Civilinė byla Nr. 3K-3-30/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09063-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
22.7; 27.12; 114.4; 114.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vedautos autotrasportas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vedautos autotransportas“ ieškinį atsakovui S. G. dėl prieigos prie atsakovo administruojamoje svetainėje saugomos draudžiamos skleisti, platinti, skelbti informacijos uždraudimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovo teigimu, jo, kaip juridinio asmens, dalykinę reputaciją pažeidžia ir tikrovės neatitinka šie atsakovo valdomo internetinio tinklalapio rubrikoje ,,Skundai.lt apie darbdavius“ laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. gegužės mėn. pabaigos paskelbti komentarai:
1) „Didele tikimybe, jog tai, kas yra sutariama zodziu pokalbio metu, nebus įforminama darbo sutartyje. Tai liečia tiek atlygi, tiek darbo pobūdi bei kitus niuansus. Tikrai nėra sąžininga imone. Kaip jie patys sako: „tokia pasmus tvarka.“;
2) „Yra ragus istate uz 800 litu“;
3) „miku klanas, buvo 3, liko 2 , darbas tupiems lituviams „„neuzsiraukit chebra su stogu s rūmuose ....t...“;
4) „neuzsiraukit aferistai net atsiskaitymu nemoka“;
5) „atkele dienpigiu mokėjimą bet ir po mėnesio nesulaukiu atrodo teks eiti lauk is tos saraskino kontoros visai nesiskaito su vairais moka centus ir tu pačiu reikia maldauti“;
6) „NERIMTA vedautos ADMIMSTARCIJA- ŠARAŠKINO KONTORA“;
7) „vedauta dar anksčiau esu girdėjęs kad tai keiksmažodis“;
8) „Ši įmonė įmonė pūva nuo „galvos“: p. E. „labai kompetentingas“, reto „sąžiningumo“ asmenybė, tikras „verslo žmogaus etalonas“. Laikantis tokios įmonės politikos greitu laiku tikrai nebeliks nei vieno Jonavos gyventojo nedirbusio šioje įmonėje vadybininku. Labai didelė žmonių kaita. Vien įsidarbinant ir utaisykles ir kt.) į akis negali nekristi didelis pasirašiusiųjų „asortimentas“. Nieko, kas yra sutariama darbo pokalbio metu su p. E. metu, tikėtis neverta. Ir viskas „dėl gerbiamjo E. M. trumpos atminties“. Kaip p. U. pasakytų: „pas mus tokia tvarka“;
9) „jau 12 metu jie bankrotuoja. m. verkia kad pastoviai nėra pinigu bet is jo pirkiniu to nepasakysi, visa vedauta negaus puse metu atlyginimo bet m. savęs nenuskriaus, šitas verslininkas piršto nepajudins be naudos sau o jei kažkokiu mistiniu būdu jis tau padarys paslauga tai labai ilgai prisimins ir primins tau apie tai. taip jis atsiims desimteriopai.galit ir toliau linkėti kad šita saraske užsilenktu bet greičiau neris per jonava i kita puse pradės teketi nei šita kontora užsilenks.zodziu, sūnys loja-karavanas eina ir gana sėkmingai“;
10) „Išnaudotojai apgavikai, žodžių trūksta. Kad jie bankrutuotų greičiau. AFERISTAl.Dirbk.it už ačiū, nors ir to nepasakys...“;
11) „siūlau bekt kuo toliau,cia dar baisiau negu modus. Turiu pažįstamu kas dirba Moduse ir pats dirbau .vedautoj. Be abejones tai Vedauta paskutine imone kur galima dirbt,nebent is nevilties kad badu nenumirt. Visiškas nesiskaitymas su vairais. Išmesk tas mintis is galvos ir galvok api ka nors kita. Žada žinoma sąlygas idialias o kai ateina laikas mokėt pinigėliu nėra. Visas normalus personalas išbėgiojo o kas neišėjo ta isede. Liko niekam tikus vadybininke I. ir tipo vadove U. Mirk is juoko is tokiu vadovių. Snargles ir tiek. Vaiku darželis“;
12) „Jai XXI amžiuj dar kažkur egzistuoja vergove tai vedautoj. O vergvaldis E M priedo yra ir paranojikas. Ne tik kad seka visus bet reikalauja totalinio skundimo. įsitikinės kad visi jam dirbantys yra lodoriai ir zulikai. Žmogus apie kitus sprendžia pagal savo paties sugedimo laipsni. Nes tie patys darbuotojai iseje kitur yra vertinami o vedautoj buvo sunio vietoj, gaudavo apgriauzta kaulą ir buvo ujami“;
13) „atsakymas7-to komentaro autoriui: vokeliuose mokėjo ir labai ilgai, bet vokelio turinys beveik niekada neatitikdavo susitarimo. Jei kas domėjosi kiek jau pasikeitė buhalteriu, taps aišku kodėl ir ant ko pakabinta visa atsakomybe uz juodus finansus. E. M. nekaltas - aplinka kalta :)“;
14) „100 pr gali patvirtinti tamstos žodžius...kasininkių per kelis metus pasikeitė net kelios...kodėl??? ateina laikas nurašyti tokius dalykus kai kasos išlaidu orderiukus ir paaiškėja kad orderiu nėra uz kokius 100000lt...ka daro??? atleidžia kasininke ir toliau ta pati suda daro...“;
15) „is normaliu firmų darbuotojai nebėga ir cia ne vien apie vairus...kiek vedautoj jau pasikeitė buhalteriu, kasininkių, vadybos ir net u. nebėr...vedauta net pačius lojaliausius iseda. As pats dirbu normalioj firmoj penkti metai ir esu patenkitas, yra ir dvigubai ilgiau dirbančiu, kai tuo tarpu vedautoj kas keli mėnesiai keičiasi žmones. E. m. gerai pataupo mokėdamas grasius uz bandoma laikotarpi, o ir komentare apie vokeliu turini yra teisingai pasakyta.“;
16) „kas tiesa tai tiesa E.M. ir RČ. klanas baigia sužlugdyti įmonę. Pabėgo visi normalūs žmonės su kuriais buvo galima dirbti. Greitu laiku jums atsiruks ižgamos jus. Tepadeda jums LINAVA.......“.
Ieškovas nurodė, kad 2011 m. sausio 11 d., balandžio 29 d., gegužės 3 ir 6 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pašalinti informaciją, tačiau 2011 m. gegužės 2 d. atsakovas pašalino tik jos dalį. Atsakovo tinklalapyje paskleista informacija apie ieškovo neva vykdomą neteisėtą veiklą, negarbingą elgesį su darbuotojais, darbuotojų daromas nusikalstamas veikas, ieškovo manymu, priskirtina draudžiamai skleisti, skelbti ir platinti informacijai dėl jos neatitikties tikrovei bei šmeižiamo ir įžeidžiamo pobūdžio. Tokios informacijos skleidimu ieškovui daroma žala (CK 2.24 straipsnio 1 dalis): pasunkėjo bendravimas su verslo partneriais, klientais ir tiekėjais, sumenko geras ieškovo, kaip patikimo darbdavio, vardas, pakenkta jo konkurencingumui tarp kitų vežimo, ekspedijavimo paslaugas teikiančių bendrovių, taip pat pažeisti bendrovėje dirbančių darbuotojų garbė ir orumas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: uždraudė visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos ieškinyje nurodytos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo 3210,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi elektroninę erdvę ES ir nacionaliniu lygmeniu reglamentuojančiomis 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (toliau – Elektroninės komercijos direktyva), CK, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo, Tvarkos ir Aprašo nuostatomis. Teismas konstatavo, kad atsakovas atitinka informacinės visuomenės paslaugų teikėjo sąvoką, todėl yra tinkamas atsakovas byloje; nustatė, kad ieškovo prašymai atitiko Aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus: nurodytas pranešimą pateikusio juridinio asmens pavadinimas, kontaktiniai duomenys ir duomenys apie jo atstovę, išvardyta informacija, kurią, pranešimą pateikusio asmens manymu, draudžiama skelbti, platinti ar skleisti; nurodytas tikslus jos saugojimo adresas; pateikti faktiniais duomenimis pagrįsti argumentai, kodėl nurodyta informacija priskirtina informacijai, draudžiamai skelbti, platinti ar skleisti pagal Visuomenės informavimo įstatymą; patvirtinta, kad pateiktame pranešime nurodyta informacija teisinga. Dėl to, teismo nuomone, atsakovas turėjo imtis Aprašo 8 punkte (jei gali susisiekti su paslaugos gavėju, kurio prašymu saugo minėtame pranešime nurodytą numanomai neteisėtą informaciją) ar 15 punkte (jei neturi informacijos, kuria naudodamasis galėtų susisiekti su paslaugos gavėju) nurodytų veiksmų, tačiau jų nesiėmė, t. y. nesilaikė trijų dienų termino nustatyti, ar saugo pranešime nurodytą informaciją, ar pranešimas atitinka Aprašo reikalavimus, ar nurodyta informacija ir argumentai yra pagrįsti, bei vienos dienos termino panaikinti galimybę pasiekti neteisėtą informaciją arba informuoti ieškovą, nurodant, kodėl nusprendė, kad pateiktame pranešime nurodyta informacija ir argumentai nepagrįsti. Be to, atsakovas nepagrįstai 2011 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku ieškovui nurodė, kad jo pranešimas neatitinka Aprašo reikalavimų, nes neva nepateikti faktiniai duomenys.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neatliko Aprašo 16 punkte nustatytų veiksmų –kilus abejonių dėl pateikto prašymo pagrįstumo, kreiptis į kompetentingą instituciją prašyme nurodytai informacijai ir faktams pagrįsti. Teismas pripažino, kad atsakovas pagal Aprašo 22.2 punktą sužinojo apie neteisėtą informaciją, todėl jam taikytina atsakomybė už šios informacijos saugojimą, nes jis nepriėmė sprendimo dėl gauto pranešimo, pats vertino gautą informaciją iš ieškovo. Teismas iš atsakovo atsakymų ieškovui turinio padarė išvadą, kad atsakovas nepagarbiai bendravo su ieškovu, nesiekė bendradarbiauti, nustatant, ar nurodyta informacija yra skelbtina, nesusisiekė su asmenimis, parašiusiais komentarus. Teismas pripažino, kad atsakovas kaip informacinės visuomenės paslaugų teikėjas pažeidė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnį, Aprašo 8, 16 punktus, todėl privalo pašalinti iš svetainės www.skundai.lt ieškovo nurodytą informaciją.
Atmesdamas ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes: kad interneto svetainė (laikytina visuomenės informavimo priemone) žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė darbuotojai, ar duomenys skleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis paskleidusį asmenį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 10 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą, panaikino jo dalį, kuria uždraustos visos galimos prieigos per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos ieškinyje nurodytos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; kitą sprendimo dalį pripažino įsiteisėjusia; priteisė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė du reikalavimus: įpareigoti atsakovą pašalinti iš jo valdomo tinklalapio informaciją apie ieškovą kaip tikrovės neatitinkančią ir pažeidžiančią jo garbę, orumą bei dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiajam Teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmestas ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, todėl kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisakė).
Kolegija, vadovaudamasi Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsniu, CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2012), laikė, kad atsakovas S. G., kaip interneto svetainės http://www.skundai.lt administratorius (valdytojas), yra tinkamas subjektas reikalavimui pašalinti informaciją iš interneto svetainės pareikšti. Kolegija pažymėjo, kad reikalavimas pašalinti neteisėtą informaciją iš tinklalapio yra savarankiškas reikalavimo priteisti neturtinę žalą (t. y. taikyti deliktinę civilinę atsakomybę) atžvilgiu, jam patenkinti nustatytina mažiau aplinkybių – pakanka nustatyti informacijos neteisėtumą (neskelbtinumą), jos perdavimo ir (ar) saugojimo faktą ir atsakovo buvimo atitinkamų informacinės visuomenės paslaugų teikėju faktą. Ieškovas reikalavimą uždrausti visas galimas prieigas prie atsakovo valdomo tinklalapio grindė tuo, kad ji neatitinka tikrovės ir žemina bendrovės dalykinę reputaciją, todėl byloje turėjo būti nustatyta, jog prašomi pašalinti teiginiai yra faktinio, o ne vertinamojo pobūdžio, ir šie teiginiai gebėjo sukelti žymios žalos asmens garbei ir reputacijai. Vertindama 2009–2010 m. interneto svetainėje http://www.skundai.lt pasirodžiusių publikacijų turinį (skundžiamo sprendimo dalį dėl 1–16 punktų žinučių), kolegija padarė išvadą, kad jose pateikti asmenine patirtimi grindžiami įmonės kaip darbdavio vertinimai, komentarai, samprotavimai ir išvados apie įmonės darbo metodus, teiginiai išdėstomi su nuorodomis, kad tai autorių samprotavimai („vedauta – tai keiksmažodis“, šaraškino kontora, kad šaraškė užsilenktų, aferistai, apgavikai, Vedauta paskutinė įmonė, kur galima dirbti, snarglės, vergovė tai Vedautoj, vergvaldis E.M. paranojikas), klausiamąja forma išreiškiant abejones („ ...ką daro??? atleidžia kasininkę ir toliau tą patį ...“). Įvertinusi šias publikacijas, kolegija konstatavo, jog jose pateiktas asmenų subjektyvus požiūris – neigiama nuomonė, išreikšta neetiška forma. Publikacijose pateikiami autorių samprotavimai apie ieškovo kaip įmonės numanomai neteisėtus darbo metodus, priskiriant jai darbo santykius reguliuojančių įstatymų pažeidinėjimą ir geros moralės aspektu nepriimtinas savybes, kaip nesąžiningumą, kolegijos nuomone, nelaikyti draudžiamais skelbti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme. Kolegija nurodė, kad ieškovas nesikreipė į policiją publikacijų autoriams nustatyti, savo procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių ir neįrodinėjo, jog, paskleidus neigiamą informaciją, jam kilo rimtų neigiamų padarinių.
Kolegija pažymėjo, kad ji bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir 2013 m. kovo 20 d. nutartimi siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovas papildomų aplinkybių nenurodė, jo atstovas neatvyko į teismo posėdį, rašytiniuose paaiškinimuose nepateikė papildomų argumentų dėl ginčo. Dėl to, vadovaudamasi bylos duomenimis, kad apie ieškovo veiklą kritiškai ir neigiamai atsiliepta ir spaudoje, kolegija pripažino, jog ieškovo veikla visuomenėje vertinama prieštaringai. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo dalykinei reputacijai kilusius rimtus neigiamus padarinius, atsakovo nesąžiningumą, kaltę dėl jų, tai kolegija konstatavo, kad publikacijose išsakyta subjektyvi nuomonė negebėjo sukelti didelės žalos ieškovo reputacijai. Kolegija, sutikdama su atsakovo argumentais, kad skundžiamu sprendimu uždraustos publikacijos 6, 7, 9, 11, 13, 16 punktuose įvairiais linksniais minima Vedauta, kitose tiesiogiai neminimas ieškovo pavadinimas ar kiti jo duomenys, pažymėjo, jog pagal bylos duomenis nėra galimybės spręsti, kad šios publikacijos yra būtent apie ieškovą kaip darbdavį (UAB ,,Vedautos autotransportas“), o ne kitą įmonę (IĮ ,,Vedauta“).
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą, netyrė ir nevertino kolegijos nurodytų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Padariusi tokią išvadą, kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikindama jo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas, ir šią ieškinio dalį atmesdama. Atitinkamai kolegija perskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą, uždraudžiant visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas neetiškai, nepadoria forma išsakytus teiginius (nuomones) nedraudžiamais skelbti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme, taip pat nepripažindamas akivaizdaus įžeidžiamo jų pobūdžio, nukrypo nuo teismų praktikos.
Dėl nukrypimas nuo teismų praktikos atskiriant nuomonę nuo žinios. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas, jog publikacijose pateiktas asmenų subjektyvus požiūris (neigiama nuomonė), prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl žinios ir nuomonės atskyrimo. Teismas atsakovo išsakytiems teiginiams netaikė patikimumo ir įrodomumo taisyklių, nes daugumoje publikacijų, kasatoriaus nuomone, pateikiama tam tikra informacija, o ne keliama problema ar pareiškiamas susirūpinimas (pvz., ,,tai nėra sąžininga įmonė“ – sakinys suformuotas kaip teiginys ir yra galimybė šį patikrinti). Net tuo atveju, kai reiškiama nuomonė, ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Kasatoriaus teigimu, atsakovo publikacijoje nurodyti teiginiai neskelbtini dėl jų neetiškumo ar faktų iškraipymo (pvz., ,,tupiems lituviamas (Nr. 3), kad šita saraske uzsilentu (Nr. 9), snargles (Nr. 11), paranojikas (Nr. 12), darbuotojai kaip sunio vietoje, gaudavo apgraužta kaulą“).
Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos vertinant akivaizdžiai žeminančius teiginius. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paskelbtų teiginių nelaikė pažeidžiančiais kasatoriaus dalykinę reputaciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais paskleistų žinių žeminamo pobūdžio įrodinėti nereikia, nes jie savaime žeminantys: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje bylos Nr. 3K-3-479/2012, buvo nagrinėjamos itin panašios aplinkybės; teismas nurodė, kad publikacijoje vartojamas formuluotes (pvz., „aferistų lizdas“) yra neetiškos, teiginiai išsakomi nepadoria, įžeidžiama forma, todėl publikacijoje esanti informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies apibrėžtį ir yra neskelbtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-65/2006, nurodyta, kad tais atvejais, kai teiginys reiškia kaltinimą nusikalstamos veikos dangstymu, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys ir nereiškia papildomai įrodinėti jų žeminamo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad publikacijose pateikiami autorių samprotavimai išsakyti nepadoria forma, tačiau nukrypdamas nuo praktikos nepagrįstai nepripažino jų draudžiama skelbti informacija Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme.
Dėl nukrypimo nuo praktikos vertinant teiginius, kuriuose asmuo yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Kasatorius nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai asmuo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, tokios informacijos paskleidimas negali būti pateisinamas nei informacijos netikslumu, nei subjektyvios nuomonės išsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.) Taigi, tais atvejais, kai asmuo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ar iškeliama abejonė dėl jo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos, o nuosprendis ar kitoks sprendimas dėl jo nepriimtas, tokių žinių, išsakomų kaip nuomonė, paskleidimas yra neteisėtas. Dėl to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas informacijos apie teiginiuose nurodytų pažeidimų buvimą (nepateikta byloje duomenų apie padarytus teisės pažeidimus, pradėtus tyrimus, skundus dėl nurodytų pažeidimu) turėjo pripažinti šiuos teiginius draudžiamais skelbti pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dalis teiginių yra apie kasatoriaus numanomai neteisėtus darbo metodus, darbo santykių pažeidimus, tačiau nepagrįstai laikė juos teisėtais ir nedraudžiamais skelbti. Publikacijose Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 8, 10, 12, 13, 14, 15 minimos kasatoriaus padarytos baudžiamajame įstatyme uždraustos veiklos (sukčiavimas, vagystė, buhalterinės apskaitos aplaidus tvarkymas (mokėjimas vokeliuose) yra akivaizdžios, todėl jų įrodinėti nereikia.
2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje byloje – ne kasatorius, o būtent atsakovas neįvykdė jam tenkančias pareigos, t. y. neįrodė, jo paskleista informacija apie kasatorių atitinka tikrovę. Tiek pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalies prezumpciją dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, tiek pagal teismų praktiką pareigą įrodyti duomenų tikrumą turi juos paskleidęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; kt.).
3. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 185 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas), nes konkrečių faktų buvimą (nebuvimą) nustatė neištyręs įrodymų visumos, remdamasis pavieniais įrodymais, nevertindamas kasatoriaus pateiktų įrodymų. Teismas, konstatuodamas, kad kasatoriaus veikla visuomenėje vertinama prieštaringai, nepagrįstai vadovavosi pavieniu įrodymu – atsiliepimu spaudoje, ir neatsižvelgė į tai, jog straipsnis spaudoje pasirodė jau po to, kai buvo įdėta dauguma publikacijų svetainėje www.skundai.lt, t. y. iki 2010 m. sausio 15 d., o straipsnis išspausdintas – 2011 m. balandžio 9 d. Net tuo atveju, jei visuomenėje kasatoriaus veikla vertinama nevienareikšmiškai, atsakovas neatleidžiamas nuo CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įrodyti teiginiuose nurodytos informacijos atitiktį tikrovei. Kasatorius pažymi, kad atsakovo svetainėje skelbiamos publikacijos sudarė sąlygas pasinaudoti jomis kitoms visuomenės informavimo priemonėms; šis straipsnis įrodo, kad publikacijos prisidėjo platinant iškreiptą nuomonę apie kasatorių, darant žalą jo reputacijai. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes nurodė, kad kasatorius turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės. Teismas turėjo kasatorių vertinti kaip „normalia“ veikla užsiimantį juridinį asmenį, kuriam pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, sumažėjo jo teigiamas vertinimas ar tapo neigiamas. Konstatuodamas, kad kasatorius procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybių bei neįrodinėjo, jog dėl neigiamos informacijos paskleidimo jam kilo rimtų neigiamų padarinių, teismas ignoravo ieškinyje pateiktus argumentus apie kasatoriui kilusius padarinius, jiems pagrįsti pateiktus įrodymus: sumenkinus kasatoriaus kaip įmonės gerą vardą, pasunkėjo naujų darbuotojų paieška; publikacijomis buvo pažeista bendrovėje dirbančių darbuotojų garbė ir orumas, sumenkintas jų darbas bendrovėje; publikacijos atsakovo svetainėje sudarė sąlygas plėtoti spaudoje iškraipytą nuomonę apie kasatorių. Dėl teismo teiginio, kad nėra galimybės spręsti, jog publikacijos yra būtent apie kasatorių kaip darbdavį, o ne kitą įmonę, kasatorius nurodo, kad teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių teiginį, jog duomenys paskleisti būtent apie kasatorių. Teismui neįvertinus dalies kasatoriaus pateiktų įrodymų, buvo pažeistos proceso teisės normos ir padaryta klaidinga išvada, jog publikacijos negalėjo sukelti didelės žalos kasatoriaus reputacijai.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas S. G. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos atskiriant nuomonę nuo žinios ir vertinant nuomonės pateikimą. Atsakovas mano, kad teismas kompleksiškai išanalizavo visų komentarų turinį, vertino ne tik konkrečius teiginius, bet ir kiekvieno komentaro, apskritai visos viešojoje erdvėje (internete ir spaudoje) vykusios diskusijos apie darbo sąlygas kontekstą. Atsakovo nuomone, pagrįsta teismo išvada, kad ieškinyje nurodyti komentarai nelaikytini draudžiamais skelbti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme. Kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo praktikos nepagrįsti, orientuoti tik į siaurą kasatoriaus ginčijamų teiginių vertinimą, atskiriant tam tikrus ginčijamus teiginius nuo diskusijos konteksto. Kasatorius, nurodydamas ginčijamas komentarų dalis, neginčija jų (kiekvieno komentaro) kaip viseto, bet ginčija atskiras dalis. Kasatoriaus argumentacija paremta tuo, kad pirmiausia pateikiama subjektyvi kiekvieno teiginio interpretacija, darant niekuo nepagrįstas prielaidas ir nurodant, jog visa paskleista tikrovės neatitinkanti informacija menkina jo dalykinę reputaciją. Išanalizavus ir įvertinus komentarus, jų kontekstą, o ne subjektyvias interpretacijas, akivaizdu, kad nėra dalykinės reputacijos menkinimo požymių – komentaruose pateikiamas subjektyvus asmenų požiūris, nuomonė, kritika. Atsakovas pažymi, kad Konstitucijoje užtikrinama laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, tai yra vienas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas). Kasatorius siekia riboti kitų asmenų teisę viešai skleisti nuomonę, įžvalgas, pastebėjimus, susipažinti su komentarų autorių nuomonėmis, patiems dalyvauti ir reikšti diskutuojant nuomonę.
2. Dėl nukrypimo nuo praktikos vertinant akivaizdžiai žeminamo pobūdžio teiginius. Atsakovas nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu, nes kasacinio teismo pasisakyta, kad nelaikytina draudžiama skelbti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme nuomonė net ir tais atvejais, kai nuomonė žeidžia, šokiruoja ar kelia nerimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2001). Šiuo atveju ginčijamuose komentaruose pateikiami autorių (darbuotojų) samprotavimai, kartais gana „aštri“ kritika apie galimus kasatoriaus kaip darbdavio darbo metodus, aplinką, darbo sąlygas ir pan. Atsakovo nuomone, asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas susijęs su šių visuomenei svarbių vertybių, tarp jų teisės turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą, gynimu, o asmens saviraiškos laisvės ribos turi būti kuo platesnės. Atsakovo teigimu, komentarų autorių kalbos stilius ir išraiškos priemonės natūralios ir būdingos tokio pobūdžio diskusijai. Atsižvelgus į diskusijos temą, didesnį emocionalumo lygį, teiginių pareiškimo aplinkybes, komentarų autoriai laikytini pareiškusiais kritišką nuomonę, pagrįstą savo asmenine patirtimi, nesiekiant jo pažeminti ar sumenkinti, o išryškinti veiklos trūkumus.
3. Dėl įrodinėjimo dalyko, įrodinėjimo naštos paskirstymo byloje, dalykinės reputacijos realaus pažeidimo įrodinėjimo pareigos. Nesutikdamas su šiuo kasacinio skundo argumentu, atsakovas nurodo, kad jis, kaip interneto tinklalapio www.skundai.lt valdytojas, yra informacinės visuomenės (tarpinių) paslaugų teikėjas, jo veikla, pareigos ir atsakomybė reglamentuota Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme. Kasatoriaus įvardytas galimas jo teisių, ginamų pagal CK 2.24 straipsnio nuostatas, pažeidimas padarytas interneto naudotojui (komentaro autoriui) įdėjus saugoti teksto duomenis į interneto tinklalapio www.skundai.lt serverį, o pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakovas už tokius pažeidimus neatsako. Pagal CK 2.24 straipsnį už komentarą, jo turinį ir jo paskleidimą atsako komentaro autorius, o atsakovas toks nėra. Taigi atsakovui negalėjo kilti našta įrodyti saugomų komentarų atitiktį tikrovei CK 2.24 straipsnio pagrindu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, ištyrė ir įvertino visas bylai svarbias aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad kasatorius įrodinėjo komentarų paskleidimo faktą, prie kiekvieno jų nurodė savo subjektyvų vertinimą, tačiau neįrodinėjo jam padarytos žalos fakto, žalos masto, padarinių pobūdžio ir įtakos kasdienei veiklai. Byloje nenustatyta, ar paskelbti komentarai apskritai turėjo kokią nors įtaką jo veiklai.
4. Dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo. Atsakovas mano, kad visi byloje surinkti įrodymai deramai ištirti ir įvertinti. Kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir kasatorius turėjo galimybę atvykęs į teismo posėdį, žodžiu pagrįsti savo reikalavimą, tačiau į posėdį neatvyko, pateikė vienerių metų senumo rašytinius paaiškinimus, kuriuose pakartotinai pateikiama ginčijamų teiginių interpretacija ir bylai nereikšmingi paaiškinimai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad straipsnis spaudoje yra tinklalapyje www.skundai.lt saugotų komentarų padarinys. Straipsnis atskleidžia krovinių gabenimo–pervežimo autotransportu sektoriaus visuomenėje plačiai minimas aktualias problemas (kaip ydinga atsiskaitymo „vokeliuose“ praktika, vairuotojų apgaudinėjimas, neteisėtos išskaitos iš algos, kt.), todėl nėra pagrindo teigti, jog straipsnis yra vien saugotų komentarų padarinys. Be to, šis kasacinio skundo argumentas paremtas tik jo spėjimu ir neatitinka faktinio straipsnio turinio. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad pateikė įrodymus, pagrindžiančius dėl paskleistos informacijos pasikeitusį vertinimą ir požiūrį į įmonės veiklą, rezultatus – byloje tokių įrodymų nepateikta.
Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog publikacijos galėjo būti apie kitą darbdavį ar įmonę. Atsakovas pateikė interneto tinklalapio www.CargoNews.lt 2011 m. birželio 20 d. pranešimą–publikaciją apie įmones „Vedauta“ ir „Vedautos autotransportas“, viešai internete prieinamus duomenis apie įmonę „Vedauta“, išsakė argumentus tiek teiginių, tiek klausimų kasatoriui forma dėl pareigos įrodyti, kad komentarai yra apie kasatorių, tačiau kasatorius į šiuos argumentus, paaiškinimus ir klausimus neatsikirto ir neįrodinėjo su tuo susijusių aplinkybių. Taigi, kasatorius turi pareigą pateikti įrodymus, kad komentarai iš tiesų yra apie jį, o ne kitą įmonę, tačiau tokių nepateikė. Atsakovo manymu, komentarai rubrikoje „Vedautos autotransportas“ buvo skelbiami tiek apie įmonę „Vedauta“, tiek apie kasatorių, nes abi įmonės priklausė tam pačiam savininkui. Tačiau neįmanoma pasakyti, kurie komentarai apie kurią įmonę nurodyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kriterijų saviraiškos laisvės ir juridinio asmens dalykinės reputacijos žeminimo proporcingumui įvertinti
Nagrinėjamoje byloje kasatorius savo reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti komentarus iš jo valdomo tinklalapio grindė tuo, kad jie akivaizdžiai šmeižia ir žemina jo kaip juridinio asmens dalykinę reputaciją. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neetiška, nepadoria forma išsakytų komentarų nelaikė draudžiamais skelbti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme; pripažino juos neigiama nuomone (subjektyviu asmens požiūriu) apie darbdavį, bet ne juridinio asmens reputaciją įžeidžiančiais teiginiais. Taigi byloje keliamas klausimas dėl saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribų skleidžiant kasatoriui nepalankią ir jį kritikuojančią informaciją atsakovo tinklalapyje, todėl aktualus informacijos pašalinimu suinteresuoto juridinio asmens ir informaciją paskleidusių asmenų (publikacijų (komentarų) autorių, interneto tinklalapio) teisių pusiausvyros vertinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), kuris savo praktikoje yra nurodęs, kad, kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26; kt.). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr., Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000).
Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Pavyzdžiui, Teismas akcentuoja būtinybę atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp savo teises ginančių asmenų teisių gynimo ir informacinės visuomenės paslaugų gavėjų teisės į laisvę gauti ar skleisti informaciją (2012 m. vasario 16 d. prejudicinis sprendimas byloje „Netlog NV“ v. „Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers“ (SABAM), byla Nr. C-360/10; 2011 m. lapkričio 24 d. prejudicinis sprendimas byloje „Scarlet Extended SA" v. „Société belge des auteurs, compositeurs et éditeurs SCRL“ (SABAM), byla Nr. C-70/10). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo nustatymo teisingos pusiausvyros, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; publikacijos turinys, forma ir padariniai; taikomos sankcijos griežtumas (žr., Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014).
Atkreipiant dėmesį į nutarties kontekstą (interneto diskusijas), pažymėtina, kad EŽTT, vertindamas interneto portalui taikytos civilinės atsakomybės dėl kitų asmenų pateiktų komentarų pagrįstumą, šiek tiek modifikavo ir adaptavo pirmiau nurodytus kriterijus bei išskyrė: komentarų kontekstą; įmonės pareiškėjos taikytas priemones užkirsti kelią ar pašalinti difamacinius komentarus; tikrųjų komentatorių atsakomybės galimybę, kaip tam tikrą alternatyvą; nacionalinio proceso padarinius įmonei pareiškėjai (žr. Delfi As v. Estonia, no 64569/09, 10 October 2013 – pažymėtina, kad šiuo metu dėl šio sprendimo pateiktas prašymas EŽTT Didžiajai kolegijai).
Dėl saviraiškos laisvės ribojimo proporcingumo taikymo sprendžiant dėl įpareigojimo pašalinti asmens dalykinę reputaciją žeminančią informaciją iš interneto tinklalapio
Taikant pirmiau nurodytus kriterijus, t. y. kriterijų dėl viešos diskusijos prisidėjimo prie bendrojo intereso, nagrinėjamos bylos atveju, svarbu atsižvelgti į tai, kad viešos diskusijos pobūdis, jos kontekstas gali turėti įtakos teismo vertinimo laisvės riboms, suteikiamoms pagal Konvencijos 10 straipsnį. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka mažai vietos saviraiškos laisvės apribojimams politinėje diskusijoje ar diskusijoje dėl bendrojo intereso klausimų. Vykstančiose iš esmės komercinio pobūdžio diskusijose vertinimo laisvės ribos platesnės (suteikiama galimybė laisviau (daugiau galimybių) riboti saviraiškos laisvę, ginant kitas vertybes, pvz., juridinio asmens reputaciją) (žr. Markt Intern Verlag Gmbh and Klaus Beermann v. Germany, no. 10572/83, 20 November 1989). Šios vertinimo ribos siaurėja tais atvejais, kai diskusijoje pateikiami ne grynai komerciniai teiginiai, bet diskutuojama dėl bendrojo visuomenės intereso klausimo (žr. Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998). Diskusiją dėl darbdavio darbo metodų, aplinkos, darbo sąlygų (potencialiam darbuotojui aktualių klausimų) galima laikyti susijusia su tam tikru visuomenės interesu – darbuotojų teise turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir pan. Atitinkamai tokioje diskusijoje leistinos platesnės saviraiškos ribos: aštresni pasisakymai, kritika, todėl teismas turėtų siauresnes vertinimo laisvės ribas. Kita vertus, tokia diskusija susijusi ir su komercinės veiklos, konkurencijos sritimi, kurioje saviraiškos laisvė turėtų būti įgyvendinama atsargiau, taip, kad nepažeistų sąžiningos konkurencijos taisyklių, asmens reputacijos, komercinės informacijos slaptumo ir pan. Nagrinėjamu atveju įvertinus tinklalapio pobūdį (skundų teikimą) ir tai, kad dėl komentarų kyla didesnė verslo reputacijos pažeidimo, verslo žlugdymo rizika, akcentuotinas komercinis šios diskusijos aspektas, kuris lemia didesnę rūpestingumo pareigą komentuojantiesiems ir šiuos komentarus saugančiam subjektui.
Asmens, apie kurį diskutuojama, pobūdžiui įvertinti svarbūs duomenys apie juridinį asmenį (didelė, žinoma įmonė ir pan.), kurie leistų preziumuoti jo atsparumą kritikai ir kilusios diskusijos svarbą visuomenėje. Pavyzdžiui, EŽTT yra pažymėjęs, kad didelės tarptautinės įmonės turėtų būti tolerantiškesnės kritikai, tačiau atkreipė dėmesį ir į su tuo susijusius pavojus – šalia visuomenės intereso dalyvauti atvirose diskusijoje apie verslo praktikas egzistuoja konkuruojantis interesas apsaugoti įmonių komercinę sėkmę ir gyvybingumą. Taigi valstybė naudojasi vertinimo laisve dėl pagal nacionalinę teisę suteikiamų priemonių, įgalinančių įmonę ginčyti teiginių, kurie kelia pavojų jos reputacijai, tikrumą bei riboti patiriamus nuostolius (žr. Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, par. 94, ECHR 2005-II).
Analizuojant ankstesnį informacijos pašalinimu suinteresuoto asmens elgesio aspektą, galėtų būti svarbus įmonės „prieštaringas vertinimas“ visuomenėje, t. y. prisidėjimas savo veiksmais prie galimos kritikos. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus įmonės veiklą visuomenėje vertino kaip prieštaringą, nors, kaip pagrįstai teigia kasatorius, atitinkamas straipsnis pasirodė jau po komentarų. Taigi, nepakankamai išsamiai vertintas asmens prisidėjimas savo veiksmais prie galimos kritikos, be to, trūksta duomenų įmonės pobūdžiui (tolerancijos kritikai) įvertinti, todėl spręstina, kad byloje nepakanka duomenų saviraiškos teisės ir asmens reputacijos gerbimo pusiausvyrai šiais aspektais įvertinti.
Vertinant proporcingumą pagal skelbiamos informacijos gavimo būdo, tikrumo, turinio, formos ir padarinių kriterijų, svarbus diskusijų vietos (internetinės erdvės), kuri neišvengiamai diktuoja specifinius saviraiškos laisvės ribojimo reikalavimus, aspektas. Pavyzdžiui, EŽTT yra nurodęs, kad dideliam portalui, publikuojant straipsnį apie jautrius visuomenei klausimus ir turint mintyje bendrą komentarų jame pobūdį, egzistuoja didesnė nei vidutinė rizika, jog diskusijos internete galėtų peržengti priimtinos kritikos ribas ir pasiekti nepagrįsto įžeidimo, neapykantos lygį (žr. cituotą Delfi As sprendimą). EŽTT yra pripažinęs, kad tam tikromis aplinkybėmis internetinio portalo atsakomybė dėl jame kitų asmenų rašomų komentarų gali neprieštarauti Konvencijos saugomai saviraiškos laisvei, nes priemonės, nukentėjusiam asmeniui leidžiančios pateikti reikalavimus tik prieš difamacinių komentarų autorius, ne visada geba užtikrinti veiksmingą asmens reputacijos apsaugą. Delfi byloje EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad pats portalas buvo nusprendęs leisti neregistruotų naudotojų komentarus, todėl laikytina, jog taip elgdamasis prisiėmė tam tikrą atsakomybę už šiuos komentarus (par. 91). Tiesa, šiame kontekste Teismas įvertino interneto naudotojų troškimo neatskleisti savo tapatybės, naudojantis saviraiškos laisve, svarbą, ir vis dėlto pažymėjo, kad interneto paplitimas ir galimybė arba tam tikrais atvejais pavojus, jog kartą paviešinta informacija liks vieša ir cirkuliuos amžinai, reikalauja apdairumo. Informacijos atskleidimo internete paprastumas ir gana didelis informacijos jame kiekis nulemia užduoties aptikti difamacinius teiginius ir juos pašalinti sudėtingumą; ši užduotis sudėtinga naujienų portalo operatoriui, juolab – nukentėjusiam asmeniui, kuris turi mažiau išteklių nuolat stebėti informaciją internete (par. 92). Šį veiksnį EŽTT laikė svarbiu, nustatant Delfi byloje susidūrusių interesų pusiausvyrą. Be to, Delfi sprendime EŽTT, pripažindamas portalui taikytą civilinę atsakomybę pagrįsta, itin akcentavo tai, kad šis portalas buvo suinteresuotas skaitytojų ir komentarų gausumu, nes nuo to priklausė jo pajamos iš reklamos bei turėjo esminę komentarų kontrolę (galimybę juos keisti, trinti). Nagrinėjamu atveju informacinės visuomenės paslaugų teikėjas leido komentuoti neužsiregistravusiems vartotojams, todėl laikytina jį prisiėmus tam tikrą atsakomybę už šiuos komentarus.
Remiantis EŽTT jurisprudencija, saviraiškos laisvės ribojimo proporcingumui įvertinti itin svarbus paskleistos informacijos pobūdis. EŽTT praktikoje daromas aiškus skirtumas tarp fakto konstatavimo ir vertinamųjų teiginių. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumas „nepasiduoda“ įrodinėjimui. Kai teiginiai vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas. Tam, kad komentarai būtų priskirti vienai ar kitai kategorijai, būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir t. t.). Analizuojant nuomonės faktinio pagrindimo klausimą, turi būti taikomi protingi įrodinėjimo standartai. Pažymėtina, kad nors diskusijoms internete būdingos aštresnės, „natūralios“ kalbos konstrukcijos, didesnis emocionalumo lygis, vis dėlto jose taip pat turi būti paisoma pagarbos kito asmens teisėms principo. Jei komentarais siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiškos laisvę (žr., Wojtas-Kaleta v. Poland, no. 20436/02, 16 July 2009). Be to, įgyvendinant saviraiškos laisvę svarbu aiškiai skirti kritiką nuo įžeidimo (šiam aspektui įvertinti svarbus teiginių pobūdis) (žr. Stoll v. Switzerland (GC), no. 69698/01, 2007-V). Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinaka“, bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ ,,Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skelbiamos informacijos tikrumą, turinį, formą ir padarinius, labai apibendrintai analizavo siūlomą pašalinti informaciją, nepateikdamas bent minimalaus faktinio kiekvieno teiginių pagrindimo ir visus komentarus priskirdamas „nuomonės“ kategorijai. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje dėl informacijos pripažinimo žeminama nurodytu išaiškinimu, jog turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009), nes tokiu apibendrintu komentarų vertinimu nebuvo atskleistas tikrasis juose nurodomų teiginių pobūdis. Byloje pareikštas reikalavimas pašalinti keliolika publikacijų kaip pažeidžiančių asmens dalykinę reputaciją, o ne teiginius bendrame straipsnyje. Tokiu atveju analizuotinas ne tik komentarų visumos kontekstas, bet ir kiekvienas komentaras atskirai. Apeliacinės instancijos teismas, išvardydamas keletą vertinamojo pobūdžio teiginių, publikacijų (,,aferistai, apgavikai, vedauta – tai keiksmažodis, šaraškino kontora, ir pan.“), pripažino juos neigiama nuomone, išreikšta neetiška forma. Teismas pažymėjo, kad juose pateikiami „asmenine patirtimi“ grindžiami įmonės darbdavio vertinimai, komentarai, samprotavimai, tačiau plačiau neanalizavo ir neaptarė konkrečių šios asmeninės patirties „subjektų“ ar bent tikėtinumo, jog tai galėtų būti konkretaus darbuotojo patirtis (atsižvelgiant į komentare pateikiamas detales, vartojamas formuluotes). Pažymėtina, kad dėl kai kuriuose komentaruose vartojamų spėjamojo, vertinamojo pobūdžio formuluočių ,,didelė tikimybė“ ,,nėra sąžininga“, ,,siūlau bėgt kuo toliau...“ ir pan., pateikiama informacija galėtų būti priskirtina nuomonei. Tačiau nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Taigi, komentaruose išsakytoje nuomonėje vertintinas bent minimalus nuomonės faktinis pagrindimas (pvz., komentare ,,didelė tikimybė, jog tai, kas sutariama zodziu pokalbio metu, nebus įforminta darbo sutartyje...“ atskleidžiamos darbo sutarčių sudarymo aplinkybės sudarytų prielaidą tikėti, kad tai asmenine patirtimi grįsta nuomonė).
Komentaruose vartojamos formuluotės ,,miku klanas...“, ,,aferistai“, ,,ši įmonė pūva nuo ,,galvos“, ,,išnaudotojai apgavikai..“ ir pan., nors ir yra vertinamojo pobūdžio teiginiai, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia forma ji išsakoma (nepadoria, neetiška, žeminama) ir tai, ar juo suteikiama naudinga informacija bendrojo intereso klausimu. ,,Akivaizdaus žeminimo“ samprata yra vertinamasis dalykas, taigi svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys. Pavyzdžiui, EŽTT laikė įžeidžiamais teisėjui jam adresuotame laiške nurodytus teiginius kaip ,,kažkoks kvailys“, ribota asmenybė“, ,,akivaizdus kretinas“, nes jais išreikštas pareiškėjo pyktis, frustracija, tačiau suprantamai nepaaiškintos to priežastys (Skalka v. Poland, no. 43425/98, 27 May 2003). Byloje, kurioje prokuroras spaudoje buvo palygintas su „blondine“ ir dėl to žurnalistui pritaikytos sankcijos, nes neva buvo „pasikėsinta į vyro orumą ir integralumą“, EŽTT šio palyginimo netraktavo kaip objektyviai įžeidžiamo (žr. Bodrožic and Vujin v. Serbia, no. 38435/05, 23 June 2009). Kasacinio teismo praktikoje formuluotės ,,aferistų lizdas“, ,,per tokius nevykėlius advokatus“, ,,mausto klientus“ pripažintos įžeidžiančiomis ir žeminančiomis dalykinę reputaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-479/2012).
Kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu priskiriami teiginių, galinčių rimtai paveikti reputaciją, kategorijai. Pavyzdžiui, sprendime Björk Ei?sdóttir prieš Islandiją (striptizo klubo savininko apkaltinimas organizavus prostitucijos veiklą, moterų laisvės atėmimą ir pan.) EŽTT, analizuodamas paskleistų teiginių pobūdį ir jo poveikį asmeniui, pažymėjo tai, kad, pirma, teiginiai ne vertinamojo, o faktinio pobūdžio ir primetė kaltinimus nusikaltimais. Antra, kaltinimai buvo tokio pobūdžio ir sunkumo (striptizo klubo savininko apkaltinimas organizavus prostitucijos veiklą, moterų laisvės atėmimą ir pan.), kad galėjo sukelti didelės žalos asmens garbei ir reputacijai (Björk Ei?sdóttir v. Iceland, no. 46443/09, 10 July 2012). Taigi Konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus gyvenimo gerbimą, apimanti garbės ir orumo aspektus) pripažintas taikytinu, nes asmens reputacijos puolimas turi pasiekti tam tikrą rimtumo lygį ir taip, kad būtų pakenkta asmeniniam naudojimuisi teise į privataus gyvenimo gerbimą (šis principas pakartotas ir Delfi byloje). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT pasirodė nepriimtina nacionalinių teismų praktika, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas (žr., Kasabova v. Bulgaria, par. 62; Flux v. Moldova (no. 6), no. 22824/04, §11 and 31, 29 July 2008). Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese (žr. Kasabova v. Bulgaria, par. 62). Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovų prokurorų elgesio ar daryti jų likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą (žr. ten pat). Kaip jau pirmiau nurodyta, situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir pateikiama nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti ir žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku (žr. mutatis mutandis cituotą Flux v. Moldova (no. 7), no. 25367/05, 24 November 2009, par. 41). Pavyzdžiui, žurnalistų sąžiningumui įvertinti gali būti svarbios įvairios aplinkybės – tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti (kuo rimtesnis teiginys, tuo svaresnis turi būti faktinis pagrindimas), šaltinių patikimumo įvertinimas, kitos šalies pozicijos pateikimas, informacijos paskleidimo momentas, kai yra inicijuotas specialus tyrimas dėl tariamai neteisėtų veiksmų ir pan.
Nagrinėjamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad publikacijose pateikiami samprotavimai apie galimus neteisėtus kasatoriaus įmonės darbo metodus, tačiau jų nelaikė draudžiamais skelbti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio prasme ir nepateikė konkretaus vertinimo. Pažymėtina, kad komentaruose, kuriuos kasatorius prašo pašalinti, yra užuominų apie ,,vokelius“, ,,juodus finansus“, ,,neatsiskaitymą už darbą“, ,,išnaudojimą“, ,,vergovę“. Tai yra faktinio pobūdžio samprotavimai, kurie priskirtini teiginių, pasižyminčių rimtais kaltinimais neteisėtomis, baudžiamaisiais įstatymais uždraustomis, teisės ir geros moralės aspektu nepriimtinomis veikomis, kategorijai ir įrodinėtini.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko ginčijamų teiginių vertinimo, nevertino jų proporcingumo aspektu, konkrečių faktų buvimą (nebuvimą) nustatė neištyręs įrodymų visumos, todėl pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas.
Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo byloje sprendžiant dėl įpareigojimo pašalinti asmens dalykinę reputaciją žeminančią informaciją iš interneto tinklalapio
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje, nes ne kasatorius, o atsakovas turėjo įrodyti, kad jo paskleista informacija atitinka tikrovę. Pripažindama šį argumentą pagrįstu, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas, ypač tokiais, kaip nagrinėjamos bylos, atvejais, kai keliamas reikalavimas pašalinti informaciją ir šios informacijos autorius (duomenis pirmas paskleidęs asmuo), kuriam pripažįstama galimybė ir pareiga įrodyti paskleistų duomenų teisingumą, yra nenustatytas, išsaugo anonimiškumą, taigi ir galimybę išvengti atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-476/2012). Taigi informacijos saugotojas, atsisakantis šalinti prašomą informaciją, šį atsisakymą turėtų pagrįsti, nes tai susiję su pareiga būti rūpestingam. Portalo pareiga turėti tam tikrą ,,rūpestingumo“ lygį, siekiant išvengti atsakomybės dėl jame rašančių asmenų pasisakymų, akcentuota ir Delfi byloje. EŽTT praktikoje nurodyta, kad portalas, paskelbdamas straipsnį visuomenei aktualiu klausimu, galėjo tikėtis negatyvių reakcijų atsižvelgiant į bendrą jo portalo komentarų pobūdį, kurie peržengs leistinos kritikos ribas ir pasieks nepelnytų įžeidinėjimų ir neapykantos lygį; naujienų, straipsnių skelbimas ir skaitytojų komentarų viešinimas buvo dalis pareiškėjo profesinės veiklos; ji buvo suinteresuota skaitytojų ir komentarų gausumu, nes nuo to priklausė jos pajamos iš reklamos. Šiame sprendime Teismas pažymėjo ir tai, kad išankstinė automatinė žodžių filtravimo programa ir pranešimo–pašalinimo sistema neužtikrino pakankamos trečiųjų asmenų apsaugos. Nagrinėjamu atveju portalo pobūdis – skundų teikimas, susijęs su didesne reputacijos pakenkimo rizika, ir tai suponuoja didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį. Tinkamai neįgyvendinus šios pareigos kyla pareiga įrodyti saugomų komentarų atitiktį tikrovei.
Dėl procesinės bylos baigties
Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo pareiškęs du reikalavimus: uždrausti visas galimas prieigas per veikiantį viešo naudojamo kompiuterių tinklą prie atsakovo administruojamoje svetainėje saugomos informacijos ir atlyginti neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmesta, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šio reikalavimo paliko nepakeistą. Bylos dalis dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo pasibaigė įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Kasacine tvarka buvo peržiūrėta ir pirmą kartą perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo procesinio sprendimo dalis dėl reikalavimo uždrausti prieigas prie draudžiamos skelbti informacijos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėjo ir priėmė procesinį sprendimą tik dėl reikalavimo uždrausti prieigas. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir ieškinio reikalavimas uždrausti visas galimas prieigas per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie kasatoriaus administruojamoje svetainėje www.skundai.lt saugomos draudžiamos skleisti, platinti ir skelbti informacijos atmestas, ir bylą dėl reikalavimo uždrausti visas galimas prieigas prie atsakovo administruojamoje svetainėje saugomos informacijos perduoda nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Grąžindama bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes šios išlaidos turės būti paskirstytos iš naujo, priėmus procesinį sprendimą dėl kasatoriaus reikalavimo uždrausti prieigą prie atsakovo tinklalapyje saugomos informacijos (ne)tenkinimo.
Kasaciniame teisme patirta 37,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), bylinėjimosi išlaidų patyrė ir šalys. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Rimvydas Norkus
Vincas Verseckas