Civilinė byla Nr.2-92-620/2012
Teisminio proceso Nr.2-37-3-01654-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
78.2.1.;116.4(N)

ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 12 d.
Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovui advokatui Sergejui Korznikovui, suinteresuotam asmeniui J. P., jos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą, suinteresuotas asmuo J. P., institucija teikianti išvadą byloje Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. P. pareiškime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-564-233/2009 buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punktas nustato nepilnamečio vaiko išlaikymo formą, t.y., kad jis teikia sūnui S. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokėdamas jam po 220 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki sūnaus pilnametystės. Sudarydamas sutartį tikėjosi, kad galės skirti nurodytą sumą vaikui išlaikyti, tačiau įsidarbinti nepavyko, gaudavo tik fiksuotą pašalpą ir dėl tos priežasties susidarė įsiskolinimas. Šiuo metu negauna jokių pajamų, dažnai serga, yra nedarbingas, kaupiasi įsiskolinimas, perspektyvų įsidarbinti dėl sveikatos būklės yra labai mažai. Jis yra likęs visai be pajamų, išlaiko tėvai, gyvena O. savarankiško gyvenimo namuose, nekilnojamojo turto neturi, o ateityje galės išgyventi, jei bus skirta pašalpa. Sūnui S. iš atsitiktinių darbų gavęs pajamų nuperka drabužių, daugiau nuperka ir sūnų remia jo tėvai. Galimybių įsidarbinti nėra, nes jis gali dirbti tik lengvus darbus, negali lankstytis, dirbti aukštyje, požeminį darbą. Buvo registruotas Darbo biržoje, tačiau vasarą negalėjo kviečiamas atvykti, nes tuo metu buvo su sūnumi išvykęs į K., todėl iš darbo biržos buvo išbrauktas. Šiuo metu vėl registruotas bedarbiu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso(-toliau LR CK) 3.201 str. teismo prašo:
Pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą, pakeičiant išlaikymo dydį nuo 220 litų iki 130 litų kas mėnesį,3 punkto turinį išdėstyti taip: „A. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą sūnui S. P., a.k(duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), mokėdamas jam periodinėmis išmokomis po vieną šimtą trisdešimt (130) litų kas mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 01 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“.
Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime į pareiškimą (b.l.17) bei ji ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti jos sumokėtas 200 Lt už antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ji dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį išmokama pinigų suma yra 860 Lt, daugiau pajamų iš niekur negauna. Gaunama pinigų suma priklauso nuo darbo grafiko, kai dirba dieną gauna maždaug apie 650 Lt, o už naktinį darbą ir prieš Naujuosius metus gavo premiją, todėl susidarė didesnė suma. Sūnus S. gauna išlaikymą iš tėvo 147,72 Lt, kurie yra atskaitomi iš jo netekto darbingumo pensijos. Vaikų išlaikymo fondas sumoka dar 72 Lt, t.y. trūkstamą pinigų sumą iki priteistos 220 Lt išlaikymo sumos. Gautas pajamas skiria pavalgymui, apsirengimui, buto išlaikymui, t.y. būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Gyvena jos motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokesčiams už jį sumoka apie 400 Lt. Sūnų S. paremia pareiškėjo tėvai. Vaikui išlaikyti per mėnesį reiktų apie 700 Lt, ji šiuo metu tegali skirti maždaug tokią pat sumą kaip ir iš tėvo yra priteistas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtiniausių poreikių patenkinimą. Prašo teismą atsižvelgti į vaiko interesus, t.y. į jo normalių gyvenimo sąlygų, vystymosi, tobulėjimosi, mokymosi poreikių patenkinimą.
Pateiktas prašymas atmestinas.
LR CK 3.53str.3d.numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, o Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso(-toliau LR CPK) 538 str.5d. numato, kad tokių prašymų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra juridiškai reikšmingi faktai: aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. CK 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalių turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis.
LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-564-233/2009 patvirtintos pareiškėjų A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. P. , a.k(duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini) 2009-05-12 pasirašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktu pareiškėjai susitarė, kad A. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą sūnui S. P., a.k(duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), mokėdamas jam periodinėmis išmokomis po du šimtus dvidešimt (220) litų kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (civ. byla Nr.2-564-233/2009, b.l.55-57).
Susitarimo dėl išlaikymo dydžio mokėjimo metu pareiškėjas A. P. niekur nedirbo, buvo bedarbis (civ. byla Nr.2-564-233/2009, b.l.30), neturėjo nekilnojamojo turto (civ. byla Nr.2-564-233/2009, b.l.11).Suinteresuotas asmuo J. P. taip pat neturėjo nekilnojamojo turto (civ. byla Nr.2-564-233/2009, b.l.12),o jos pajamas tuo metu sudarė darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį ji gaudavo-1036,80 Lt (civ. byla Nr.2-564-233/2009, b.l.10).
Šuo metu pareiškėjui A. P. yra nustatytas darbingumo lygis 45 proc., jam negalima dirbti darbus keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbą susijusį su priverstiniais liemens palenkimais, dirbti naktinį, pamaininį darbą, dirbti aukštyje virš 1,3 m. , požeminius darbas, jam rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką (b.l.25-26).A. P. mokama 295,44 Lt netekto darbingumo pensija (b.l.3-4), iš jos yra išskaitoma po 147,72 Lt išlaikymas (b.l.5-6), o išlaikymo įsiskolinimas iki 2011 m. spalio 1d. sudaro 3624,28 Lt (b.l.7).A. P. neturi jokio nekilnojamojo turto (b.l.8).
J. P. ir šiuo metu tebedirba (duomenys neskelbtini) ir už 2011 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius gavo 3108,65 Lt pajamų (b.l.35), kaip teigė teismo posėdžio metu gruodžio mėnesį jai buvo skirta premija, o mėnesio vidurkis gaunamų pajamų sudaro 862 Lt, o įskaičiavus premiją 1036,23 Lt. Ji nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b.l.39-40).Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena, priklauso F. K. (b.l.30-31), kaip teigė J. P.-jos motinai.
Panevėžio teritorinės Darbo biržos Rokiškio skyriaus 2012-01-10 pažymoje Nr.S(P73)-3-(8.16) nurodyta, kad A. P. yra registruotas Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriuje nuo 2011 m. gruodžio 23 d. Nedarbo socialinio draudimo išmokos A. P. negauna. Rokiškio darbo biržoje A. P. buvo registruotas nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d. iki 2011 m. birželio 16 d.2011 m. birželio 16 d. jam buvo pasiūlytas statybininko darbas (duomenys neskelbtini), neatvyko į darbo mugę nustatytu laiku, todėl nuo 2011 m. birželio 16 d. buvo išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėnesius. Nedarbo socialinio draudimo išmokos A. P. minėtu laikotarpiu negavo (b.l.36).
Apklaustas byloje liudytojas A. P. nurodė, kad pareiškėjas yra jo sūnus. Faktiškai jie remia sūnų, nuperka vaistus, už kuriuos per mėnesį reikia sumokėti apie 100 litų. Jie padeda išlaikyti ir anūką S., jį remia kiek gali. Šiuo metu jų sūnus A. P. gyvena O. savarankiško gyvenimo namuose, o anksčiau kai gyveno pas juos būdavo, kad piktnaudžiavo alkoholiu. Sūnus negali gauti darbo, nes dėl neįgalumo ir išsilavinimo stokos negali dirbti daug darbų, be to tik paprastu darbininku. Iš darbo biržos jį išbraukė, nes kaip tik tuo metu jie A. P. su sūnumi buvo K., buvo atvykęs darbo bankas ir reikėjo atvykti į darbo biržą, o skubiai atvažiuoti iš K. jis negalėjo. Sūnus pastoviai serga, vartoja vaistus ( b.l.46-47).
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Proporcingumas pagal nurodytą teisės normą yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką.
Tėvo arba motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje-prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose yra ne kartą konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad tėvo arba motinos, privalančios teikti išlaikymą gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas-tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šalių nepilnamečio sūnaus poreikius sudaro maistas, išlaidos būsto priežiūrai, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos, išlaidos aprangai, sveikatai, poilsiui ir laisvalaikiui, todėl suinteresuoto asmens J. P. nurodyta vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžiama suma (neskaičiuojant atsakovo skiriamos išlaikymui sumos) 225 Lt per mėnesį yra reali, o siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Atsižvelgtina, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.
Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį susitarimo dėl išlaikymo teikimo metu ir šios civilinės bylos iškėlimo metu matyti, kad pareiškėjas nutraukdamas santuoką ir pasirašydamas sutartį dėl teiktino išlaikymo sūnui ir jos dydžio neturėjo darbo, pajamų, nekilnojamojo turto, šiuo metu jis gauna netekto darbingumo pensiją ir pagal nustatytą darbingumo lygį (b.l.25-26) turi galimybę dirbti ir taip gauti papildomų pajamų, kitų išlaikytinių neturi, o J. P. materialinė padėtis nepagerėjo. Ji ir toliau neturi įgijusi nekilnojamojo turto ir jos gaunamos pajamos yra sumažėjusios. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011 m. gruodžio 23 d. išvadoje Nr.17.14-87 nurodė, kad nepritaria A. P. prašymui dėl išlaikymo sūnui sumažinimo, nes tai pažeidžia vaiko interesus, o jo norimas mokėti vaikui išlaikymo dydis nepatenkintų net minimaliausių vaiko poreikių, vyriškio neįgalumas yra 3 grupės, jis turi galimybę dirbti ir taip gauti pajamų (b.l.24). Taip pat byloje atsižvelgtina, kad pareiškėjas buvo išbrauktas iš darbo biržos, be teisės registruotis šešis mėnesius (b.l.36), nes neatvyko į darbo mugę nustatytu laiku ir nors teigia, kad jis tuo metu buvo išvykęs, tačiau būdamas registruotas biržoje jis prisiėmė ir prievolę atvykti kviečiamas laiku, byloje nėra pateikta duomenų, kad šis sprendimas buvo ginčytas. Dar 2009 m. nagrinėjant pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą, Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo pateikęs išvadą, kad šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vyro (A. P.) piktnaudžiavimo alkoholiu ir smurtavimo (civ. byla Nr.2-564-233/2009, b.l.45) ir šiuo metu gyvendamas O. savarankiško gyvenimo namuose pagal namų socialinės darbuotojos pateiktą informaciją, jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, nesilaiko įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kelia triukšmą (b.l.24), byloje apklaustas pareiškėjo tėvas taip pat nurodė, kad kai pareiškėjas gyveno su jais, būdavo, kad piktnaudžiauja alkoholiu (b.l.46-47).Tai rodo pareiškėjo nerūpestingą elgesį, kuris neprisideda prie jo materialinės padėties gerinimo. Kitų įrodymų apie jo gydymąsi, išlaidas vaistams, byloje nėra pateikta. Pareiškėjo teikiamo išlaikymo dydis užtikrina tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Šalių nepilnamečiam sūnui S. P. augant, didėja ir jo poreikiai, jis lanko (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 9 klasę (b.l.24), reikalingos išlaidos ne tik būtiniesiems jo poreikiams tenkinti (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir papildomos išlaidos užklasinei veiklai, t.y. skiriamas dėmesys jo laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui, todėl pagrindo mažinti išlaikymo dydį LR CK 3.201 straipsnio pagrindu nėra ir pareiškėjo prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties , patvirtintos 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-564-233/2009, 3 punkto pakeitimo atmestinas.
Priteistina iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui J. P. 200 Lt jos turėtų išlaidų (CPK 93 str.1d.,443 str.6d.), nes Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02660 J. P. nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų (b.l.18), išlaidas sudarė 400 Lt (b.l.28) ir ji yra sumokėjusi pusę sumos ,t.y.200 Lt (b.l.29).
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 263-265 str., 538str.5d., 541str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo atmesti.
Priteisti iš A. P., a.k(duomenys neskelbtini) 200 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui J. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), susijusių su pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Kukelkienė