Civilinė byla Nr. e2A-29-464/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00223-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 3.1.14.4; 3.2.4.9.3.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,AZ investment“ vardu, atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė ,,AZ investment“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D., likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „AZ investment“ kreditorius, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Z. trečiojo asmens LUAB „AZ investment“ naudai 258 025,31 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovui kartu su atsakovu A. Z. priklausė po 50 proc. LUAB ,,AZ investment“, kurios veikla buvo susijusi su nekilnojamojo turto projektų vystymu, akcijų. Ieškovas nuo bendrovės įregistravimo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. buvo jos vadovu, o nuo 2021 m. lapkričio 9 d. bendrovei vadovavo atsakovas, nuo 2022 m. lapkričio 8 d. tapęs ir vieninteliu jos akcininku. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-315-1187/2025 iškėlė LUAB ,,AZ investment“ bankroto bylą, 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino ieškovo 30 946,26 Eur finansinį reikalavimą. Ieškovas yra vienintelis LUAB ,,AZ investment“ kreditorius, kurio patvirtinto finansinio reikalavimo pagrindas yra su LUAB ,,AZ investment“ sudarytos žodinės paskolos sutartys.
3. Ieškovo teigimu, parduodant atsakovui akcijas šalys susitarė, kad, užbaigus penkių kotedžų (duomenys neskelbtini), projektą, šie kotedžai už 1,1 mln. Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) kainą bus parduoti UAB ,,Nordic construction group“, o po sandorio bus atsiskaityta su projektui savo asmenines lėšas paskolinusiais atsakovu (apie 200 0000 Eur), ieškovu (akcijų pardavimo metu bendrovės skolos likutis buvo 29 210 Eur) ir su 800 000 Eur projekto vystymui paskolinusia paskolų platforma, kuriai buvo įkeisti kotedžai. Likusią kainos dalį atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir dalyviu, turėjo padalinti šalims ir išmokėti kaip dividendus. Akcijų perleidimo metu pasiektą susitarimą atsakovas pradėjo įgyvendinti, t. y. su UAB ,,Nordic construction group“ 2023 m. sausio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria nekilnojamojo turto projektą perleido už 1,1 mln. Eur be PVM (1 331 000 Eur su PVM) kainą. Pirkėja kainos dalis – 330 000 Eur ir 511 974,69 Eur – pervedė įkaito turėtojai (paskolą suteikusiai paskolų platformai), o likusius 258 025,31 Eur – trečiajam asmeniui LUAB ,,AZ investment“. Tačiau atsakovas bendrovės gautas lėšas, tikėtina, jau inicijavus bankroto procesą, panaudojo paskolos sau sugrąžinimui, o anksčiau susidariusios paskolos ieškovui grąžinimą vilkino iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsakovas, savo asmeninius piniginius interesus patenkindamas anksčiau už kitų kreditorių, pažeidė bendrovės vadovo fiduciarines pareigas, atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, tuo sukeldamas bendrovei ir jos kreditoriams žalą. Kadangi trečiojo asmens LUAB ,,AZ investment“, ieškovo skolininkės, nemokumo administratorė nepagrįstai atsisako ginti bendrovės kreditorių interesus, ieškovas šį ieškinį reiškia savo skolininkės vardu ir prašo priteisti bendrovei iš atsakovo 258 025,31 Eur žalos atlyginimą.
4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo D. D. ieškinį persiųsta pagal teismingumą nagrinėti atsakovo gyvenamosios vietos teismui, t. y. Klaipėdos apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo D. D. netiesioginį ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui A. Z. 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra buvę trečiojo asmens LUAB „AZ investment“ dalyviai, turėję po 50 proc. akcijų, ir vadovai. Ieškovas bendrovei vadovavo nuo jos įkūrimo ir įregistravimo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d., o nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei vadovavo atsakovas, kuriam ieškovas 2022 m. lapkričio 8 d. pardavė turėtas bendrovės akcijas ir atsakovas tapo vieninteliu bendrovės dalyviu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimu už akių ieškovui iš trečiojo asmens LUAB „AZ investment“ buvo priteista 29 210 Eur skola, 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (29 210 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 952 Eur bylinėjimosi išlaidos. Bankroto byla LUAB „AZ investment“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino ieškovo, kuris yra vienintelis bendrovės kreditorius, 30 946,26 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje.
7. Teismas nurodė, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, gali priverstinai įgyvendinti savo skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to yra pažeidžiami kreditoriaus interesai. Nagrinėjama byla iškelta pagal ieškovo, trečiojo asmens kreditoriaus, netiesioginį ieškinį dėl šiame ieškinyje neteisėtais įvardytų atsakovo (bendrovės vadovo) veiksmų, t. y. dėl iš pirkėjos gautų 258 025,31 Eur iššvaistymo, sąmoningo delsimo atsiskaityti su ieškovu, laukiant, kol bendrovė bus pripažinta bankrutuojančia, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo pažeidimo, paskirstant iš pirkėjos gautą sumą. Aptaręs kasacinio teismo praktikoje suformuotas netiesioginio ieškinio pareiškimo būtinąsias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas), teismas pažymėjo, kad, siekiant pasinaudoti CK 6.68 straipsnyje įtvirtintu netiesioginio ieškinio institutu, viena iš būtinųjų tokio reikalavimo pareiškimo sąlygų yra skolininko neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės savo skolininkui turėjimas, t. y. kreditoriaus (ieškovo) skolininko skolininkas (atsakovas) turi pareigą vykdyti savo prievolę. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju tokia netiesioginio ieškinio sąlyga, kai skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę, neegzistuoja. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkė BUAB „AZ investment“ neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovui – atsakovas A. Z. nėra ieškovės BUAB „AZ investment“ skolininkas. Teismo vertinimu, netiesioginiu ieškiniu yra siekiama tik sukurti trečiojo asmens turtinę teisę į atsakovą dėl ieškovo nurodomos 258 025,31 Eur sumos, nors ieškovo finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje yra tik 30 946,26 Eur.
8. Teismas nesutiko ir su ieškovo pozicija, kad trečiojo asmens nemokumo administratorė nepagrįstai atsisako ginti kreditoriaus interesus, nepareikšdama reikalavimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios bendrovės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios bendrovės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
9. Atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas taip pat atmetė, nurodęs, kad vien teismo nepagrįstu pripažinto ieškinio reikalavimo pareiškimas nereiškia ieškovo nesąžiningumo ar naudojimosi proceso teise ne pagal jos paskirtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismo išvados dėl sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti nebuvimo yra prieštaringos, o teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka jai keliamų turinio reikalavimų. Sprendime teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra netiesioginio ieškinio sąlygos, kai skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Taip pat sprendime teigiama, kad byloje nėra įrodymų, jog skolininkė LUAB „AZ investment“ neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovui – atsakovas A. Z. nėra ieškovės LUAB „AZ investment“ skolininkas. Tuo teismas paneigė savo ankstesnes išvadas, padarydamas prielaidą, kad visgi LUAB „AZ investment“ gal ir turi vykdytinų teisių atsakovui A. Z., tik byloje nėra įrodymų.
10.2. Ieškinio atitikimas netiesioginio ieškinio sąlygoms turėjo būti išspręstas ieškinio priėmimo stadijoje, teismui ex officio (pagal pareigas) patikrinus teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje turėjo arba ieškinį priimti, arba atsisakyti jį priimti, arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas ieškinį priėmė, todėl vėliau nustatęs, kad ieškinys neatitinka tam tikrų materialinių ir procesinių teisės normų, turėjo imtis procesinių veiksmų, numatytų ieškinio priėmimo stadijoje.
10.3. Teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovo prašymą įpareigoti trečiojo asmens LUAB ,,AZ investment“ nemokumo administratorę pateikti bendrovės banko sąskaitos išrašą už 2023 metus ir visus kitus turimus dokumentus, kurių pagrindu atsakovas išleido bendrovei turto pirkėjos pervestus 258 025,31 Eur. Teismas sprendimo netenkinti prašymo išreikalauti dokumentus nemotyvavo. Teismui nepagrįstai atsisakius išreikalauti dokumentus, kurių ieškovas neturi ir objektyviai negali turėti, nebuvo atskleista bylos esmės. Ginčas, neišreikalavus dokumentų, negalėjo būti teisingai išspręstas.
10.4. Teismui išreikalavus dokumentus ir ieškovui su jais susipažinus, jis būtų galėjęs tikslinti savo reikalavimą ir, nesant pagrindo reikšti reikalavimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu, reikšti reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.
10.5. Nepatenkinus ieškovo prašymo dėl dokumentų išreikalavimo, dar prieš bylos nagrinėjimą buvo išviešinta teismo pozicija dėl ieškinio tenkinimo, t. y. kad ieškinys, nesant išreikalautiems dokumentams, nebus patenkintas. Byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas procesinių prašymų stadijoje.
11. Atsakovas A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Teismas tinkamai motyvavo sprendimą. Ieškovo cituojamame skundžiamo teismo sprendimo 32 punkte padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad byloje nėra įrodymų, kad skolininkė BUAB „AZ investment“ neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovui – atsakovas A. Z. nėra ieškovės LUAB „AZ investment“ skolininkas, t. y. du kartus panaudotas neiginys. Šis netikslumas gali būti ištaisytas pasinaudojant klaidos ištaisymo institutu. Juo labiau kad kiti teismo motyvai yra aiškūs ir nedviprasmiški – atsakovas nėra LUAB „AZ investment“ skolininkas.
11.2. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali spręsti ieškinio (ne)atitikimo netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygoms klausimo, nes tai nėra procesinio pobūdžio klausimas. Toks klausimas negali būti išspręstas neišklausius kitų proceso dalyvių pozicijų. Teismas nekonstatavo, kad ieškinį būtų pareiškęs netinkamas ieškovas ar kad jis būtų pareikštas netinkamam atsakovui.
11.3. Teismas, spręsdamas ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, nepadarė proceso pažeidimų, o šių prašymų netenkinimas neturi esminės įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Ieškovui nebuvo užkirstas kelias naudotis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pats ieškovas to nedarė – neteikė nei kitų įrodymų, nei procesinių prašymų.
11.4. Pagrindo išreikalauti ieškovo nurodytus įrodymus nebuvo, nes pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 65 straipsnį teisę kreditoriui susipažinti su bendrovės dokumentais gali suteikti tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Leidus ieškovui susipažinti su dokumentais, jam būtų atskleista bendrovės komercinė paslaptis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų pats bandęs dokumentus gauti. Be to, prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, nes ieškovas nėra pateikęs duomenų ir įrodymų, kad skolą jam bendrovė įsipareigojo grąžinti iš lėšų, gautų pardavus projektą.
11.5. Pagrįsta teismo išvada, kad reikalavimas CK 6.9301 straipsnio pagrindu šiuo atveju negali būti reiškiamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) esančių LUAB ,,AZ investment“ bankroto bylos Nr. eB2-315-1187/2025 duomenų, t. y. nemokumo administratorės kartu su 2024 m. balandžio 11 d. skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo (DOK-13030) pateikto valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, bendrovė, kurios ankstesnis (iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.) pavadinimas – UAB ,,Viršuliškių panoramos“, buvo įsteigta 2021 m. sausio 4 d. Nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. bendrovės vadovu (direktoriumi) įregistruotas apeliantas D. D., nurodant, kad jo įgaliojimų pradžios data – 2020 m. gruodžio 31 d., o pabaigos data – 2021 m. lapkričio 8 d. Nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2023 m. liepos 7 d. vadovu (direktoriumi) buvo įregistruotas atsakovas A. Z. (jo įgaliojimų pradžios data – 2021 m. lapkričio 9 d., o pabaigos data – 2023 m. liepos 4 d.). Taip pat registre nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. yra įregistruotas dar vienas bendrovės direktorius – G. B., kurio įgaliojimų pradžios data nurodyta nuo 2023 m. liepos 4 d. Vadovu jis tapo vienintelio akcininko G. B. 2023 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 23/07/04 atšaukti iš direktoriaus pareigų A. Z. ir juo paskirti G. B. pagrindu.
13. Bendrovės akcininkais iki 2022 m. lapkričio 18 d. buvo apeliantas ir atsakovas, kuriems priklausė po 50 proc. akcijų. Apeliantas 2022 m. lapkričio 18 d. savo akcijų dalį perleido atsakovui, o nuo 2023 m. balandžio 28 d. visų bendrovės akcijų savininku tapo G. B..
14. Iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 2022 m. lapkričio 18 d. elektroninio susirašinėjimo (1 t., b. l. 12–18, 96–99) matyti, kad į apeliantą, atsakovą ir jų atstovus dėl būtinų veiksmų iki LUAB ,,AZ investment“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo atlikimo 2022 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi A. B.. Pažymėtina, kad šio asmens ryšio su šalimis ir (ar) trečiuoju asmeniu pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės identifikuoti. Tame pačiame 2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniame laiške A. B. nurodė, kad iki nekilnojamojo turto pardavimo turi būti sudaryta akcijų perleidimo sutartis, kuria apeliantas perleis atsakovui akcijas už 1 Eur, ir į kurią bus įtraukta sąlyga, kad apeliantas įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo informavimo, padengti visus reikalavimus, kurie bus pareikšti pardavėjai (LUAB ,,AZ investment“), pagal bet kokias sutartis, susitarimus ar kitais pagrindais, kurie buvo sudaryti laikotarpiu, kai apeliantas buvo pardavėjos direktoriumi, ir kurie šios sutarties sudarymo metu nėra įtraukti į pardavėjos finansinę atskaitomybę (1 t., b. l. 102). Vėlesniu, 2022 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu laišku apelianto atstovas kreipėsi į atsakovą, A. B. ir kitus asmenis dėl nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), pardavimo. Derinant šio sandorio sąlygas, apeliantas teiravosi, ar gautų lėšų pakaks atsiskaityti su akcininkais, o A. B. nurodė, kad kalbėjosi su atsakovu ir galbūt ,,kažkiek lėšų“ likti turėtų. Vėlesniame laiške apelianto atstovas nurodė atsisakantis prašymo parengti kreditorių sąrašą, tačiau prašo parengti pažymą, kiek apeliantas yra skolingas bendrovei, ir kiek bendrovė skolinga apeliantui.
