Civilinė byla Nr. e2-435-758/2025
Proceso Nr.
2-54-3-01006-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.13.; 3.2.3.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.1.;
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 17 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Solvitai Zajančkauskienei,
dalyvaujant ieškovo S. D. atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,
atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Margaritai Šakalytei,
atsakovės Zarasų rajono savivaldybės atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovei Laurai Kviklienei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį Lietuvos valstybei ir Zarasų rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas S. D. patikslintu ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, ir Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, 25.678,00 žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Ieškovas S. D. ieškinyje, patikslintame ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose reikalavimus argumentuoja, tuo, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą (toliau – ir Ieškovas) ieškinį atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui, S. D. (toliau – ir Atsakovas), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų dėl nuolatinės statybų komisijos protokolo, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinį, ir S. D. priešieškinį Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Ieškiniu buvo prašoma: pripažinti negaliojančiu 2006-11-24 Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolą Nr. 98; Pripažinti negaliojančiu 2006-12-21 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. įsakymu Nr. 1-173 statytojui S. D. išduotą statybos leidimą Nr. 90; Panaikinti 2013-05-30 Deklaraciją apie statybos užbaigimą; Panaikinti minėtos Deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centro Utenos filialo atliktą ir nuo 2013-06-07 įregistruoto S. D. priklausančio turto: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; Įpareigoti statytoją S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (40 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (30 proc.), Valstybės įmonės Registrų centro (20 proc.) ir S. D. (10 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). S. D. per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių institucijų ir asmens lėšų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą ieškinyje nurodė, kad 2005-10-10 pirkimo-pardavimo sutartimi S. D. iš M. K. įsigijo miškų ūkio paskirties 2,48 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, apribojančios savininkų nuosavybės teisę. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis S. D. minėtas nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties ir jam nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos: gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, plotas – 2,48 ha; miško naudojimo apribojimai, plotas – 2,13 ha. 2006-11-24 S. D. su prašymu išduoti statybos leidimą ūkinio pastato atstatymui (nurodydamas statybos rūšį – atstatymas (nauja statyba) kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administraciją. Zarasų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Utenos regiono Zarasų skyriaus ir Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų filialo atstovams, posėdžiui pirmininkaujant Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovui – vyr. architektei A. Ž., 2006-11-24 posėdžio protokolu Nr. 98, suderino 2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą (kaip atitinkantį statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus) bei rekomendavo išduoti statybos leidimą ūkiniam pastatui žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statyti. 2006-12-21 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius R. U. įsakymu Nr. 1-173, statytojui S. D. išdavė statybos leidimą Nr. 90. Minėtame dokumente nurodyta, kad statybos objektas yra ūkinis pastatas. Nekilnojamojo turto registre nuo 2013-06-07 yra įregistruotas S. D. priklausantis turtas: ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistravimo pagrindu nurodyta 2013-05-30 Deklaracija apie statybos užbaigimą, nurodant statybos pradžią – 2006 m., statybos pabaigą – 2013 m., statinio būklę – nebaigtas statyti, baigtumas – 98 proc., nurodant pagrindinę naudojimo paskirtį – pagalbinio ūkio. Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ir kituose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negalėjo būti realizuota. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), 2017-10-25 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK- 2955, kuriame nurodė, kad patikrinus faktinius duomenis vietoje nustatyta, kad S. D. priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytas II grupės nesudėtingas pagalbinio ūkio paskirties pastatas (sienos – rąstai, stogas – čerpės), kurio išmatavimai skiriasi nuo suderinto projekto: ilgis padidintas 0,06 m, plotis – 0,04 m, terasos plotis – 0,88 m, pastato aukštis – 0,10 m. 2017-10-25 patikrinus statybą leidžiančio dokumento (2006-12-21 išduoto statybos leidimo Nr. 90) išdavimo teisėtumą (surašytas patikrinimo aktas Nr. PS1-252) nustatyta, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-10-25 rašte Nr. (23.2)- 2D-14983 nurodoma, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama, todėl sistemiškai vertinant teisės aktus, konstatuotina, kad S. D. priklausančio nebaigto statyti ūkinio pastato (unikalus Nr.4400-2654-4770) buvimas miškų ūkio paskirties žemėje yra negalimas. Zarasų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2006-11-24 posėdžio protokolu Nr. 98 suderindama 2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą, Zarasų rajono savivaldybės administracija 2006-12-21 išduodama statybos leidimą Nr. 90 bei minėtam projektui pritardami, jį suderinant, ir neprieštaraujant statybos leidimo išdavimui, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas, Zarasų rajono savivaldybės vyr. architektė A. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p., todėl neteisėti administraciniai aktai yra pripažintini negaliojančiais. Nustatyta, kad atsakovas S. D., norėdamas įvykdyti statybos užbaigimo procedūrą ir teisiškai įregistruoti ginčo statinį, VĮ Registrų centro Utenos filialui pateikė 2013-05-30 Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre nuo 2013-06-07 yra įregistruojamas jam priklausantis ūkinis pastatas (kaip nustatyta, pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, apie tai nurodoma Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-10-25 rašte Nr. (23.2)-2D-14983). Taigi, įvertinus Deklaracijos teisinę reikšmę, jos pateikimo Registrų centrui sukeliamas pasekmes, yra pagrindas panaikinti 2013-05-30 Deklaraciją apie statybos užbaigimą, ir jos pagrindu VĮ Registrų centro Utenos filialo atliktą ginčo ūkinio pastato, teisinę registraciją.
S. D. nurodo, kad minėtoje byloje jis būdamas atsakovu pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog teismui tenkinus ieškinį, kuriuo jis būtų įpareigotas nugriauti statinį - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), todėl prašė priteisti jam iš teismo nustatytų kaltų asmenų 29.000,00 Eur dydžio turtinę žalą.
Priešieškinyje nurodė, jog teismui tenkinus ieškinį, t. y. įpareigojus atsakovą S. D. nugriauti statinį, jis netektų jam nuosavybės teise priklausančio turto, todėl teismo nustatyti atsakingi asmenys turi atlyginti jo patirtą tutinę žalą. Turtinės žalos dydis skaičiuotinas vertinant prarastą turtą pinigine išraiška, atlikus nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. PN-23-427, kurioje yra atlikti paskaičiavimai ir nurodyta atsakovui S. D. priklausančio turto vertė. Remiantis šia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ginčo statinio - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apskaičiuota rinkos vertė yra 29.000,00 Eur.
Utenos apylinkės teismas 2023-12-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu 2006-11-24 Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos protokolą Nr. 98; pripažino negaliojančiu 2006-12-21 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. įsakymu Nr. 1-173 statytojui S. D. išduotą statybos leidimą Nr. 90; panaikino S. D. 2013-05-30 VĮ Registrų centras Utenos filialui pateiktą Deklaraciją apie statybos užbaigimą; panaikino minėtos Deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centro Utenos filialo atliktą ir nuo 2013-06-07 įregistruoto S. D. priklausančio turto: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; įpareigojo atsakovą S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (45 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (35 proc.), Valstybės įmonės Registrų centro (20 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). S. D. per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis, tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; Atsakovo S. D. priešieškinį ir patikslintą priešieškinius paliko nenagrinėtais; Netenkino atsakovo S. D. atstovo prašymo dėl ieškinio senaties taikymo.
VĮ ,,Registrų centras“ ir S. D. pateikė apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-477/2023.
Panevėžio apygardos teismas 2024-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-230-544/2024 nutarė: Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovę VĮ ,,Registrų centrą“ atlyginti dalį (20 proc.) neteisėtos statybos nugriovimo išlaidų, pakeisti, šioje dalyje atmetant ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslinto ieškinio reikalavimą neteisėtų statybos padarinių šalinimo išlaidas priteisti ir iš atsakovės VĮ ,,Registrų centras“. Šią sprendimo dalį išdėstė taip –
,,Įpareigoti atsakovą S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (55 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (45 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini). S. D. per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis, tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalis, kuriomis atsakovo S. D. priešieškinis paliktas nenagrinėtu, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjo 2024-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5699-758/2024 nustatytas atsakovui S. D. 14 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus.
