Civilinė byla Nr. 2S-2198-881/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11435-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Luminor Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00779. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymo, kuriuo įkainotas pareiškėjui priklausantis turtas – areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. savivaldybėje. Šiame skunde teigiama, kad įkanojimas neatitinka nustatytų turto įvertinimo reikalavimų, taip pat reiškiamas nušalinimas antstoliui. Pareiškėjo teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjo turtas bus neteisėtai perleistas tretiesiems asmenims, už mažesnę kainą, nei galėtų būti gauta tinkamai įvertinus pareiškėjo turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00779 toje dalyje, kuri susijusi su antstolio I. G. 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S-18-8-6169, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl šio patvarkymo.
3. Teismas konstatavo, kad, turtą pardavus iš varžytynių, pareiškėjo skundo tenkinimo atveju būtų labai apsunkintas pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas (pareiškėjas) ginčija iš varžytynių planuojamo parduoti turto vertę, prašydamas skirti papildomą ekspertizę, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Suinteresuotas asmuo AB Luminor Bank atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nevertino, ar skundas yra preliminariai pagrįstas.
2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas ne pirmą kartą teikia skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriais ginčija antstolio veiksmus įkainojant turtą, tačiau nepagrindžia šių skundų jokiais įrodymais, ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui yra skirta bauda Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-14559-779/2018. Pareiškėjas ir šį kartą teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčija turto įkainojimą, t. y. teigia, jog turto vertė turi būti didesnė, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, taigi piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog žemės sklypo nepavyko parduoti nei iš pirmųjų (pradinė pardavimo kaina – 30 000 Eur), nei iš antrųjų (pradinė pardavimo kaina 22 500 Eur) varžytynių, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, t. y. turto nepavyko realizuoti už didesnę kainą, nei antstolio nustatyta dabartinė kaina. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, jog įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).
4. Pareiškėjas nenurodo asmens (pirkėjo), kuris sutiktų už didesnę kainą įsigyti turtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnio pagrindu. Tai taip pat parodo, kad turto kaina nėra per žema, o pareiškėjas tik vilkina vykdymo procesą.
5. Pareiškėjo reikalavimas sudaryti jam galimybę pasiūlyti ekspertą yra nepagrįstas.
6. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad egzistuoja nors vienas CPK 65 straipsnyje nurodytas pagrindas antstoliui nušalinti.
7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus ir neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų.
5. Antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Vien tai, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir nesutinka su vykdymo procese nustatyta turto verte, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas, nesutikdamas su vykdymo procese nustatyta areštuoto turto rinkos verte, negali vien tik jos neigti, o turi pagrįsti, kodėl ja abejoja, pateikti jo teiginius dėl kitokios areštuoto turto rinkos vertės galinčius pagrįsti objektyvius įrodymus. Šiuo atveju jokie įrodymai nebuvo pateikti, nors pareiškėjui puikiai žinoma, kad, teikiant skundą dėl turto įkainojimo, būtina pateikti ir įrodymus apie kitokią, nei nustatė antstolis, turto vertę.
2. Įkainodamas įkeistą turtą antstolis atsižvelgė į visus objektyvius bei subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei, be kita ko, į jau skelbtų ir neįvykusių šio turto varžytynių kainas ir tai, kad jos neįvyko, ko pareiškėjas teismui neatskleidė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
8. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia teismui. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
9. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Taigi viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tikėtinas ieškinio (skundo dėl antstolio veiksmų) reikalavimų pagrįstumas.
11. Nagrinėjamu atveju pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas ginčija patvarkymą, kuriuo antstolis įkainojo areštuotą pareiškėjo turtą. Skunde pareiškėjas tvirtina, kad antstolis netinkamai įvertino turtą, ir nurodo esąs įsitikinęs, kad turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė, nei nustatė antstolis.
12. Preliminaraus skundo reikalavimų pagrįstumo vertinimo kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto ir antstolio argumentais, kad vien pareiškėjo nesutikimas su antstolio nustatyta turto verte, nepateikiant kartu su skundu jokių kitokią areštuoto turto vertę patvirtinančių ar bent jau pagrįstas abejones antstolio nustatyta turto kaina galinčių sukelti įrodymų (o tokių įrodymų pareiškėjas su skundu nepateikė), nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pareiškėjui nepateikus jokių jo poziciją pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimus, o tuo pačiu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nesprendžia, nes, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ginčo esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties, nagrinėjamu atveju – skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo rezultato (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                     Vilija Mikuckienė