Civilinė byla Nr. e2A-5-544/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00934-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.7.; 2.4.4.5.5.; 3.3.1.19.3
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-94-584/2025 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. G., notarei R. K., dėl 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. (toliau - ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais (niekiniais) ab initio 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. atliktą vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 14 d. Kauno miesto 16-ame notaro biure patvirtintą paskolos sutartį iš atsakovo V. J. (toliau – ir atsakovas) pasiskolino 39 200 Eur iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. Prievolė buvo užtikrina 2018 m. vasario 14 d. maksimaliosios hipotekos sutartimi. Atsakovo prašymu notarė R. K. 2019 m. sausio 8 d. padarė vykdomąjį įrašą, pagal kurį buvo užvesta vykdomoji byla. Atsakovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnį pradėjimo dėl ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų, nes notarei buvo pateikta suklastota teismo nutartis dėl leidimo įkeisti butą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtinta, jog nutartis yra suklastota ir teismo leidimas įkeisti butą nebuvo gautas. Taigi hipotekos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ji savo kaltės nepripažino. Sužinojusi apie tai, kad Hipotekos sutartis sudaryta pažeidžiant CK 3.85 straipsnio 2 dalies nuostatą, prašė Hipotekos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ir panaikinti niekinės sutarties pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė: 1) palikti galioti hipotekos (identifikavimo kodas hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) pasekmes, susijusias su butu (duomenys neskelbtini), kaip numatyta 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartimi, bei nurodyti, kad šios pasekmės lieka taikomos ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo; priteisti atsakovui V. J. iš ieškovės I. G. 2 067,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymo sustabdymo.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir: 1) pripažino negaliojančia (niekine) ab initio 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį; 2) pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 22,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 2021 m. birželio 15 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 113 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, bet perdavė iš naujo nagrinėti klausimą dėl 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) negaliojimo teisinių pasekmių. Nurodė, kad byloje surinktų duomenų pakako klausimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais išspręsti, tačiau kas atliko nusikalstamus veiksmus suklastojant teismo leidimą, buvusį pagrindu sudaryti ir ginčijamą sandorį, buvo reikšminga sprendžiant dėl sandorio negaliojimo teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad nustačius, jog byloje prašomos pripažinti negaliojančia hipotekos sutarties negaliojimo pagrindas buvo iš esmės sukurtas ieškovės ir G. G. nusikalstamais veiksmais, ši aplinkybė privalo būti įvertinta taikant hipotekos sutarties negaliojimo teisines pasekmes byloje. Nagrinėjamu atveju, pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, tačiau neišsprendus tokio negaliojimo teisinių pasekmių, ieškovė atsidūrė palankesnėje teisinėje padėtyje nei atsakovas, nors sandorio negaliojimas buvo nulemtas jos pačios veiksmų. Nurodė, kad sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Sąžiningas kreditorius turi įrodyti, kad jis faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sprendžiant negaliojančia pripažintos hipotekos sutarties teisinių pasekmių klausimą yra reikšmingi faktai, konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas), t. y. turi būti įvertinti ieškovės atlikti nusikalstami veiksmai sukuriant tokį sutarties negaliojimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. papildoma nutartimi perdavė Kauno apylinkės teismui spręsti atsakovo V. J. patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
6. Teismas pripažino, kad aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, yra reikšmingos sprendžiant dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių, kadangi jos patvirtino, jog ieškovė suvokė, kad, veikdama kartu su G. G., pateikdama notarei žinomai netikrą teismo nutartį (leidimą) įkeisti butą, panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad I. G. veikė tyčia, o ne dėl neatsargumo.
7. Pažymėjo, kad argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo į paskolos sutartį įrašant didesnę pinigų sumą, negu faktiškai buvo paskolinta, nėra susiję su hipotekos sandorio pripažinimu negaliojančiu. Hipotekos sandoris yra pripažintas negaliojančiu dėl ieškovės ir trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų ir sandorio negaliojimui paskolos dydis nurodytas sutartyje neturėjo reikšmės.
8. Vertindamas atsakovo versliškumą teismas nustatė, kad sandoris buvo sudarytas notaro kontoroje, jo atitikimą įstatymo reikalavimams revizavo notarė, todėl spręsti apie tai, kad atsakovas turėjo pakankamai patirties, todėl turėjo būti toks atidus bei rūpestingas, kad privalėjo suabejoti notarei pateikto leidimo autentiškumu ir tikrinti informaciją dėl jo savarankiškai, ar numanyti ir patikrinti, ar leidimas nėra suklastotas, nėra pagrindo. Bylose nustatyta, jog leidimo suklastojimo faktas buvo patvirtintas atlikus ekspertizę, kas patvirtina, jog suklastojimo faktui identifikuoti buvo reikalingos specialios žinios, kurių atsakovas neturi.
9. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas nusprendė hipotekos pasekmes palikti galioti (CK 4.197 straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė I. G. (apeliantė) prašo panaikinti 2025 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-94-584/2025 ir nepalikti galioti hipotekos sutarties pasekmių, susijusių su butu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo nesąžiningumo aplinkybę ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas atsakovo nesąžiningumo vertinimo gaires (kriterijus). Ieškovė įrodė, kad atsakovas jokia forma ir jokiomis priemonėmis nesidomėjo ar 2018 m. vasario 2 d. teismo leidimas (nutartis) yra nesuklastotas, o tai rodo, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas hipotekos sandorio sudarymo metu, nes nesirūpino teismo leidimo autentiškumo patikrinimu.
10.2. Atsakovas nesirūpino savo teisių tinkamu atstovavimu ir notarų biure, kadangi, jo teigimu, 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sandorio sudarymo dieną jam teismo leidimas nebuvo parodytas dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Atsakovo paaiškinimai, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su teismo nutartimi, neteisingi, nes tokia galimybė buvo, tačiau jis ja nepasinaudojo, todėl negali būti laikomas sąžiningu kreditoriumi. Tai, kad dokumentai buvo vertinami notarės, neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos atlikti savarankišką šių dokumentų vertinimą ir patikrinimą.
10.3 Teismo išvada, kad, jeigu jo sandorį tvirtina notaras, atsakovo, kaip verslininko, statusas neturi reikšmės, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimams, kuriuose pažymima, kad subjektyvusis sąžiningumo elementas priklauso ir nuo asmens subjektyvaus statuso (šiuo atveju asmuo verslininkas ar ne).
10.4. Be to, atsakovas į 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sandorį pasiūlė įrašyti tikrovės neatitinkančią informaciją – neva jis skolina apeliantei ir trečiajam asmeniui 39 200 Eur, kai iš tiesų paskolino 32 000 Eur. Ši aplinkybė buvo patvirtinta baudžiamojoje byloje. Taigi, jei atlikus ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu ir baudžiamojoje byloje bus nustatyta, kad paskolos sutartimi, kurią užtikrino 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartis, atsakovas perdavė mažiau piniginių lėšų, nei įrašyta į sutartį, tai akivaizdu, kad bus pagrindas atsakovą laikyti nesąžiningu.
10.5. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje, kurioje ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, esantys įrodymai nėra pakankami išvadai, kad ji prisidėjo prie sandorio negaliojimo. Nesupranta, kaip galėjo atlikti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jei netikro dokumento net nematė. Kadangi jokia forma nedisponavo netikru dokumentu (leidimu), tai niekaip negalėjo sukurti hipotekos sandorio negaliojimo pagrindo.
10.6. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog kasaciniu skundu nebuvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliantei neaišku, kodėl atsakovui buvo priteisti 600 Eur už kasacinio skundo surašymą.
10.7. Be to, iš esmės didžioji dalis jos ieškinio reikalavimų buvo patenkinti, nes hipotekos sandoris teismo sprendimu pripažintas niekiniu. Nagrinėjant bylą teisme patyrė 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių pagrįstai tikėjosi bylą išnagrinėjus teisme, nes jos ieškinys teisme buvo tenkintas. Taip pat nurodė, kad, net jei ir būtų priteisiama tam tikra suma atsakovui, ji turėtų būti mažinama dėl to, kad byloje nagrinėjamas tik siauras klausimas dėl hipotekos teisinių pasekmių.
11. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas 847 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1.Atsakovo nuomone, byloje neginčytinai nustatyta, kad jis jam prieinamomis priemonėmis ir iš minėtų asmenų paaiškinimų pasidomėjo, ar I. G. ir G. G. yra gavę teismo leidimą įkeisti turtą, todėl yra sąžiningas kreditorius. Šių aplinkybių neneigia ir apeliantė, t. y. neneigia, kad jis G. G. namuose klausė, ar šis gavo leidimą. Pokalbyje dalyvavo ir I. G.. Notarės parodymai baudžiamojoje byloje apie tai, kad ji neprisimena, jog būtų nedavusi V. J. susipažinti su teismo leidimu, nepaneigia atsakovo paaiškinimų, jog notarė nedavė jam teismo nutarties, motyvuodama asmens duomenų apsauga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad notarei taip pat nekilo įtarimų dėl dokumento suklastojimo, kadangi šiam faktui nustatyti reikalingos specialios ekspertinės žinios, kurių neturėjo nei atsakovas, nei notarė. Nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas žinojo apie suklastotą teismo nutartį. Buvimas verslininku neturi reikšmės, kadangi tai niekaip neįtakoja fakto, jog atsakovas galėjo nustatyti dokumento klastojimo faktą prieš sudarant hipotekos sandorį.
11.2.Apeliantė nepagrįstai jo nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad jis versliškai teikia paskolas, ką patvirtina kaltinamojo akto duomenys apie jai ir trečiajam asmeniui suteiktą mažesnės paskolos sumą. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jas pareikšti kaltinimai neišnagrinėta, o kaltinamasis aktas jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei paskolos sutartis, nei jos suma nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčijamu sprendimu buvo vertinamas tik jo, kaip hipotekos kreditoriaus sąžiningumas ir vertinama ar jis žinojo (turėjo žinoti) apie hipotekos sandorio trūkumus. Kadangi hipotekos sandoris buvo pripažintas negaliojančiu dėl pačios ieškovės kaltų veiksmų, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl hipotekos teisinių pasekmių.
11.3. Apeliantės teiginiai, kad ji neprisidėjo prie hipotekos sandorio negaliojimo, nes nedisponavo netikru dokumentu ir jo nematė, neturi teisinės reikšmės, kadangi taip ji bando paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytus faktus. Apeliantė įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu yra pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad veikdama grupėje su G. G., siekdama sudaryti paskolos sutartį ir gauti paskolą, panaudojo žinomai suklastotą teismo nutartį dėl leidimo įkeisti butą ir jį pateikė notarei pasirašant paskolos sutartį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas I. G. skundą, pabrėžė, kad, nors netikrą dokumentą pateikė G. G., jis veikė kaip bendrininkas su I. G., kurios veiksmai pripažinti tyčiniais. Nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami apeliantės veiksmai šioje byloje turi prejudicinę galią CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu.
11.4. Mano, kad apeliantė žinojo, jog leidimo nutartis netikra ir veikė tyčia, todėl būtent šie veiksmai, kaip nulėmę hipotekos sandorio negaliojimą, ir buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje taip pat nurodė, kad aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai reikšmingos teismui sprendžiant dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad hipotekos sutarties negaliojimo pagrindas būtent ir buvo sukurtas ieškovės ir G. G. nusikalstamais veiksmais. Nepalikus galioti hipotekos pasekmių, jis netektų galimybės išieškoti skolą iš hipoteka užtikrinto turto neteismine tvarka, turėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, patirti išlaidas, o apeliantė iš nusikalstama pripažintos veikos gautų naudą - galėtų ilgiau negrąžinti skolos, realizuoti turtą, kuris buvo užtikrintas skolos grąžinimui ir pan.
11.5. Nagrinėjant civilinę bylą kasacine tvarka buvo pateikęs prašymą dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančiais dokumentais (DOK-5210). 2024 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė papildomą nutartį byloje ir pripažinęs, kad jis tinkamai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl kurio kasacinis teismas nepasisakė, perdavė Kauno apylinkės teismui spręsti patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl kasaciniame procese jo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
11.6. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės išsprendė Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusius 2021 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo išspręstas priimant 2021 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą. Nagrinėjant šią bylą po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo buvo sprendžiamas tik hipotekos sutarties teisinių pasekmių klausimas, o ne ieškinio reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nes jos patirtos išimtinai sprendžiant minėtą klausimą. Tuo tarpu apeliantės nurodomą 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro ne tik išlaidos nagrinėjant šią bylą po 2024 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, bet ir už ieškinio surašymą. Prašymą dėl išlaidų apeliantė pateikė tik 2025 m. kovo 19 d. (DOK-33348), nors turėjo pateikti iki 2021 m. birželio 10 d. sprendimo priėmimo. Todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl nurodytų išlaidų priteisimo.
11.7. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė, kadangi, byla buvo nagrinėta trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 9 val. Atsakovo atstovės išrašytose trijose sąskaitose bendra paslaugų teikimo trukmė nurodyta 8 val. Pažymėjo, kad jo atstovė ne tik sugaišo laiką dalyvaudama teismo posėdžiuose, tačiau ir ruošėsi jiems, rengė ir teikė prašymus, konsultavo. Todėl išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį ir yra mažesnės nei nurodytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), todėl jų mažinti nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nenustatyta.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo paliktos galioti hipotekos pasekmės, susijusios su butu (duomenys neskelbtini), kaip numatyta 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartimi, bei nurodyta, kad šios pasekmės lieka taikomos ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo, ir kuriuo iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
14. Bylos duomenys rodo, kad 2018 m. vasario 14 d. Kauno miesto 16-ame notaro biure buvo patvirtinta ieškovės I. G., trečiojo asmens G. G. ir atsakovo V. J. paskolos sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais, pagal kurią atsakovas minėtiems asmenims paskolino 39 200 Eur, kuriuos jie įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.
15. Minėtos paskolos įvykdymo užtikrinimui Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarė R. K. 2018 m. vasario 14 d. patvirtino tarp kreditoriaus V. J. ir skolininkų I. G. bei G. G., įkaito davėjos I. G. sutartinės hipotekos (maksimalioji hipoteka) sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo įkeista gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini) (įkeičiamo daikto vertė 39200 Eur). Notarei buvo pateikta 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos, kuri tuo metu jau buvo atleista iš pareigų, neva priimta nutartis dėl leidimo įkeisti minėtą butą.
16. Hipotekos sutarties 8.2 punktu skolininkai ir įkaito davėja pareiškė ir patvirtino, jog šios sutarties sudarymas nepažeidžia jokio teisės akto, teismo ar valdžios sprendimo, privalomo(-ų) skolininkams ir/ar įkaito davėjai, jokios sutarties, kurios šalimi yra skolininkai ir/ar įkaito davėja ir jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat jog yra gauti visi šiam sandoriui sudaryti pagal taikytinus teisės aktus privalomi trečiuoju asmenų sutikimai. Įkaito davėja patvirtino, kad teismo leidimas sudaryti įkeitimo sandorį yra gautas (2018 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (III. Kita informacija 2 punktas).
17. Skolininkams nustatytu terminu negrąžinus paskolos, atsakovo prašymu Kauno miesto 16-asis notarų biuras 2019 m. sausio 8 d. atliko vykdomąjį įrašą, pagal kurį siūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis, nuostoliais iš skolininkų: G. G. ir I. G. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai pagal 2018 m. vasario 14 d. Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarės R. K. patvirtintą sutartinę hipoteką, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
18. 2020 m. vasario 7 d. atsakovas V. J. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 1 dalį pradėjimo I. G. ir G. G. atžvilgiu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties suklastojimo.
19. Ieškovė 2021 m. sausio 19 d. pateikė ieškinį teismui dėl 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties ir 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) CK 3.85 straipsnio 2 dalies, 1.80 straipsnio pagrindais.
20. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu, kurį Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. sausio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą, nustatęs, kad, pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį sutuoktiniams, turintiems nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas, o šioje byloje toks teismo leidimas (nutartis) buvo suklastotas, sandorius pripažino negaliojančiais taikydamas CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, bet perdavė Kauno apylinkės teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) negaliojimo teisinių pasekmių (šios civilinės bylos dalykas).
21. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. G. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su G. G., turėdami tikslą sudaryti paskolos sutartį ir gauti iš nukentėjusiojo V. J. 39 200 Eur paskolą, panaudojo netikrą, žinomai melagingą dokumentą, t. y. 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo G. G. bei I. G. įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pateikė jį notarei R. K. 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno miesto 16-ojo notarų biuro patalpose, esančiose E. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų G. G., I. G. ir nukentėjusiojo V. J. apeliacinius skundus atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė nuteistosios I. G. advokato kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 7500 Eur bauda.
22. Išnagrinėjęs bylą po Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Kauno apylinkės teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių, Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė palikti galioti hipotekos (identifikavimo kodas hipotekos registre (duomenys neskelbtini)) pasekmes, susijusias su butu (duomenys neskelbtini), kaip numatyta 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartimi, bei nurodė, kad šios pasekmės lieka taikomos ir po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties priėmimo.
23. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu apeliantė I. G. pateikė apeliacinį skundą, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą palikti galioti hipotekos sutarties pasekmes, nes neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties nurodymus, netinkamai nustatė aplinkybes ir įvertino įrodymus apie atsakovo nesąžiningumą bei nepagrįstai pripažino, kad ji nusikalstamais veiksmais sukūrė hipotekos sandorio negaliojimą pagrindą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, skundžiamo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, priėjo išvados, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.
Dėl hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių sąžiningo kreditoriaus atžvilgiu, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, dėl kurio nėra hipotekos kreditoriaus kaltės
24. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017).
25. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija, jeigu įstatymas nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, CK 6.145-6.153 straipsniai). Pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą.
26. Sprendžiant dėl šioje byloje ginčijamo sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikytinos specialios hipotekos pabaigos nuostatos, numatytos CK 4.197 straipsnio 6 dalyje. Ši teisės norma numato, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
27. Minėta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 11 d. įsiteisjusiu 2021 m. birželio 10 d. sprendimu CK 1.80 straipsnio pagrindu dėl CK 3.85 straipsnio 2 dalies pažeidimo pripažino negaliojančia (niekine) ab initio 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį bei 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą, nes buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant hipotekos sandorį notarui ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė suklastotą teismo nutartį dėl leidimo įkeisti butą.
28. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 punkto norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Kadangi nagrinėjamu atveju 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartis ir 2019 m. sausio 8 d. vykdomasis įrašas yra pripažinti negaliojančiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jų todėl jų negaliojimo klausimas ir bylose nustatytos aplinkybės šioje byloje nebegali būti nekvestionuojamos.
29. Apeliantė I. G. apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovas negali būti laikomas sąžiningu kreditoriumi, kadangi yra verslininkas, nuolat teikiantis paskolas, todėl turėjo pasidomėti teismo nutarties dėl leidimo įkeisti butą tikrumu prieš sudarant sandorį, pasirūpinti tinkamu atstovavimu notarinėje kontoroje, o vien tai, kad atsakovas skolino mažesnę pinigų sumą nei nurodė sandoryje, rodo jo nesąžiningumą. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentais nepritaria.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, kada hipotekos teisė hipotekos kreditoriui išlieka, net jeigu hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių. Taigi hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus. Teismas turi įvertinti, ar hipotekos sandorio teisiniai trūkumai, sudarę pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, faktiškai buvo žinomi, galėjo būti žinomi hipotekos kreditoriui, ir jis, nepaisydamas jam žinomų tokio sandorio teisinių trūkumų, vis tiek tokį sandorį sudarė, t. y. įvertintas hipotekos kreditoriaus sąžiningumas, be to turi būti nustatyta ir įvertinta, kaip skolininkas prisidėjo prie tokių sandorių negaliojimo teisinių trūkumų atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015; o 2015 m. lapkričio 11 d. nutarisį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad atsakovas yra sąžiningas hipotekos kreditorius, o hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, dėl kurio nėra jo kaltės.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus sąžiningumo, reikšminga yra tai, kad atsakovas domėjosi ir klausė ieškovės ir trečiojo asmens ar šie turi teismo nutartį dėl leidimo įkeisti butą ir buvo patikintas, kad teismo leidimas gautas. Bylos duomenys rodo, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas notaro kontoroje. Dokumentus, reikalingus hipotekos sandoriui sudaryti, įskaitant ir teismo nutartį dėl leidimo įkeisti butą, tikrino ir vertino notarė, kuriai keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir kuriai pateiktos teismo nutarties tikrumas taip pat nesukėlė abejonių. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas, kad ir turėdamas patirties suteikiant paskolas, turėjo imtis papildomų išskirtinių priemonių teismo nutarties tikrumui ištirti, tuo labiau, kad nutartį pateikę paskolos gavėjai ir įkaito davėja patvirtino, kad teismo leidimas sudaryti įkeitimo sandorį yra gautas (2018 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (III. Kita informacija 2 punktas, šios nutarties 16 punktas). Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tik specialistų išvadomis buvo nustatyta, kad tirti pateiktoje 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, skiltyje „Teisėja“ esantis apvalaus antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA KAUNO APYLINKĖS TEISMAS“ atspaudas yra netikras. Šis atspaudas atliktas panaudojus technines priemones, t. y. spalvotą rašalinį spausdintuvą. Nutartyje esantis Lietuvos Respublikos Kauno Apylinkės teismo herbinio antspaudo atspaudas yra skaitmeninis antspaudo atspaudo atvaizdas, atliktas techninėmis priemonėmis, o būtent spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Ištyrus parašą mikroskopiškai, techninio parašų klastojimo požymių neaptikta. Visi nutarties spausdinti juodos spalvos rekvizitai (spausdintas tekstas) atlikti elektrografinės spaudos būdu (t. y. lazerinio spausdinimo įrenginiu arba kopijavimo-dauginimo įrenginiu), o juodos spalvos parašas ties teisėjos O. Š. pavarde yra atliktas ranka rašymo priemonėmis. Tai tik patvirtina išvadą, jog dokumentas nebuvo suklastotas taip, kad akivaizdžiai būtų galima konstatuoti, jog sandoriui sudaryti naudojamas netikras dokumentas Akivaizdu, kad klastojimo faktui nustatyti buvo reikalingos specialiosios žinios, kurių atsakovas neturėjo. Vertinant atsakovo sąžiningumą sudarant hipotekos sandorį ir galimybę netaikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalies sandorio negaliojimo pasekmių reikšminga yra ir tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo iš atsakovo pinigus skolinosi 4 kartą, viena sutartis buvo įvykdyta, o tai sustiprina išvadą, jog nepasitikėti paskolos gavėjais ir juos įtarinėti klastojant dokumentus atsakovui nebuvo pagrindo. Be to, šiuo atveju hipotekos sandoris buvo pripažintas negaliojančiu dėl ieškovės ir trečiojo asmens nusikalstamais veiksmais sukurto jo pagrindo, sudariusio pagrindą jį pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Joks teisės aktas nenumato pareigos pasirūpinti tinkamu atstovavimu sudarant sandorius notarų biure, todėl šis apeliacinis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas įstatymais.
33. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovas paskolos sutartyje galimai įrašė didesnę paskolintų pinigų sumą, negu faktiškai ji buvo suteikta ir kad dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas, neturi įtakos atsakovo sąžiningumo sudarant hipotekos sandorį vertinimui, nes tai nėra susijęs su hipotekos sandorio negaliojimo pasekmėmis, paskolos sandorio teistumo vertinimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl ieškovės atliktų veiksmų vertinimo sprendžiant dėl hipotekos sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikant CK 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatas
34. Apeliantė nurodo, kad, nors Lietuvos Aukščiausias teismas šioje byloje priimtoje 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartyje perduodamas sandorio negaliojimo pasekmių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad turi būti įvertinti ieškovės atlikti nusikalstami veiksmai sukuriant hipotekos sandorio negaliojimo pagrindą, tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliomis aplinkybėmis, išdėstytomis baudžiamosios bylos procesiniuose sprendimuose, tačiau nevertino šių aplinkybių pagal minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytus kriterijus. Apeliantės vertinimu, jos veiksmai neturėjo būti vertinami taip, kad jie kaip nors prisidėjo prie sandorio negaliojimo pagrindo, nes teismo nutarties neklastojo, suklastotos teismo nutarties dėl leidimo įkeisti butą net nematė, ja nesinaudojo ir ja nedisponavo.
35. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su aukščiau nurodytu apeliacinio skundo argumentu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šioje byloje priimtoje 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodė, kad ieškovės atliktų nusikalstamų veiksmų vertinimas yra reikšmingas sprendžiant dėl hipotekos sandorio negaliojimo teisinių pasekmių taikant specialias hipotekos nuostatas (CK 4.197 straipsnio 6 dalis). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jam perduotą klausimą dėl sandorio negaliojimo pasekmių ir spręsdamas, ar apeliantės veiksmai prisidėjo prie sandorio negaliojimo pagrindo, laikėsi kasacinio teismo nutartyje nurodytų nurodymų kaip reikia aiškinti ir taikyti aktualias klausimo išsprendimui teisės normas, aiškinosi faktines aplinkybes, kurias buvo nurodyta nustatyti ir jas nustatinėjo analizuodamas bylos medžiagą ir remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma.
36. Apeliantė iš esmės ginčija faktines aplinkybes dėl jos nusikalstamos veikos padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, kuriuo ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tačiau CPK 182 straipsnio 3 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Teismas negalėjo pripažinti neįrodytomis aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.
37. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės vertinimu, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ir joje padarytos išvados nebuvo pakankami nuspręsti, kad ji prisidėjo (sukūrė) hipotekos sandorio negaliojimo pagrindą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad hipotekos sutarties negaliojimo pagrindas buvo iš esmės sukurtas ieškovės ir trečiojo asmens G. G. nusikalstamais veiksmais, už kurį hipotekos kreditorius atsakovas neatsako, todėl byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ginti sąžiningo kreditoriaus teises ir netaikyti sandorio negaliojimo pagrindų, numatytų CK 4.197 straipsnio 6 dalyje.
38. Minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtino byloje esančių įrodymų visuma, kuri buvo tinkamai įvertinta pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176-185 straipsniai). Būtent, baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė, veikdama kartu su G. G., žinomai netikrą dokumentą - 2018 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo G. G. ir I. G. įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė notarei 2018 m. vasario 14 d. pasirašant paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) notarės biuro patalpose. Nors netikrą Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė G. G., tačiau jis veikė kaip bendrininkas su I. G. ir tokius jo veiksmus apėmė I. G. bendra tyčia. Teismai nurodė, kad I. G. anksčiau buvo sudariusi paskolos sutartį su nekilnojamojo turto įkeitimu, kuriam buvo reikalinga teismo nutartis (leidimas), todėl vertino, kad jai buvo žinoma, jog, sudarant tokio pobūdžio sandorį ir esant nepilnamečiam vaikui, būtina kreiptis į teismą dėl leidimo įkeisti šeimos būstą. Šiuo atveju ji ir jos sutuoktinis tam, kad būtų gautas toks leidimas, į teismą nesikreipė. Be to, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad notarė, prieš pasirašant sutartį, ieškovei pateikė dokumentus susipažinti, paaiškino sudaromos hipotekos sutarties esmę, ieškovė pasirašė hipotekos sutartį ne tik kaip hipotekos sutarties šalis, bet ir kaip įkaito davėja, t. y. kaip asmuo, kuris teikia įkeisti butą, taip patvirtindama, kad gauta teismo nutartis įkeisti butą; pastabų dėl pasirašomų dokumentų ir kartu sudaromo sandorio neturėjo, hipotekos sutartį pasirašė kartu su G. G., taip išreikšdama savo valią, kad sutinka su sudaromų sutarčių sąlygomis. Be kita ko, teismai konstatavo, kad I. G. buvo suinteresuota pasirašyti paskolos ir hipotekos sutartis, nes G. G. buvo reikalinga piniginė paskola pradėtiems nekilnojamojo turto objekto statybos darbams pabaigti, o paskolą sutiko suteikti atsakovas V. J.. Todėl teismai padarė išvadą, kad visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog I. G. suvokė, jog, veikdama kartu su G. G., pateikdama notarei žinomai netikrą teismo nutartį (leidimą) įkeisti butą, panaudoja žinomai netikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad nuteistoji I. G. veikė tyčia, o ne dėl neatsargumo ((duomenys neskelbtini)).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas kasaciniu skundu neprašė priteisti 600 Eur už kasacinio skundo surašymą, pats teismas buvo nurodęs, kad duomenys apie patirtas išlaidas kasaciniam teismui nebuvo pateikti, todėl neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas šią sumą jam priteisė. Be to, didžioji dalis ieškinio reikalavimų buvo tenkinta, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo. Jei atsakovui yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai jos turi būti mažinamos dėl to, kad byloje nagrinėtas tik klausimas dėl hipotekos sutarties teisinių pasekmių.
40. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
41. CPK 98 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė palikti galioti hipotekos sandorio pasekmes, kaip kad ir prašė atsakovas. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti CK 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatas ir įregistruotą hipoteką baigti. Tai reiškia, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, todėl jis įgijo teisę į šioje byloje patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės pagrįstai priteisė 2 067,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šio proceso metu, nes jas patvirtinantys tinkami įrodymai buvo pateikti laiku pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus.
43. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas V. J. patyrė realias ir pagrįstas 1452 Eur atstovavimo išlaidas. 2025 m. sausio 20 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovo buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos paslaugos pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2025 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 7/2025 paskaičiuota 150 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, 150 Eur už konsultaciją dėl bylos eigos, pasekmių; 150 Eur už numatomą laiką teismo posėdyje (1 val.), iš viso su PVM 544,50 Eur. Kauno kredito unijos 2025 m. sausio 20 d. SEPA mokėjimo nurodymu 607 V. J. pervedė 544,50 Eur (DOK-8183). Nustatyta, kad 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdis byloje truko 1:23 val. Pagal 2025 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 35/2024 paskaičiuota 544,50 Eur suma už 1 val. pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir 2 val. numatomo laiko teismo posėdyje. 2025 m. kovo 18 d. Kauno kredito unijos SEPA mokėjimo nurodymu 618 V. J. sumokėjo 544,50 Eur (DOK-33092). Nustatyta, kad 2025 m. kovo 19 d. truko 4:07 val. Pagal 2025 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 52/2024 paskaičiuoti 363 Eur už 2 val. numatomo laiko teismo posėdyje. 2025 m. gegužės 14 d. Kauno kredito unijos SEPA mokėjimo nurodymas 630, kuriuo pervesti 363,00 Eur (DOK-58244). Nustatyta, kad 2025 m. gegužės 14 d. teismo posėdis truko 4.07 val. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, jog atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra faktiškai pagrįstos ir Rekomendacijų 7, 8, 19 punktuose nurodytų dydžių neviršijo. Taigi ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl pernelyg didelių atstovavimo išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas galiojančiomis teisės normomis.
44. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas 600 Eur išlaidų už kasacinio skundo surašymą priteisė nepagrįstai. Bylos duomenys rodo, kad atsakovo prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo kasaciniam teismui buvo pateiktas 2022 m. spalio 25 d. (kasaciniame procese DOK-5120). Teikti prašymus už išlaidas advokato paslaugoms atlyginti šalys gali iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartį 2024 m. rugsėjo 17 d. nurodė klausimą dėl šių išlaidų (ne)priteisimo spręsti pirmosios instancijos teismui. Pagal 2022 m. balandžio 11 d. sutartį dėl teisinės pagalbos V. J. pavedė advokatei K. R. surašyti kasacinį skundą, pasirašyti kasacinį skundą už atstovaujamąjį ir pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; atstovauti klientą Lietuvos Aukščiausiajame teisme. Už kasacinio skundo surašymą pagal 2022 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą advokatė K. R. nurodė atsakovui sumokėti 600 Eur. Pagal tuo metu galiojusius Rekomendacijose numatytus dydžius maksimalius išlaidų dydis už šias paslaugas buvo 5189,70 Eur (1729,90 Eur x 3) (Rekomendacijų 7, 8,12 punktai), taigi, išlaidos Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršijo. 2022 m. kovo 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu V. J. sumokėjo 300 Eur (mokėjimo paskirtis: „už kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2S-38-254/2022 ((duomenys neskelbtini) hipotekos sut. panaikinimas)“; 2022 m. gegužės 6 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu V. J. sumokėjo 300 Eur (mokėjimo paskirtis: „už kasacinį skundą dėl hipotekos sutarties panaikinimo civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini))“.
45. Nors apeliantė nurodo, kad byloje buvo sprendžiamas nesudėtingas klausimas tik dėl sandorio negaliojimo pasekmių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ir galima vertinti, jog ginčas nebuvo sudėtingas, o byla nedidelės apimties ir joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, tačiau procesinių dokumentų parengimas, įrodymų rinkimas, atstovavimas teismo posėdžiuose iš šalies atstovo vis tiek reikalavo specialių teisės žinių, tam buvo panaudotos advokato darbo ir laiko sąnaudos, kurios tik iš dalies priklausė nuo ginčo sudėtingumo. Byloje nesant duomenų apie patirtų išlaidų maksimaliai rekomenduojamų išlaidų dydžių viršijimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui iš ieškovės priteistos pagrįstai ir jas mažinti nėra pagrindo.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė n pagrįstai nurodo, kad jai taip pat turėjo būti priteistos 1 512,50 Eur atstovavimo išlaidos, kadangi hipotekos sandorį pripažinus negaliojančiu didžioji dalis jos ieškinio reikalavimų buvo patenkinti. Minėta, kad ieškovė ieškiniu siekė ne tiek formalaus hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, kiek jai naudingų šio sandorio negaliojimo pasekmių taikymo (hipotekos panaikinimo). Kadangi skundžiamu sprendimu hipotekos sandorio pasekmės paliktos galioti dėl pačios ieškovės nusikalstamais veiksmais sukurto sandorio negaliojimo pagrindo, už kurį atsakovas neatsako, kaltė dėl proceso išlaidų tenka ieškovei ir nėra pagrindo vertinti, kad procesinis sprendimas priimtas ieškovės naudai.
47. Kita vertus, apeliantė prašymą atlyginti 650 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas už ieškinio surašymą bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė tik 2025 m. kovo 18 d., kai pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą turėjo pateikti iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad ieškovė prašė priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai pamokėti ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo ji nieko nepasisakė ir atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutartyje, be kita ko, nurodė, kad „Atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą pateikusi ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.“ (26 nutarties punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Apeliantė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 114 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis). Apeliacinį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje įgijo ne apeliantė, o atsakovas, kuris pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus pateikė įrodymus, kad patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dyžio, todėl priteisiamos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Laimantas Misiūnas
Rita Dambrauskaitė