Civilinė byla Nr. e2-860-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00244-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vindeta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vindeta“ iškelta bankroto byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Vindeta“ iškėlimo pagrįstumo.
2. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Vindeta“ iškėlimo.
3. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė VSDFV biudžetui yra skolinga 1 342,26 Eur, bendrovė apdraustųjų asmenų neturi. Bendrovei buvo taikytos priverstinio poveikio priemones, paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos gautos 2018 m. kovo 23 d. Perdavus susidariusį įsiskolinimą išieškoti priverstine tvarka, antstolė neįvykdytą sprendimą grąžino su 2019 m. sausio 31 d. išieškojimo negalimumo aktu, kuriame konstatavo, kad bendrovė veiklos nevykdo, indėlių sąskaitose neturi, areštuotino kilnojamo/nekilnojamo turto neturi. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Pareiškėja nurodė, kad neturi duomenų apie bendrovės finansinius įsipareigojimus ir debitorius.
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė bankroto bylos nekelti ir leisti padengti įsiskolinimą VSDFV biudžetui iki 2019 m. birželio 20 d. Nurodė, kad įsiskolinimas VSDFV biudžetui susidarė dėl apyvartinių lėšų trūkumo. 2019 m. liepos mėnesį atsakovė ketina atnaujinti veiklą, veda derybas su investuotojais. 2019 m. kovo 8 d. sudaryta sutartis dėl 1 500 Eur paskolos, kuri bus skirta VSDFV įsiskolinimui padengti.
5. Trečiasis asmuo UAB „Bennet distributors“ prašė iškelti bendrovei bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas sudaro 1 629,94 Eur. Atsakovė nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų ir už perduotas prekes laiku neatsiskaito.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. K..
7. Teismas nurodė, kad atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys viešojo registro tvarkytojui nebuvo teikiami, taip pat atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, vertintinų dėl juridinio asmens (ne)mokumo. Teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ ir VĮ ,,Regitra“ duomenimis bendrovės vardu nekilnojamas turtas, transporto priemonės neįregistruotos, atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 1 342,26 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) biudžetui – 163 Eur, bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0073/18/01042 (išieškotojas – VMI), vykdomoji byla Nr. 0056/18/00496 (sustabdyta, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą) (išieškotojas – UAB „Pontem“) ir vykdomoji byla Nr. 0056/17/00958 (sustabdyta, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą) (išieškotojas – UAB „Bennet distributors“). Kaip nurodo trečiasis asmuo UAB „Bennet distributors“, atsakovė jai yra skolinga 1 692,94 Eur. Teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei ketinimą nevykdyti savo įsipareigojimų. Nors atsakovė prašė nekelti jai bankroto bylos ir leisti atsiskaityti su VSDFV, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realias atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, juo labiau, kad bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų. Tai, kad atsakovė 2019 m. kovo 8 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas jai iki 2019 m. balandžio 20 d., gegužės 20 d. ir birželio 20 d. atitinkamai suteiks po 500 Eur, nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų ir neturi lėšų jų padengti. Teismo vertinimu, atsakovė nėra finansiškai pajėgi įvykdyti pradelstus įsipareigojimus, tolesnis veiklos vykdymas tik padidintų įsipareigojimus kreditoriams, todėl teismas atsakovei iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo nekelti atsakovei bankroto bylos ir leisti padengti įsiskolinimą VSDFV biudžetui iki 2019 m. birželio 20 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantės įsiskolinimas VSDFV biudžetui susidarė dėl apyvartinių lėšų trūkumo.
8.2. Apeliantė ketina atnaujinti veiklą 2019 m. liepos mėnesį, veda derybas su investuotojais. 2019 m. kovo 8 d. sudarė paskolos sutartį dėl 1 500 Eur paskolos, šios lėšos bus skirtos VSDFV įsiskolinimui padengti. Papildomai apeliantė sudarė paskolos sutartį dėl 5 000 Eur paskolos, šios lėšos bus skirtos atsiskaitymui su UAB „Bennet distributors“, UAB „Pontem“. Planuojama atsiskaitymo data – 2019 m. liepos mėnuo.
8.3. Įsiskolinimas VSDFV biudžetui bus padengtas tokia tvarka: 500 Eur iki 2019 m. balandžio 20 d., 500 Eur iki 2019 m. gegužės 20 d. ir 500 Eur iki 2019 m. birželio 20 d.
9. Atsakovės bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantei keltina bankroto byla.
9.2. Apeliantė nepadengė nei pareiškėjos, nei kitų kreditorių reikalavimų, o paskolos sutartį dėl piniginių lėšų gavimo sudarė jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Be to, vien paskolos sutarties sudarymas neįrodo fakto, kad paskola faktiškai buvo suteikta.
10. Trečiasis asmuo UAB „Bennet distributors“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė yra finansiškai nepajėgi vykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Pas apeliantę nedirba nei vienas darbuotojas, jos vardu neregistruotas nekilnojamasis turtas ar transporto priemonės.
10.2. Apeliantė veiklos nevykdo, o pateikta paskolos sutartis neįrodo skolinamų lėšų gavimo fakto. Apeliantė trečiajam asmeniui įsiskolinimo (net jo dalies) nepadengė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ). Šis įstatymas nustato bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs.
14. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-823/2018 ir kt.).
15. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Todėl būtent apeliantė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, t. y. apeliantės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai apeliantei.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė (jos vadovas) nepateikė pirmosios instancijos teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinės atskaitomybės, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimo), nors tai padaryti buvo įpareigota pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantės finansinę padėtį, rėmėsi informacinių sistemų ir registrų duomenimis bei pareiškėjos pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
17. Apeliantė savo mokumo iš esmės neįrodinėjo, nes nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, nurodytų šios nutarties 16 punkte. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo prašo nekelti bankroto bylos ir leisti padengti VSDFV biudžetui susidariusį įsiskolinimą, tačiau savo mokumo net neįrodinėja, nors nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas būtent apeliantės (ne)mokumo klausimas. Apeliantė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad iki 2019 m. gegužės 20 d. planuoja padengti VSDFV biudžeto įsiskolinimą 1 000 Eur sumai, tačiau iš VSDFV viešai skelbiamų duomenų matyti, kad apeliantės skola 2019 m. gegužės 22 d. sudarė 1 332,53 Eur bei nebuvo nei vienos apdraustojo asmens. Iš viešai skelbiamų Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų matyti, kad apeliantės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. gegužės 24 d. duomenimis sudarė 163 Eur. Taip pat apeliantė turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams – 1 692,94 Eur sumą trečiajam asmeniui UAB „Bennet distributors“.
18. Pareiškėjos pateiktas 2019 m. sausio 31 d. antstolės surašytas išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad apeliantė veiklos nevykdo, indėlių sąskaitose ir areštuotino kilnojamojo / nekilnojamojo turto neturi. Tai, kad apeliantės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenys. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. rugpjūčio 8 d., tačiau VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi nei už 2016, nei už 2017, nei už 2018 metus. Byloje apeliantei nepateikus jokių jos finansinę būklę pagrindžiančių įrodymų, taip pat jai priklausančio turto bei debitorių ir kreditorių sąrašų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareiškėjos pateiktais duomenimis, taip pat jam prieinamais informacinių sistemų ir registrų duomenimis bei pagrįstai sprendė, kad apeliantė nėra finansiškai pajėgi įvykdyti pirmiau nurodytus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad apeliantės nurodomų paskolos sutarčių sudarymas nesuponuoja priešingos išvados, juo labiau, kad šių sutarčių sudarymas neįrodo paskolos suteikimo fakto.
19. Apeliantei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, turimą turtą bei esamus įsipareigojimus kreditoriams, konstatuotina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus bei spręsti finansinius sunkumus (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, VSDFV taikytos priverstinio poveikio priemonės apeliantės atžvilgiu yra neveiksmingos (nesumokėtų socialinio draudimo įmokų išieškoti nėra galimybių), apeliantė įsipareigojimų valstybės ir VSDFV biudžetui nevykdo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai sprendė, kad apeliantės finansinė padėtis atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą nemokumo sampratą, tinkamai nustatė bankroto bylos iškėlimo pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – iškelti apeliantei bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktas). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Išaiškintina, kad įmonės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad apeliantė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė