Civilinė byla Nr. e2-1199-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00724-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. G. civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 549 622,25 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
2. Nurodė, kad ieškinio suma yra itin didelė fiziniam asmeniui, o tai savaime padidina ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teigia esant tikėtina aplinkybę, kad atsakovas iki sprendimo įsiteisėjimo momento gali imtis priemonių, siekdamas apsunkinti ar perleisti nuosavybės teise valdomą turtą, dėl ko nebus įmanoma realiai įvykdyti teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.
4. Preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateiktus dokumentus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta šių priemonių taikymo sąlyga – ieškinys prima facie pagrįstas.
5. Teismas sprendė, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018, 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019 ir kt.).
6. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, siekį išvengti jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan., ieškovė nenurodė. Pažymėjo, kad tai, jog ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su galimai neteisėtais atsakovo veiksmais jo vadovavimo ieškovei laikotarpiu, nepaneigia preziumuojamo atsakovo sąžiningumo. Dėl nurodyto teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė objektyviai negali turėti duomenų apie tai, ar atsakovas ruošiasi perleisti turtą, nes tokie duomenys jokiuose registruose nėra fiksuojami. Ieškovė gali turėti duomenis tik apie perleistą turtą, tačiau tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau būtų pavėluotas.
7.2. Nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas daryti prielaidą, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perleisti savo turtą, dėl ko būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
7.3. Ieškinio suma yra itin didelė ir tai vienas iš pagrindinių argumentų, leidžiančių daryti pirmiau nurodytą prielaidą. Sužinojęs apie ieškinį, siekdamas išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovas gali perleisti savo turtą ar reikšmingą jo dalį.
7.4. Ieškinys pareikštas mokestinio patikrinimo akto pagrindu, o mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta daug mokestinių pažeidimų tuo laikotarpiu, kai atsakovas vadovavo ieškovei ir už šiuos pažeidimus pastaroji sumokėjo 549 622,25 Eur baudų ir netesybų. Mokestinius pažeidimus patvirtina įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Esant tokiai faktinei situacijai, ieškinio pareiškimo aplinkybė leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas gali perleisti turtą ar reikšmingą jo dalį, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus mokestinius pažeidimus.
7.5. Tai, kad atsakovas gali perleisti turtą, įrodo ne tik šios bylos faktinis pagrindas, bet ir kitose civilinėse bylose jau nustatyti prejudiciniai faktai apie atsakovo sudarytus neteisėtus sandorius jo vadovavimo ieškovei laikotarpiu. Atsakovo vadovaujama ieškovė be pagrindo pervesdavo dideles pastarajai priklausančias sumas ir sudarydavo neteisėtus sandorius, susijusius su jos kolegialaus valdymo organo – prezidiumo, nariais. Kitose civilinėse bylose įteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų leidžia spręsti apie galimą jo nesąžiningumą (Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-298-775/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-27099-934/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-159-330/2019).
7.6. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes yra prašoma apriboti tik atsakovo teisę disponuoti areštuotu turtu. Atsakovas galės valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą, tik jo negalės perleisti ar kitaip apsunkinti. Laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti tik atsakovo turtui, o ne piniginėms lėšoms.
8. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, didelė ieškinio suma savaime nei patvirtina, nei paneigia atsakovo nesąžiningumo.
8.2. Ieškovė, kaip galimai nesąžiningus atsakovo veiksmus, nurodo tuos pastarojo veiksmus, kurie sudaro ieškinio faktinį pagrindą, t. y. ieškovės argumentai susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Atsakovo veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl, sprendžiant ieškinio užtikrinimo priemonių klausimą, negali būti vertinamas kaip jau įrodytas ar pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą.
8.3. Ieškovės nurodytose bylose teismų konstatuotos aplinkybės neįrodo būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Paminėtose bylose atsakovas dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Apie šiose bylose pareikštus ieškinius atsakovui buvo žinoma nuo 2016 m., tačiau atsakovas nesiėmė ir neketino imtis jokių veiksmų savo turtui perleisti, paslėpti ar kitokiais būdais apsunkinti savo turtinę padėtį, kad ateityje išvengtų ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
8.4. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovės jam pareikštus reikalavimus, perleido ar siekė perleisti savo turtą kitiems asmenims, nuslėpti ar sumažinti savo pajamas ir pan.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė turtinį reikalavimą atsakovui dėl 549 622,25 Eur žalos atlyginimo, kurio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, prašymo netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, padavė atskirąjį skundą.
12. Skunde apeliantė kvestionuoja teismo išvadą dėl neįrodytos jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Nurodo, kad negali turėti objektyvių duomenų apie tai, ar atsakovas ruošiasi perleisti jam priklausantį turtą, nes tokie duomenys registruose nėra fiksuojami. Teigia, kad paminėtos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimą patvirtina didelė ieškinio suma, tai, kad ieškinys grindžiamas mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei kitose civilinėse bylose nustatytais prejudiciniais faktais apie atsakovo neteisėtai sudarytus sandorius ieškovės valdymo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skundo argumentai nepaneigia nurodytos teismo išvados pagrįstumo.
13. Teismo praktika dėl aptariamos sąlygos aiškinimo ir taikymo jau yra pakankamai nuosekliai išplėtota ir aiški. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019, 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-505-516/2020, 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020, 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020 ir kt.).
14. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat laikosi teisės aiškinimo, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui savaime dar nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Taigi, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui (išlaikymui), ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Taigi, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti.
15. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų arba įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
16. Aptarta Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina apeliacijos, grindžiamos didele ieškinio suma, nepagrįstumą. Tuo labiau kad byloje nėra duomenų apie atsakovo disponuojamo turto vertę, kurią palyginus su ieškinio suma, būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl pastarosios sumos dydžio atsakovui, t. y. ar būtent šiam fiziniam asmeniui pagal jo turimo turto masę ieškinio suma yra didelė, ar ne (CPK 12, 178 straipsnis). Kita vertus, net ir nustačius, kad apeliantės reikalaujamos atlyginti žalos suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė taptų reikšminga tik tuo atveju, jeigu į bylą būtų pateikta duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningą elgesį, siekiant specialiai sumažinti turimo turto apimtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo nesąžiningumą.
17. Skundo argumentas, kad ieškinys atsakovui yra pareikštas mokestinio akto pagrindu, yra susijęs su šio ginčo nagrinėjimu iš esmės. Paminėtame dokumente nurodyti atitinkami pažeidimai savaime nepatvirtina atsakovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindo. Atsakovo atsakomybės taikymo sąlygos bus įrodinėjamas bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškinyje nurodyti jo veiksmai šioje proceso stadijoje negali būti vertinami kaip neteisėti ir (ar) pagrindžiantys jo galimą siekį išvengti įsipareigojimų apeliantei įvykdymo.
18. Atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina ir aplinkybė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu pastarosios sudaryti sandoriai su trečiaisiais asmenimis buvo pripažinti neteisėtais. Skunde nurodytose civilinėse bylose buvo sprendžiami atitinkamų sandorių teisėtumo, o ne atsakovo atsakomybės juos sudarant apeliantės vardu taikymo klausimai. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo į skundą argumentu, kad teismų kitose civilinėse bylose konstatuotos faktinės aplinkybės negali būti jo sąžiningumo, susijusio su šioje byloje priimtinu teismo sprendimu, vertinimo pagrindas. Pažymėtina ir tai, kad nurodytos civilinės bylos buvo inicijuotos dar 2016-2017 m., atsakovas trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas į šių bylų nagrinėjimą, todėl galėjo numatyti, kad pripažinus atitinkamus apeliantės su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius neteisėtais, gali būti siekiama jo, kaip šių sandorių sudarymo metu buvusio apeliantės vadovo, atsakomybės taikymo, tačiau, patikrinus viešai prieinamus Nekilnojamojo turto registro duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog nuo 2016 m. atsakovas būtų perleidęs tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
19. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad duomenys apie atsakovo ketinimą perleisti turtą nėra fiksuojami jokiuose registruose, nesutiktina su skundo argumentu, kad ji negali objektyviai turėti duomenų apie tokį jo ketinimą. Atsakovo galimą nesąžiningumą, siekiant išvengti apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali patvirtinti ne tik duomenys apie planus sumažinti savo turto apimtį, bet ir kita aktuali informacija apie atsakovo turto sudėties pasikeitimus, kurią įvertinus būtų pagrindas manyti, kad šiuos pasikeitimus nulėmė siekis išvengti galimų turtinių įsipareigojimų vykdymo (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių apeliantei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
20. Nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos, neturi reikšmės skunde akcentuojamos aplinkybės, kad atsakovui prašomos taikyti ieškinio užtikrinimo priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliantė neįrodė, kad atsakovas atliko, atlieka ar ketina atlikti kokius nors nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė