Civilinė byla Nr. e2-175-1177/2025

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02565-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2.3.; 1.2.2.4.4.; 1.2.2.4.13.; 1.2.2.4.15.; 3.1.7.6.; 3.2.6.5.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė, 

sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ atstovams A. D. ir advokatui Robertui Naruševičiui,

atsakovei A. M. ir jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinį atsakovei A. M., dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6592 darbo byloje Nr. APS-113-16507/2024  panaikinimo ir darbo ginčo iš esmės išsprendimo.

Teismas

 n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Edepol“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo išspręsti darbo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovės A. M. (toliau – atsakovė) teiktus reikalavimus Darbo ginčų komisijai dėl neišmokėtų išmokų ją atleidžiant iš darbo kaip nepagrįstus objektyviais duomenimis, panaikinti 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimą Nr. DGKS-6592 darbo byloje Nr. APS-113-16507/2024 visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Nurodo, kad atsakovė nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. liepos 31 d. dirbo pardavėja-kasininke ieškovės valdomoje parduotuvėje „04“, esančioje Gedimino g. 41A, Tauragė, buvo atsakinga už jai patikėtą parduotuvės turtą, pirkėjų aptarnavimą, prekių pardavimą, darbą su kasa ir grynaisiais pinigais, prekių lentynose papildymą ir išdėstymą, prekių galiojimo terminų sekimą ir pan. Ieškovei atsakovės darbo metu kilo įtarimų jos nuolatinis čekių anuliavimas, taisymas, taip pat nuolatinai trūkdavo įvairių prekių. Ieškovei patikrinus atsakovės darbo laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. liepos mėn., užfiksuota, jog 2023 m. gruodžio mėn. čekių buvo taisyta už 4 806,45 Eur sumą, 2023 m. sausio mėn. - už 3 037,46 Eur sumą, 2024 m. vasario mėn. - už 1 405,40 Eur sumą, 2024 m. kovo mėn. - už 2 927,00 Eur sumą, 2024 m. balandžio mėn. – už 3 306,60 Eur sumą, 2024 m. gegužės mėn. – už 3 610,02 Eur sumą, 2024 m. birželio mėn. – už 2 667,70 Eur sumą, 2024 m. liepos mėn. – už 444,09 Eur sumą. Ieškovei kilo įtarimas, jog atsakovė pasisavina pinigus, nes, pagal ieškovę, tai patvirtina atsakovės ne kartą atliktos taip vadinamos „nulinės operacijos“ - darbo metu norint atidaryti kasą, kasos monitoriuje reikia spausti sumą - nulį ir kasa atsidaro ir tokiu būdu atspausdinamas kvitas su atlikta nuline operacija. Be to ieškovei kilo įtarimas, kad atsakovė galimai pasisavina pinigus vykdydama ir kitas operacijas, tai yra smulkinant pinigų kupiūras kasose, aptarnaujant pirkėjus. Nors šios pavyzdinės situacijos ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų rezultatais ar atsakovės apklausomis nėra patvirtintos kaip šiuo atveju buvusios, tačiau pinigų ir prekių trūkumas yra objektyvus padarinys, kuris šiuo atveju tapo priežastimi, dėl kurios ieškovė buvo priversta sustabdyti bet kokių savo įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą, kadangi įmonėje sutriko finansinių srautų judėjimas.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.2.       Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. pradėjo dirbti ieškovei priklausančioje parduotuvėje „04“, esančioje Gedimino g. 41A, Tauragėje, pardavėja-kasininke. Dirbo su kolege J. K. pakaitomis, tai yra, keturias dienas dirbdavo atsakovė, o keturias dienas dirbdavo kolegė. Pradedant atsakovei dirbti pardavėjos - kasininkės pareigose, nebuvo atliktas patikrinimas (auditas), nebuvo atliktas oficialus perdavimas. Pradedant dirbti parduotuvėje „04“ nebuvo pravestas joks apmokymas, kaip dirbti su kasos aparatu, mokėsi pačios, pasitardamos su jau kitose parduotuvėse dirbančiomis pardavėjomis. Dirbant parduotuvėje „04“, ieškovė netinkamai ir neatsakingai organizavo parduotuvės darbą. Ieškovės darbuotojai arba tiekiančios įmonės atveždavo prekes su važtaraščiais. Važtaraščiuose būdavo nurodomos tiekėjo, o ne darbdavio nustatytos kainos. Prekių kainas ieškovės pavedimu nustatydavo buhalterija. Tačiau kol buhalterija atsiųsdavo kainas, nurodytas sąskaitoje, užtrukdavo nemažai laiko. Tuo tarpu prekes reikėdavo reklamuoti, dėti į lentynas, parduoti pirkėjams, todėl reikėdavo žinoti darbdavio nustatytą kainą. Tokiu būdu, siekiant sužinoti konkrečios prekės kainą, ją nuskenuodavo kasos aparatu, parodytą kainą rašydavo ant lapelių ir klijuodavo ant prekių, o kasoje ją pašalindavo, nes ši prekė nebuvo parduodama pirkėjui, o buvo patikrinama jos kaina. Tokia tvarka ieškovė organizavo savo bendrovės darbą. Taip pat dirbo pardavėjos kitose parduotuvėse. 

2.3.       Prie ieškinio ieškovė pateikė kiekvienos dienos taisytų kasos čekių suvestinę nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. liepos mėn. Atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovė dirbo keturias dienas, o kitas keturias dienas dirbo kolegė, taigi, kai atsakovė nedirbo, jos kolegė patikrindavo prekės kainą, ją nuskenuodama kasos aparatu. Ieškovė ieškinyje nurodė absoliučiai neteisingus samprotavimus ir motyvus, nepagrįstai kaltindama atsakovę galimu pinigų pasisavinimu. Atleidžiant atsakovę iš darbo, ieškovė nedarė inventorizacijos, patikrinimo ar perdavimo. Ieškovė nenustatė parduotuvėje „04“ trūkumo, todėl ieškinyje nurodyti ieškovės samprotavimai apie galimą pinigų iš kasos pasisavinimą yra ieškovės išgalvoti ir grubiai žeidžia atsakovės garbę ir orumą. Ieškovės pateikta suvestinė neturi nieko bendro su (ne)galimais trūkumais parduotuvėje, kurie realiai nebuvo nustatyti.

2.4.       Ieškovė, organizuodama parduotuvės „04“ darbą, pati grubiai pažeidė įstatymų nuostatas. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. darbdavė jai darbo užmokesčio nepravedė į banko sąskaitą, kaip reikalauja įstatymo leidėjas, o išmokėdavo grynais pinigais. Be to, parduotuvėje suprekiautus pinigus paimdavo ne inkasatoriai, kaip to reikalauja įstatymas, o pasiimdavo vadybininkas M. A., neišrašydamas jokio paėmimo kvito ar kitokio dokumento. Atsakovės atleidimas iš darbo apskritai buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Nors iš esmės ieškovė atliko esminius darbo pakeitimus, panaikindama parduotuvę „04“ ir privalėjo atsakovę įspėti iš anksto apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau ieškovė tokių veiksmų neatliko. Likvidavus parduotuvę, buvo atleista ne tik, kad neįspėta apie atleidimą, bet ieškovė nepareikalavo parašyti net pareiškimo, kad darbo sutartį atsakovė nutraukia savo noru. Nors buvo atleista iš darbo neteisėtai, tačiau atleidimo iš darbo pagrindo atsakovė neskundė. Tačiau ieškovė ir toliau savavaliavo ir jos, kaip darbuotojo atžvilgiu, elgėsi netinkamai. Ieškovė jai neįteikė įsakymo apie atleidimą iš darbo, paskaičiuotą atlyginimą už išdirbtą laiką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovė atsakovės atleidimo iš darbo dieną galutinai neatsiskaitė ir aukščiau minėtų sumų neišmokėjo. Dėl grubių darbo įstatymų pažeidimų, atsakovė kreipėsi į DGK ir prašė išieškoti iš darbdavio nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas.

2.5.       2024 m. rugsėjo 4 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovei 4796,15 Eur neatsiskaityto darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Atsakovei pateikus DGK ieškinį, darbdavys ignoravo DGK reikalavimus, nereagavo į atsakovės prašymą, DGK neteikė dokumentų, neteikė paskaičiavimo, kiek yra nesumokėta darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovė grubiai pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju iš darbo jo atleidimo dieną, tai yra, sumokėti priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovės ieškinyje nurodyti motyvai, kad su atsakove neatsiskaitė, nes galimai atsakovė pasisavino pinigus iš parduotuvės kasos, jai tapo žinomi tik gavus ieškinį. Kadangi ieškovė neatliko jokio patikrinimo (audito), neatliko perdavimo, atsakovė nebuvo supažindinta su jokiais (ne)trūkumais, ieškovės veiksmai su atsakove neatsiskaitant, yra priešingi įstatymų reikalavimams ir sveika logika sunkiai suprantami.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė A. D. nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad ji įmonės vadove yra nuo 2023 m. Anksčiau parduotuvę valdė kitas įmonės darbuotojas ir jai įsikišus į veiklą buvo pastebėta daug anuliuotų čekių, dideli trūkumai. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovės buvusią parduotuvę išsinuomojo ieškovės buvęs darbuotojas, kuris šiuo metu yra tų pačių pardavėjų darbdavys. Įmonėje atliekamas auditas ir randa daug trūkumų. Pripažįsta, kad atsakovei atlyginimo neišmokėjo. Bandys restruktūrizuoti įmonę ir keisti veiklą į didmeninę prekybą. Parduotuvės patalpų sutartis nutrūko ir darbuotojai turėjo išeiti iš darbo. Ji tiesiogiai su atleistomis pardavėjomis nebendravo, tai padaryti turėjo kitas darbuotojas. Įmonėje būdavo atliekamos tik dalinės revizijos.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pas atsakovę ieškovės vadovė atvažiavusi buvo vieną kartą, niekada neskambino. Atvažiavę vadybininkai kasininkėms sakydavo, kad įmonė skolinga ir prekių neduos. Atsakovė dirbo iki 2024 m. liepos 11 d., atvažiavęs M. A. pasakė, kad yra nurodymas sudėti prekes - parduotuvė uždaroma. Niekas joms nesakė, nuo kada jos bus atleistos. Sužinojo, kad yra atleista, kai gavo iš Sodros laišką, kad yra atleista pačiai prašant, bet ji tokio prašymo nerašė. Direktorei prisiskambinti nebuvo įmanoma, o buhalterė pasakė, kad ji nieko nežino ir nieko neišmokės. Ji pati išsimokėjo 200 Eur, tai teisinga suma yra ta, kurią pateikė ieškovė, atostogų likutis yra 24 dienos. Netesybų ji nereikalavo ir šiuo metu nereikalauja. Su ja niekas nesusisiekė ir nebandė tartis. Pas kitą darbdavį pradėjo dirbti toje pačioje parduotuvėje, pas darbdavį M. A. nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio. Kai sutartį sudarė vadovo net nematė, Mindaugas joms sakydavo, kad gerai suprekiautų. A. D. buvo tik vieną kartą ir jokių nurodymų nedavė. Jos (kasininkės) neanuliuodavo čekių, tik tikrindavo kainą. Suminės ataskaitos buvo siunčiamos į buhalteriją. Mindaugas kasos knygų nesklaidė, dabar ji pas jį dirba parduotuvėje. Buvo knygutėje užrašytas direktorės numeris, bet ji neatsiliepdavo. Atvažiavę vadybininkai pasakė, kad įmonė turi skolų ir prekių neduos. Paskutinę dieną Mindaugas pasakė „dedam prekes į dėžes“, o kur jos iškeliavo ji tikrai nežino. Parduotuvėje pilna revizija niekada nebuvo atlikta, o per dalines revizijas niekada trūkumo nebuvo. Kai prekes dėjo į dėžes, surašė ant lapų, ką sudėjo ir išsiuntė buhalterijai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinio dalis dėl Darbų ginčų komisijos sprendimo panaikinimo paliktina nenagrinėta. Likusi ieškinio dalis atmestina. Darbo ginčas išspręstinas iš esmės.

5.       Iš rašytinės bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 20 d. pradėjo dirbti pardavėja ieškovei priklausančioje parduotuvėje „04“, esančioje Gedimino g. 41A, Tauragėje. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradedant jai dirbti pardavėjos pareigose, nebuvo atliktas patikrinimas (auditas), nebuvo atliktas oficialus perdavimas. Pradedant dirbti parduotuvėje „04“ nebuvo pravestas joks apmokymas, kaip dirbti su kasos aparatu, pardavėjos pačios mokėsi pasitardamos su jau kitose parduotuvėse dirbančiomis pardavėjomis.

6.       Iš ieškovės pateiktų dokumentų matosi, kad 2024 m. liepos 31 d. atsakovė buvo atleista iš darbo iš anksto apie tai jos neįspėjus. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovės atstovė A. D.. Ieškovė atsakovę atleido vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsniu: darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Akivaizdu, jog atleidimo iš darbo formuluotė neatitinka įstatymo reikalavimo, tai yra nenurodyta konkreti atleidimo iš darbo 57-o straipsnio dalis ir punktas (darytina prielaida, kad atsakovė atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą), tačiau šiuo atveju teismui svarbu, jog atsakovė atleista iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

I.                      Dėl DGK sprendimo panaikinimo

7.       Ieškovė ieškinyje pateikė reikalavimą panaikinti DGK sprendimą Nr. DGKS-6592 darbo byloje Nr. APS-113-16507/2024 visa apimtimi, tačiau DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019). Teismo sprendimui byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios pagal įstatymą, todėl teismas šį reikalavimą palieka nenagrinėtu, nes jis perteklinis.

II. Dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės

8.       DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

9.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nesumokėjo atsakovei priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų už 2024 m. birželio ir liepos mėnesius iki šiol. Šią aplinkybę patvirtino ne tik atsakovė, bet ir ieškovės atstovė A. D. teismo posėdžio metu. Pagal ieškovės pateiktą asmens kortelę apie atsakovei apskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas iki atsakovės atsileidimo nustatyta, kad atsakovės užmokestis su priedais 2024 m. birželio mėnesį buvo 700,65 Eur atskaičius mokesčius, o liepos mėnesį darbo užmokestis, išmoka už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka bendrai sudarė 2202,35 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovė nurodė, kad 200 Eur už birželio mėnesį išmokėjo „per kasą“, todėl galutinė suma, kurios ieškovė nėra išmokėjusi atsakovei yra 2703 Eur atskaičius visus su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius (700,65 Eur – 200 Eur + 2202,35 Eur, žr. asmens kortelę apie atsakovei apskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas iki atsakovės atsileidimo ir 2024 07 mėn. atlyginimo lapelį). Su minėtos sumos apskaičiavimu sutinka ir ieškovė, ir atsakovė.

10.       Ieškovės atstovai sutinka, kad ieškovė, vadovaudamasi įstatymo reikalavimais, privalėjo atsiskaityti su atsakove atleidus ją iš darbo, tačiau paaiškino, jog įmonės finansinė situacija buvo ir yra sunki. Be to, ieškovės atstovė nurodė, kad jai kilo įtarimų, kad pardavėjos galimai daro pažeidimus. Visgi, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius apie tai, jog atsakovė pasisavindavo pinigus iš kasos aparato. Be to, atsakovė nurodė, kad parduotuvėje ji dirbo su dar viena pardavėja, o ieškovė byloje nepateikė, kurias iš suvestinėje nurodytų dienų dirbo atsakovė. Taigi šie duomenys iš esmės yra netikslūs ir nepagrindžiantys ieškovės teiginių apie galimai atsakovės padarytus pažeidimus. Ieškovė nurodė, kad pinigų ir prekių trūkumas yra objektyvus padarinys, kuris šiuo atveju tapo priežastimi dėl ko ieškovė buvo priversta sustabdyti bet kokių įsipareigojimų vykdymą atsakovei, kadangi įmonėje sutriko finansinių srautų judėjimas, tačiau ieškovė teigdama, kad atsakovė pažeidė darbo tvarką tikrindama parduodamų prekių kainą, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė pasisavino iš ieškovės kokį nors turtą ar kokiais kitais veiksmais turėjo įtakos ieškovės finansinei situacijai. Pažymėtina, kad darbuotojų apmokymai ir darbo organizavimas ir nustatytų taisyklių laikymosi priežiūra yra darbdavio pareiga. Nors ieškovės atstovė įmonės vadove dirba tik nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau tai nepašalina, jos kaip valdymo organo pareigos tinkamai organizuoti įmonės veiklą. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad būtent dėl atsakovės veiksmų įmonei buvo padaryta žala. Šios aplinkybės tik parodo, kad įmonės veikla buvo organizuojama netinkamai. Ieškovės atstovė, būdama įmonės vadovė, buvo atsakinga už parduotuvių darbo organizavimą, todėl matydama, jog yra prekių trūkumas, turėjo imtis atitinkamų priemonių, tačiau jokių aktyvesnių veiksmų nesiėmė deklaratyviai nurodydama, kad tiesiog nespėjo, nes viskas įvyko labai greitai.

11.       Įmonės vadovė nurodė, kad dėl įmonės finansinės padėties jai iškelta bankroto byla. Nors byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad įmonės „Edepol“ finansinė padėtis yra sunki, iš Liteko duomenų nustatyta, kad teismas yra priėmęs nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, kuri dar nėra įsiteisėjusi, tačiau darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas nemokėti darbuotojai jai priklausančio darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad darbo teisiniuose santykiuose teismas siekia apsaugoti ekonomiškai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pas ieškovę dirbo pardavėja, ji neturėjo jokios objektyvios galimybės daryti esminę įtaką ieškovės turtinei padėčiai. Vykdydamas verslą siekiant pelno, darbdavys prisiima ir šio verslo netinkamo vedimo, arba netinkamų verslo aplinkybių susidarymo, riziką. Vien dėl to, kad darbdavys nepakankamai gerai vystė savo verslą ir dėl to turi finansinių sunkumų, negali nukentėti ekonomiškai silpnesnė darbo teisinių santykių šalis – darbuotojas. Ieškovės vadovė nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kurie patvirtintų, kad sunkią įmonės finansinę padėtį būtų lėmę atsakovės konkretūs veiksmai. Šios aplinkybės niekaip nėra susijusios su atsakove ir nepašalina darbdavės pareigos nustatytu laiku atsiskaityti su iš darbo atleidžiama darbuotoja. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl ieškovės susidariusios sunkios finansinės padėties ir vadovavosi tik prielaidomis, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

12.       Nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Edepol“ iki šio laiko nesumokėjo A. M. priklausančio 2703 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų atskaičius mokesčius už 2024 m. birželio – liepos mėnesius, nuo priskaičiuotos sumos atskaitymai atitinkamoms institucijoms padaryti ir įtraukti į atitinkamų institucijų ieškovės turimas skolas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina pinigų suma po mokesčių atskaitymo, t. y. 2703 Eur. Aplinkybę apie padarytus atskaitymus nuo priskaičiuoto atlyginimo ir kitų išmokų patvirtino ieškovės atstovė A. D..

13.       Ieškovės atstovė sutinka, kad ji vadovaudamasi įstatymo reikalavimais privalėjo atsiskaityti su atsakove atleidus ją iš darbo, tačiau paaiškino, jog tuo metu jau buvo sunki bendrovės finansinė padėtis ir ieškovė neturėjo apyvartinių lėšų sumokėti atsakovei priklausantį darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė nepašalina darbdavės pareigos nustatytu laiku atsiskaityti su iš darbo atleidžiama darbuotoja, todėl darytina išvada, kad A. M. reikalavimas priteisti iš ieškovės 2703 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų yra pagrįstas ir todėl tenkinamas. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nereikalauja iš ieškovės priteisti netesybas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad nenustatytas teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl atsižvigdamas į tai, kad iš esmės ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei priteitinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).  

15.       Iš ieškovės valstybei nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos neviršija minimalios (8 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).                  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, 147 straipsnio 2 dalimi, 231 straipsnio 4 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinio dalį dėl 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6592 panaikinimo darbo byloje Nr. APS-113-16507/2024 palikti nenagrinėtą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“ ieškinio dalį dėl atsakovės A. M. reikalavimo priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas, atmesti

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Edepol“, juridinio asmens kodas 305119043, 2703 Eur (du tūkstančius septynis šimtus tris eurus) neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (atskaičius mokesčius) už 2024 m. birželio – liepos mėn., 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Įsiteisėjus sprendimui, jį išsiųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Teisėja                              Jurgita Vaitkevičiienė