S. D.
2024-09-30 pateikė priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-12-06 nutartimi nutarta išskirti iš civilinės bylos Nr. e2-5699-758/2024 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui, S. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės atstovo tarnybai Utenos apskrityje, dėl nuolatinės statybų komisijos protokolo, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinį, civilinę bylą pagal atsakovo S. D. priešieškinį atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir suteikti jai Nr. e2-10936-758/2024. Civilinę bylą Nr. e2-5699-758/2024 laikyti baigta.
Išskirtoje civilinėje byloje Nr. e2-10936-758/2024, nustatė bylos šalis: ieškovas S. D., suteikė jam ieškovo procesinį statusą (ieškovo teises ir pareigas), ir atsakovai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės administracija (suteikiant jiems atsakovų teises ir pareigas).
Ieškovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas civ. byloje e2-2-477/2023 nustatė, kad S. D. dėl statybos leidimo išdavimo kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administraciją. Zarasų rajono savivaldybės administracijos nuolatinė statybos komisija 2006-11-24 patikrinusi techninį projektą, rekomendavo išduoti S. D. statybos leidimą. Zarasų rajono savivaldybės vyriausiasis architektas, 2006-12-21 sudarė statybos leidimą Nr. 90, kurį savo įsakymu patvirtino Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Pažymėjo, jog S. D., siekdamas gauti statybos leidimą, veikė pagal tuo metu galiojusias procedūrines taisykles, kreipėsi į tas institucijas ir pareigūnus, kurie sprendė klausimus susijusius su statybos leidimų išdavimu.
Teigė, kad akivaizdu ir tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jog S. D. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, siekdamas gauti statybos leidimą ūkinio pastato statybai (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tai jis negali patirti jokių žalingų pasekmių, o jei jis jas patiria, tai tokiu atveju jam turi būti kompensuojami turtiniai praradimai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sąlygas neteisėto statybos leidimo išdavimui sudarė Zarasų rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybės įmonė Registrų centras, todėl nustatė, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (45 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (35 proc.), Valstybės įmonės Registrų centro (20 proc.).
Panevėžio apygardos teismas 2024-06-05 nutartyje patikslino pirmosios instancijos sprendimą ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas, nerūpestingai ir aplaidžiai vykdydami savo funkcijas (pažeisdami teisės aktų reikalavimus pritarė statytojo pateiktam statinio projektui, neteisėtai išdavė leidimą statyti ūkinį pastatą miškų ūkio paskirties žemės sklype) sudarė sąlygas neteisėtai statybai. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti šių valdžios institucijų atlikti neteisėti veiksmai.
Argumentuoja, jog šios minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog yra nustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.
Pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakovu civiliniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi ieškovo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą. CK 6.273 straipsnio 1 Failas 10 / puslapis 163 7 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunktį, kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atitinkamai CK 6.273 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, jog atsakovais šiuo konkrečiu atveju yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, ir Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės administracijos.
Teigia, kad nagrinėjamu, konkrečiu atveju akivaizdu, jog būtent tik dėl nurodytų asmenų (Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento) neteisėtų veiksmų ieškovas S. D. patyrė ar neginčijamai patirs turtinius praradimus - neteks nekilnojamojo turto, todėl nustatyta ir antroji būtina civilinės atsakomybės sąlyga - priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Remiasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sunaikinimas/sugadinimas. Ją patvirtina turtui pastatyti/pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas/statyba jau atlikti, arba būsimo remonto/statybos kaštai (sąnaudos), jeigu remontas/statyba dar neatlikti.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams procesiniais sprendimais tenkinus prokuratūros ieškinį, t. y. įpareigojus S. D. nugriauti statinį, jis neteko jam nuosavybės teise priklausančio turto, todėl akivaizdu, kad teismo nustatyti atsakingi asmenys turi atlyginti Ieškovo patirtą turtinę žalą.
Turtinės žalos dydis nustatytinas atlikus vidutinių statybos kaštų vertinimą. Konsultacinio pobūdžio išvadoje dėl objekto statybos kaštų Nr. KON-24-074 nurodyta, jog ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutiniai statybos kaštai yra 25.678,00 Eur.
Teigia, kad kaip jau minėjo aukščiau, turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) ar būsima žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Teismas byloje pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, nustatė, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas atliko neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su Ieškovui padaryta turtine žala, nes, jei nebūtų patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas, nebūtų rekomenduota išduoti statybos leidimą pagal parengtą projektą, kuriame statinio statyba buvo suprojektuota miško žemėje, nebūtų priimtas įsakymas išduoti statybos leidimą ir jis būtų buvęs neišduotas, nebūtų buvusi pradėta ir įvykdyta ginčo pastato neteisėta statyba miško žemėje, nebūtų būtinumo griauti jau pastatytą statinį.
Atkreipia dėmesį, jog ieškovui S. D. jokia turtinė žala dėl netekto nekilnojamojo turto nebuvo atlyginta, todėl Ieškovui turi būti priteistas 25.678,00 Eur žalos atlyginimas.
Pažymi, jog pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 str.) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą.
Remiasi, tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013) yra išaiškinęs, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Taigi sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji, ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą.
Teigia, jog Ieškovo prašoma priteisti žala vertintina kaip bendra žala, atsiradusi dėl savarankiškų, nesuderintų abiejų Atsakovų (jų atstovų) neteisėtų veiksmų teritorijų planavimo ir statybų procese (objektyviojo bendrininkavimo teisinė padėtis), ir šiuo atveju neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas iš jų prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, t. y. kuris iš Atsakovų (jų atstovų) turėjo didesnę ar mažesnę pareigą tinkamai veikti bei kurio veiksmai (neveikimas) didesniu ar mažesniu mastu lėmė žalos atsiradimą ir kurio atsakomybė turėtų būti didesnė ar mažesnė, todėl egzistuoja pagrindas Atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę. Ieškovas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog kažkurios iš institucijų kaltės laipsnis turėtų būti vertinamas didesne ar mažesne dalimi, atitinkamai lėmusia tik dalies žalos atsiradimą.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose su S. D. priešieškiniu civ. byloje Nr. e2-2-477/2023, atitinkamai su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko.
Argumentavo, kad teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, įpareigojo statytoją (S. D.) kaltų asmenų lėšomis nugriauti ginčo statinį.
Pažymėjo, kad statinys suręstas iš rąstų, kuriuos pardavus, S. D. nepagrįstai praturtėtų, todėl žala turėtų būti mažintina šia suma. Kadangi priešieškinis pareikštas tuomet, kai žala faktiškai dar neatsiradus (neįrodytas net žalos patyrimo faktas), šiuo metu neįmanoma teisingai įvertinti ir žalos dydžio (CK 6.249 str.6 d.)
Be to nurodė, kad pats statytojas neabejotinai prisidėjo prie nurodytos žalos atsiradimo – savo aktyviais veiksmais, esant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, tęsė statybas, jas užbaigė ir įsirengė statinį.
Teigė, kad teismas, spręsdamas dėl statinio statybos žalos vertinimo, turėtų vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas ir nesant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui, padėjusiam žalai atsirasti ar jai padidėti, kuris šiuo atveju akivaizdus.
Argumentavo, jog, kuomet 2006-12-21 išduotas statybos leidimas reikalaujamas panaikinti ir valstybės bei savivaldybių institucijų kaltė grindžiama 2006-03-14 Konstitucinio teismo nutarimu (pažymėtina, kad LR statybų privačioje žemėje reglamentas, patvirtintas 1995-12-22 Vyriausybės nutarimu Nr.1608 ir aiškiai leidžiantis gyvenamųjų namų statybas (vietoj buvusių) miško ūkio paskirties žemėje, buvo pakeistas tik 2007-01-31), lygiai taip pat turėtų būti taikoma ir ieškovui S. D.. Dar labiau, jei valdžios institucijos galėjo sąžiningai klysti, nes privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, o galiojantys teisės aktai statybos leidimo derinimo ir išdavimo metu aiškiai ir nedviprasmiškai leido ginčo statybą, tai ieškovas, iki pat 2013 metų neteisėtai statęs statinį, už šias statybas reikalaudamas žalos iš valstybės ir savivaldos institucijų, ne tik prisidėjo prie žalos atsiradimo, bet ją sukūrė nuo pradžios iki galo.
