Baudžiamoji byla  Nr. 1-209-849/2011

Proceso Nr. 1-52-1-00416-2009-1

                     Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                               1.2.4.8.1, 1.1.7.2.5, 2.3.6.4.5

ALYTAUS RAJONO APYLINKES TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkricio 24 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkes teismo teiseja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševicienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Valatkeviciui, kaltinamojo gynejai advokatei Vidutei Tiškuvienei, nukentejusiajai L. S., jos atstovui advokatui Georgijui Gromovui, viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedes, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.

Teismas, išnagrinejes byla,

n u s t a t e:

kaltinamasis V. K. 2009-04-18 apie 23.30 val. Sodyboje, esancioje (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su V. S. metu, tycia rankomis ir kojomis sudave nukentejusiajam V. S. ne mažiau septyniu smugiu i veida, krutine, rankas, ko pasekoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis savo kalte pripažino iš dalies, nurodo, kad sumuše V. S., taciau jam sudave mažiau smugiu ir šiuos smugius sudave gindamasis. Parode, kad ivykio diena jis dirbo pas R. K. sodyboje, kur buvo ir V. S.. Vakare jis su V. S., D., K., M. ir  R. sedejo toje sodyboje už stalo  ir gere sidra, alu, degtine. Kai jau buvo visi gerokai išgere, tarp jo ir V. S., kuris sedejo šalia jo, kilo konfliktas: V. S., sededamas prie stalo, paeme nuo stalo iešma ir pradejo juo mosikuotis priešais , durstyti iešmu jam i šona ir rekti, kad gali užmušti žmogu, ir jam nieko už tai nebus, nes du kartus jis gulejo durnynan, kad turi balta bilieta. Tuomet jis sudave delnu V. S. viena karta veida, dar 4 smugius, taciau i kokias vietas, neprisimena. Nuo smugiu V. S. nugriuvo. Jam gulinciam dar spyre tris kartus basa koja. Kur sudave smugius – neprisimena, nes viskas ivyko labai greitai.  Po to D. pakele V. S. nuo žemes, pasodino ant suolo ir tuo konfliktas baigesi – jie toliau kalbejo ir gere, bendravo gal dar valanda laiko. Paaiškino, kad jis sudave V. S. smugius su tikslu paaukleti V. S., kad neimtu iešmu nuo stalo. Sužalojimai buvo padaryti paakyje, mate ant lupu krauja. 

Nukentejusioji L. S. parode, kad kai po ivykio buvo rastas jos sunaus lavonas, mate, kad jis buvo visas sudaužytas ir sumindžiotas. Mano, kad jos sunus paskendo del kaltinamojo padarytu sužalojimu.

Liudytoja K. Ž. parode, kad  prie stalo sedejo ji, V. S., kaltinamasis, D., R. ir M.. V.  kalbejosi pats su savimi, kad turi balta bilieta, kad gali užmušti, bet i tai niekas nereagavo. Tuomet V. S., kuris sedejo prie kaltinamojo, paeme nuo stalo iešma, ir su iešmu pradejo mosikuotis ir pradejo eiti link kaltinamojo krutines. Tada kaltinamasis atsistojo ir trenke V. S. iš rankos, spyre iš kojos. V. S. nugriuvo nuo stelažo, ant kurio sedejo. Ar kaltinamasis sparde gulinti V. S. ant žemes, ji nemate, nes muštyniu neperneša, todel nusisuko. V. S. kele, sodino, taciau vel nugriudavo. Daugiau smugiu ji nemaciusi. Tuo konfliktas ir baigesi – jie visi sedejo ir gere toliau

Liudytojas M. Ž. parode, kad jiems sedint prie stalo, V. S. pradejo mosikuotis iešmu, sakydamas, kad gali visus išpjauti ir jam nieko nebus, nes turi balta bilieta. Tuomet kaltinamasis atsistojo ir iš rankos kirto jam per veida, paskui iš kojos, ir V. S. nugriuvo. Tuomet pribego D. ju skirti. Išskyres V. S. sunkiai sodino ant ožio, nuo kurio V. S. vel krito ir vel ji teko kelti. Daugiau muštyniu nebuvo – visi sedejo dar gal valanda -dvi ir gere. Mate ištinusia V. S. aki, bego kraujas nuo veido srities.

Liudytojas D. G. parode, kad sedint prie stalo S., paemes nuo stalo iešma, juo gasdino ir norejo durti kaltinamajam. Tuomet kaltinamasis kirto V. S. ranka i veida gal kelis kartus. Kai nukrito, gal dar pora kartu spyre gulinciam V. S.. V. S. buvo patinusi akis, mate ant jo veido krauja. Po to vel visi gere.

Liudytojas R. K. parode, kad nemate, kaip  kaltinamasis muše V. S., nes tuo metu jis buvo išejes malku. Grižes tik pamate, kaip D. kele nuo žemes V. S.. Jam pasakojo, kad kaltinamasis ir V. S. susimuše, kad V. S. pradejo isterikuoti, kažka daryti su iešmu, šaukti, kad turi balta bilieta. Pasodintas ant ožio V. S. keleta kartu dar nukrito. Mate, kad V. S. akis patinusi, ir veido srityje bego kraujas. Po to vel visi sedejo ir muštynes nevyko.

Taigi, apklausti teismo posedyje liudytojai iš esmes nurode vienodas aplinkybes ir patvirtino, kad kaltinamasis sužalojo V. S. del to, kad pastarasis, budamas neblaivus, prieš V. K. mosikavosi iešmais, jais durste.

Byloje esantys rašytiniai irodymai specialistu išvados, ekspertizes aktas patvirtina, kad V. S. buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas (t.1., b.l. 69-71, 76-79, t.3, b.l. 26-34).

Visi aukšciau aptarti duomenys gauti teisetu budu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todel jie yra pripažintini irodymais ir yra pakankami padaryti išvada, kad kaltinamasis V. K. mušdamas V. S., nežymiai ji sužalojo, todel jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1d.

Teismas atmeta kaip nepagristu kaltinamojo motyvus, kad V. S. jis sumuše ginantis.

Pagal BK 28 straipsni butinosios ginties situacija susidaro tuomet, kai baudžiamojo istatymo ginamiems interesams (šiuo atveju – nukentejusiojo sveikatai) žala padaroma ginant save ar kita asmeni, teises ar visuomenes, valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Pavojingas kesinimasis pagal baudžiamaji istatyma turi buti taip pat ir akivaizdus bei realus. Akivaizdus kesinimasis pripažistamas toks, kai žala jau daroma arba yra aiški jos gresme asmens teisems ar interesams. Realiu laikomas objektyviai egzistuojantis kesinimasis.

Pažymetina, kad pats kaltinamasis paaiškino, kad  jis V. S. muše turedamas tiksla ji paaukleti. Tiek iš kaltinamojo paaiškinimu, tiek iš liudytoju parodymu matyti, kad kaltinamasis,  kai V. S. prieš ji pradejo mosikuotis iešmais, atsistojo ir kelis kartus smugiavo V. S. i veido sriti, o šiam nugriuvus – sparde gulinti. Toks kaltinamojo smugiu intensyvumas ir skaicius, gulinciojo V. S. spardymas patvirtina, kad kaltinamasis tokiais savo veiksmais sieke paaukleti V. S., o ne gintis nuo jo, todel nera pagrindo daryti išvados, kad kaltinamasis veike butinosios ginties situacijoje.

Del civilinio ieškinio.

Civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentejusioji pareiške civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti, prašydama iš kaltinamojo priteisti 50.000 Lt. (t.3, b.l. 66).

Kaltinamasis ieškinio nepripažista.

Teismas pažymi, kad neturtines žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirta fizini ir dvasini skausma, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtine žala ivertinti pinigais paprastai neimanoma, todel teismas, priteisdamas šia žala, siekia nustatyti kuo teisingesne kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokia pinigine kompensacija, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotu nukentejusiajam padaryta žala.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais, o mineto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Savo ieškini L. S. iš esmes motyvuoja tuo, kad jos sunaus sumušimas turejo itaka sunkioms pasekmems (sunaus žuciai) atsirasti. Jos atstovas civilini ieškini iš esmes taip pat grinde išgyvenimais, kuriuos L. S. patyre del sunaus V. S. mirties.

Pažymetina, kad šiuo atveju byloje buvo nagrinejama byla del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1d., tai yra del nežymaus sveikatos sutrikdymo, todel ir patirta neturtine žala turi buti salygota šiu veiku. Tuo tarpu L. S. ir jos atstovas nurodo su šia nagrinejama byla visiškai nesusijusius ir byloje netirtus kaltinamojo V. K. veiksmus, lemusius V. S. mirti, todel šie nukentejusiosios motyvai, kaip nesantys priežastiniame ryšyje su padaryta nusikalstama veika,  atmestini  kaip nepagristi.

Be to, byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad V. S. sumušimas nuleme jo žuti. Atvirkšciai, byloje esantys irodymai – specialisto išvada, ekspertizes aktas, patvirtina, kad tarp V. S. sužalojimo ir jo mirties nera jokio priežastinio ryšio (t.1., b.l. 71), kad V. S. mirties priežastimi buvo prigerimas vandenyje, kad po kuno sužalojimo V. S. galejo atlikineti savarankiškus veiksmus (t.3., b.l. 33).

Del šiu priežasciu nera pagrindo tenkinti L. S. civilinio ieškinio.

Kita vertus, L. S. visiškai nepagristai šioje byloje buvo pripažinta nukentejusiaja, kas sudaro savarankiška pagrinda atmesti jos ieškini.

BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentejusiuoju pripažistamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizines, turtines ar moralines žalos. Asmuo pripažistamas nukentejusiuoju ikiteisminio tyrimo pareiguno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Nukentejusiaja L. S. šioje byloje pripažinta 2010-09-28 Alytaus rajono apylinkes teismo nutartimi del to, kad nusikalstama veika jai galejo buti padaryta turtine ar moraline žala (t. 2, b.l. 78).

2011-08-10 teisiamojo posedžio metu nukentejusioji pateike civilini ieškini, prašydama pripažinti ja civiline ieškove. 2011-10-11 teismas, neturedamas teisines galimybes panaikinti 2010-09-28 nutarti, kuria L. S. nepagristai buvo pripažinta nukentejusiaja, 2011-10-11 prieme nutarti pripažinti ja ir civiline ieškove.

Kaip ne karta savo nutartyse yra išaiškines LAT, nukentejusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi buti pripažistamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtines ir (ar) neturtines (fizines, moralines) žalos. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindu sprendimo 2001/220/TVR del nukentejusiuju padeties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, pateikianciame nukentejusiojo savoka, taip pat nurodoma, kad nukentejusysis „fizinis asmuo, patyres žala, iskaitant kuno sužalojima ar psichine trauma, emocini sukretima ar ekonominius nuostolius tiesiogiai del veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybes nares baudžiamaji istatyma“.

Nukentejusiajam mirus nuo nusikalstamos veikos, jo šeimos nariams ir artimiesiems giminaiciams padaroma moraline (dvasiniai išgyvenimai) ir turtine (gydymo, laidojimo išlaidos) žala. Šie asmenys atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje nurodytus požymius. Todel kai nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentejes asmuo miršta, tokie asmenys pripažistami nukentejusiaisiais. Jie turi visas nukentejusiojo teises, tarp ju – BPK 44 straipsnyje numatyta teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima (LAT nutartys b.bylose Nr. 2K-P-464/2005, Nr. 2K-252/2007, Nr. 2K-550/2005).

Iš bylos duomenu matyti, kad V. S. mire ne nuo V. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1d., nes V. S. mirties priežastis buvo paskendimas, todel darytina išvada, kad tiek nukentejusiaja, tiek civiline ieškove L. S. buvo pripažinta nepagristai, netinkamai taikant BPK 28, 110 straipsniu nuostatas.

Pažymetina, kad netinkamas šiu straipsniu pritaikymas neturi itakos sprendžiant kaltinamojo kaltes ir bausmes jam paskyrimo klausimus, taciau del šios priežasties L. S. pateiktas civilinis ieškinys atmestinas.

Bausmes skyrimo klausimai.

Kaltinamasis V. K. padare viena tycini nesunku nusikaltima. Praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2., b.l. 14,18), i psichiatrinio ir narkologinio kabinetu iskaitoje neirašytas (t.2., b.l. 20).

Kaltinamojo atsakomybe lengvina tai, kad nusikaltimo padarymui itakos turejo provokuojantis V. S. elgesys (LR BK 59 str. 1d., 6p.), atsakomybe sunkina tai, kad nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1d. 9p.).

Kaltinamasis yra vedes, turi mažameti vaika, pastovia gyvenamaja vieta, šiuo metu registruotas darbo biržoje.

Atsižvelgiant i šias aplinkybes, V. K. skirtina laisves apribojimo bausme, mažesne už istatymo straipsnio, numatancio atsakomybe už jo nusikalstama veika, sankcijos vidurki, ipareigojant ji bausmes vykdymo laikotarpiu buti namuose nuo 23 iki 6 val.

Kaltinamajam kardomoji priemone nebuvo paskirta, todel jos netikslinga skirti ir iki nuosprendžio isiteisejimo.

Daiktiniai irodymai –plastikinis butelis nuo sidro „Kiss“, plastikinis butelis nuo alaus „Švyturys“ ir medžiagine atraiža, kraujo pavyzdžiai, saugomi Alytaus aps. VPK (t.1; b.l. 56), nuosprendžiui isiteisejus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  297, 303-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 1d. ir paskirti jam bausme - laisves apribojima 6 (šešiems) menesiams;

Laisves apribojimo laikotarpiu V. K. ipareigoti nuo 23 val. iki 6 val. buti namuose.

V. K. iki nuosprendžio isiteisejimo kardomosios priemones neskirti.

Nukentejusiosios L. S. civilini ieškini del neturtines žalos atmesti.

Daiktinius irodymus – plastikini buteli nuo sidro „Kiss“, plastikini buteli nuo alaus „Švyturys“, medžiagine atraiža ir kraujo pavyzdžius, saugomus Alytaus aps. VPK (t.1; b.l. 56), nuosprendžiui isiteisejus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkes teisma.   

Teiseja                                                                                                        Diana Atajeva