Administracinė byla Nr. I-2284-484/2019

                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01909-2016-1

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 12.2.3;  

                                                                           12.10.3; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjui S. R., pareiškėjo S. R. atstovui E. M.,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. M., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“ ir E. R.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas,

nustatė:

Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-77 (7-33/2016) „Dėl S. R. 2016-02-15 skundo“; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė, centrinis mokesčių administratorius) 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 68-6 „Dėl S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-11-12 skundo“; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija, Klaipėdos AVMI, vietos mokesčių administratorius) 2015 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. FR0682-669 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“  (I tomas, b. l. 1–12).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos AVMI konstatavo, jog jis kartu su sutuoktine E. R. 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) susijusiam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saurida“  (toliau – ir bendrovė, įmonė) pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius aštuonis 1968–1995 metų statybos pastatus ir vieną inžinerinį įrenginį, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso už 30 145 340 Lt. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, minėto turto vidutinė rinkos vertė 2012 m. rugsėjo 12 d. sudarė 7 187 320 Lt. Klaipėdos AVMI padarė išvadą, kad jis ir jo sutuoktinė Sutartimi, nurodydami, jog nekilnojamojo turto objektai parduoti už ženkliai didesnę vertę, nei vidutinė rinkos vertė, iškreipė sandorio aplinkybes, tuo siekdami mokestinės naudos. Klaipėdos AVMI patikrinimo akte konstatuota, kad kai parduodamo ilgiau negu 3 metus išlaikyto nekilnojamojo turto pardavimo kaina didesnė negu vidutinė rinkos vertė, skirtumas nuo gautos nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir parduoto turto vidutinės rinkos vertės laikomas kitomis gautomis pajamomis ir toks skirtumas turi būti apmokestintas gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Akte taip pat konstatuota, kad jis tikrinamuoju laikotarpiu iš UAB „Saurida“ gavo ir kitų neapmokestinamų su darbo teisiniais santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurios, mokesčių administratoriaus teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Įvertinusi šias aplinkybes, Klaipėdos AVMI skundžiamu 2015 m. spalio 22 d. sprendimu įpareigojo jį sumokėti 570 427,00 Eur GPM, 137 945,10 Eur GPM delspinigius ir 114 085,00 Eur GPM baudą.

Pareiškėjas teigia, jog vertinant Sutartimi parduotą UAB „Saurida“ nekilnojamąjį turtą, jo kainą pagal sutartį ir rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių šalys yra laisvos sudaryti joms priimtinus sandorius ir savo tarpusavio teisinius santykius reguliuoti savo nuožiūra tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Turto perleidimo sandoriuose turto kaina yra nustatoma šalių tarpusavio derybomis, pirkėjui ir pardavėjui sulygstant dėl abi šalis tenkinančios sumos. Tiek pirkėjui, tiek pardavėjui Sutartimi perleisto turto kaina buvo priimtina, šalys šią kainą už įsigyjamą turtą laikė teisinga ir tinkama. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiami sprendimai grindžiami vidutinėmis rinkos vertėmis, pateikiamomis VĮ Registrų centro informaciniame tinklapyje, tačiau nustatant šias vertes neatsižvelgiama į konkretaus turto būklę, individualias savybes, ypatumus ir kt., kas reiškia, kad pateikiamos sumos pagal masinį turto vertinimą neatitinka realių individualaus turto rinkos kainų. Atitinkamai, pasak pareiškėjo, remtis vien VĮ Registrų centro pateikiamais duomenimis, kaip vieninteliu rodikliu apie realią turto vertę rinkoje, yra visiškai nepatikima ir neprotinga.

Pareiškėjas paaiškina, kad šiuo konkrečiu atveju perleisto turto rinkos vertei įtakos turėjo  keletas veiksnių. Pirmiausia, nuo 2008 m. UAB „Saurida“ nuosavybės teise priklausė 3 pastatai (duomenys neskelbtini). Sutartimi įmonė įsigijo iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės likusį turtą (duomenys neskelbtini), t. y. tapo didžiulio administracinių, gamybinių, sandėliavimo pastatų komplekso (apie 50 000 kv. m) savininke. Reikšmingą įtaką UAB „Saurida“ įsigyto turto vertei turi ir tai, kad jame yra įrengta visa tokio pobūdžio turtui efektyviai eksploatuoti reikalinga infrastruktūra, įskaitant geležinkelio atkarpą, jungiančią šį kompleksą su Lietuvos geležinkeliais, kas suteikia galimybę paprastai, ekonomiškai geležinkeliu išgabenti šiame komplekse pagamintą, sandėliuojamą produkciją, atsigabenti reikalingas medžiagas ir pan. Į visus šiuos veiksnius atliekant masinį turto vertinimą, kuriuo remiantis ir nurodomos tik turto vidutinės rinkos kainos VĮ Registrų centre, nėra atsižvelgiama. Atitinkamai, nėra jokio teisinio ir (ar) kito pagrindo, jog sutuoktiniai pardavė UAB „Saurida“ turtą už ženkliai didesnę, nei rinkos kainą. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad derinant Sutarties sąlygas ir nekilnojamųjų daiktų pardavimo kainas, šalys vadovavosi ne tik tuo metu rinkoje galiojančiomis nekilnojamojo turto kainomis, bet ir rėmėsi VĮ Registrų centro nurodyta šio parduodamo turto atkuriamąja verte, kuri buvo didesnė nei 4 mln. Lt.

Pareiškėjas pažymi, kad, vertindama parduoto nekilnojamojo turto vertę, Klaipėdos AVMI kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marleksa“), kuris nustatė, jog vertinamo turto vertė 2012 m. rugsėjo 12 d. buvo 6 322 600,00 Lt. MGK 2016 m. balandžio 14 d. sprendime nurodyta, jog byloje esanti UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis ir laikoma pagrįsta, kol ji nėra nuginčyta bei pažymėjo, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. vasario 19 d. išvadoje Nr. T-3(16)-l (toliau – ir Išvada) dėl UAB „Marleksa“ vardu parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 15-01-16 (toliau – ir Ataskaita) atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir TVVPĮ) 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nurodė, jog Ataskaita atitinka minėtas nuostatas bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), reikalavimus. Tačiau pareiškėjas mano, jog byloje pateikta Tarnybos Išvada yra visiškai nepagrįsta ir vertintina kritiškai, nes Tarnyba Ataskaitos teisėtumą pagrindė tik tuo, jog Ataskaitos rengimo metu: 1) vertintojas turėjo galiojantį Turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę savarankiškai įvertinti nekilnojamąjį turtą; 2) vertinimo įmonė buvo įrašyta į Išorės turto ir verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ir turėjo teisę atlikti nekilnojamojo turto vertinimą. Tokiu būdu, Tarnyba visiškai netikrino, nevertino ir net nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų motyvų dėl UAB „Marleksa“ netinkamai atlikto turto vertinimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Marleksa“ turto vertinimą atliko nebendradarbiaudama su restruktūrizuojama uždarąja akcine bendrove (toliau – RUAB) „Saurida“, vertinimas atliktas turto savininkei net nežinant ir jai nedalyvaujant, dėl ko, faktiškai buvo atimta teisė pareikšti pastabas dėl UAB „Marleksa“ atlikto vertinimo.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog skundžiamuose sprendimuose yra klaidingai nurodyta, jog teisme yra gautas prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Saurida“. Įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtintas UAB „Saurida“ restruktūrizavimo planas, kurį bendrovė tinkamai vykdo. Taip pat teigia, jog skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas formaliai performindamas kreditorinį įsiskolinimą už nekilnojamąjį turtą į paskolą su palūkanomis, kurios pagal tuo metu galiojančias GPMĮ nuostatas buvo neapmokestinamos, piktnaudžiavo mokesčių teisės normomis, išvengdamas mokėtino GPM nuo gautų pajamų. Pareiškėjas pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. tarp UAB „Saurida“ ir  jo sudaryta paskolos sutartis (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią šalių susitarimu įsiskolinimo už nekilnojamąjį turtą suma buvo užskaityta kaip paskolos davėjo suteikta paskola paskolos gavėjui, šalys buvo sutarusios dėl 6,5 proc. metinių palūkanų, kurios žymiai mažesnės, nei pagal Sutartį taikytinos UAB „Saurida“ 18,25 proc. metinės netesybos (delspinigiai) už nesavalaikį atsiskaitymą. Be to, UAB „Saurida“, įsigijusi iš  jo ir jo sutuoktinės nekilnojamąjį turtą bei tapusi daugiau kaip 50 000 kv. m gamybinių pastatų komplekso savininke, vedė preliminarias derybas dėl šio turto pardavimo, tačiau nepavykus suderinti sutarties sąlygų, jos nutrūko. Pardavus pastatų kompleksą, UAB „Saurida“ būtų padengusi paskolą pareiškėjui bei uždirbusi, todėl, akivaizdu, jog Paskolos sutarties sudarymas buvo naudingas UAB „Saurida“, o ne pareiškėjui siekiant išvengti GPM mokėjimo. UAB „Saurida“, įsigydama iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės nekilnojamąjį turtą, faktiškai piniginių lėšų už parduotą turtą neperdavė, o tarp šalių buvo pasirašytos tik tarpusavio skolų užskaitos, pagal kurias 19 845 340 Lt likusi UAB „Saurida“ mokėtina suma už nekilnojamąjį turtą buvo pertvarkyta į įmonės akcininko pareiškėjo suteiktą paskolą bendrovei pagal Paskolos sutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis, kaip UAB „Saurida“ akcininkas, suteikdamas įmonei ilgalaikę paskolą, prisidėjo prie finansinius sunkumus laikinai patiriančios įmonės gelbėjimo, kas leido įmonei stabilizuoti savo finansinę padėtį. MGK, VMI ir Klaipėdos AVMI pareiškėjui išmokėtas palūkanas laikydami kitomis pajamomis, nepagrįstai ir neteisėtai panaikina galiojančią Paskolos sutartį, nes Paskolos sutartis gali būti pripažinta niekine ar apsimestiniu sandoriu tik teismine tvarka. Pasak pareiškėjo, kaltinimai dėl jo nesąžiningumo, mokestinės naudos siekimo ir jos gavimo yra paremti tik subjektyvia nuomone, samprotavimais ir prielaidomis, o Klaipėdos AVMI patikrinimo metu tariamai surinkti įrodymai nėra konkretizuoti. Pasisakydamas dėl MGK, VMI ir Klaipėdos AVMI argumentų, susijusių su GPMĮ 23 straipsnio taikymu ir pareiga sumokėti GPM A klasės pajamas, pareiškėjas teigia, jog jis ir jo sutuoktinė nekilnojamąjį turtą įgijo prieš 9 metus, todėl jų gautos pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorio išvis neturi būti apmokestintos GPM. Vertinant GPM mokesčio perkėlimą pareiškėjui, būtina atsižvelgti į faktinę aplinkybę, t. y. jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė pagal Sutartį už parduotą turtą jokių piniginių lėšų iš UAB „Saurida“ negavo, nes dalis už pastatus mokėtinos sumos buvo užskaityta tarpusavio skolų dengimui, o likusiai sumai, t. y. 19 845 340 Lt, įmonei buvo suteikta paskola.

Atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, Klaipėdos AVMI sprendime papildomai 570 427 Eur GPM, 137 945,10 Eur GPM delspinigių ir 114 085,00 Eur GPM baudos priskaičiavimas ir šių mokesčių perkėlimas fiziniam asmeniui, pareiškėjo įsitikinimu, yra ne tik neteisėtas veiksmas, bet ir visiškai nepakeliama ir neįvykdoma finansinė našta. Be to, nesant konkrečių ir faktinių įrodymų dėl jo nesąžiningumo ir /ar mokestinės naudos siekimo ir net laikant, jog nekilnojamasis turtas buvo parduotas už didesnę, nei rinkos kainą, tiek MGK, tiek VMI, tiek Klaipėdos AVMI neteisėtai ir nepagrįstai atsisako taikyti GPMĮ 23 straipsnio nuostatas, pagal kurias GPM išskaičiuoti ir sumokėti privalo UAB „Saurida“. MGK 2016 m. balandžio 14 d. sprendime nurodyta išvada, jog mokesčių administratorius pareiškėjo gautas pajamas (išmokėtas palūkanas) pagrįstai vertino kaip kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, pareiškėjo nuomone, taip pat naikintina, nes Paskolos sutartis yra galiojanti, šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, šią sutartį sudarė laikantis visų Lietuvos Respublikos teisės reikalavimų.

Atsakovė VMI su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. VMI atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui papildomai apskaičiuotas GPM ir su juo susiję delspinigiai bei skirta bauda dėl to, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė pardavė nekilnojamąjį turtą už kainą, kuri neatitiko tikrosios rinkos kainos. Be to, pareiškėjas formaliai pagal Paskolos sutartį performindamas likusį 19 845 340 Lt UAB „Saurida“ kreditorinį įsiskolinimą už įsigytą nekilnojamąjį turtą į paskolą su palūkanomis, kurios pagal GPMĮ nuostatas buvo neapmokestinamos, išvengė mokėtino GPM nuo gautų 1 509 470,43 Lt palūkanų.

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose vyrauja dispozityvumo principas, todėl civilinių teisinių santykių šalys yra laisvos sudaryti joms priimtinus sandorius ir savo tarpusavio teisinius santykius reguliuoti savo nuožiūra tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, VMI pažymėjo, kad mokesčių administratorius neginčija civilinio sandorio, kurio pagrindu pareiškėjas ir jo sutuoktinė perleido nekilnojamąjį turtą. Atkurdamas tikrąsias sandorio aplinkybes, mokesčių administratorius rėmėsi ne VĮ Registrų centro duomenimis apie ginčo objektų vidutinę rinkos vertę, kaip teigia pareiškėjas, o nepriklausomo turto vertintojo pateikta Ataskaita, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta, todėl laikytina teisinga.

Pasisakydama dėl pagal Paskolos sutartį pareiškėjui išmokėtų palūkanų, VMI teigia, jog pareiškėjo pateikti argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei galiojančių teisės aktų nuostatomis, be to, nenurodyta, kokie konkrečiai patikrinimo metu VMI surinkti įrodymai šiuo atveju nėra konkretizuoti. VMI teigimu, UAB „Saurida“ Sutarties sudarymo metu nekilnojamąjį turtą savo veikloje naudojo pagal panaudos sutartis, todėl jį pirkti turint finansinių sunkumų buvo ekonomiškai nenaudinga, o ypač ne rinkos kainomis. VMI paaiškino, kad atsižvelgdamas į susiklosčiusią faktinę situaciją ir tikruosius pareiškėjo ketinimus, mokesčių administratorius taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, nes nustatė, kad pareiškėjas siekė pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta lengvata, t. y. sumokant nepagrįstai pakeltą nekilnojamojo turto objekto kainą buvo įformintas GPM neapmokestinamų piniginių lėšų išmokėjimas ir įteisintos kitos (ne turto pardavimo) pajamos (I tomas, b. l. 34-37).

Trečiasis suinteresuotas asmuo RUAB „Saurida“ atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad mokesčių administratoriaus pareiškėjui reiškiami kaltinimai yra paremti tik samprotavimais, prielaidomis, mokesčių administratoriaus pareigūnų subjektyvia nuomone. RUAB „Saurida“ pažymėjo, kad nekilnojamojo turto kompleksą iš pareiškėjo pirko už realią rinkos bei šalių suderintą pardavimo kainą, o Paskolos sutartimi pareiškėjas ne pablogino UAB „Saurida“ padėtį, o, priešingai, jai padėjo (I tomas, b. l. 40-41).

 Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių delspinigių bei paskirtos baudos pagrįstumo, mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. R. pardavė nekilnojamąjį turtą adresu: (duomenys neskelbtini), kurio pardavimo kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos. Mokesčių administratorius mokestinę bazę nustatė taikydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, vykdydama 2014 m. lapkričio 14 d. Pavedimą                         Nr. FR0773-428 tikrinti,  atliko mokesčio mokėtojo S. R. GPM už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimą ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-590 (MGK byla Nr. 7-33/2016, b. l. 54-60). Patikrinimo akte  Nr. FR0680-590 (toliau – ir Patikrinimo aktas) Klaipėdos AVMI nurodė, kad pareiškėjas S. R. ir jo sutuoktinė E. R. pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. Pirkimo-pardavimo sutartį asocijuotam asmeniui – UAB „Saurida“ – pardavė bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančius aštuonis senos statybos (1968, 1972, 1986, 1993, 1995 metų) pastatus ir inžinerinį įrenginį (dvi cisternas) adresu (duomenys neskelbtini), už 30 145 340 Lt.

Patikrinimo akte Klaipėdos AVMI taip pat nurodė, kad pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) už 2012 metus S. R. deklaravo pusę gautos sumos už parduotus statinius ir inžinerinį įrenginį, t. y. 15 072 670 Lt ir pagal GPMĮ 17 straipsnio 28 punktą šias pajamas, gautas už nekilnojamojo turto pardavimą, priskyrė neapmokestinamosioms nekilnojamojo daikto pardavimo pajamoms, nes pastatus buvo įsigijęs anksčiau nei prieš penkis metus.

Klaipėdos AVMI pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus išrašus nustatė, kad S. R. parduoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2012 m. rugsėjo 10 d. (dvi dienos iki sandorio) buvo 7 187 320 Lt, o susijusiam asmeniui – UAB „Saurida“ pardavė už 30 145 340 Lt, t. y. keturis kartus brangiau, nei vidutinė rinkos vertė.

Kaip matyti iš Patikrinimo akto, Klaipėdos AVMI 2014 m. vasario 17 d. atlikusi  UAB „Saurida“ operatyvų patikrinimą, nustatė, kad iš devynių S. R. ir E. R. parduotų nekilnojamojo turto objektų, septyni jau nuo 2006 m. sausio mėn. buvo perduoti UAB „Saurida“ pagal dvi pasirašytas panaudos sutartis (2006 m. sausio 9 d. Panaudos sutartį Nr. 1-2006 ir 2006 m. sausio 19 d. Panaudos sutartį Nr. 2-2006). Klaipėdos AVMI 2014 m. liepos 11 d. atlikusi S. R. atžvilgiu operatyvų patikrinimą, nustatė, kad sutuoktiniai S. R. ir E. R. 2012 m. rugsėjo 12 d., t. y. nekilnojamojo sandorio sudarymo dieną, buvo skolingi UAB „Saurida“ 10 300 000 Lt, iš jų:  1) 2 516 426, 56 Lt pagal 2008 m. kovo 31 d. Paskolos sutartį  Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gruodžio 29 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šias sutartis su vėlesniais papildymais paskolų grąžinimo terminas – 2012 m. gruodžio 31 d.; 2) 348 386,02 Lt priskaičiuotų palūkanų pagal minėtas paskolų sutartis; 3) 3 279 480 Lt už įsigytas UAB „Dujokaita“ akcijas pagal 2007 m. gruodžio 20 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 29P-07-F. Pagal šią sutartį su vėlesniais susitarimais įsiskolinimo grąžinimo terminas – 2012 m. gruodžio  31 d.; 4) 3 000 000 Lt už įsigytas UAB „Enhydris“ akcijas pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį įsiskolinimo grąžinimo terminas – 2012 m. gruodžio 30 d.; 5) 1 155 707,42 Lt kasos išlaidų orderiais (2012 m. gegužės 2 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir 2012 m. rugsėjo 5 d.) S. R. sumokėtas avansas už parduodamą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.3.1 papunktį S. R. ir E. R. 10 300 000 Lt skola UAB „Saurida“ daroma užskaita pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. Trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 604 tarp UAB „Saurida“, S. R. ir E. R. ir tokiu būdu UAB „Saurida“ skolos likutis už įsigytą nekilnojamąjį turtą (statinius), adresu (duomenys neskelbtini),  S. R. ir E. R. sudaro 19 845 340 Lt, kuriuos pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) S. R. paskolino UAB „Saurida“ su 6,5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Patikrinimo akte nurodyta, kad Klaipėdos AVMI 2015 m. birželio 26 d. atlikusi UAB „Saurida“ operatyvų patikrinimą, nustatė, kad UAB „Saurida“ už jai suteiktą 19 845 340 Lt paskolą pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. S. R. priskaičiavo 392 285,28 Lt palūkanų, iš kurių išmokėjo 364 035, 54 Lt (274 917,54 Lt – grynais pagal kasos išlaidų orderius, 36 318 Lt – pavedimu ir 52 800 Lt suma buvo atlikta užskaita pagal užskaitymo aktą Nr. 702). UAB „Saurida“  už jai suteiktą 19 845 340 Lt paskolą pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. S. R. priskaičiavo 1 117 185,06 Lt palūkanų, iš kurių išmokėjo 1 145 434,80 Lt (661 984,13 Lt – grynais pagal kasos išlaidų orderius, 115 837, 13 Lt – pavedimu ir 367 613, 54 Lt suma buvo atlikta užskaita pagal 2013 m. lapkričio 18 d. susitarimą. Iš viso laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. S. R. buvo priskaičiuota ir išmokėta 1 509 470, 34 Lt palūkanų, iš jų 2012 metais – 364 035, 54 Lt ir 2013 m. 1 145 434,80 Lt.

Vietos mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į nepriklausomo turto vertintojo UAB „Marleksa“ nustatytas rinkos kainas sandorio sudarymo metu, t. y. 2012 m. rugsėjo 12 d., padarė išvadą, kad S. R. ir E. R. gautos pajamos už susijusiam asmeniui parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), viršijo tikrąją rinkos kainą  23 231 960 Lt. Vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, atkūrė iškreiptas nekilnojamojo turto ir inžinerinio įrenginio pardavimo aplinkybes ir padarė išvadą, jog pareiškėjas (su sutuoktine) 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodydamas turto pardavimo kainą (30 145 340 Lt) pirkėjui, susijusiam asmeniui UAB „Saurida“ (šios bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas, pareiškėjo sutuoktinė taip pat dirba šioje bendrovėje), kuri yra ženkliai didesnė nei vidutinė parduotų daiktų rinkos vertė (6 913 380 Lt), iškreipė sandorio aplinkybes, tuo piktnaudžiaudamas savo mokestinėmis teisėmis ir siekdamas mokestinės naudos. Sudaryto sandorio tikslas – pasinaudoti GPMĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. lapkričio 24 d.) 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinta mokestine lengvata, pagal kurią iš fizinių asmenų įsigyjant nekilnojamąjį turtą, neatsiranda prievolė mokėti GPM, nes turtas buvo išlaikytas ilgiau kaip 3 metus. Tokiu būdu pareiškėjas siekė įforminti neapmokestinamųjų GPM lėšų išmokėjimą ir kitų pajamų įteisinimą, t. y. siekė mokestinės naudos. Dėl šių priežasčių  vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 ir 5 dalimis, apskaičiavo pareiškėjui GPM nuo gautų pajamų, viršijančių parduoto turto rinkos kainą (šią sumą padalindamas pusiau pareiškėjui ir jo sutuoktinei), ir gautų palūkanų už suteiktą paskolą susijusiam asmeniui, vadovaudamasis GPMĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 ir 5 dalimis, apmokestindamas jas kaip kitas, ne su darbo santykiais susijusias ir ne individualios veiklos pajamas. Viso patikrinimo metu S. R. vietos mokesčių administratorius apskaičiavo 570 123 Eur GPM.

Klaipėdos AVMI 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. FR0682-669 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė pakeisti Klaipėdos AVMI 2015 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktą                      Nr. R0680-590 ir nurodė S. R. sumokėti 570 427 Eur GPM, 137 945,10 Eur GPM delspinigių ir 114 085 Eur GPM baudą (MGK byla Nr. 7-33/2016, b. l. 38-43). Kaip matyti iš šio sprendimo, Klaipėdos AVMI, tvirtindama Patikrinimo aktą, perskaičiavo S. R. mokėtiną GPM, įvertinusi, jog mokesčių administratorius 2013 m. gegužės 21 d. nepagrįstai mokesčių mokėtojui grąžino 1 049 Lt GPM. Mokestinio patikrinimo metu, nenustačius pažeidimo pobūdį sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, nuo patikrinimo metu apskaičiuotos 570 427 Eur GPM sumos mokesčių mokėtojui vietos mokesčių administratorius paskyrė 20 proc. mokesčio dydžio baudą.

VMI 2016 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 68-6 patvirtino Klaipėdos AVMI 2015 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. FR0682-669 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (MGK byla Nr. 7-33/2016, b. l. 22-25).

S. R., nesutikdamas su vietos ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimais, 2016 m. vasario 15 d. pateikė skundą MGK (MGK byla Nr. 7-33/2016, b. l. 1-11).

MGK, išnagrinėjusi S. R. skundą, 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. S-77(7-33/2016) „Dėl S. R. 2016 m. vasario 15 d. skundo“ patvirtino VMI 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 68-6 (MGK byla Nr. 7-33/2016, b. l. 179-193). 

Byloje ginčo, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2012 m. rugsėjo 12 d. su UAB ,,Saurida“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 8 730 693,93 Eur (30 145 340 Lt) pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 604 buvo įskaityta 2 983 086,19 Eur (10 300 000 Lt) suma pareiškėjo ir jo sutuoktinės įsiskolinimui UAB „Saurida“ padengti. Pareiškėjas pripažįsta, kad  2012 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis paskolino UAB ,,Saurida“ likusią už parduotą nekilnojamąjį turtą mokėtiną 5 747 607, 74 Eur (19 845 340 Lt) sumą. Pareiškėjas iš esmės neneigia, jog parduotų UAB „Saurida“ nekilnojamojo turto objektų vertė 2012 m. rugsėjo 10 d. VĮ Registrų centro duomenimis buvo 2 081 591,75 Eur (7 187 320 Lt).

Pareiškėjas nesutinka su nepriklausomo turto vertintojo UAB ,,Marleksa“ 2015 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT15-01-16 nurodyta pagrindinio pastato, estakados, štampavimo cecho, mechaninio apdirbimo cecho, mechaninio cecho ir cisternų verte 2012 m. rugsėjo 12 d. – 1 831 151,53 Eur (6 322 600 Lt). Mokesčio mokėtojas nesutinka su mokesčių administratorius išvada, kad už parduotus ginčo objektus pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautos pajamos tikrąją rinkos kainą viršijo 6 728 440,69 Eur (23 231 960 Lt) suma.

Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos  civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Saurida“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.

S. R., kuris yra RUAB ,,Saurida“ direktorius ir vienintelis akcininkas, 2014 m. sausio 10 d. pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą patvirtinti jo 17 962 643,52 Lt (5 202 341,15 Eur) finansinį reikalavimą bendrovės restruktūrizavimo byloje. Nurodė, kad jo reikalavimas kyla 2012 m. rugsėjo 12 d. su UAB ,,Saurida“ sudarytos paskolos sutarties pagrindu, pagal kurią jis bendrovei suteikė 19 845 340 Lt (5 747 607,74 Eur) paskolą su 6,5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, paskolos grąžinimo terminas – 2014 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio skolų įskaitymo aktais, sudarytais 2013 m. rugsėjo 30 d., pagal paskolos sutartį 2 335 513,65 Lt (676 411,50 Eur) suma buvo sumažinta UAB ,,Saurida“ skola S. R. S. R. 2013 m. lapkričio 18 d. susitarimu suteikė UAB ,,Saurida“ papildomą 352 817,17 Lt (102 182,91 Eur) paskolą. 2013 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi S. R. suteikė UAB ,,Saurida“ 100 000 Lt (28 962 Eur) sumos paskolą su 6,5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, paskolos grąžinimo terminas – 2014 m. vasario 28 d. Taigi pagal šias paskolų sutartis UAB ,,Saurida“ skola S. R. sudarė 17 962 643,52 Lt (5 202 341,15 Eur).

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas S. R. 17 962 643,52 Lt (5 202 341,15 Eur) sumos finansinis reikalavimas, 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintas AB SEB banko 5 586 794,36 Lt (1 618 047,49 Eur) finansinis reikalavimas, o 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintas AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus 1 846 416,76 Lt (534 759,26 Eur) sumos finansinis reikalavimas.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkino kreditorių AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus ir AB SEB banko prašymų dėl S. R. 17 962 643,52 Lt (5202 341,15 Eur) finansinio reikalavimo pakeitimo (išbraukimo iš kreditorių sąrašo) RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo byloje. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi panaikino ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo.

AB SEB bankas ir AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius 2014 m. rugsėjo 15 d. pareiškė ieškinį (šis ieškinys Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi pripažintas priešieškiniu), prašydami: 1) pripažinti negaliojančia Šiaulių m. 6-ojo notarų biuro notaro D. J. patvirtintą 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą S. R., E. R. ir UAB „Saurida“ dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių ir nuosavybės teisių į juos perleidimo; 2) pripažinti negaliojančia 2012 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Saurida“ ir S. R.; 3) pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, sudarytą UAB „Saurida“ ir S. R.; 4) pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, sudarytą UAB „Saurida“ ir E. R. bei S. R.; 5) pripažinus sutartis ir aktus negaliojančiais, taikyti restituciją natūra. Šis kreditorių ieškinys byloje nagrinėjamas kaip priešieškinis, reiškiamas S. R. ir RUAB ,,Saurida“.

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu S. R. ieškinį dėl finansinio reikalavimo RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo byloje patvirtinimo atmetė, AB SEB banko ir AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino: pripažino negaliojančiomis: 1) Šiaulių m. 6-ojo notarų biuro notaro D. J. patvirtintą 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą S. R., E. R. ir UAB „Saurida“, dėl (duomenys neskelbtini), esančių statinių ir nuosavybės teisių į juos perleidimo: pastato – pagrindinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – estakados (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – štampavimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – mechaninio apdirbimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – mechaninio cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – praėjimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – praėjimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – mazuto ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių – cisternų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2012 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Saurida“ ir S. R.; 3) 2013 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, sudarytą UAB „Saurida“ ir S. R.; 4) 2013 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktą, sudarytą UAB „Saurida“ ir E. R. bei S. R. Taikė restituciją natūra, įpareigojo atsakovę UAB „Saurida“ grąžinti S. R. ir E. R. statinius (duomenys neskelbtini). Ieškovo S. R. patvirtintą 17 962 643,52 Lt (5 202 341,15 Eur) finansinį reikalavimą pašalino iš kreditorių sąrašo UAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi S. R. ir RUAB „Saurida“ apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – S. R. ieškinį tenkino, AB SEB banko ir AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus priešieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą (I tomas, b. l. 119 -130, 131-145).

Remiantis viešai prieinama informacija, teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo byloje 2019 m. vasario 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-21-357/2019) patvirtino patikslintus S. R. finansinius reikalavimus – 5 239 133,91 Eur. Šiaulių apygardos teismas tvirtindamas šiuos S. R. finansinius reikalavimus, rėmėsi Ekspertizės aktu Nr. 1610/17-NT (II tomas, b. l. 2-121), kurio išvadose konstatuota, kad bendra nekilnojamojo turto, kurį S. R. ir E. R. 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo- pardavimo sutartimi pardavė UAB „Saurida“, rinkos vertė 2012 m. rugsėjo 12 d. buvo                6 634 460 Eur. Šios ekspertizės akto Nr. 1610/17-NT išvados bylos duomenimis nepaneigtos. Teismas abejoti jomis taip pat neturi pagrindo.

Mokesčio administratorius išvadą, kad S. R. ir E. R. gautos pajamos už susijusiam asmeniui parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), viršijo tikrąją rinkos kainą 6 728 440,69  Eur ( 23 231 960 Lt), grindė  turto vertintojo UAB „Marleksa“ ataskaita, su kuria mokesčių mokėtojas nesutinka. Pažymėtina, kad sutuoktiniai S. R. ir E. R. pagal 2012 m. rugsėjo  12 d. Sutartį bendrovei pardavė bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančius devynis nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).  Tačiau nepriklausomas turto vertintojas UAB „Marleksa“ atliko tik šešių nurodytų objektų vertinimus. Nepriklausomo turto vertintojo UAB „Marleksa“ ataskaitoje nurodyta Sutartimi parduoto nekilnojamojo turto rinkos vertė akivaizdžiai skiriasi nuo 2016 m. gruodžio 9 d. atliktos turto vertinimo ekspertizės metu nustatytos Sutartimi parduotos nekilnojamojo turto rinkos vertės. Šis skirtumas sudaro 15 994 083, 48 Lt (4 632 206,75 Eur) (23231960 Lt  (6 728 440,69 Eur) – 7 237 876,52 Lt (2 096 233, 93 Eur)). Šių aplinkybių mokesčių administratorius nevertino.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius neteisingai nustatė S. R. mokesčio bazę ir jam neteisingai apskaičiavo papildomai mokėtinus mokesčius. Dėl šių priežasčių yra teisinis pagrindas panaikinti ginčijamus VMI ir MGK sprendimus, įpareigojant VMI mokesčio mokėtojo S. R. skundą išnagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-77(7-33/2016).

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 68-6.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo S. R. 2015 m. lapkričio 12 d.  skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. FR0682-669 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                Ina Kirkutienė