Teigė, kad šiuo atveju, be nurodytųjų, yra taip pat pagrindas netenkinti priešieškinio ir CK 6.282 straipsnio 1 d. pagrindu. Atkreipė dėmesys, kad ši nuostata taikytina žalos atlyginimo institutui, o ne statybos leidimo neteisėtumo padarinių, kuriuos teismas išnagrinėjo šioje byloje, pasekmėms. Dėl priešieškinio sumos patikslinimo.
Argumentavo, kad atsiliepimuose pirmoje byloje ne kartą pažymėjo, kad pagal prievolės esmę, žala (jeigu būtų šiuo atveju priteista) galėtų būti skaičiuojama tik pagal faktiškai patirtas statybos išlaidas, kurios byloje yra visiškai neaiškios (nėra nei vieno dokumento ir nei vienos statytojo įgarsintos sumos). CK 6.249 straipsnio 5 dalis nustato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Mano, kad šiai situacijai tinka bendra taisyklė, t. y. nekilnojamojo turto pažymoje nurodyta turto atkūrimo vertė - 15 553 Eur.
Nurodo, kad šią vertę nuginčyti (pakelti) statytojai su priešieškiniu pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinę 2024 08-27 išvadą, tačiau joje nėra nei vieno dėmens, iš kurio paskaičiuota statybos kaina 2023-12-29 dienai. Atsakovei neaišku, kodėl paskaičiuota suma šiai dienai, jeigu statyta buvo 2006-2013 metais. Prašo priešieškinį, patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovė Zarasų rajono savivaldybė atsiliepimo į ieškovo S. D. ieškinį nepateikė. Kituose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į apeliacinį skundą) nurodė, kad Viešosios civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris siekia prisiteisti žalą. Šiuo atveju atsakovas S. D. turi pagrįsti viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą, būtiną valstybės ir savivaldybės institucijų viešajai atsakomybei kilti bei konkretų žalos dydį - Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta.
Patirtas žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, o realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, susijusias su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais, turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis, kuris negali būti objektyviai vertinamas kaip žalos išraiška.
2022 m. gegužės 3 d. byloje buvo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. PN-22-371, kurioje yra atlikti paskaičiavimai ir nurodyta atsakovui S. D. priklausančio turto vertė.
Remiantis šia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, ginčo statinio - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė, apskaičiuota lyginamuoju ir išlaidų (kaštų) metodais yra 20000 Eur, todėl prašoma laikyti, kad byloje yra pateiktas ginčo statinio vertę patvirtinantis, o atsakovas S. D. priešieškiniu prašo teismo priteisti jam iš nustatytų kaltų asmenų 20000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Atkreipia dėmesį, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančią informaciją minimo ūkinio pastato statybos vertė - 15553 Eur, o vidutinė rinkos vertė 762 Eur.
Daro išvadą, jog atsakovas S. D. nepateikė realių, konkrečių išlaidų, susijusių su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais, o žalos dydį vertino kaip prarasto turto galimą vertę, nustatytą pagal 2022 m. gegužės 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. PN-22-371 kas negali būti vertinama kaip žala.
S. D. į bylą pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. PN-22-371 nurodyta, kad ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2022-04-12) sudaro 20 000 Eur, tuo tarpu pagal nekilnojamo turto registro duomenų bazėje esančią informaciją - statybos pabaigos datai - 2013 metams vidutinė rinkos vertė tėra tik 762 Eur, statybos vertė - 15553 Eur.
Teigia, kad atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovas neįrodė nekilnojamojo turto realios vertės ir kas ją sudaro, todėl negalimas ir turtinės žalos priteisimas iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
Prašo reikalavimą atmesti.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškovo S. D. ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais, bei priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas išlaidas šioje byloje ir civilinėje byloje e2-2-477/2023, tik pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovų atstovai teismo posėdyje prašė S. D. ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2006-11-24 protokolą Nr. 98; 2) pripažinti negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. 2006-12-21 įsakymu Nr. 1-173 statytojui S. D. išduotą statybos leidimą Nr. 90; 3) panaikinti 2013-05-30 Deklaraciją apie statybos užbaigimą; 4) panaikinti 2013-05-30 Deklaracijos pagrindu VĮ ,,Registrų centro“ Utenos filialo atliktą ir nuo 2013-06-07 įregistruoto S. D. priklausančio turto: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; 5) įpareigoti statytoją S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (40 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) (30 proc.), VĮ ,,Registrų centro“ (20 proc.) ir S. D. (10 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini). S. D. per šį terminą to nepadarius, leisti tų pačių institucijų ir asmens lėšų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
A. S. D. byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad: 1) teismui tenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas nugriauti pagalbinį ūkio paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui iš teismo nustatytų kaltų asmenų 29 000 Eur turtinę žalą; 2) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas jos patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023-12-29 sprendimu Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimu: pripažino negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybų komisijos 2006-11-24 protokolą Nr. 98; pripažino negaliojančiu Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. U. įsakymu 2006-12-21 Nr. 1-173 statytojui S. D. išduotą statybos leidimą Nr. 90; panaikino S. D. 2013-05-30 VĮ ,,Registrų centras“ Utenos filialui pateiktą Deklaraciją apie statybos užbaigimą; panaikino 2013-05-30 Deklaracijos pagrindu VĮ ,,Registrų centro“ Utenos filialo atliktą ir nuo 2013-06-07 įregistruoto S. D. priklausančio turto: ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją; įpareigojo atsakovą S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (45 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (35 proc.), VĮ ,,Registrų centro“ (20 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). S. D. per šį terminą to nepadarius, leido tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; atsakovo S. D. patikslintą priešieškinį paliko nenagrinėtu; netenkino atsakovo S. D. prašymo dėl ieškinio senaties taikymo; priteisė iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos po 125 Eur žyminio mokesčio ir po 43,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Panevėžio apygardos teismas 2024-06-05 nutartimi nutarė: Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovę VĮ ,,Registrų centrą“ atlyginti dalį (20 proc.) neteisėtos statybos nugriovimo išlaidų, pakeitė, šioje dalyje atmetė ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslinto ieškinio reikalavimą neteisėtų statybos padarinių šalinimo išlaidas priteisti ir iš atsakovės VĮ ,,Registrų centras“. Šią sprendimo dalį išdėstė taip: ,,Įpareigoti atsakovą S. D. per 4 mėnesius (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (55 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (45 proc.) lėšomis nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame. S. D. per šį terminą to nepadarius, leido tų pačių institucijų lėšų sąskaita ir proporcijomis, tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalis, kuriomis atsakovo S. D. priešieškinis paliktas nenagrinėtu, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikino ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2024-12-06 nutartimi nutarė išskirti iš civilinės bylos Nr. e2-5699-758/2024 pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui, S. D., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės atstovo tarnybai Utenos apskrityje, dėl nuolatinės statybų komisijos protokolo, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinį, civilinę bylą pagal atsakovo S. D. priešieškinį atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir suteikti jai Nr. e2-10936-758/2024. Civilinę bylą Nr. e2-5699-758/2024 laikyti baigta.
Utenos apylinkės teismas 2024-11-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymu išieškotojui dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimo ir sutvarkymo statybvietės žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išdavė vykdomąjį raštą.
Išskirtoje civilinėje byloje Nr. e2-10936-758/2024, nustatė bylos šalis: ieškovas S. D., suteikė jam ieškovo procesinį statusą (ieškovo teises ir pareigas), ir atsakovus Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės administraciją (suteikiant jiems atsakovų teises ir pareigas).
Ieškovas S. D. patikslintu ieškiniu pakeitė atsakovus iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos į Lietuvos valstybę atstovaujamą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybę atstovaujamą Zarasų rajono savivaldybės administracijos.
Patikslintas ieškinys pareikštas CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kuriai nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).
Ieškovas S. D. ieškiniu minėtu teisiniu pagrindu prašė priteisti iš atsakingų atsakovų būsimus 25.678,00 Eur nuostolius, kuriuos patirs nugriovus neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka asmeniui, kuris prašo tą žalą priteisti, t. y. ieškovui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis).
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Išnagrinėtoje byloje Nr. e2-5699-758/2024 įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas, nerūpestingai ir aplaidžiai vykdydami savo funkcijas (pažeisdami teisės aktų reikalavimus pritarė statytojo pateiktam statinio projektui, neteisėtai išdavė leidimą statyti ūkinį pastatą miškų ūkio paskirties žemės sklype) sudarė sąlygas neteisėtai statybai, todėl būtent šios institucijos yra atsakingos už neteisėtos statybos padarinių šalinimą. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti šių valdžios institucijų atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kuri yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų CK 6.271 straipsnio prasme.
CK 6.247 nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. LAT yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (LAT 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008).
Teismas byloje Nr. e2-5699-758/2024 nustatė, jog atsakovai Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas atliko neteisėtus veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovui padaryta turtine žala, nes, jei nebūtų patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas, nebūtų rekomenduota išduoti statybos leidimą pagal parengtą projektą, kuriame statinio statyba buvo suprojektuota miško žemėje, nebūtų priimtas įsakymas išduoti statybos leidimą ir jis būtų buvęs neišduotas, nebūtų buvusi pradėta ir įvykdyta ginčo pastato neteisėta statyba miško žemėje, nebūtų būtinumo griauti jau pastatytą statinį. Taigi byloje Nr. e2-5699-758/2024 buvo nustatyti atsakovų Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių institucijų atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. LAT yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (LAT 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Teismų praktikoje žala bylose dėl neteisėto leidimo pagrindu pastatyto statinio nugriovimo dažniausiai pripažįstamos išlaidos, patirtos statybai, jei tik tokio atlyginimo nėra pagrindo pripažinti aiškiai neteisingu. Pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas, šiuo atveju atsakovo turtinis praradimas (nuostoliai) būtų sunaikinant jo pastatytą statinį. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad nukentėjusiajam asmeniui pažeistos turtinės teisės turi būti atkurtos tokiu būdu, kad būtų tokia padėtis, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų atlikimo. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jei įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Todėl nustatant atlygintinos žalos dydį, be kitų aplinkybių, būtina vertinti, ar buvusią iki neteisėtų veiksmų atlikimo padėtį ir visišką nuostolių atlyginimą užtikrins nuostolių atlyginimas, nustatytas pagal statybos metu turėtas išlaidas ar statybos metu galiojusias kainas ir ar nėra pagrindo dėl infliacijos pakilusių prekių, paslaugų kainų, pinigų perkamosios galios pasikeitimo lyginant juos su buvusiais statinio statybos metu.
Ieškovas prašomos priteisti turtinės žalos dydį įrodinėja UAB “ (duomenys neskelbtini)” Konsultacinio pobūdžio išvada, kurioje dėl objekto statybos kaštų Nr. KON-24-074 nurodyta, jog ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), vidutiniai statybos kaštai 2013-05-07 dienai buvo 15.553 Eur., o jau 2023-12-29 dienai tokio pastato statybai kaštai būtų 25.678,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pagal masinį 2013-05-07 vertinimą taip pat nurodyta, kad ginčo objekto atkuriamoji vertė 15.553 Eur. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo rodikliais (SSKI) statybų kainų indeksas nuo 2013 m. iki 2023 m. vidutinės statybos sąnaudos padidėjo beveik dvigubai, tai rodo, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” Konsultacinio pobūdžio išvadoje dėl objekto statybos kaštų Nr. KON-24-074 nurodyta, jog ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), vidutiniai statybos kaštai 2023-12-29 -25.678,00 Eur, atitinka realią S. D. būsimą žalą sunaikinant ginčo pastatą. Šią žalą ieškovui S. D. privalo atlyginti atsakovai Lietuvos valstybė ir Zarasų rajono savivaldybė.
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi nustatydamas, kad S. D. turi nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Zarasų rajono savivaldybės lėšomis (55 proc.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos lėšomis (45 proc.) lėšomis, t. y. konstatavo kiekvieno iš atsakovų darbuotojų kaltės laipsnį, todėl ir turtinės žalos atlyginimas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę.
Taigi, byloje nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl ieškovas įgijo teisę į visišką turtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą iš atsakovės Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, ieškovui priteistinas 14 122,90 Eur (25.678,00 Eur × 55% = 14 122,90 Eur) dydžio turtinės žalos atlyginimas ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Aplinkos apsaugos departamento, atsakovų naudai priteistinas 11 555,10 Eur (25 678,00 Eur × 45% = 11 555,10 Eur) dydžio žalos atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šiame straipsnyje 2 d., 3 d. 4 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to nurodoma, jog išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Utenos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi ir pašto išlaidų nutarė: priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos po 125 Eur žyminio mokesčio ir po 43,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Panevėžio apygardos teismas 2024-06-05 nutartyje dalyje dėl bylinėjimosi ir pašto išlaidų nutarė: Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-12-29 sprendimo dalis, kuriomis atsakovo S. D. priešieškinis paliktas nenagrinėtu, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos yra susijusiosios, iš pagrindinės išnagrinėtos bylos Nr. e2-5699-758/2024 išskirta nagrinėjama civilinė byla, todėl šioje byloje sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas abiejų bylų.
Ieškovas pateikdamas teismui ieškinį dėl 29 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo sumokėjo 578 Eur dydžio žyminį mokestį. Bylos eigoje ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovų 25 678 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. 11,45 procento mažiau negu prašė pirminiu ieškiniu. Ieškovų ieškinys dėl 25 678 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovų priteistinas atitinkamo dydžio ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (88,55 procentai sumokėto žyminio) ir kuris sudaro 511,20 Eur. Ieškovui grąžintina jo permokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 66,80 Eur.
A. S. D. šioje nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-5699-758/2024, kurioje ieškinys jam buvo atmestas patyrė išlaidų: advokato, atstovavusio jo interesus byloje, apmokėjimui - 4229 Eur, 1000 Eur už turto vertinimą ir sumokėjo 1164,20 Eur žyminio mokesčio (už apeliacinį skundą, ieškinį (priešieškinį) dėl turtinės žalos), viso 6 393,20 Eur.
Kaip jau minėta šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo minėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Byloje ieškiniai pagal galutinį rezultatą tenkinti iš dalies (atmestas reikalavimas įpareigoti atsakovą S. D., VĮ Registrų centras pripažinti asmenimis, kurių lėšomis turi būti šalinamos neteisėtos statybos padarinių pasekmės), S. D. ieškinys (priešieškinis) tenkintas visiškai. Tačiau, įvertinus minėtų reikalavimų dalį visų reikalavimų kontekste bei S. D., kaip atsakovo ir ieškovo, kitų atsakovų šioje bylose siektino rezultato prasme, atsakovų gynimosi nuo minėtų reikalavimų turinį bei teismo išvadas dėl jų pagrįstumo (atsakovų nurodyti argumentai dėl statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, valstybės institucijų kaltės nebuvimo, priemonių pašalinti neteisėtos statybos padarinius proporcingumo), darytina išvada, kad atsakovams Zarasų rajono savivaldybės administracijai (pagal prokuroro ieškinį) ir Zarasų rajono savivaldybei atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos (pagal S. D. ieškinį), Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (pagal prokuroro ieškinį) ir Lietuvos valstybei atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (pagal S. D. ieškinį), kaip iš esmės bylą pralaimėjusioms šalims tektų pareiga atlyginti S. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos sprendžia, jog jas turi atlyginti Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos lygiomis dalimis.
Iš atsakovių valstybės, savivaldybės institucijų bylinėjimosi išlaidos (nesumokėtas žyminis mokestis, pašto išlaidos) nepriteistinos (CPK 83 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 678 Eur turtinės žalos atlyginimą: 14 122,90 Eur iš Zarasų rajono savivaldybės, atstovaujamos Zarasų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188753461, ir 11 555,10 Eur iš valstybės (Lietuvos Respublikos), atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.
Priteisti ieškovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 393,20 Eur bylinėjimosi išlaidų: 3 196,60 Eur iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188753461, ir 3 196,60 Eur iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622.
Grąžinti S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,80 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2024-09-30 mokėjimo nurodymu Nr. 59 (mokėtojas V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.
Teisėjas Gintautas Būga