Civilinė byla Nr. 2-1180-464/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00552-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario žuvis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-716-112/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario žuvis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „JVA partneris“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kelio servisas Klaipėdoje“, M. R. individuali įmonė.
Teisėja,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.
Ieškovas UAB „Pamario žuvis“ (t. 1, b. l. 2-5) ieškiniu (pareiškimu) prašė iškelti atsakovui UAB „JVA partneris“ bankroto bylą. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia vykdyti turtinių įsipareigojimų, yra nemokus.
2014-09-25 į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Kelio servisas Lietuvoje“ (t. 1, b. l. 167), 2014-10-15 – M. R. individuali įmonė (t. 2, b. l. 93).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-08 nutartimi (t. 4, b. l. 26-28) atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „JVA partneris“. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, atspindinčius UAB „JVA partneris“ finansinę padėtį, nustatė, kad nors įmonės veikla pagal finansinius rodiklius šiuo metu yra nuostolinga, tačiau ji organizuojama taip, kad pradėtas atsiskaitymas su kreditoriais, visiškai padengtas didelis įsiskolinimas VSDFV ir kreditoriai, tikėdami, kad bendrovė yra pajėgi tęsti savo veiklą, sutinka atidėti mokėjimo terminus. Sprendžiant pagal sudarytus susitarimus, ieškovas UAB „Pamario žuvis“ taip pat tikisi atgauti skolą, kuri iš dalies jau apmokėta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad bendrovės finansinių sunkumai yra laikino pobūdžio, ji gali vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams bei tęsti veiklą, ką ir daro.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Pamario žuvis“ atskirajame skunde (t. 4, b. l. 33-38) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-08 nutartį ir klausimą dėl UAB „JVA partneris“ bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
- Teismas formaliai pasisakė dėl atsakovo turimo turto, nesiaiškino tikrosios jo vertės ir likvidumo, kas galimai nulėmė neteisingą faktinių aplinkybių interpretavimą ir padarytas klaidingas išvadas dėl atsakovo gebėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais.
- Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo pradelstų įsipareigojimų padidėjimą, įrodymų, kad sudarytos sutartys realiai vykdomos, byloje nebuvimas, bendrovės veiklos nuostolingumas ir kreditorių inicijuoti teisminiai bei vykdymo procesai, siekiant atgauti skolas iš atsakovo, neleidžia konstatuoti, kad atsakovas artimiausiu metu gali atsiskaityti su esamais kreditoriais ir išvengti naujų kreditorių atsiradimo. Tuo tarpu teismas nevisapusiškai įvertino nurodytas aplinkybes ir dėl to netinkamai nustatė atsakovo realią finansinę padėtį, suponuojančią būtinybę iškelti jam bankroto bylą.
Trečiasis asmuo UAB „Kelio servisas Klaipėdoje“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 42-43) nurodo, kad sutinka su skunde išdėstytais motyvais ir prašo, panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-08 nutartį, klausimą dėl UAB „JVA partneris“ bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovas UAB „JVA partneris“ savo atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 44-48) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas veikia nesąžiningai, siekia apsunkinti UAB „JVA Partneris“ ūkinę veiklą ir pašalinti bendrovę iš rinkos, iškeliant UAB „JVA partneris“ bankroto bylą. Tai patvirtina ieškovo inicijuotuose teisminiuose procesuose paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Faktas, kad tarp šalių yra ginčas dėl skolos dydžio, reiškia, kad ieškovas, prašydamas iškelti bankroto bylą, neturėjo neginčytinos reikalavimų teisės, taigi teisinio pagrindo nagrinėti šį klausimą nėra. Kita vertus, byloje surinkti duomenys įrodo, kad nepaisant ūkinės veiklos apsunkinimo, bendrovė nenustojo veikti, o reorganizavo savo veiklą (vietoj žaliavos įsigijimo ir perdirbimo, teikia žaliavos perdirbimo paslaugas), įmonės autoritetas bei kreditorių pasitikėjimas ja leido sudaryti naujus kontraktus, priimti papildomus darbuotojus, pilnai apmokėti įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, stambūs bendrovės kreditoriai pratęsė skolos mokėjimo terminą, o valstybinė mokesčių inspekcija privalomųjų mokesčių išieškojimo veiksmus sustabdė. Tai reiškia, kad kreditoriai toliau sėkmingai bendradarbiauja su UAB „JVA Partneris“, teikia bendrovei paslaugas arba iš jos jas gauna, tuo tarpu ieškovo UAB „Pamario žuvis“ motyvai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo neaiškūs.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Dėl teisės pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo
Įmonių bankroto įstatymo (toliu – ir ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės vadovas. Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovui inicijuoja bankroto bylos iškėlimą kaip kreditorius. Atsakovas (skolininkas) nurodo, kad tarp jo ir apelianto nėra išspręstas ginčas dėl skolos dydžio, todėl bankroto bylos iškėlimo pagal UAB „Pamario žuvis“ ieškinį klausimas negali būti nagrinėjamas.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant, ar asmuo, kurio reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui pagal bylą inicijuojančio asmens pateiktus įrodymus nekyla didelių abejonių dėl to, kad šis asmuo yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis c. b. Nr. 2-529-178/2015). Asmuo turi teisę ginčą dėl sutarties vykdymo spręsti teisme ir ginčo teisenos tvarka, tačiau vien tik galimybė reikalauti grąžinti skolą ieškinio teisenos tvarka nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar šio klausimo teisme nenagrinėti, kaip teigia atsakovas. Kreditorius, jeigu tam yra kitos reikiamos sąlygos, turi teisę ginti pažeistas teises ir inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis c. b. Nr. 2-486-180/2015).
Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs analogišką atsakovo argumentą, nustatė, kad UAB „Pamario žuvis“ (ieškovas) ir UAB „Kelio servisas Klaipėdoje“, M. R. individuali įmonė (tretieji asmenys) yra tinkami subjektai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir sprendė, kad kliūčių iškelti civilinę bylą nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus šiuo aspektu, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada. Vien ta aplinkybė, kad tarp apelianto ir atsakovo vyksta ginčo dėl skolos dydžio nagrinėjimas, nėra pakankama konstatuoti sąlygų svarstyti bankroto bylos UAB „JVA Partneris“ iškėlimą nebuvimą.
Dėl pagrindo kelti bankroto bylą UAB „JVA Partneris“
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, įvertinus Įmonės bankroto įstatymo nuostatas ir įmonių bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, laikomasi nuostatos, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Todėl pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovui prašė iškelti bankroto bylą dėl nemokumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog bendrovė turi laikino pobūdžio finansinių sunkumų, sprendė, jog įmonė, pritaikiusi savo veiklos perorganizavimo priemones, yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei tęsti veiklą, todėl kelti jai bankroto bylą nėra tikslinga.
Iš bylos medžiagos, įskaitant apelianto su rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jų sąsajumą su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, priima ir vertina bylos duomenų visumoje (CPK 314 str.), taip pat teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotos informacijos (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad reikšmingesni UAB „JVA Partneris“ sunkumai atsiskaitant su kreditoriais atsirado nuo 2013 m. pabaigos. Dalis kreditorių, įskaitant apeliantą UAB „Pamario žuvis“, kreipdamiesi dėl skolų priteisimo į teismą, reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti atsakovo (skolininko) atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, kurios apribojo šio galimybę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu, įskaitant iš veiklos gaunamomis pajamomis. Įmonei buvo palikta galimybė vykdyti operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu bei privalomųjų mokesčių mokėjimu valstybei, vykdyti prievolę atitinkamam kreditoriui (Klaipėdos rajono apylinkės teismo c. b. Nr. L2-526-838/2014 (2-650-838/2014), Nr. L2-1261-867/2014, Nr. L2-1263-903/2014 (2-150-903/2015), Nr. L2-1416-904/2014, Nr. 2-676-538/2015). Apeliantui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „JVA Partneris“ iškėlimo, Klaipėdos apygardos teismas 2014-08-28 nutartimi (t. 1, b. l. 100-101) areštavo bendrovei priklausantį turtą visų kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir leido vykdyti tik operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu bei privalomų mokesčių mokėjimu valstybei. Sprendžiant iš bylos dokumentų turinio (t. 2, b. l. 110), teismų informacinės sistemos LITEKO ir Turto arešto akto registro duomenų, ši aplinkybė tikėtina turėjo įtakos tam, kad kreditoriai, neskubėję imtis priemonių dėl skolų išieškojimo priverstine tvarka, pradėjo inicijuoti vykdymo bylas. Nepaisant to, atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų savo veiklai perorganizuoti: sudarė naujas sutartis dėl sandėliavimo, žuvies perdirbimo paslaugų teikimo (kurių vykdymo faktą patvirtina į bylą pateiktuose atsakovo sąskaitos išrašuose užfiksuotas piniginių lėšų judėjimas tarp įmonių; t. 3, b. l. 96-112), siekdamas padidinti teikiamų paslaugų apimtį aktyviausio sezono metu (taigi ir iš jų gaunamas pajamas), priėmė papildomą darbuotojų skaičių (t. 1, b. l. 54; t. 3, b. l. 127), kas neabejotinai turėjo įtakos tam, kad išaugo mokestinių prievolių dydžiai. Tęsdama veiklą bendrovė sumokėjo įsiskolinimus darbuotojams, VSDFV, kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų sustabdymo ir tokį sutikimą gavo (t. 3, b. l. 130-132). Siekdamas užtikrinti tolesnę veiklą ir iš jos uždirbti pajamų, pakankamų palaipsniui atsiskaityti su visais kreditoriais, atsakovas pagal galimybes apmoka kreditorinius įsipareigojimus taikytų apribojimų ribose (darbo užmokestis, privalomieji mokesčiai), ieško priemonių užtikrinti paslaugų, reikalingų normaliai įmonės ūkinei komercinei veiklai, tęstinumą, bendradarbiauja su kreditoriais derantis dėl susidariusių skolų apmokėjimo sąlygų pakeitimo (pavyzdžiui, t. 2, b. l. 104, 109, 155-156).
Tokių faktinių aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog net ir UAB „JVA Partneris“ veikiant galimai nuostolingai ir / ar galimai esant pradelstų įsipareigojimų ir turto santykiui, sudarančiam prielaidas svarstyti įmonės nemokumo klausimą, bankroto bylos iškėlimas bendrovei šiuo metu nėra tikslingas. Šią išvadą papildomai patvirtina ir aplinkybė, jog ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimą, kaip teigė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme UAB „Pamario žuvis“ atstovas, jis teikė nematydamas kitos galimybės, kad atsakovas atsiskaitytų (t. 1, b. l. 188). Toks apelianto procesinis sprendimas nagrinėjamu atveju, įvertinus ir tai, kad tarp UAB „Pamario žuvis“ ir UAB „JVA Partneris“ kilęs ginčas dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų dar nėra išnagrinėtas (Klaipėdos apygardos teismo c. b. Nr. 2-676-538/2015), neatitinka bankroto proceso paskirties ir tikslo – ne tik per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, bet ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesus, juolab kad bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams (pavyzdžiui, darbuotojų). Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3249/2010). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat formuojama pozicija, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-04 nutartis c. b. Nr. 2-1088-178/2015, 2012-04-23 nutartis c. b. Nr. 2-942/2012).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių, įskaitant patvirtinančias įmonės gebėjimą suvaldyti susiklosčiusią situaciją, siekiant išsaugoti verslą (jo dalį), visuma, vertinant jas ne formaliai, o atsižvelgiant į bankroto instituto esmę, tikslus ir paskirtį, sudaro prielaidas aptariamu atveju prioritetą suteikti UAB „JVA Partneris“ reabilitaciniam tikslui. Toks nagrinėjamos situacijos vertinimas atitinka ir europiniu lygmeniu rekomenduojamo siektino tikslo – leisti skolininkams pertvarkyti savo įmones nepradedant oficialaus teismo proceso, siekiant išvengti jų nemokumo, o ne orientuojantis į likvidavimą, kas galiausiai būtų naudingiau kreditoriams, darbuotojams, įmonių savininkams ir apskritai visai ekonomikai (Europos Komisijos 2014-03-12 rekomendacijos 2014/135/ES).
Remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartimi, teismui nenustačius visumos sąlygų, pakankamų iškelti bankroto bylą įmonei, klausimas dėl bankroto bylos UAB „JVA Partneris“ (ne)iškėlimo išspręstas teisingai. Tai konstatavus, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Į Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-06-16 gautą atsakovo UAB „JVA Partneris“ prašymą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, nenustačius būtinybės išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, taip pat neatsižvelgiama (CPK 256 str., 258 str., 302 str., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė