Civilinė byla Nr. e2-354-425/2020.

                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00067-2020-6.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos neteisminio bankroto procese bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „N.“, Patikslintą prašymą areštuoti individualios įmonės savininkų (įmonininkų turtą) bei Prašymą dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, suinteresuotiems asmenims G. Z. ir D. Z.,

n u s t a t ė:

        Pareiškėja neteisminio bankroto procese bankrutavusi G. Z. įmonė „D.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „N.“, 2020-04-30 Patikslintu prašymu areštuoti individualios įmonės savininkų (įmonininkų) turtą kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą (civilinė byla Nr. e2-354-425/2020), prašydama teismą rašytinio proceso tvarka priimti nutartį, kuria:

1. areštuoti G. Z. įmonės „D.“ savininkams (įmonininkams) G. Z. ir D. Z. priklausantį turtą, t. y. du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajone ir 1 žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone bei pastatą- gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

2. uždrausti turto savininkams G. Z. ir D. Z. areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis;

3. uždrausti sprendimus vykdantiems antstoliams vykdomosiose bylose vykdyti priverstinį šio turto realizavimą.

        Prašyme nurodė, kad G. Z. įmonės „D.“ kreditorių susirinkimas 2019-11-18 iškėlė bankroto bylą G. Z. įmonei „D.“ ne teismo tvarka, laikantis LR Įmonių bankroto įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų nuostatų, bankroto administratoriumi paskirtas „N.“, A. G. Z. įmonės „D.“ kreditorių susirinkimas 2019-12-30 patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriuo patvirtinti bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ bankroto procese kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 16.267,64 Eur. Bankroto administratorius nustatė, kad bankrutavusi G. Z. įmonė savo nuosavybėje neturi jokio turto ir turtinių teisių ar lėšų, o įmonės savininkai bankroto administratoriui jokio turto nėra perdavę. Bankroto administratorius įmonės savininkams pasiūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta, todėl G. Z. įmonės „D.“ kreditorių susirinkimas 2020-02-13 7 klausimu pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tame pačiame susirinkime buvo priimtas nutarimas pereiti prie išieškojimo iš įmonės savininko turimo turto ir realizuoti visą įmonės savininkams G. Z. ir D. Z. priklausantį turtą. Šis nutarimas nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis. Bankroto administratorius pareiškime teigė, kad egzistuoja reali tikimybė, kad administravimo išlaidos nebus apmokėtos bei kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti iš bankrutuojančios įmonės turto ir šio bankroto proceso metu bus būtinybė pereiti prie įmonės savininkų (įmonininkų) turto realizavimo. Įmonės savininkai (įmonininkai) turi žemės sklypus ir kito turto (įrodymai pridedami), kuriuos būtina areštuoti, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

Bankroto administratorius nurodė, kad įmonės savininkų (įmonininkų) atžvilgiu yra pradėtos ir vykdomos 4 (keturios) vykdomosios bylos (įrodymai pridedami), todėl gali atsitikti taip, kad bankroto proceso metu kurį nors turtą gali parduoti (priverstinai realizuoti) kuris nors antstolis ir tokiu būdu būtų pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, numatytas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Todėl yra būtina uždrausti priverstinį šio turto realizavimą vykdomosiose bylose. Argumentavo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, jei bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net ir tada, kai išieškojimas vykdomas iš įmonės dalyvio, o ne pačios įmonės. Tai paaiškinama tuo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl tiek juridinio asmens kreditoriai, tiek juridinio asmens dalyvio kreditoriai įmonės nemokumo atveju konkuruoja tarpusavyje. Jei nebūtų sustabdytas išieškojimas iš juridinio asmens dalyvio turto pagal jo kreditoriams išduotus vykdomuosius raštus, šie kreditoriai įgytų nepagrįstą pranašumą prieš juridinio asmens kreditorius.

Bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ administratorius UAB „N.“ argumentavo, kad teisė kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), atsiranda iš individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo, nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-219/2017).

Bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „N.“ 2020-05-28 pateikė teismui Prašymą dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, suinteresuotiems asmenims G. Z. ir D. Z. (civilinė byla Nr. e2-364-425/2020), kuriuo prašė rašytinio proceso tvarka priimti nutartį, leisti pereiti prie G. Z. įmonės „D.“ savininkų G. Z. ir D. Z. turto realizavimo. Nurodė, kad bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ savininkais yra sutuoktiniai G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės neginčijamai nustatytos civilinėje byloje Nr.e2YT-1925-1103/2020 dėl santuokos nutraukimo, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudicinis faktas). Teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi konstatavo, kad „Bankrutavusi G. Z. įmonė „D. “ yra įsteigta 1997 m. sausio 16 d., t. y. pareiškėjams esant santuokoje, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas įmonės savininkais laikytini abu sutuoktiniai. “ (žiūrėti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartį Civilinėje byloje Nr. e2YT-1925-1103/2020). G. Z. įmonė „D.“ yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individualiai įmonei taikomos visos ĮBĮ normos, reglamentuojančios bankroto bylos įmonei iškėlimą, bankroto bylos procesą, įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka, ir įmonės likvidavimą dėl bankroto (ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalis), tačiau tokios įmonės bankroto proceso eigos ypatumą nulemia jos teisinė padėtis, kad ji yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (nustatyta savininko subsidiari atsakomybė įmonės kreditoriams). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, visas individualios įmonės savininko turtas patenka į turto masę, iš kurios tenkinami individualios įmonės ir jos savininko kreditorių reikalavimai. Kadangi pati G. Z. įmonės „D.“ jokio turto neturi, akivaizdu, kad padengti 16.267,64 Eur finansinius reikalavimus Bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ bankroto procese tikrai nepavyks, jei tik nebus pereita prie įmonės savininkų turto realizavimo.

Panevėžio apygardos teismo pirmininkas 2020-06-01 nutartimi nutarė sujungti Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-354-425/2020 ir Nr. e2-364-425/2020, civilinę bylą Nr. e2-364-425/2020 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-354-425/2020, po bylų sujungimo paliekant bendrą numerį e2-354-425/2020.

Suinteresuotas asmuo G. Z. atsiliepimų į pareiškėjo prašymus nepateikė.

              Suinteresuotas asmuo D. Z. 2020-05-21 teismui pateiktame atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą dėl turto areštavimo nurodė nesutinkanti su prašymu ir prašė teismą jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-306-589/2020 nustatyta, jog  Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019-08-30 išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš G. Z. išieškoma 16 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos kreditorei UAB „I.“. G. Z. įmonės „D.“ vienintelis kreditorius yra UAB „I.“. Bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti duomenis, kokiu pagrindu atsirado kreditorinis reikalavimas G. Z. įmonei „D.“. Bankroto administratorius pateikė anksčiau minėtą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų išduotą 2019-08-30 teismo įsakymą, kuriuo skola išieškoma iš fizinio asmens G. Z. bei nurodo, jog būtent šio teismo įsakymo pagrindu atsirado G. Z. įmonės „D.“ skola kreditoriui. CK 2.50 str. 4 d. įtvirtinta juridinio asmens dalyvio atsakomybė už juridinio asmens prievoles, t. y. kai neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, tačiau neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako už fizinio asmens prievoles. Šiuo atveju, G. Z. skola kreditoriui UAB „I.“ negali būti tapatinama su G. Z. įmonės „D.“ skola. Bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ kreditoriui UAB „I.“ pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-8455-1103/2019 yra skolinga ne G. Z. įmonė „D.“, o fizinis asmuo G. Z., t.y. minimos individualios įmonės savininkas (dalyvis), ir ši skola jau yra ieškoma iš jo asmeniškai antstolės I. E. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškimo priede Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateikiama informacija apie šios antstolės vykdomus veiksmus. Teisės aktuose nėra įtvirtinta atvirkštinė taisyklė, jog individuali įmonė yra atsakinga už jos savininko skolas. Pagal kasacinio teismo praktiką bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui ir reikalavimus bankroto byloje pareiškus jo dalyvio kreditoriams, šio dalyvio skoloms padengti naudojamas tik juridinio asmens turtas. Nagrinėjamu atveju, jei G. Z. įmonė „D.“ neturi turto, administratorius, siekdamas įvykdyti neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (G. Z.) kreditoriaus reikalavimą, neturi teisės kreiptis į teismą ir prašyti leisti pereiti prie jo dalyvio turto realizavimo, kadangi UAB „I.“ nėra neribotos atsakomybės juridinio asmens kreditorius, kurio reikalavimo dengimui galėtų būti naudojamas dalyvio turtas. Administratoriaus prašymas pereiti prie bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ savininkų turto realizavimo civilinėje byloje Nr. e2-306-589/2020 buvo atmestas, o bankroto administratorius minėtos nutarties dalies neskundė. Panevėžio apygardos teismas 2020-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-350-828/2020, kuri administratoriaus nebuvo apskųsta teisės aktų nustatyta tvarka, konstatavo, jog administratorius nepateikė konkrečių duomenų ar įrodymų apie suinteresuotų asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningą elgesį, apie jų atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti administratoriaus reikalavimo įvykdymo, todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Su 2020-04-30 Pareiškimu administratorius vėl nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie suinteresuotų asmenų nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, apie jau atliktus, atliekamus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, jog nėra privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, suinteresuotas asmuo D. Z. mano, kad administratoriaus prašymas dėl turto arešto bei uždraudimo juo disponuoti turėtų būti atmestas. Suinteresuotas asmuo D. Z., vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašo teismą atkreipti dėmesį į Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, kadangi šie turėtų liudyti, jog administratorius nuolat piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis: po kelis kartus nesąžiningai reikšdamas nepagrįstus pareiškimus. Administratorius be pagrindo teismui teikdamas šį Pareiškimą antrą kartą, taip elgiasi jau ne pirmą kartą. Civilinėje byloje Nr. eL2-1649-1103/2020 už tapataus nepagrįsto pareiškimo teikimą 2020-01-27 administratorius jau buvo teismo įspėtas apie galimą baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo D. Z. prašo teismą:

1. atmesti bankroto administratoriaus „N.“, UAB prašymą, areštuoti G. Z. įmonės „D.“ savininkams (įmonininkams) G. Z. ir D. Z. priklausantį turtą, uždrausti turto savininkams G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis bei uždrausti sprendimus vykdantiems antstoliams vykdomosiose bylose vykdyti priverstinį šio turto realizavimą;

2.už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti administratoriui baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti suinteresuotam asmeniui D. Z.;

3. priteisti iš bankroto administratoriaus „N.“, UAB D. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

             Suinteresuotas asmuo D. Z. 2020-06-05 pateiktame teismui atsiliepime į bankroto administratoriaus 2020-05-28 pateiktą teismui Prašymą dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo nurodė, kad toks prašymas teismui jau yra teikiamas ketvirtą kartą: vieną kartą - civilinėje byloje Nr. e2-306-589/2020, du kartus, net teismui išnagrinėjus prašymą ir priėmus nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-342-252/2020 ir vėl teikiamas šioje civilinėje byloje. Pateiktame atsiliepime nurodė iš esmės analogiškas kaip ir 2020-05-21 teismui pateiktame atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą dėl turto areštavimo aplinkybes. Papildė, kad dėl G. Z. įmonės „D.“ bankroto byloje kreditoriaus UAB „I.“ finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindas yra Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų išduotą 2019-08-30 teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš fizinio asmens G. Z., tačiau ne iš G. Z. įmonės „D.“. G. Z. skola UAB „I.“ negali būti tapatinama su G. Z. įmonės „D.“ skola. CK 2.50 str. 2 d. nustatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus, kaip CK 2.50 str. 4 d. įtvirtinta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybė už juridinio asmens prievoles. Tačiau teisės aktuose nėra įtvirtinta atvirkštinė taisyklė, jog individuali įmonė yra atsakinga už jos savininko skolas. Nagrinėjamu atveju, jei G. Z. įmonė „D.“ neturi turto, administratorius, siekdamas įvykdyti neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (G. Z.) kreditoriaus reikalavimą, neturi teisės kreiptis į teismą ir prašyti leisti pereiti prie jo dalyvio turto realizavimo, kadangi UAB „I.“ nėra neribotos atsakomybės juridinio asmens kreditorius, kurio reikalavimo dengimui galėtų būti naudojamas dalyvio turtas, o jis yra juridinio asmens dalyvio (G. Z.) kreditorius.

                D. Z. teigia, kad G. Z. įmonė „D.“ nelaikytina šeimos verslu ar bendrąja jungtine nuosavybe ir išieškojimas negali būti nukreiptas į abiejų sutuoktinių asmeninį bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, nes D. Z. nedalyvavo jos steigime, kaip įmonės savininko sutuoktinė, jokiais aktyviais savo veiksmais neprisidėjo prie įmonės, kaip šeimos verslo, vystymo, nedirbo šioje įmonėje. Iš įmonės gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, o šios įmonės verslo vystymo poreikiams, todėl iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės negali būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar esant nepakankant – iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise turimo turto. Atsiliepime D. Z. bankroto administratoriaus elgesį vertina kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis bei, vadovaudamasi CPK 95 str. 2 d. nuostatomis, prašo teismą skirti baudą, nes bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis: po kelis kartus nesąžiningai reikšdamas nepagrįstus pareiškimus, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo: dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-350-828/2020 ir šioje civilinėje byloje; dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo civilinėje byloje Nr. e2-306-589/2020, Nr. e2-342-252/2020 ir šioje civilinėje byloje. Civilinėje byloje Nr. eL2-1649-1103/2020 už tapataus nepagrįsto pareiškimo teikimą 2020-01-27 administratorius jau buvo teismo įspėtas apie galimą baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, todėl mano, jog yra pagrindas skirti administratoriui baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti suinteresuotam asmeniui D. Z.. 

                    Suinteresuotas asmuo D. Z. prašo:

1.atmesti bankroto administratoriaus „N.“, UAB prašymą dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo;

2.už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti Administratoriui baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti suinteresuotam asmeniui D. Z.;

3.priteisti iš bankroto administratoriaus „N.“, UAB D. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės:

1.       G. Z.

2.       G. Z.

3.       Iš byloje esančio bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašo nustatyta, kad kreditorių sąraše yra vienintelis kreditorius UAB „I.“ su 16 267,64 Eur kreditoriniu reikalavimu.

4.       Panevėžio apygardos teismas 2020-05-15 nutartimi atidėjo nagrinėjimą pareiškėjos bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ Patikslinto prašymo areštuoti individualios įmonės savininkų (įmonininkų turtą), pareiškėjos bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ bankroto administratoriui UAB „N.“ nustatė 6 dienų terminą pateikti Panevėžio apygardos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius UAB „I.“ kreditorinio reikalavimo G. Z. įmonei „D.“ atsiradimo pagrindą, nes teismui buvo neaišku dėl kreditoriaus UAB „I.“ iš esmės analogiškų 16 090 Eur dydžių kreditorinių reikalavimų G. Z. ir tuo pačiu bankrutuojančiai G. Z. įmonei „D.“.

5.       Bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ bankroto administratorius UAB „N.“, vykdydamas teismo nutarties įpareigojimą, 2020-05-21 pateikė teismui:

5.1.                      UAB „I.“ 2019-12-16 Kreditorinio reikalavimo G. Z. įmonės „D.“ bankroto administratoriui nuorašą, kuriame UAB „I.“ nurodė esanti G. Z. kreditorius ir prašė įtraukti į bankrutuojančios G. Z. įmonės „D.“ kreditorių sąrašą ir teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti UAB „I.“ finansinį reikalavimą trečioje kreditorių eilėje, kurio bendra suma yra 16 267,64 Eur.

5.2.                      UAB „I.“ kreditorinio reikalavimo pagrindą Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-8455-1103/2019 2019-08-30 Teismo įsakymą išieškoti iš G. Z. 16 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-08-30 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 90 Eur žyminio mokesčio UAB „I.“.

6.       Iš bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ bankroto administratoriaus UAB „N.“ teismui pateikto antstolės I. E. 2020-02-25 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininkas G. Z., dalyvauja keturi išieškotojai kreditoriai, kurių naudai neišieškotos sumos sudaro: N. T. 906,54 Eur, G. V. 690,83 Eur, UAB „I.“ 14 531,78 Eur ir UAB „D.“ 6686,27 Eur.

7.       Iš G. Z. įmonės „D.“ 2019-11-18 Kreditorių susirinkimo Nr. (duomenys neskelbtini) protokolinio išrašo nustatyta, kad kreditorių susirinkime, kuriame buvo pradėtas G. Z. įmonės „D.“ bankroto procesas ne teismo tvarka, dalyvavo kreditorius UAB „I.“, kurio kreditorinis reikalavimas sudarė 16 000 Eur, kad susirinkimo sekretoriumi buvo UAB „N.“ atstovas direktorius A. S., kad UAB „N.“ buvo paskirtas bankrutuojančios G. Z. įmonės „D.“ bankroto administratoriumi.

Dėl bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto proceso

Iki 2020-01-01 galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnis reglamentavo bankroto procesą ne teismo tvarka, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną. 

1.Bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė turėtų nors vieną kreditorių. Iš G. Z. įmonės „D.“ 2019-11-18 kreditorių susirinkimo protokolinio įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad neteisminio bankroto byla G. Z. įmonei „D.“ ne teismo tvarka iškelta ne pagal įmonės kreditoriaus, o pagal įmonės savininko G. Z. asmeninio kreditoriaus UAB „I.“ nutarimą. Kaip jau buvo nurodyta, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai civilinėje byloje Nr. eL2-8455-1103/2019 2019-08-30 priėmė Teismo įsakymą išieškoti iš G. Z. 16 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas UAB „I.“ naudai.

2. Kadangi UAB „I.“ nėra G. Z. įmonės „D.“ kreditorius, darytina išvada, kad G. Z. įmonės „D.“ 2019-11-18 kreditorių susirinkime nebuvo jokio teisėto pagrindo UAB „I.“ nutarti pradėti G. Z. įmonei „D.“. neteisminio bankroto procesą.

3. Pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „N.“ argumentai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, jei bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net ir tada, kai išieškojimas vykdomas iš įmonės dalyvio, o ne pačios įmonės, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl tiek juridinio asmens kreditoriai, tiek juridinio asmens dalyvio kreditoriai įmonės nemokumo atveju konkuruoja tarpusavyje, yra teisingi, tačiau tai nieko bendro neturi su iš esmės dirbtinai inicijuota G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto byla. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad G. Z. įmonė „D.“ turėtų nors vieną kreditorių, o UAB „I.“, nebūdama G. Z. įmonės „D.“ kreditore, neturėjo pagrindo nutarti vykdyti šios įmonės neteisminio bankroto procesą, kas leidžia daryti išvadą, kad neteisminio bankroto procesas įmonei inicijuotas neteisėtai. Neteisėtai inicijuotoje G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto byloje teismas neturi jokio pagrindo spręsti nepagrįstus bankroto administratoriaus UAB „N.“ pareikštus prašymus uždrausti turto savininkams G. Z. ir D. Z. areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis bei uždrausti sprendimus vykdantiems antstoliams vykdomosiose bylose vykdyti priverstinį šio turto realizavimą, todėl šiuos prašymus atmeta.

4.Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis), tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Tuo pačiu pasisakytina, kad individuali įmonė tuo pačiu yra ir turtinis vienetas, todėl įmonės savininkui neturint pakankamai turto vykdyti savo prievoles asmeniniams kreditoriams, kreditorių reikalavimai gali būti nukreipiami į skolininko įmonės turtą, nes individuali įmonė yra fiziniam asmeniui priklausantis turtinis vienetas. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad neužtenkant G. Z. asmeninio turto patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, kreditorių reikalavimai galėtų būti nukreipiami į G. Z. įmonę „D.“ kaip į skolininkui G. Z. priklausantį turtinį vienetą. 

3. Iš bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ bankroto administratoriaus UAB „N.“ teismui pateikto VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad G. Z. ir D. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 2 žemės sklypai (duomenys neskelbtini) rajone ir 1 žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kas leidžia teismui daryti išvadą, kad skolininkas G. Z. turi turto, į kuriuos jau realiai yra nukreipiami kreditorių, tame tarpe ir kreditoriaus UAB „I.“ finansinių reikalavimų išieškojimai antstolės I. E. vykdomosiose bylose.

4. Kaip jau buvo nurodyta, iš bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“ bankroto administratoriaus UAB „N.“ teismui pateikto antstolės I. E. 2020-02-25 Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininkas G. Z., dalyvauja keturi išieškotojai kreditoriai: N. T., G. V., UAB „I.“ ir UAB „D.“. Suinteresuoto asmens G. Z. ir jo asmeninio kreditoriaus veiksmai UAB „I.“ 2019-11-18 kreditorių susirinkime be pagrindo pradėjus G. Z. įmonei „D.“ neteisminio bankroto procesą ir šioje byloje bankroto administratoriaus UAB „N.“ reiškiami procesiniai pareiškimai Panevėžio apygardos teisme civilinėse bylose:

1. Nr. e2-306-589/2020 pateiktas 2020-03-06 pareiškimas dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, kuris teismo 2020-04-07 nutartimi atmestas;

2. Nr. e2-342-252/2020 pateiktas 2020-04-15 pareiškimas dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, kuris teismo 2020-05-18 nutartimi atmestas;

3. Nr. e2-350-828/2020 pateiktas 2020-04-27 pareiškimas dėl turto arešto, kuris teismo 2020-04-29 nutartimi atmestas;

4. nagrinėjamoje byloje 2020-04-30 pateiktas prašymas areštuoti individualios įmonės savininkų (įmonininkų) turtą bei 2020-05-28 Prašymas dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, 

       leidžia teismui daryti išvadą, kad tokiais procesiniais veiksmais siekiama sutrukdyti paminėtų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą antstolės I. E. vykdomosiose bylose, antstolei realizuojant G. Z. asmeninį turtą, tuo pačiu sudaroma galimybę bankroto administratoriui UAB „N.“ be pagrindo gauti administravimo išlaidų ir administravimo atlyginimą, neteisėtai inicijuotame G. Z. įmonei „D.“ neteisminio bankroto procese.

5. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009).  Teismas, įvertinęs jau nurodytą aplinkybę, kad G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto procesas pradėtas ir vykdomas be teisinio pagrindo, nes nėra jokių duomenų apie G. Z. įmonės „D.“ kreditorius, o nutarimą pradėti G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto procesą priėmė subjektas UAB „I.“, nesantis įmonės kreditoriumi, daro išvada, kad pareiškėjos bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „N.“, Patikslintas prašymas areštuoti individualios įmonės savininkų (įmonininkų turtą) bei Prašymas dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, suinteresuotiems asmenims G. Z. ir D. Z. yra nepagrįsti, todėl atmestini.

               dėl D. Z. prašymo bankroto administratoriaus elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis

                       Suinteresuotas asmuo D. Z. procesiniuose dokumentuose teismui prašo bankroto administratoriaus UAB „N.“ elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, reiškiant po kelis kartus nepagrįstus, tapačius pareiškimus tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, todėl vadovaudamasi CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatomis prašo skirti baudą, ir 50 procentų iš šios baudos skirti suinteresuotam asmeniui D. Z.. Pripažintina, kad yra pagrįstas suinteresuoto asmens D. Z. prašymas nemokumo administratoriaus UAB „N.“ elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas sankcijas.       

      Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iš kurios iki 50 procentų gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Įvertinus, kad bankroto administratorius UAB „N.“, jo direktorius A. S. veikia kaip nemokumo procese teikiamu paslaugų profesionalai, kurių veiklai keltini didesni atidumo ir rūpestingumo, profesinės kvalifikacijos ir profesinės etikos reikalavimai, įvertinus jau aptartą nemokumo administratorių pareigą suvokti apie be pagrindo pradėtą ir bankroto administratoriaus vykdytą ir vykdomą G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto procesą, kurio metu bankroto administratorius pateikė teismui 6 atskirus procesinius dokumentus, kuriais siekiama be teisėto pagrindo sustabdyti antstolės I. E. vykdomosiose bylose atliekamus vykdymo veiksmus, o pateiktų prašymų pagrindu teisme buvo įregistruotos 6 atskiros civilinės bylos, kad teismai iš suinteresuoto asmens D. Z. pareikalavo pateikti 6 atsiliepimus, o suinteresuotas asmuo D. Z. trijose civilinėse bylose pateikė atsiliepimus į pareiškimus, o taip pat bankroto administratoriaus žinojimą apie antstolės I. E. vykdomosiose bylose, kurioje skolininkas G. Z., vykdomus išieškojimus 4 kreditorių, tame tarpe ir UAB „I.“ naudai, teismas tokius sistemingus bankroto administratoriaus veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tenkina prašymą skirti baudą.

           Nemokumo administratorių etikos kodeksas kelias nemokumo administratoriui aukštus kvalifikacinius reikalavimus, teikiant nemokumo procesų administravimo paslaugas. Pvz. Kodekso 8.1 punktas numato pareigą nemokumo administratoriui gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia nemokumo procesų administravimo paslaugoms teikti, 9.1 punktas – priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus ir veikti atsižvelgiant į viešąjį interesą ir t.t.

            Nagrinėjamos bylos atveju teismas turi pareigą informuoti (CPK 299 straipsnis) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie LR Finansų ministerijos Nemokumo priežiūros komitetą apie nemokumo administratoriaus UAB „N.“, jo direktoriaus A. S. atliktus įstatymų pažeidimus, netinkamai atliekamus nemokumo administravimo veiksmus G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto procese. Bankroto administratoriaus UAB „N.“ direktorius A. S. dalyvavo G. Z. įmonės „D.“ 2019-11-18 Kreditorių susirinkime priimant nutarimą pradėti neteisminį įmonės bankroto procesą, nes buvo susirinkimo sekretorius, surašė Kreditorių susirinkimo Protokolinį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė kreditoriaus UAB „I.“ kreditorinį reikalavimą, iš kurio jis turėjo pareigą suprasti, kad kreditorius UAB „I.“ nėra G. Z. įmonės „D.“ kreditorius, o yra asmeninis G. Z. kreditorius, todėl kaip savo srities profesionalas nemokumo administratoriaus UAB „N.“ direktorius A. S. turėjo pareigą suprasti, kad UAB „I.“, nebūdama G. Z. įmonės „D.“ kreditoriumi, negalėjo nutarti pradėti įmonei neteisminio bankroto procesą, o bankroto administratorius UAB „N.“ negalėjo sutikti būti paskirtas nemokumo administratoriumi ir vykdyti bankrutuojančios įmonės administravimo veiksmus. Tuo pačiu  nemokumo administratoriaus UAB „N.“ direktorius A. S. turėjo pareigą suprasti, kad be pagrindo pradėtame ir jo vykdomame G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto procese jo teikiami teismui procesiniai pareiškimai areštuoti G. Z. ir D. Z. turtą, uždrausti sprendimus vykdantiems antstoliams vykdomosiose bylose vykdyti priverstinį turto realizavimą yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuotas asmuo D. Z. prašo priteisti 125 Eur advokato atstovavimo išlaidų, o kadangi bankroto administratoriaus UAB „N.“ prašymai atmestini, šios išlaidos priteisiamos iš bankroto administratoriaus UAB „N.“ suinteresuoto asmens naudai.

                   Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 299 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis,

n u t a r ė :

1. Atmesti bankrutavusios G. Z. įmonės „D.“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „N.“, Patikslintą prašymą areštuoti individualios įmonės savininkų (įmonininkų turtą) bei Prašymą dėl leidimo pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, suinteresuotiems asmenims G. Z. ir D. Z..

2. Priteisti iš nemokumo administratoriaus UAB „N.“ (JAK (duomenys neskelbtini)) 125 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)

3. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus prašymus Panevėžio apygardos teismui areštuoti individualios įmonės savininkų (įmonininkų turtą) bei leisti pereiti prie įmonės savininkų turto realizavimo, suinteresuotiems asmenims G. Z. ir D. Z., skirti pareiškėjui nemokumo administratoriui UAB „N.“ (JAK (duomenys neskelbtini)) 600 Eur baudą, iš kurios 50 proc. skirti D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)

4. Šia nutartimi pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie LR Finansų ministerijos Nemokumo priežiūros komitetui apie nemokumo administratoriaus UAB „N.“ (sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), jo direktoriaus bankroto administratoriaus A. S. (sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktus įstatymų pažeidimus, netinkamai ir be pagrindo atliekamus nemokumo administravimo veiksmus G. Z. įmonės „D.“ neteisminio bankroto procese.

5. Nutarties nuorašą nusiųsti pareiškėjui nemokumo administratoriui UAB „N.“, suinteresuotiems asmenims G. Z. ir D. Z. bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos prie LR Finansų ministerijos Nemokumo priežiūros komitetui.

        Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                Laimantas Misiūnas