Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-469-317/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01389-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos ir UAB „(A)“ atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarimo UAB „(A)“ administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir inspekcija) Pirmojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2020 m. liepos 23 d. surašė UAB „(A)“ administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas bei Įstatymas) 56 straipsnio 4 dalį už naujo neypatingo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje. Protokole nurodyta, kad UAB „(A)“ 2020 m. sausio mėn. pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, ant senų pamatų pastatė apie 24,6 m ilgio atraminę sieną su kontraforsais (aukštis nuo 1,8 m iki 2,17 m, 0,25 m plotis), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 22 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarimu UAB „(A)“ už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skirta 4 500 Eur bauda.
3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliaciniame skunde prašoma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarimą pakeisti – paskirti UAB „(A)“ baudą, ne mažesnę negu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytas baudos vidurkis. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai individualizavo UAB „(A)“ skirtiną nuobaudą, paskirdamas minimalią Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą pažeidė ANK 34 straipsnyje įtvirtintas administracinių nuobaudų skyrimo taisykles. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos plačios baudos ribos teismams sudaro galimybę individualizuoti skiriamą nuobaudą kiekvienu konkrečiu atveju, todėl mažesnė nei vidurkis bauda turi būti skiriama tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. O šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių nėra. Apylinkės teismas nemotyvavo, kaip, jo nuomone, sankcijos vidurkiui lygi nuobauda pažeistų protingumo ir proporcingumo principus, kokios aplinkybės lemia švelnesnės, nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, nuobaudos skyrimą. Paskirta 4 500 Eur bauda nesukelia neigiamų pasekmių bei neatgraso administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo tokių ar panašių nusižengimų darymo ateityje, neatitinka paties padaryto nusižengimo pobūdžio.
4. UAB „(A)“ atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės apeliaciniame skunde prašoma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o šio prašymo netenkinus – skundžiamą nutarimą pakeisti – neskirti UAB „(A)“ nuobaudos.
4.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismo nutarimas neatitinka ANK 635 straipsnio 1 dalies ir 636 straipsnio 4 dalies motyvuotumo reikalavimų, taip pat teismas padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimą. Anot UAB „(A)“ atstovės, UAB „(A)“ į bylą pateikti įrodymai – rašytinis paaiškinimas (b. 1. 24-28), UAB „(B)“ 2019-09-18 pateiktas pranešimas Nr. 20190918/1 (b. 1. 28), UAB „(C)“ 2019 m. balandžio 19 d. pranešimas Nr. R-19/10 (b. 1. 29), paneigia, kad buvo padarytas Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nurodytas pažeidimas. Nutarime nėra pateiktas teisinis nustatytų aplinkybių vertinimas, nėra pagrįsta, remiantis kokiu reguliavimu teismas konstatavo, kad egzistuoja Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis.
4.2. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai kvalifikavo statybos darbus kaip naujo statinio statybą. Įmonė atliko kapitalinio remonto darbus. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, naujo statinio statyba - statyba, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statybos įstatymą detalizuojančiame statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, kuris nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims (1 punktas), yra patikslinta, kad „statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu“ (8.5 punktas). Nutarime nėra pagrįsta, kodėl nesant jokių įrodymų, kad sienelė buvo nugriauta, t. y. išardytos visos konstrukcijos, išskyrus esančias giliau kaip 0,5 metro nuo žemės paviršiaus, ir vėliau pastatyta nauja, teismas įmonės atliktus darbus kvalifikavo kaip naujo statinio statybą. Pačios inspekcijos į bylą pateikti įrodymai, kuriais vadovaujamasi nutarime, paneigia išvadą dėl naujos statybos: i) Savavališkos statybos akte (akto 2 lapas, skiltis „pažeidimo esmė“) yra nurodyta - „Pastatyta atraminė siena ant senų pamatų neturint statybos leidimo“. Inspekcija pripažįsta, kad ankstesnės sienelės konstrukcijos nebuvo visiškai sunaikintos; ii) Savavališko statybos akto Schemoje (akto 6 lapas, taip pat 2 pav.) pateiktas sienelės pjūvis, kuriame nurodoma, kad ją sudaro „sena“ dalis - 0,5 m, ir „nauja“ dalis - 1,8 m, o sienelės mažiausias aukštis nuo žemės paviršiaus yra 1,8 metro. Taigi remiantis šiais duomenimis „sena“ sienelės dalis yra ties žemės paviršiumi arba iškylanti virš jos; iii) iš sienelės fotofiksacijų, pridėtų prie Savavališkos statybos akto, akivaizdu, kad senosios konstrukcijos (matomos neužtinkuotos sienelės dalys) yra virš žemės paviršiaus bei ties juo (akto 8 lapas). Todėl nėra pagrindo teigti, kad „ankstesnioji“ sienelė buvo nugriauta - pašalintos visos jos konstrukcijos žemės paviršiuje ir 0,5 metro po žeme, ir jos vietoje buvo pastatytas naujas statinys. Įmonės įvykdyti sienelės statybos darbai – jos sustiprinimas, dalies konstrukcijų permontavimas, tinkavimas, nekeičiant sienelės matmenų, priskirtini kapitalinio remonto darbams. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateikta kapitalinio remonto sąvoka – tai statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte pateikiama analogiška kapitalinio remonto sąvoka detalizuojant - laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
4.3. UAB „(A)“ atstovės nuomone, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai priskyrė ginčo statinį neypatingiems statiniams. Sienelė yra II grupės nesudėtingas statinys. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris nustato nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus (1.3 punktas), atramines sieneles priskiria atitinkamai kategorijai remiantis jos aukščiu, matuojant nuo žemesnio žemės paviršiaus (22.3 punktas). Jeigu atraminės sienelės aukštis yra didesnis, nei 1 metras, bet neviršija 2 metrų, ji yra priskiriama II grupės nesudėtingam statiniui (minėto statybos techninio reglamento 3 lentelės 3.2 eilutė). Kai atraminė sienelė viršija 2 metrus, tuomet ji priskirtina neypatingam arba ypatingam statiniui. Protokole yra nurodyta, kad sienelės aukštis yra nuo 1,8 m iki 2,17 m. Tačiau šie matavimai buvo atlikti klaidingai. Byloje yra pateikti įrodymai, kad sienelės aukštis aukščiausioje vietoje yra mažesnis - apie 1,7 metro (įmonės 2020-08-26 rašytinių paaiškinimų 7 priedas). Matavimai buvo atlikti tose atkarpose, kurias matavo ir inspekcijos pareigūnai. Matavimo procesas yra užfiksuotas nuotraukose, todėl nėra abejonių dėl jo teisingumo. Šie įrodymai yra patikimesni, nei inspekcijos, kuri savo dokumentuose - faktinių aplinkybių patikrinimo akte, Savavališkos statybos akte nurodo tik teiginius dėl sienelės aukščio, tačiau nėra aišku kaip nustatė deklaruojamą aukštį (ar matavo nuo žemės paviršiaus, ar atsižvelgė į tai, kad matavimų metu statybos darbai nebuvo užbaigti). 2021-06-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-21-1031, pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu patvirtina, kad sienelė neviršija 2 metrų aukščio nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Aplinkybių konstatavimo metu statybos darbai buvo užbaigti.
4.4. Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai ginčo statybos darbus vertino kaip savavališkus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas nenumatė pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento atraminės sienutės kapitaliniam remontui. i) Sienelė nėra pastatas, o yra priskirtinas inžineriniams statiniams (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punktas). Todėl jai netaikomos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, nustatančios pareigą gauti statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui; ii) sienelė nėra kultūros paveldo statinys - vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalus nekilnojamasis dailės kūrinys (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Kompetentingos institucijos - nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nėra nustačiusios šio statinio vertingųjų savybių (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalis) ir jos nėra registruotos Kultūros vertybių registre. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sienelė laikytina, kultūros paveldo statiniu; iii) įmonės vykdytų statybos darbų pasėkoje sienelės paskirtis nebuvo pakeista; iv) Statybos įstatymas pateikia blanketinę nuorodą į poįstatyminį teisės aktą, nustatantį papildomus atvejus, kuomet kapitalinio remonto darbams yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kai statyba yra vykdoma kultūros paveldo objekto arba kultūros paveldo vietovės teritorijoje. Žinomas vienintelis toks teisės aktas - statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017). Šio teisės akto 3 priedo 3 punkte yra nurodyti atvejai apimantys tik pastatų kapitalinį remontą kultūros paveldo vietovėje ir kultūros paveldo objekto teritorijoje. Sienelė yra inžinerinis statinys, o ne pastatas, todėl šios normos analizuojamu atveju netaikytinos.
4.5. Dar skunde teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino to, jog inspekcija pažeidė administracinių nusižengimų protokolo surašymą reglamentuojančias normas. Ji protokolą surašė nedalyvaujant įmonės atstovui, tuo pažeisdama ANK 608 straipsnio 1 dalį. Inspekcija nėra kvietusi įmonės atstovo į administracinio nusižengimo protokolo surašymą ir nėra įteikusi protokolo nustatyta tvarka. Protokole nurodytas asmuo - R. B. - nėra įmonės darbuotoja ir neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti UAB „(A)“. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai yra pateikti į bylą. Protokolo surašymo metu buvo neužtikrinta įmonės teisė duoti parodymus, paaiškinimus pareigūnui dėl inkriminuojamos veikos (ANK 609 straipsnio 3 dalis), susipažinti su bylos medžiaga (ANK 577 straipsnio 1 dalis), naudotis kvalifikuoto teisininko pagalba (ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Taip pat buvo padaryti kiti procesiniai pažeidimai (neišaiškintos įmonės atstovui įmonės teisės ir pareigos administracinių nusižengimų teisenoje (ANK 609 straipsnio 4 dalis) ir pan.), protokolo kopija neįteikta įmonės atstovui (ANK 608 straipsnio 4 dalis) ir kt.
4.6. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su UAB „(A)“ paskirta nuobauda, teigiant, kad ji yra neproporcinga. Grįsdama šį argumentą, apeliantė pažymi, kad statybos darbų poreikį lėmė sienelės avarinė būklė. Sienelė užtikrina grunto stabilumą ir pastovumą, greta esančių pastatų bei laisvoje valstybinėje žemėje nesuformuotoje valdoje adresu (duomenys neskelbtini) esančių pastatų mechaninį atsparumą ir pastovumą, užtikrina galimybes saugiai naudotis pastatų eksploatavimui reikalinga sklypo dalimi bei nesuformuota namų valda. Šią sienelės funkciją patvirtina byloje esantys įrodymai – fotofiksacijos, ortofotonuotraukos. Ją pašalinus įvyktų grunto nuošliauža, nebūtų galimybės saugiai naudoti pastatų, iškiltų jų avarijos grėsmė. Kaimyninių namų (duomenys neskelbtini) gyventojai išreiškė pageidavimą, kad sienelė būtų sutvarkyta. Taigi įmonė, siekdama apsaugoti savo ir trečiųjų asmenų turtą, sveikatą, užtikrinti asmenų saugą, atliko avarinės būklės šalinimo darbus. Ji savo lėšomis ir iniciatyva įvykdė Statybos įstatyme įtvirtintą statinio naudotojo pareigą - suremontavo statinį, nes tolesnis jo naudojimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai (47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nors tai turėjo atlikti Kauno miesto savivaldybės administracija naudodama viešąsias lėšas. Laikytina, kad įmonė veikė esant būtinajam reikalingumui (ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įmonės atlikti veiksmai nepažeidė jokių trečiųjų asmenų teisių ir galėtų būti vertinami nebent kaip formalus pažeidimas.
5. Atsiliepime į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliacinį skundą UAB „(A)“ atstovė advokatė Aušra Mudėnaitė prašo šio skundo netenkinti.
6. Atsiliepime į UAB „(A)“ atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės apeliacinį skundą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėja prašo netenkinti advokatės skundo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos ir UAB „(A)“ atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės apeliaciniai skundai atmestini.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo UAB „(A)“ už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skirta 4 500 Eur bauda, padavė pažeidimo tyrimą atlikusi institucija bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė. Institucijos skunde keliamas teismo paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Nors institucija prašo naikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti UAB „(A)“ baudą, ne mažesnę negu Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis, tačiau, atsižvelgus į apeliacinio skundo turinį, laikytina, kad institucija prašo ne panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o tik jį pakeisti, pakeičiant paskirtą administracinę nuobaudą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu UAB „(A)“ atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės skunde nesutinkama su bendrovės nubaudimu pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, įrodomąją reikšmę nepagrįstai suteikdamas institucijos pateiktiems duomenims bei visiškai neatsižvelgęs ir neįvertinęs UAB „(A)“ į bylą pateiktų duomenų, priėmė nemotyvuotą nutarimą. Advokatės nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena UAB „(A)“ atžvilgiu turi būti nutraukta. Netenkinus šio skundo reikalavimo, UAB „(A)“ atstovė prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir už Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą neskirti UAB „(A)“ nuobaudos. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skunde keliamas ir UAB „(A)“ procesinių teisių realizavimo tinkamumo klausimas, nurodant, kad Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nurodyto pažeidimo tyrimą atlikusi institucija nesilaikė ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo administracinio nusižengimo protokolą surašyti dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dėl ko atitinkamai buvo pažeisti ir kituose ANK straipsniuose įtvirtinti reikalavimai bei suvaržyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybė pasinaudoti savo teisėmis (neužtikrina bendrovės teisė duoti paaiškinimus pareigūnui, susipažinti su bylos medžiaga ir kt.), bei neįteikė protokolo ANK nustatyta tvarka.
Dėl argumentų, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas tinkamai nepranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui
8. ANK 608 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 608 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos išimtys, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 608 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose numatytos aplinkybės šioje byloje nėra aktualios, todėl plačiau neanalizuotinos. Susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat įvertinęs tiek pateiktų apeliacinių skundų, tiek atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog UAB „(A)“ atstovės skundo teiginys, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant UAB „(A)“ atstovui, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems duomenims, todėl atmestinas. Kaip matyti iš institucijos pateikto atsiliepimo, UAB „(A)“ įmonės vadovą ar jo įgaliotą asmenį atvykti protokolo surašymui, kas buvo numatyta padaryti 2020 m. liepos 7 d. 14 val., inspekcija kvietė dar 2020 m. birželio 11 d. Šis kvietimas minėtai bendrovei buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta ir 2020 m. birželio 19 d. įteiktas. Pakartotinis kvietimas UAB „(A)“ atstovui atvykti į inspekciją 2020 m. liepos 23 d. protokolo surašymui buvo siųstas 2020 m. liepos 9 d. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad šis procesinis dokumentas buvo surašytas 2020 m. liepos 23 d., be kita ko, dalyvaujant ir R. B., kuriai buvo pavesta atstovauti bendrovę 2020 m. liepos 23 d. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 22 d. generalinio direktoriaus Z. D. pasirašytu įgaliojimu (1 t., b. l. 7). Nors įgaliojime yra nurodyta, kad R. B. yra įgaliojama atstovauti UAB „(AA)“ interesus, be to, ir pats įgaliojimas surašytas ant UAB „(AA)“ blanko, tačiau tiek UAB „(AA)“, tiek UAB „(A)“ vadovu yra ir buvo tas pats asmuo – Z. D.. Sutampa ir abiejų įmonių buveinės adresas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(A)“ vadovas, kuris yra ir UAB „(AA)“ vadovas, buvo tinkamai informuotas apie nustatytą UAB „(A)“ padarytą nusižengimą ir planuojamą surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, taip pat spręstina, jog vien tai, kad įgaliojimas yra surašytas ne ant UAB „(A)“ blanko, o ant UAB „(AA)“ blanko, bei tai, kad UAB „(A)“ administracinio nusižengimo protokolo surašyme atstovavo ne UAB „(A)“ įdarbintas asmuo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos UAB „(A)“ galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.
9. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme UAB „(A)“ interesus atstovavo profesionalus teisininkas, kuris pateikė paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo, taip pat prašė prijungti prie bylos rašytinius duomenis, kurie, jo nuomone, paneigia UAB „(A)“ pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Vėliau bendrovė taip pat pasinaudojo teise apeliacine tvarka apskųsti priimtą nutarimą. Todėl akivaizdu, jog bendrovės teisės į gynybą suvaržytos nebuvo ir ji turėjo galimybę efektyviai gintis nuo jai inkriminuoto pažeidimo.
10. Apibendrinant daroma išvada, jog teisės normų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymą, institucija nepažeidė. UAB „(A)“ buvo tinkamai informuota apie protokolo surašymo datą ir vietą, ji pasinaudojo teise būti atstovaujama šiame procesiniame veiksme, dėl ko, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti ir kitų apeliaciniame skunde nurodomų neva tai inspekcijos padarytų procesinių pažeidimų (teisės duoti paaiškinimus, susipažinti su bylos medžiaga ir t. t. suvaržymo).
Dėl UAB „(A)“ nubaudimo pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį
11. Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalis, pagal kurią ir buvo nubausta UAB „(A)“, numato, jog už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų. Taigi, sprendžiant asmens kaltės dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo klausimą, yra būtina nustatyti šias aplinkybes: 1) kad asmuo vykdė naujo statinio statybos darbus; 2) kad asmuo pastatė neypatingąjį statinį; 3) kad statyba buvo savavališka, t. y. vykdyta neturint statybą leidžiančių dokumentų, 4) kad statinys pastatytas saugomoje teritorijoje.
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog 2020 m. sausio mėn. UAB „(A)“ vykdė statybos darbus, kurių metu pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos ant senų pamatų pastatė atraminę sieną su kontraforsais. Taip pat UAB „(A)“ atstovė neginčija ir to fakto, kad atraminė siena buvo pastatyta saugomoje teritorijoje. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad inspekcija bei teismas nepagrįstai kvalifikavo statybos darbus kaip naujo statinio statybą, taip pat nepagrįstai priskyrė ginčo statinį neypatingiems statiniams. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju buvo vykdoma ne naujo statinio statyba, o jau ilgą laiką egzistavusios atraminės sienos kapitalinis remontas, kam pareigos gauti statybos leidimą Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nenumatė. Be to, suremontuota atraminė siena pagal savo aukštį yra priskirtina neypatingam, o nesudėtingam statiniui.
13. Skunde akcentuojamame Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje numatyta, jog naujo statinio statyba – tai statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. To paties straipsnio 53 dalyje nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintas statybos techninio reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Pagal šio reglamento 8 punktą vienas iš tikslų gali būti pastatyti naują statinį, o kitas - atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Tuo tarpu statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 10 straipsnyje numatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti ir kas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra laikoma atramine sienele. Pastaroji sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių kvasifikavimas“, kuriame nurodoma, jog atraminė sienelė yra inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų.
14. Iš byloje esančių duomenų (1 t., b. l. 13, 92) matyti, kad dalis ginčo statinio – atraminės sienos, iš tiesų egzistavo ir iki statybos darbų vykdymo. Šį faktą taip pat patvirtina ir UAB „(B)“ 2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimas (1 t., b. l. 29) bei UAB „(C)“ 2019 m. balandžio 19 d. pranešimas (1 t., b. l. 28-29), kuriuose nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) sklype, kuris ribojasi su valstybine žeme į (duomenys neskelbtini), esanti atraminė sienelė yra nestabili/ avarinės būklės/ galinti bet kuriuo metu sugriūti. Tačiau, kaip jau minėta, iki UAB „(A)“ vykdytų statybos darbų pradžios, egzistavo tik dalis atraminės sienos, ką patvirtina bylos 30 lape esanti fotonuotrauka. Šios fotonuotraukos pagrindu nustatyta, jog iki statybos darbų vykdymo pradžios egzistavusi raudonų plytų atraminė siena tęsėsi ne toliau, nei už kitose fotonuotraukose matoma elektros pastotė. Tuo tarpu už raudonų plytų atraminės sienos buvo tik apie 50 cm pamatas (tokie duomenys užfiksuoti 2020 m. vasario 25 d. faktinių duomenų patikrino akte, t. 1, b. l. 10-12, jų apeliantė neginčija) su metaliniais stulpais, ant kurių pritvirtina metalinio tinklo tvora. Akivaizdu, jog nuotraukoje matoma metalinio tinklo tvora nesulaikytų už jos esančio grunto, todėl pagal savo paskirtį ji negalėjo ir negali būti prilyginama atraminei sienai. Šiuo metu atraminė siena tęsiasi ir už buvusios raudonų plytų atraminės sienos ribų, o naujai pastatytos sienos dalis yra visiškai kitokios kokybės (buvusią tinklo tvorą pakeitė aklina betoninė siena) ir paskirties statinys, nei kad buvo iki statybos darbų pradžios. Dėl nurodytų priežasčių pritarti UAB „(A)“ atstovės skundo argumentui, kad nagrinėjamu atveju bendrovė vykdė statybos darbus, kurie turėtų būti pripažįstami ne nauja statyba, o kapitalinio remonto darbais, kurių tikslas yra tik pertvarkyti jau esantį statinį, nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad naujai pastatytos atraminės sienos dalies iki statybos darbų toje vietoje nebuvo (buvo tik pamatas su metalinio tinklo tvora), todėl įvykdyti statybos darbai priskirtini būtent naujos statybos darbams, kurių tikslas buvo naujas statinys, o ne buvusio (visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto) statinio atstatymas. Pripažinus, kad šiuo atveju buvo pastatytas naujas statinys, o ne atstatytas buvęs, UAB „(A)“ atstovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais bandoma įrodyti, jog buvusi atraminė sienelė nebuvo nugriauta, dėl ko ir nėra pagrindo spręsti, kad buvo vykdomi buvusio statinio atstatymo darbai, kurie pagal aukščiau aptartas teisės normas taip pat priskiriami naujai statybai, plačiau neanalizuojami, kadangi jie neturi jokios teisinės reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti.
15. Apygardos teismo įsitikinimu, nepagrįstas ir UAB „(A)“ atstovės apeliacinio skundo teiginys dėl neteisingai nustatytos atraminės sienos, kaip statinio, kategorijos. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių, yra neypatingasis statinys. Jau minėto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 16 punkte nurodyta, kad nesudėtingųjų statinių sąrašas pateikiamas šio reglamento 2 bei 3 lentelėse ir, kad objektai laikomi nesudėtingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą sąvoką. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje numatyta, kad nesudėtingasis statinys – <...> paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Reglamentas atramines sieneles priskiria atitinkamai statinio kategorijai remiantis jos aukščiu, matuojant nuo žemesnio žemės paviršiaus (22.3 punktas). Jeigu atraminės sienelės aukštis yra didesnis nei 1 metras, bet neviršija 2 metrų, ji yra priskiriama II grupės nesudėtingajam statiniui (reglamento 3 lentelės 3.2 eilutė). Kai atraminė sienelė viršija 2 metrus, tuomet ji priskirtina neypatingajam statiniui. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame sutinkama, jog vadovaujantis būtent šiomis teisės normomis turi būti nustatoma atraminės sienelės, kaip statinio, kategorija, tačiau apeliantės nuomone, inspekcija atliko klaidingus ginčo statinio matavimus, dėl ko pastatyta atraminė siena buvo nepagrįstai priskirta neypatingiems, o ne nesudėtingiems statiniams.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad inspekcijoje 2020 m. vasario 13 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-01-28 raštas Nr. 8SD-543-(14.8.7) „Dėl numatomo patikrinimo“, kuriame buvo nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius „atsižvelgdamas į piliečių skundą dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų (kasa dirvožemį ir gruntą, betonuoja ir stato atramines sienas, įrenginėja automobilių parkavimo vietas) valstybinės žemės dalyje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 13 d. 10:00 val. atliks faktinių duomenų patikrinimą vietoje“. Šiame patikrinime dalyvavo ne tik Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiasis specialistas bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, bet ir UAB „(A)“ atstovai. Minėto patikrinimo metu, be kita ko, buvo atlikti ginčo statinio matavimai, nubraižyta situacijos schema, kurioje užfiksuoti tokie atraminės sienos matmenys: ilgis - 24,6 m, aukštis - 1,8 m iki 2,17 m, plotis – 0,25 m (1 t., b. l. 10-12). Po 2020 m. vasario 13 d. patikrinimo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FD-124-(14.8.129). Inspekcijoje gavus šį patikrinimo aktą, jos pareigūnas patikrinimo akte nurodytus ir statytojo įvykdytus statybos darbus dar kartą patikrino vietoje ir faktines aplinkybes aprašė 2020 m. vasario 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-348, kuriame analogiškai nurodoma, kad nuo pastato 11H1p, pažymėto 2018-01-19 kadastrinių matavimų plane pietinėje pusėje, valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, saugomoje teritorijoje, ant senų pamatų pastatyta neypatingosios kategorijos apie 24,6 m ilgio atraminė siena su kontraforsais, kurios aukštis nuo 1,8 m iki 2,17 m, 0,25 m plotis. Apygardos teismas nenustatė pagrindo nesivadovauti šiuose faktinių duomenų patikrinimo vietose aktuose užfiksuotais duomenimis, tame tarpe ir duomenimis apie pastatytos atraminės sienos matmenis. Nors faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose, iš tiesų, nėra nurodyta kaip buvo matuojamas atraminės sienos aukštis, tačiau inspekcijos atstovės, dalyvavusios bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patikino, jog ginčo statinio aukštis buvo matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus, kaip kad numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 22.2 papunktyje. Jokių objektyvių bei neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog matavimo procesas buvo atliktas nesilaikant nustatyto reglamentavimo, į bylą nebuvo pateikta. Tokiais duomenimis, aukštesniojo teismo nuomone, negali būti pripažįstami nei UAB „(A)“ atstovo pirmosios instancijos teismui pateikti 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašytiniai paaiškinimai (1 t., b. l. 65-95), nei kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2021 m. birželio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-21-1031. Kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašytinių paaiškinimų, UAB „(A)“ atstovai jau po 2020 m. vasario 13 d. vykusio faktinių duomenų patikrinimo vietoje, savarankiškai atliko atraminės sienelės matavimus, jų eigą fiksavo darydami fotonuotraukas. Savarankiškai pamatavę atraminės sienos aukštį, UAB „(A)“ atstovai nustatė, kad atraminės sienos aukštis aukščiausioje vietoje yra mažesnis – 1,7 metro. Tuo tarpu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-21-1031 užfiksuota, kad sienelės aukštis jos ir statinio sujungimo kampe yra 182,5 cm, aukštis centre – 185,5 cm, aukštis tolimesniame krašte – 189 cm (2 t., b. l. 30-36). Apygardos teismas pačios UAB „(A)“ iniciatyva atliktų statinio matavimo rezultatais nesivadovauja, kadangi jie buvo atlikti ne pažeidimo fiksavimo metu, ar iš karto po to. Kaip matyti tiek iš prie 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašytinių paaiškinimų pridėtų fotonuotraukų, tiek iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių fotonuotraukų, atliekant vėlesnius ir UAB „(A)“ palankesnius atraminės sienos matavimus, dalis grunto buvo sukelta, kas natūraliai sąlygojo tai, kad atraminės sienelės aukštis, matuojant ją nuo sukelto grunto paviršiaus, buvo mažesnis, nei matavimus atliekant faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu.
17. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos atliktų atraminės sienelės matavimo rezultatų aktualumu, sprendžiant tai kokios kategorijos statiniui turėtų būti priskiriama ginčo atraminė siena, abejoti neleidžia ir skunde akcentuojama aplinkybė, kad, atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, statybos darbai pilnai dar nebuvo užbaigti, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių, o būtent to, kad atraminei sienai statyti buvo panaudotas betonas, o ne kokios nors kitos medžiagos, kurios yra lengvai nuardomos, yra akivaizdu, jog atraminės sienos aukštis nebūtų kitęs į mažesnę pusę.
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta šios nutarties 11-17 punktuose, konstatuojama, jog tiek administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai UAB „(A)“ atliktus statybos darbus priskyrė naujo neypatingojo statinio statybos darbams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statant neypatingosios kategorijos statinį, projektas bei statybą leidžiantis dokumentas yra privalomi. To paties įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Atitinkamai ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šuo atveju UAB „(A)“ 2020 m. sausio mėn. atliko neypatingojo statinio statybos darbus neturėdama parengto projekto ir leidimo statyti atraminę sieną, todėl tokie jos veiksmai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visiškai atitinka savavališkos statybos sąvoką, įtvirtintą Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, kurioje numatyta, kad statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba.
19. Visumos aukščiau išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutarimą, kuriuo nubaudė UAB „(A)“ pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, kadangi šios bendrovės veiksmuose yra visi jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Naikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų teisinio pagrindo nėra.
Dėl paskirtos nuobaudos
20. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2dalis).
21. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
22. Pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams skiriama nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki vienuolikos tūkstančių eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas UAB „(A)“ paskyrė minimalią Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą – 4 500 Eur. Inspekcija, nesutikdama su tokiu sprendimu, prašo paskirti UAB „(A)“ baudą, ne mažesnę, nei Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytas baudos vidurkis, tuo tarpu UAB „(A)“ atstovė prašo bendrovei apskritai neskirti administracinės nuobaudos.
23. Vertinant UAB „(A)“ atstovės pareikštą prašymą, visų pirma pažymėtina, jog tenkintas toks prašymas (t. y. tenkintas prašymas už įvykdytą nusižengimą neskirti pažeidėjai jokios administracinės nuobaudos) reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, kadangi būtent ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas, yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
24. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių taikyti UAB „(A)“ atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinės nuobaudos nėra, taip pat nėra pagrindo jos mažinti. Bendrovei paskirta ir taip minimali 4 500 Eur bauda, įvertinus jos padaryto pažeidimo pobūdį, bei faktą, kad nenustatyta jokių jos atsakomybę švelninančių aplinkybių, nėra aiškiai per griežta, neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų. Pažeidėjos padarytas administracinis nusižengimas yra susijęs su nelegalių statybų prevencija, todėl administracinės nuobaudos neskyrimas ar vien simbolinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Prašymą neskirti bendrovei administracinės nuobaudos, UAB „(A)“ atstovė iš esmės grindžia tik vienu argumentu – kad statybos darbų poreikį, neva tai, lėmė sienelės avarinė būklė, šie darbai buvo atlikti siekiant apsaugoti savo ir trečiųjų asmenų turtą, sveikatą, nes tolesnis avarinės būklės atraminės sienelės naudojimas kėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Vis tik, vertinant šį argumentą, dar kartą pažymima, jog UAB „(A)“ vykdė ne atraminės sienutės kapitalinio remonto darbus. Konstatavus, jog ji iš tiesų buvo avarinės būklės, gal ir būtų galima vertinti kaip bendrovės veiksmus iš dalies pateisinančia aplinkybe, tuo pačiu ir aplinkybe, leidžiančia svarstyti galimybę taikyti bendrovei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau nagrinėjamu atveju bendrovė iš esmės pastatė naują statinį. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti, kad grunto, kuriam stabilizuoti neva tai buvo pastatyta atraminė sienelė, nuošliaužos grėsmė artimiausiu metu buvo reali, ir dėl to bendrovė negalėjo delsti kreipdamasi į atitinkamas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.
25. Apygardos teismas taip pat nemato pagrindo tenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos apeliacinį skundą ir padidinti pažeidėjai paskirtos baudos dydį. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra pateikiama jokių konkrečių argumentų, kodėl UAB „(A)“ paskirta 4 500 Eur bauda nėra pakankama ANK 22 straipsnyje įtvirtintiems nuobaudos tikslams pasiekti, neatitinkanti įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdžio. Individualizuojant UAB „(A)“ skirtą nuobaudą, apygardos teismo nuomone, svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog analizuojamas nusižengimas būtų sukėlęs kokias nors sunkias, neigiamas ar negrįžtamas pasekmes, taip pat į tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bendrovė tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, praeityje bausta nebuvo. Šios aplinkybės, kartu vertinant ir tai, kad nenustatyta bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrindžia apylinkės teismo sprendimą paskirti UAB „(A)“ minimalią Statybos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą, administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės šiuo atveju nebuvo pažeistos.
26. Apibendrinant visa, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nei jį naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nei keisti dėl pažeidėjai netinkamai individualizuotos nuobaudos nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliaciniai skundai atmetami.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjos ir UAB „(A)“ atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės apeliacinių skundų netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Algirdas Jaliniauskas