės prievoles kreditoriams, atsakovės teisminius ginčus su kitais kreditoriais ir iš to gautinas sumas.

18.       Teismas vadovavosi aktualia teismų praktika, pagal kurią didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-711-790/2019; ir kt.). Tam tikrais atvejais didelė ieškinio suma gali padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-85-178/2016). Ieškovė pažymi, kad teismui nustačius atsakovės blogą turtinę padėtį, pareiga pateikti duomenis, įrodančius (gerą) turtinę padėtį tenka atsakovei, šių aplinkybių pastaroji nepaneigė.

19.       Šioje proceso stadijoje teismas turėjo realias galimybe įvertinti atsakovės pateiktus įrodymus ne tik preliminariai, bet ir šalių bei jų atstovų išdėstytus argumentus dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, siurprizinių pateiktų įrodymų ir t. t.

20.       Atsakovės nesąžiningumas konstatuotas realiais faktais, kadangi ji nevykdė teismo įpareigojimo pateikti dokumentus. Dokumentai, kuriuos išreikalavo teismas, galėjo patvirtinti atsakovės nesąžiningumą, todėl jai tokius dokumentus paslėpus, sunaikinus ar kitaip praradus bei teismui jų piktybiškai neteikiant, laikoma egzistuojant pačioms nepalankiausioms aplinkybėms, kurias tik tokie dokumentai galėjo patvirtinti, t. y. ir nesąžiningus atsakovės veiksmus.

21.       Pažymi, kad įprasta praktika yra spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių kitai šaliai nepranešus, kad nebūtų suteikta galimybė išvengti apribojimų.

22.       Atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai trukdytų jai vykdyti komercinę veiklą. Apribojimai taikomi eiliškumo tvarka, pradžiai areštuojant nekilnojamą turtą ir kitą turtą, o tik vėliausiai pinigines lėšas. Nepateikti absoliučiai jokie duomenys, kad piniginės lėšos (ar bet koks kitas turtas) būtų areštuotos

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

24.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

25.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Byloje ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo šios sąlygos nėra, todėl konstatuotina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

26.       Atskirojo skundo argumentai susiję su tuo, kad nėra jokių įrodymų ar bent duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, teismas suabsoliutino atsakovės finansinę padėtį ir didelę ieškinio sumą, o nesąžiningumą grindė atsakovės įrodymų teikimu, atsisakymu vykdyti teismo įpareigojimą dėl dokumentų pateikimo bei pripažįstamo įsiskolinimo negrąžinimu. Taip pat nesutinka su tuo, kad atsakovė, gavusi pinigus iš kitos laimėtos civilinės bylos, neva gali pingines lėšas išvaistyti, paslėpti.

27.       Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

28.       Apeliantei pritartina tuo aspektu, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vis tik, pažymėtina, kad ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.). 

29.       Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgdamas į apelianto finansines galimybes. Pažymėtina, kad apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-85-178/2016).

30.       Taigi, finansinė padėtis yra vienas iš kriterijų, kurie vertinami sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ankstesnėje teismų praktikoje esant didelei ieškinio sumai būdavo preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymo rizika gali padidėti, tuo tarpu aktualioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškinio suma yra tik vienas iš kriterijų, reikšmingų vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Apeliantė atskirajame skunde, turėdama įrodinėjimo pareigą, nenurodė jokių priešingų aplinkybių, kad jos finansinė padėtis yra stabili ir gera, ir kad ieškiniu prašoma priteisti suma jai nėra didelė ir ji būtų pajėgi tokią sumą sumokėti, taigi, nepaneigė pirmosios instancijos padarytų išvadų apie tai, kad darbuotojų skaičius įmonėje yra sumažėjęs, pelno įmonė negauna, teigė, kad neturi galimybės pareikšti priešieškinio, nes neturi pinigų sumokėti žyminiam mokesčiui (CPK 178 straipsnis).

31.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs ne tik atsakovei didelę ieškinio sumą bei sunkią jos finansinę padėtį. Teismas pagrįstai vertino, kad tai tik viena iš aplinkybių grupių, reikšmingų sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kita aplinkybių grupė – tai atsakovės procesinis elgesys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie asmens nesąžiningumą galima spręsti ir jo elgesio bylos nagrinėjimo teisme metu. Susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais, nėra pagrindo teigti, kad nutartis priimta neįvertinus ar neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsakovės elgesį. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

32.       Apeliantė nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones stabdoma atsakovės komercinė veikla, atsakovė turi įsipareigojimus dėl statybos rangos darbų atlikimo, nėra galimybės pirkti medžiagų statybos rangos santykių vykdymui, atlikti jokių atsiskaitymų pagal įsipareigojimus.

33.       Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis c. b. Nr. 2-1296/2013). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.

34.       Dėl pastarųjų apeliantės argumentų svarbu tai, kad atskirajame skunde dėstomi tik deklaratyvūs teiginiai, susiję su komercinės veiklos apsunkinimu, apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, kad turėtų pirkti prekes, atsiskaityti pagal sąskaitas faktūras, vykdyti darbus. Tokie argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė yra susidūrusi su įvairaus pobūdžio (kompleksiniais) sunkumais vykdant ūkinę komercinę veiklą. Konstatuotina, kad šios aplinkybės nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

35.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis įtvirtinamas status quo, kad būtų užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo teisme metu, stabilumas. Nors šioje proceso stadijoje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė ketintų imtis kurio nors iš aukščiau nurodytų veiksmų, tačiau svarbu tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, nusprendė priteisti ieškovės UAB „Vangedas“ naudai iš atsakovės UAB „Addere“10 600,71 Eur skolą už atliktus darbus, 1 145,50 Eur delspinigius, 435,60 Eur nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas, 1 066,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. sausio 20 d. išduotas vykdomasis raštas, taigi atsakovė turės teisę priimti sprendimus dėl jai kitoje civilinėje byloje priteistų sumų. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

36.       Atsakovė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytus neišklausius byloje atsakovės nuomonės, tačiau pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovu. Taigi, ar pranešti atsakovui dėl gauto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priklauso teismo diskrecijai, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad nepranešti galima tik išimtiniais atvejais, tokių savo teiginių niekaip nepagrindžia. Be to, atsakovės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista, ji detaliai išdėstė savo poziciją ir nesutikimo argumentus atskirajame skunde.

37.       Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su nepatogumu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė