Civilinė byla Nr. 2S-1136-569/2014
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-01165-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
122.4.;129.23.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens(ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-627-766/2014 pagal antstolės R. A. prašymą skolininkei (atsakovei) R. I., suinteresuotam asmeniui (ieškovui) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo.
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
A. R. A. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama spręsti klausimą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendime nurodytų pasekmių taikymo, kadangi skolininkė (atsakovė) R. I. neatliko vykdomajame rašte nurodytų veiksmų, t. y. R. I. teismo sprendimu buvo įpareigota nugriauti savavališkai statomą statinį, bet patikrinus nustatyta, kad to nepadarė.
Suinteresuotas asmuo (ieškovas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2013 m. sausio 23 d. atsakovei R. I. surašytas savavališkos statybos aktas už tai, kad ji, neturėdama leidžiančio dokumento, vykdė teisiškai registruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą, pristatant prie jo mūrinį priestatą. Pažymėjo, kad Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. nurodyta, kad inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Statybos įstatymo 3 str. 3 d. nustato, kad statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Minėtas straipsnis kaip išimtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui, apibrėžia tik griovimo atvejus, tačiau pertvarkymo (rekonstrukcijos) atvejo nenumato. Pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, R. I. savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų gyvenamojo namo dalies (priestato) nugriovimą. Statinio dalies nugriovimas priskiriamas rekonstravimo kaip statybos rūšies, bet ne griovimo darbams. Esant tokiam teisiam reglamentavimui, savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pati atsakovė (skolininkė), kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos negali įgyvendinti statytojų teisių, dėl ko negali ir objektyviai įvykdyti teismo sprendimo – pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu jų nepašalino atsakovė. Prašė teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti, kad atsakovei iki 2014-09-01 neįvykdžius 2014 m. sausio 21 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-156/2014, vadovaujantis CPK 771 str. 5 d., būtų paskirta iki 1000 Lt dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną, pervedant nurodytą sumą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surenkamąją sąskaitą.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi antstolės R. A. prašymą patenkino. Taikė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-84-156/2014, nurodytas pasekmes – suteikė teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti savavališkai statomo priestato griovimo darbus ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės (skolininkės) R. I..
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 771 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, jeigu neįvykdytas sprendimas, įgaliojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (1 d.). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 str., surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (2 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė R. I. neįvykdė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-84-156/2014, nustatytų įpareigojimų, kuriems atlikti terminas yra suėjęs, teismas konstatavo, jog yra pagrindas antstolės pareiškimą patenkinti ir taikyti šiame sprendime nurodytas pasekmes – suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti savavališkai statomo priestato griovimo darbus ir sutvarkyti statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės (skolininkės) R. I. (CPK 771 str. 1, 2 d.).
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (ieškovas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti vieno tūkstančio litų dydžio baudą, ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Pažymi, kad teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas, yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 str. 5 d. nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju, spręsdamas klausimą dėl sprendimo neįvykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas formaliai nurodė, kad sprendime nurodytos neįvykdymo pasekmės ir visiškai nepagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl baudos skolininkei (atsakovei) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skyrimo.
2. Iš teismo priimtos nutarties turinio darytina išvada, kad jeigu sprendime yra nurodytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės (t. y. skolininkui neįvykdžius sprendimo, jį turi teisę įvykdyti išieškotojas), tai prievolė įvykdyti teismo sprendimą pereina išieškotojui. CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą teminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Taigi, ši procesinė teisės norma suteikia teismui galimybę sprendime, įpareigojančiame atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas įgis teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis, kas reiškia, kad teismo sprendimą bus galima įvykdyti ir atsakovui nedalyvaujant. Iš šios teisės normos analizės darytina išvada, kad esant tam tikroms aplinkybėms, įstatyme yra numatyta ieškovo teisė, bet ne pareiga, įvykdyti atitinkamą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nugriauti ginčo statinį jokiu būdu negali būti prievolė išieškotojui, o tik teisė. Po termino, per kurį skolininkas neįvykdo teismo sprendimo, suėjimo, ir atsiranda išieškotojo teisė pačiam įvykdyti sprendimą (iki šio termino suėjimo išieškotojas tokios teisės neturėjo), tačiau, netgi atsiradus šiai išieškotojo teisei, neišnyksta skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą.
3. Nagrinėjamu atveju teismas, skolininkui neskirdamas baudos už teismo sprendimo nevykdymą, sudaro galimybę nevykdyti teismo sprendimo, t. y. kol išieškotojas pats savo nuožiūra nuspręs ginčo statinį nugriauti, ir toks teismo spendimo nevykdymas skolininkui nesukelia ir nesukels jokių neigiamų padarinių. Išieškotojui, kuriam suteikta teisė ginčo statinį nugriauti, jį nugriovus ir vėliau regreso teise išsiieškojus griovimo išlaidas iš skolininko, pastarajam visiškai nekiltų jokių, bent kiek labiau neigiamų, turtinių pasekmių, negu jis sprendimą įvykdytų pats, t. y. išieškotojas už skolininką pasirūpintų visais statinio griovimo darbais.
4. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. yra įtvirtintos sąlygos, kada gali būti įgyvendinama statytojo teisė, t. y.: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta išimtis nurodant, kad 2 dalyje įtvirtintos sąlygos statytojo teisei įgyvendinti netaikomos, jeigu statinio griovimą teismo sprendimu organizuoja inspekcija arba statinį teismo sprendimu griauna (atstato), jo dalis išardo (atstato) ne Inspekcija. Taigi, esant tokiam reglamentavimui, tik griaunant statinius Inspekcijai nėra taikomi statytojui nustatyti reikalavimai. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad pagal teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas minėtas vykdomasis raštas, savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų rekonstravimo darbų atlikimą, savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pati skolininkė, o Inspekcija, negalėdama įgyvendinti statytojo teisių, objektyviai negali ir įvykdyti teismo sprendimo - pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu jų nepašalino atsakovė. Radviliškio rajono apylinkės teismas neanalizavo, kokie statybos darbai buvo atlikti, ir kaip nuo to priklauso teismo sprendimo vykdymo procesas, todėl padarė materialinės teisės taikymo klaidų ir priėmė neteisėtą nutartį, kuri turėtų būti panaikinta.
5. Nuo 2014-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. „Statybos padarinių šalinimas pagal teismo sprendimą“ 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad Inspekcija, vykdydama teismų sprendimus, organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad tik pati skolininkė gali įvykdyti teismo sprendimą. Todėl egzistuojančią situaciją aiškinant priešingai, Inspekcijai objektyviai negalint pašalinti savavališkos statybos padarinių, būtų sudaromos sąlygos skolininkei toliau vilkinti teismo sprendimo vykdymą.
6. Teismo nutartimi skolininkas tampa labiau privilegijuota proceso šalimi, nes teismo sprendimo įvykdymo pareiga nukreipiama išieškotojui. Taip pat, teismo sprendimuose, kuriuose nenurodytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės (išieškotojui nesuteikta teisė griauti ginčo statinį), iš karto skiriama bauda, o skolininkui, jei teismo sprendime nurodyta teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės, jokių neigiamų padarinių už teismo sprendimo nevykdymą nekyla. Teismo sprendimo nevykdymas laiku ir teismo nutartis neskirti skolininkui už tai baudos sudaro sąlygas skolininkui išvengti neigiamų teismo sprendimo nevykdymo turtinių padarinių, ir tai neužtikrina teismo sprendimo privalomumo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-84-156/2014, buvo patenkintas ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinys, o atsakovė R. I. įpareigota savo lėšomis nugriauti savavališkai statomą priestatą prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nuspręsta, kad jei atsakovė R. I. neįvykdys nustatytais terminais aukščiau išdėstyto įpareigojimo, suteikti teisę ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti savavališkai statomo priestato griovimo darbus ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Svarbus aspektas byloje tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė minėto teismo sprendimo neskundė apeliaciniu skundu, jis yra įsiteisėjęs, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Įstatymas nenumato galimybės nevykdyti teismo sprendimo. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad atsakovė per teismo sprendime nustatytą terminą jo neįvykdė, nesikreipė į teismą su prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 284 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką (atsakovą) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 str., surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog teismo sprendimą gali įvykdyti tik pati skolininkė (atsakovė). Atkreiptinas dėmesys, kad jei tokios aplinkybės paaiškėjo vėliau ir jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-84-156/2014 (CPK 365 str., 366 str. 1 d. 2 p.). Todėl atskirojo skundo argumentų, jog teismo sprendimą gali įvykdyti tik pati skolininkė (atsakovė), apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes tai reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo vertinimą.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai dėl baudos skolininkei (atsakovei) skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
Pažymėtina, kad CPK 771 str. 5 d. numatyta galimybė skirti baudą tik tuomet, kada teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, tačiau nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu tokia teisė yra suteikta ir ieškovui. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Todėl nagrinėjamu atveju baudos skyrimas atsakovei prieštarautų CPK 771 str. 5 d. nuostatoms ir tikslams, o jos nepaskyrimas nepaneigia sprendimo įvykdymo privalomumo principo.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį nepakeistą.
Teisėja Lina Muchtarovienė