Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1734-957/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01316-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos 16.9.7; 16.9.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. birželio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,
sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. I. (V. I.),
suinteresuotam asmeniui D. G. (D. G.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
V. I. 2020 m. kovo 20 d., apie 4.02 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 155, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes vairavo automobilį „BMW 530D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo atramą, eismo įvykio metu sugadino automobilį ir gatvės apšvietimo atramą, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. I. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „BMW 530D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną buvo pas D. G. svečiuose ir paprašė pravažiuoti automobiliu. Tuo metu buvo visiškai blaivas, nes visiškai negeria. Draugui nesakė, kad neturi teisių. Važiuojant saugiu 50 km/h per valandą greičiu, kažkoks girtas senelis išbėgo į kelią, todėl nusuko nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Iš įvykio vietos pabėgo, nes buvo šoko būsenos. Dabar yra įsidarbinęs, žalą atlygins po truputį. Šiuo metu turi atlygintų žalų ir neatlygintų, tik išėjus iš įkalinimo įstaigos dar nespėjo visko atlyginti. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi, daugiau taip nedarys.
Suinteresuotas asmuo D. G. apklausiamas teisme parodė, kad buvo su V. I. pas jį namuose. Prieš dvi dienas kaip tik buvo nusipirkęs mašiną ir V. I. paprašė pravažiuoti. Buvo taip, kaip nurodė V. I., gatve ėjo žmogus ir taip gavosi. Tuo metu jis sėdėjo keleivio vietoje. Iš įvykio vietos pabėgo, nes buvo baisu. Suinteresuoto asmens teigimu, kitą kartą duodamas mašiną, įsitikins, kad turi teises, gali vairuoti, nėra nei girtas, nei pavartojęs. Geriau pats vairuos mašiną, nei kam kitam duos.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. L. 2020 m. gegužės 18 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-41357-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, V. I. inkriminuojamų administracinių nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 1).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. M. 2020 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. kovo 20 d. apie 4.02 val., dirbant kartu su vyr. patrule G. B., gavo iškvietimą, jog Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 151, tamsios spalvos „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (be numerių) įvažiavo į elektros laidų stulpą, kuris nuvirto. Užtvertas visas pravažiavimas, nukentėjusiųjų nėra. Vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu pastebėjo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkė į betoninį apšvietimo stulpą. Automobiliui po eismo įvykio apgadinta visa priekinė dalis, salone vertingų daiktų nebuvo. Vairuotojas iki jiems atvykstant pasišalino nežinoma kryptimi. Pranešėjas, liudininkai vietoje nesikreipė (b. l. 6-7).
Iš 2020 m. kovo 20 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 155, eismo įvykio situacija, automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymas, apgadintas elektros stulpas (b. l. 8).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekiniai kairės ir dešinės pusės ratai, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės žibintai, priekiniai dešinės ir kairės pusės posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės (b. l. 9).
Iš byloje esančių fotonuotraukų kopijų matyti apgadinti transporto priemonė „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuverstas kelio stulpas (b. l. 14).
Iš 2020 m. kovo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 151 buvo sudaužyta gatvių apšvietimo atrama, dėl to padaryta materialinė žala, kurios dydis yra 1 896,94 Eur (1 567,72 Eur be PVM) (b. l. 15).
Iš byloje esančios 2020 m. kovo 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad pardavėjas T. A. pardavė pirkėjui D. G. transporto priemonę „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17).
2020 m. balandžio 3 d. V. I. paaiškinime nurodoma, kad būdamas pas pažįstamą D., paprašė pravažiuoti jo automobiliu „BMW“, valstybinių numerių nežino. Pažįstamas nežinojo, kad jis neturi teisių ir leido pravažiuoti. Jam paklausus, ar turi teises, pasakė, kad turi. Važiavo apie 60 km/h greičiu link Arimų g. Už požeminės perėjos posūkyje pamatęs girtą vyrą nusuko iš kelio, kad jo nenutrenktų. Padaręs avariją pasišalino iš įvykio vietos, nes buvo stiprus šokas. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 25).
Iš asmens anketinių duomenų išrašo matyti, kad V. I. nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 27, 29).
2020 m. birželio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad 2020 m. kovo 20 d. Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 151 buvo sudaužyta gatvių apšvietimo atrama, dėl to padaryta materialinė žala, kurios dydis yra 1 567,72 Eur be PVM (1 896,94 Eur su PVM). Patirta žala nebuvo atlyginta. Dėl šios žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į draudimo bendrovę Seesam Insurance AS Lietuvos filialas. Pridedama sąmata (b. l. 41, 44-45).
Dėl V. I. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Tuo tarpu pagal KET 127 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. I., kaip automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Visų pirma, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad važiuojant, kažkoks girtas senelis išbėgo į kelią, todėl nusuko nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Tokią poziciją V. I. išreiškė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Antai iš V. I. 2020 m. balandžio 3 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad paprašė pažįstamo pravažiuoti jo automobiliu „BMW“. Pažįstamas nežinojo, kad neturi teisių, jam paklausus, ar turi teises, pasakė, kad turi. Važiavo apie 60 km/h greičiu link Arimų g. Už požeminės perėjos posūkyje pamatęs girtą vyrą nusuko iš kelio, kad jo nenutrenktų (b. l. 25). Tokie V. I. parodymai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, tą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina, policijos pareigūno E. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. apie 4.02 val., gavo iškvietimą, jog Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 151, tamsios spalvos „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (be numerių) įvažiavo į elektros laidų stulpą, kuris nuvirto. Užtvertas visas pravažiavimas, nukentėjusiųjų nėra. Vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu pastebėjo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkė į betoninį apšvietimo stulpą. Automobiliui po eismo įvykio apgadinta visa priekinė dalis, salone vertingų daiktų nebuvo (b. l. 6-7). Policijos pareigūno nurodytas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį patvirtina bei papildo byloje esantys 2020 m. kovo 20 d. eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad išties, Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 155, užfiksuotas automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymas po eismo įvykio bei užfiksuota, jog apgadintas elektros stulpas (b. l. 8), minėto automobilio apgadinimai detalizuoti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 9). Kartu iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo apgadinta transporto priemonė „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuverstas kelio stulpas (b. l. 14). Iš byloje esančių asmens anketinių duomenų išrašo matyti, jog tarp išduotų asmens dokumentų, vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas, taigi jis neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 27, 29). Eismo įvykio vietos schemoje, papildomuose duomenyse nurodytus automobilio apgadinimus sugretinus kartu byloje fotonuotraukomis iš eismo įvykio bei su V. I. parodymais, rašytiniame paaiškinime nurodytais duomenimis, leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. I. pažeidė KET 9 punktą ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su eismo įvykio sukėlimu. Tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, jog KET 9 punkto reikalavimas yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Taigi iš surašyto protokolo KET 9 punktas šalintinas. Taip pat nurodyta, jog pažeidė KET 126 punkte numatytą taisyklę, numatančią, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo protokole aprašytų faktinių aplinkybių matyti, jog V. I. pažeidė ne KET 126 punkte įtvirtintą taisyklę, o KET 127 punkte. Ši aplinkybė taip pat tikslintina. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo protokole prie skilties „nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ (b. l. 2) nurodoma kad V. I. vairavo automobilį „BMW 525“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis vairavo automobilį „BMW 530D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), laikytini rašymo apsirikimo klaida. Paminėtų aplinkybių tikslinimas neturi esminės reikšmės jo veikos kvalifikavimui bei nesunkina jo teisinės padėties.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad V. I. 2020 m. kovo 20 d., apie 4.02 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 155, pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes vairavo automobilį „BMW 530D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo atramą, eismo įvykio metu sugadino automobilį ir gatvės apšvietimo atramą. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Dėl V. I. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šios taisyklės turinį sudarančiame KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. I. kaltė, padarius ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta.
Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. ir pripažinęs pažeidimą parodė, kad iš įvykio vietos pabėgo, nes buvo šoko būsenos. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais administracinėn atsakomybėn traukiamo V. I. paaiškinimais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Štai jo paties rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad padaręs avariją pasišalino iš įvykio vietos, nes buvo stiprus šokas (b. l. 25). Tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, teismo posėdyje patvirtino ir suinteresuotas asmuo D. G.. Be to, policijos pareigūno E. M., atvykusio į eismo įvykio vietą, tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vairuotojas iki jiems atvykstant pasišalino nežinoma kryptimi (b. l. 6-7). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 20 d. Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 151 buvo sudaužyta gatvių apšvietimo atrama, dėl to padaryta materialinė žala, kurios dydis yra 1 567,72 Eur be PVM (1 896,94 Eur su PVM) (b. l. 15, 41, 44-45).
Sprendžiant dėl V. I. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į apšvietimo stulpą, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. V. I. teigimu, iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl šoko būsenos. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad V. I. veiksmais dėl gatvių apšvietimo atramos apgadinimo padaryta žala siekia 1 896,94 Eur, t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog V. I., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „BMW 530D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl V. I. skirtinų nuobaudų
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Skirdamas administracines nuobaudas V. I., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (jis padarė gana šiurkščius administracinius nusižengimus – neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, apgadino apšvietimo stulpą, vairuojamą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bei tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nes nusižengimai padaryti miesto gatvėje), į administracinėn atsakomybėn traukiamo V. I. asmenybę – jauno amžiaus, jo paties teigimu dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, baustas administracine tvarka, iš esmės keletas padarytų nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. transporto priemonės vairavimas neturint tam teisės, be to, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 2-5). Teismas nenustato V. I. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors dėl padarytų nusižengimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. I. teismo posėdžio metu išreiškė apgailestavimą ir parodė, kad gailisi, daugiau toks elgesys nepasikartos. Tuo tarpu iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad padaręs šį nusižengimą, jis po 10 dienų vėl vairavo transporto priemonę bei apgadino tiek jam, tiek nukentėjusiajai priklausiančias transporto priemones (b. l. 2). Taigi matyti, kad V. I. gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties pažeidimo padarymo, jo pavojingumo kitiems eismo dalyviams, todėl tai nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pirmiau paminėti faktai leidžia spręsti, jog V. I. antivisuomeninės nuostatos yra besiformuojančios neigiama linkme, jis yra linkęs elgtis ne pagal visuomeninėje nusistovėjusias taisykles, nepaisyti įstatymų reikalavimų. V. I. dėl savo elgesio atitinkamų išvadų nepadarė, iš esmės, jo elgesys ir toliau kartojasi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. I. skirtinos ANK 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs nuobaudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti V. I. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju V. I. savo kaltę pripažino ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis V. I. ar jo padarytas veikas kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad V. I. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudų dydį lygų vidurkiams, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad tokių nuobaudų dydžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti V. I. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.
Dėl V. I. skirtinų administracinio poveikio priemonių
ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). ). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, V. I. vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui, taip pat šiais savo veiksmais apgadino automobilį bei gatvės apšvietimo atramą. Iš administracinio nusižengimo išrašo matyti, kad V. I., net ir po šių nusižengimų padarymo, 2020 m. kovo 30 d. vėl vairavo transporto priemonę bei apgadino kitą automobilį (b. l. 2). Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. I. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Be kita ko, ANK 426 straipsnio 8 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemonė. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos yra alternatyvios, o tai reiškia, kad teismas turi nustatydamas bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso D. G. (b. l. 17). D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš dvi dienas kaip tik buvo nusipirkęs mašiną ir V. I. paprašė pravažiuoti. Kitą kartą duodamas mašiną įsitikins, kad turi teises, gali vairuoti. V. I. teisme patvirtino, kad paprašius D. G. pravažiuoti automobiliu, draugui nesakė, kad neturi teisių. Aptartos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog D. G. nežinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. ANK 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus panaudotas administracinio nusižengimo padarymui. Nors šiuo atveju matyti, kad pats D. G. davė V. I. savo automobilį, tačiau vis tik nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad D. G. elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, transporto priemonės „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas netaikytinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664 straipsniais,
n u t a r i a :
V. I. (V. I.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturių šimtų trisdešimt eurų (430 Eur) dydžio baudą.
V. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų (2 300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieniems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. I. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų (2 300 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20113035784.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjas Marijus Kursevičius
Nuorašas tikras