15. Vykdant šį apelianto pageidavimą, 2022 m. lapkričio 18 d. trečiasis asmuo LUAB ,,AZ investment“ išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad jos skola apeliantui pažymos išdavimo dieną yra 29 210 Eur, o apeliantas bendrovei nėra skolingas (1 t., b. l. 55). Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 18 d., trečiasis asmuo LUAB ,,AZ investment“, kuriai pagal įgaliojimą atstovavo A. B., sudarė su UAB ,,Nordic construction group“ nekilnojamojo turto (butų ir kitų patalpų bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 19–54). Akcijų perleidimo sutartis, kurios sudarymas buvo viena iš sąlygų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, į nagrinėjamą bylą nėra pateikta.
16. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad praėjus dviem mėnesiams po bendrovės akcijų perleidimo atsakovui, apeliantas 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu LUAB ,,AZ investment“ dėl 29 210 Eur skolos pagal 2022 m. lapkričio 18 d. pažymą priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu už akių (1 t., b. l. 164–166) ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Be to, tą pačią dieną, t. y. 2023 m. sausio 13 d., apeliantas pateikė LUAB ,,AZ investment“ vadovui A. Z. pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo, jame nurodęs, kad jeigu iki 2023 m. vasario 14 d. bendrovės neginčijama, bet nevykdoma 29 210 Eur turtinė prievolė nebus įvykdyta ar nebus su juo, kaip kreditoriumi, sudarytas susitarimas dėl pagalbos, apeliantas, remdamasis JANĮ 9 straipsniu, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
17. Apeliantas į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi 2023 m. kovo 7 d. Šio apelianto pareiškimo pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš naujo išnagrinėjęs bankroto bylos iškėlimo klausimą, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui LUAB ,,AZ investment“ bankroto bylą, teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi (1 t., b. l. 9–10) buvo patvirtintas vienintelio kreditoriaus – apelianto – antrosios eilės 30 946,26 Eur finansinis reikalavimas, kurio pagrindas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimas už akių. Iš trečiojo asmens bankroto bylos medžiagos matyti, kad apeliantas aktyviai naudojasi savo, kaip vienintelio kreditoriaus, teisėmis, be to, teismai jau ne kartą sprendė jo ir bendrovės nemokumo administratorės ginčus, kilusius nemokumo bylos procese.
18. Taigi, apeliantas yra buvęs trečiojo asmens LUAB ,,AZ investment“ direktorius bei akcininkas, o dabar – ir jos vienintelis kreditorius. Nors į nagrinėjamą bylą yra pateikti ir tokie įrodymai, kad reikalavimo teisių perleidimo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartimi atsakovas A. Z. (pradinis kreditorius) perleido paskiausiam bendrovės akcininkui ir vadovui G. B. (naujajam kreditoriui) 2 112,83 Eur reikalavimo teisę į skolininkę LUAB ,,AZ investment“ (1 t., b. l. 100), atsiradusią atsakovo ir bendrovės buhalterės G. Ž. 2023 m. birželio 30 d. pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pagrindu (1 t., b. l. 101), duomenų apie kitų, nei apeliantas, kreditorių bankroto byloje buvimą nėra.
Dėl kreditoriaus netiesioginio ieškinio priėmimo ir jo nagrinėjimo atitikimo proceso teisei
19. Apeliaciniame skunde keliami proceso teisės normų netinkamo taikymo ir jų pažeidimo klausimai, sprendžiant dėl apelianto ieškinio priėmimo, jo atitikties netiesioginio ieškinio sąlygoms įvertinimo momento, teismo sprendime padarytų išvadų prieštaringumo, teismo pozicijos dėl ginčo baigties išviešinimo dar iki teismo sprendimo priėmimo, nepagrįsto atsisakymo išreikalauti įrodymus bei tokio atsisakymo įtakos bylos baigčiai. Dėl tokių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 straipsnis).
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2024, 27 punktas). Taigi, teismas negali už ieškovą parinkti jo teisių ir interesų gynimo būdų, nes tai nebūtų suderinama su pamatiniais proceso teisės principais – jau minėtu dispozityvumu (CPK 13 straipsnis), šalių procesiniu lygiateisiškumu (CPK 17 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas D. D. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Z. 258 025,31 Eur turtinės žalos atlyginimą trečiajam asmeniui LUAB ,,AZ investment“. Apeliantas ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad atsakovas netinkamai vykdė jam, kaip vadovui, tekusias fiduciarines pareigas, neišsaugojo bendrovės gautų iš sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio lėšų, pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais tvarką, pirmiausia patenkindamas savo asmeninius reikalavimus, o ne apelianto pirmesnės eilės reikalavimą, o trečiojo asmens LUAB ,,AZ investment“ nemokumo administratorė atsisako pareikšti ieškinį dėl žalos bendrovei atlyginimo.
22. Siekiant pasinaudoti viena iš CK šeštos knygos I dalies IV skyriuje įtvirtintų kreditoriaus teisių, t. y. teise reikšti netiesioginį ieškinį, kuri detalizuota CK 6.68 straipsnyje, apeliantui teko procesinė pareiga įrodyti ir būtinąsias netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, ir bendrąsias atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Tokių sąlygų nustatinėjimas vyksta nagrinėjant bylą iš esmės, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje turėjo patikrinti sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti buvimą, o jų nenustatęs, taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba ieškinį atsisakyti priimti.
23. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą yra gerokai platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, tačiau ieškinys teismo sprendimu gali būti tenkinamas tik tada, kai teismo proceso metu, nepažeidžiant proceso teisėje nustatytų taisyklių, yra nustatomas toks ieškovo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, kurį jis, pareikšdamas teisme atitinkamą reikalavimą, siekia apginti.
24. Neabejotina, kad tiesioginio ieškinio sąlygų įvertinimas yra materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su apelianto teise į reikalavimo patenkinimą, todėl šių sąlygų buvimo įvertinimas ieškinio priėmimo stadijoje, skirtingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, negalėjo būti atliekamas. Tik išklausius visas proceso šalis, suteikus joms teisę pateikti atsikirtimus į viena kitos argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, teismui betarpiškai išklausius šalių paaiškinimus ir ištyrus kitus įrodymus gali būti išspręsti materialiniai teisiniai reikalavimai. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas, ieškinio priėmimo stadijoje gali ir turi būti tikrinamos tik tokios procesinio pobūdžio aplinkybės, ar ginčas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ar ginčas teismingas tam teismui, ar laikytasi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme (jei tokia būtina) tvarkos, ar nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, ar ieškinį padavęs asmuo nėra neveiksnus tam tikroje srityje, ar ieškinį ieškovo vardu padavė įgaliotas asmuo, ar už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, ar ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir pan. (CPK 135, 137, 296 straipsniai). Kitaip tariant, tik nustačius procesinius trūkumus, susijusius su pateiktų procesinių dokumentų formos neatitikimais, juos pateikusio asmens įgaliojimą patvirtinančių dokumentų ir (ar) įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvimu, gali ir turi būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Ir tik išskirtiniais atvejais, kai procesinį dokumentą pateikia tam tikroje srityje neveiksnus asmuo, nesilaikyta teismingumo taisyklių ir pan., teismas turi iš karto atsisakyti priimti ieškinį.
25. Nagrinėjamu atveju pačiam apeliantui ieškinyje nurodžius, kad jis yra trečiojo asmens kreditorius bei pateikus tai patvirtinantį įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria patvirtintas jo 30 946,26 Eur finansinis reikalavimas LUAB ,,AZ investment“ bankroto byloje (1 t., b. l. 9–10), nebuvo pagrindo vertinti, kad procesinės prielaidos pradėti teisme ginčą pagal apelianto netiesioginį ieškinį, pareikštą jo kreditorės vardu, ir jį išnagrinėti iš esmės neegzistuoja. Tokia materialinio teisinio pobūdžio aplinkybė, kaip apelianto skolininkės LUAB ,,AZ investment“ turtinės teisės į atsakovą turėjimas – šios teisės neabejotinumas, galiojimas ir vykdytinumas, kurios buvimo nenustatęs pirmosios instancijos teismas vėliau ieškinį atmetė, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl šios aplinkybės ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamos.
26. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atmetė nustatęs, kad nėra įrodyta viena iš netiesioginio ieškinio sąlygų – neabejotina, galiojanti ir vykdytina skolininkės LUAB ,,AZ investment“ turtinė teisė, kurios ji neįgyvendina. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia teismo sprendimo išvadų prieštaringumo ir nepagrįsto atsisakymo išreikalauti jo prašomus rašytinius įrodymus klausimus, teigdamas, kad šie proceso normų pažeidimai lėmė neteisingą ginčo išnagrinėjimą, todėl byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
27. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir taip nepagerina savo mokumo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra nustatytos būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, kurias sprendime įvardijo ir pirmosios instancijos teismas. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 69 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neegzistuoja trečioji sąlyga (skolininkės LUAB ,,AZ investment“ turtinė teisė, kurios ji neįgyvendina, ir kuri yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus (apelianto) skolininkės skolininko (atsakovo) pareigos vykdyti prievolę buvimas), dėl kitų būtinųjų netiesioginio ieškinio sąlygų buvimo ar nebuvimo, taip pat dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo, iš viso nepasisakęs. Skundžiamame sprendime nurodytas vienintelis argumentas, pagrindžiantis būtent tokią pirmosios instancijos teismo išvadą – netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, kai juo tik siekiama sukurti trečiajam asmeniui turtinę 258 025,31 Eur teisę į atsakovą, nors apelianto reikalavimas bankroto byloje yra tik 30 946,26 Eur.
30. Viena vertus, toks teismo teiginys pats savaime nėra neteisingas, kita vertus, nagrinėjamoje byloje tik šio vienintelio argumento pagrindu nebuvo galima pripažinti apelianto reikalavimo nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantas už savo skolininkę (bankrutuojančią bendrovę) yra pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, siekdamas įrodyti žalą bankrutuojančiai bendrovei sukėlusius jos vadovo neteisėtus veiksmus. Kasacinis teismas jau yra pasisakęs dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014 pateiktų išaiškinimų, kad netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, kai juo tik siekiama sukurti skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, kuri dar neegzistuoja, neaktualumo bylose, kai netiesioginis ieškinys yra pareiškiamas skolininko skolininkui būtent dėl žalos atlyginimo. Toje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo priėję prie išvados, kad įstatymas nenustato reikalavimo, jog kreditoriaus skolininko reikalavimo neabejotinumas būtų patvirtintas teismo sprendimu, todėl kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, jei mato, kad skolininkas, paaiškėjus jam padarytos žalos faktui, savo reikalavimo teisės į žalos atlyginimą neįgyvendina. Kasacinis teismas, sutikdamas su tokia teismų pozicija, atkreipė dėmesį į deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė yra siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, atitinkamai, teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad trečiojo asmens, kurio vardu pareikštas reikalavimas, neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę nebūtina konstatuoti teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai, ieškovių skolininkei (bankrutuojančiai bendrovei) vengiant prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovės ir nusprendus, kad ieškovės negali pareikšti netiesioginio ieškinio, liktų neapginti ieškovių, kaip kreditorių, interesai, o žalą padariusi atsakovė nepagrįstai išvengtų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 26–29 punktai). Tokie išaiškinimai koreliuoja ir su pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, kad kreditorius neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti tik su skolininko asmeniu susijusių teisių (teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis).
31. Konstatavus, kad skolininkas turi galiojančią ir vykdytiną teisę į savo skolininką delikto pagrindu, kreditorius, kai jo skolininkas šios teises gynimo teisme nesiekia, gali reikšti netiesioginį ieškinį ir įrodinėti jo tenkinimo bendrąsias (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį žalos ir neteisėtų veiksmų ryšį) bei būtinąsias sąlygas (žr., šios nutarties 28 punktą). Kitaip dėl šios sąlygos nusprendęs pirmosios instancijos teismas suklydo. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šiuo ieškiniu tik siekiama sukurti turtinės teisės į atsakovą dėl apelianto nurodomos 258 025,31 Eur sumos buvimą, nes apelianto finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje yra tik 30 946,26 Eur, kitokio teisėjų kolegijos vertinimo dėl šios netiesioginio ieškinio sąlygos nesuponuoja. Įstatymų leidėjo valia, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams patenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis), todėl kreditoriaus reikalavimo skolininkui ir jo skolininko reikalavimo savo skolininkui dydžių santykis nėra teisiškai reikšmingas.
32. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad skolininkės LUAB ,,AZ investment“ neįgyvendinama turtinė teisė į atsakovą gali būti vertinama kaip neabejotina, galiojanti ir vykdytina, jeigu būtų įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės ir kitos būtinosios netiesioginio ieškinio sąlygos (žr., šios nutarties 28 punktą), iš esmės sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįstai teismo neišreikalautų rašytinių įrodymų, kurių pats apeliantas į bylą pateikti negali.
33. CPK 8 straipsnyje numatyta, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Įrodymus teikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat rašytiniai įrodymai CPK nustatyta tvarka gali būti išreikalaujami teismo (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 198 straipsnio 1 dalis). Atsisakymą priimti įrodymą (pagal analogiją – jį išreikalauti) teismas turėtų motyvuoti (CPK 181 straipsnio 1 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto dublike ir vėliau dar kartą 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdyje (2024 m. liepos 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 29 sek. – 05 min. 01 sek.) pateiktą prašymą įpareigoti trečiojo asmens LUAB ,,AZ investment“ nemokumo administratorę pateikti bendrovės banko sąskaitos išrašus už 2023 metus ir visus kitus turimus dokumentus, iš kurių būtų galima nustatyti 258 025,31 Eur, gautų iš turto pirkėjos UAB ,,Nordic construction group“ pagal 2023 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, panaudojimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis apelianto prašymas, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų poziciją, buvo atmestas teismo 2024 m. liepos 1 d. rezoliucija (DOK-7904), o antrasis – teismo 2024 m. liepos 8 d. žodine nutartimi (2024 m. liepos 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 19 sek. – 16 min. 58 sek.), įvertinus tai, kad teismas, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali naudotis LITEKO esančiais duomenimis, t. y. trečiojo asmens LUAB ,,AZ investment“ bankroto byloje esančiais duomenimis.
35. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė motyvą, kodėl netenkina prašymo, visgi apelianto prašymas išreikalauti įrodymus, atsižvelgiant į netiesioginio ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, buvo išspręstas neteisingai, suvaržant apeliantui tenkančios įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą. CPK 198 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti sprendžiant byloje dalyvaujančio asmens pašymą išreikalauti rašytinius įrodymus, t. y. ar šalis pagrindė savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo; ar nurodė aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti; ar pateikė įrodymus, kad atitinkamo įrodymo ji negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 58 punktas; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-248/2017, 78 punktas).
36. Apeliantas prašymą išreikalauti iš trečiojo asmens LUAB ,,AZ investment“ įrodymus grindė poreikiu nustatyti, kam ir su kokiais kreditoriais atsiskaityti buvo panaudotos bendrovės lėšos. Apelianto atstovas, teikdamas pakartotinį prašymą teismo posėdyje, paaiškino, kad prašomais išreikalauti įrodymais įrodinės CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokaus juridinio asmens atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios bendrovės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio CK 6.9301 straipsnio pagrindu, atitinkamai, teisės bankrutuojančios bendrovės vardu pareikšti netiesioginį ieškinį neįgyja ir jos kreditorius. Tačiau, pažymėtina, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 27 punkte pats apibrėžė nagrinėjamo ginčo ribas pagal apelianto ieškinyje įvardytus faktinius reikalavimo pagrindus, nurodęs, kad ši byla yra iškelta pagal apelianto netiesioginį ieškinį, kurį jis pareiškė kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorius buvusiam bendrovės vadovui dėl apelianto ieškinyje nurodomų neteisėtų atsakovo veiksmų – gautų iš pirkėjos 258 025,31 Eur iššvaistymo ir sąmoningo laukimo, kol bendrovė bus pripažinta bankrutuojančia, CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo pažeidimo, skirstant ginčo sumą, o tokie atsakovo veiksmai turi tyčinio bankroto požymių, todėl apelianto teisė pareikšti tokį ieškinį analizuotina visais netiesioginio ieškinio pareiškimo aspektais.
37. Vadinasi, nors apeliantas, kaip trečiojo asmens vienintelis kreditorius, bankroto procese galėtų naudotis visomis JANĮ nustatytomis kreditoriaus teisėmis, be kita ko, JANĮ 43 straipsnio 4 punkte numatyta teise gauti iš nemokumo administratorės informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę ar JANĮ 65 straipsnyje numatyta teise inicijuoti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, tai niekaip neriboja apelianto, kaip faktų įrodinėjimo pareigą turinčios šalies, teisės pateikti prašymą išreikalauti įrodymus, kuriais nagrinėjamoje byloje jis siekia pagrįsti atsakovo veiksmų neteisėtumą, juo labiau kad toks prašymas buvo pateiktas laiku, paruošiamajame procesiniame dokumente. Aiškiai nepagrįstais pripažintini atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad, leidus apeliantui susipažinti su dokumentais, jam būtų atskleista bendrovės komercinė paslaptis. Kokią komercinę vertę turi jau atliktų bendrovės mokėjimų patikra, nenurodoma, juo labiau kad trečiasis asmuo veiklos jau nevykdo, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, ir vien dėl šios priežasties kreditorių interesai vyrauja (yra prioritetiniai). Atlikus gautos iš turto pirkėjos pinigų sumos, su kuria yra siejamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, panaudojimo analizę, buvo galima įvertinti, ar atsakovas yra atlikęs ieškinyje įvardytus neteisėtus veiksmus, ar buvo išvengta situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštaravo ar galėjo prieštarauti juridinio asmens interesams, ar dėl įrodinėjamų veiksmų atlikimo trečiasis asmuo tapo nemokus arba nepakankamai mokus, ar šiais veiksmais yra padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams, ar trečiasis asmuo (ne)turi pakankamai turto atsiskaityti su netiesioginį ieškinį pareiškusiu kreditoriumi (apeliantu).
38. Apeliacinio skundo teiginiai, kad gavus prašytus išreikalauti dokumentus reikalavimas galėtų būti reiškiamas ir kitu, CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, ginčijant sandorius, ir nepagrįsti, ir teisiškai neaktualūs. Nagrinėjamos bylos dalykas nebuvo sandorių teisėtumo ir pagrįstumo patikra – apeliantas įrodinėjo netinkamą vadovo pareigų atlikimą, atsiskaitymo tvarkos pažeidimą, kuriais, kaip jis tvirtino, buvo padaryta žala bendrovei. Be to, ir ieškinio pagrindo, ir jo dalyko pakeitimas pradėtoje nagrinėti iš esmės byloje iš viso nėra galimas, nes iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti arba ieškinio dalyką (savo reikalavimą), arba jo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas), bet ne abu ieškinio elementus (CPK 141 straipsnis).
39. Nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad byla buvo išnagrinėta prašymo išreikalauti įrodymus priėmimo stadijoje, nes, pirmosios instancijos teismui atmetus prašymą, dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios tapo aiškus jos išnagrinėjimo rezultatas. Apelianto ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pripažinęs vienos iš būtinųjų sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį nebuvimą – jo skolininkės neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės, kurios ji neįgyvendina, turėjimą. Tokiai išvadai padaryti teismo atsisakymas išreikalauti įrodymus negalėjo turėti jokios įtakos. Priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, jo prašymo išreikalauti įrodymus atmetimas nepatvirtina ir bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliantui nepalankaus tarpinio procesinio sprendimo priėmimas, nesant CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų teismui nušalinti ir nusišalinti (jų apeliantas ir neįrodinėja), neteikia jokio pagrindo pripažinti teismą šališku.
40. Visgi tokie apelianto argumentai, kad rašytinių įrodymų neišreikalavimas galėjo sukliudyti ginčą teisingai išnagrinėti, nepaneigti. Teisėjų kolegija jau aptarė, kokios įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės jais galėjo būti patvirtintos arba paneigtos. Dėl nepakankamai efektyvaus pirmosios instacijos teismo veikimo galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas, nes liko neatskleista bylos esmė (nepasisakyta dėl atsakovo civilinės atsakomybės bendrųjų ir jokių kitų, išskyrus vieną, netiesioginio ieškino būtinųjų sąlygų buvimo ar nebuvimo, dėl kurios nebuvimo, be kita ko, padaryta neteisinga išvada), o apeliaicinės instacijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus šios klaidos ištaisyti ir negali (CPK 327 straipnsio 1 dalies 2 punktas), ir neturi, siekdamas nepaneigti šalių teisės į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teisme renkant įrodymus ir atliekant jų įvertinimą galėtų būtų pažeista šalies ar šalių, nesutinkančių su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisė į apeliaciją.
41. Sutiktina ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai iš dalies yra prieštaringi. Skundžiamo teismo sprendimo 32 punkte, kuriame išdėstyti teismo motyvai dėl skolininkės LUAB ,,AZ investment“ neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės atsakovui, kaip vienos iš netiesioginio ieškinio sąlygų, nurodoma, kad nėra skolininkės turtinės teisės, kurios ji neįgyvendina. Plėtodamas šią mintį bei nurodęs, kad ,,Byloje nėra įrodymų, kad skolininkė LUAB „AZ investment“ neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovui <...>“, teismas iš tiesų konstatavo priešingai. Tačiau 33 punkte teismo padarytos išvados, kad pareikštu ieškiniu siekiama sukurti reikalavimo teisę, patvirtina ankstesnę teismo poziciją – įrodymų, jog skolininkė turi vykdytiną turtinę teisę atsakovui, nebuvimą. Nors šis teismo sprendimo motyvavimo trūkumas neesminis, ginčo esmės neatskleidimas, kaip yra nurodyta pirmiau, yra savaime pakankamas pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
42. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundų ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai jau neaktualių, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė