Civilinė byla Nr. e2A-291-516/2024 

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00566-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.1.1.3.10

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ir atsakovės Leonhard Weiss OÜ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei Leonhard Weiss OÜ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 120 601,13 Eur (113 763,73 Eur už atliktus darbus ir 6 837,40 Eur palūkanas iki ieškinio pateikimo dienos), 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, likviduojama dėl bankroto (toliau – LUAB) „Hidrostatyba“ ir atsakovė sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu vykdė Rail Baltica geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos projektą (toliau – Projektas). Projekto atsakinguoju partneriu iš pradžių buvo paskirta LUAB „Hidrostatyba“. 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė ir LUAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuriame buvo detalizuota ieškovei tenkanti Projekto darbų dalis, jų kaina ir kitos sąlygos. Susitarimo Nr. 1 3–4 punktuose buvo nustatyta, kad atsakovė iš užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – užsakovė) gaunamas lėšas turi paskirstyti (išmokėti) partneriams (šiuo atveju ieškovei) per 2 darbo dienos nuo jų pervedimo dienos, o atsakovei delsiant atsiskaityti, yra mokamos 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

3.       Vėliau atsakinguoju partneriu paskirta atsakovė. Atsakingasis partneris yra (buvo) atsakingas už kitų partnerių atliktų darbų priėmimą ir perdavimą užsakovei bei už iš užsakovės gautų lėšų sumokėjimą (paskirstymą) partneriams už jų atliktus darbus.

4.       Ieškovė atliko dvišaliais susitarimais jai pavestus darbus, kuriuos perdavė atsakovei, kuri ieškovės atliktus darbus privalėjo perduoti ir perdavė užsakovei. Užsakovė priėmė bei už juos atsiskaitė – atliko mokėjimą į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė, gavusi mokėjimą, privalėjo išmokėti ieškovei 694 158,44 Eur, tačiau išmokėjo tik 580 394,67 Eur. Atsakovė neišmoka likusios sumos, nors šios pareigos įvykdymo terminas baigėsi 2021 m. rugsėjo 30 d.

5.       Ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos iš atsakovės ieškovei priteisti 120 601,13 Eur ir 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 120 601,13 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už 113 763,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.       Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė UAB „Autokausta“, LUAB „Hidrostatyba“ ir atsakovė Leonhard Weiss OÜ sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 siekdamos dalyvauti užsakovės vykdytame viešajame objekto „EITP projekto „Europinės vėžės „Rail Baltic/Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai-Palemonas-Kaunas rekonstrukcija pirkime. Jungtinės veiklos sutarties 3.4 papunkčiu atsakinguoju partneriu paskirta LUAB „Hidrostatyba“. 2018 m. birželio 1 d. partneriai su užsakove (akcine bendrove (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“) sudarė rangos sutartį Nr. SP-287. 2018 m. gruodžio 5 d. UAB „Autokausta“ su atsakinguoju partneriu UAB „Hidrostatyba“ sudarė Susitarimą Nr. 1, kuriame detalizavo partneriui UAB „Autokausta“ rangos sutartimi tenkančias darbų dalis, kainą, darbų perdavimo ir atsiskaitymo tvarką bei atsakomybę parengus darbo projektus, 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimu Nr. 3 prie sutarties, sudarytu su atsakingąja partnere LUAB „Hidrostatyba“, buvo patikslinta partnerės UAB „Autokausta“ atliekamų darbų apimtis, vykdant rangos sutartį (darbų apimtys buvo tikslinamos ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu Nr. 2, 2019 m. rugsėjo 11 d. susitarimu Nr. 4 ir 2019 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. 5).

8.       Vykdant rangos sutartį, LUAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl 2019 m. lapkričio 20 d. partnerės sudarė trišalį susitarimą Nr. 5 prie sutarties, kuriuo pakeitė atsakingąją partnerę iš LUAB „Hidrostatyba“ į atsakovę. Pasikeitus atsakingajai partnerei, partnerės UAB „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai su buvusiąja atsakingąja partnere LUAB „Hidrostatyba“, įskaitant Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 3, tapo privalomi naujai paskirtai atsakingajai partnerei – atsakovei. Kad ieškovės dvišaliai susitarimai, sudaryti su buvusiąja partnere LUAB „Hidrostatyba“, galioja atsakovei, nustatyta ir įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021. Tai reiškia, kad LUAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai laikytini sutarties dalimi, o atsakovė trišalio susitarimo Nr. 5 pagrindu perėmė visus buvusios atsakingosios partnerės LUAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, įskaitant ir kylančius iš LUAB „Autokausta“ bei LUAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų dėl atliktų darbų įkainių.

9.       Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl ieškovės atliktų 2021 m. darbų priėmimo akte Nr. 07/14-08 nurodytų darbų („Žemės darbai. Tarpstotis Palemonas–Kaunas), kurių vertė akte įvardinta 126 404,14 Eur, įkainių. Šiuos darbus ieškovė atsakovei perdavė 2021 m. rugpjūčio 30 d., atsakovės atsakingas asmuo juos priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad dalies darbų įkainiai, numatyti dvišaliuose ieškovės ir LUAB „Hidrostatyba“ susitarimuose, skyrėsi nuo numatytų rangos sutartyje (remdamasi minėtais dvišaliais susitarimais, ieškovė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 07/14-08 nurodė didesnius įkainius). 2021 m. spalio 1 d. atsakovė ieškovei atliko 580 394,67 Eur mokėjimą, tačiau nesumokėjo 113 763,73 Eur, nes, jos teigimu, už darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 07/14-08, užsakovė sumokėjo tik 71 333,15 Eur.

10.       Teismas nurodė, kad skirtingai, nei Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčo sumą užsakovė atsakovei yra pervedusi. Kita vertus, atsakovės atsikirtimai, kad užsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė remdamasi mažesniais įkainiais, nėra pagrįsti jokiu atsakovės patvirtintu įrodymu, nors būtent ji yra subjektas, tiesiogiai kontaktuojantis su užsakove, vykdant ieškovės atliktų darbų perdavimą–priėmimą. Visi jos nurodyti duomenys tėra pačios atsakovės skaičiavimai, paremti dvišalių susitarimų neigimu. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 211 nepatvirtina, kad užsakovė nepriėmė ginčo akte nurodytų darbų – aktas parengtas 2021 m. liepos 26 d., kai atliktus darbus pagal aktą Nr. 07/14-08 ieškovė atsakovei perdavė 2021 m. rugpjūčio 30 d., atsakovė juos priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d.

11.       Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė, kad iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), nepakako sumokėti už ieškovės atliktus darbus, nurodytus pažymoje Nr. 27, ir jog užsakovė nesutiko priimti ieškovės atliktų darbų pagal aktą Nr. 07/14-08. Atsakovei pripažinus, kad už pastarajame akte nurodytus darbus užsakovė sumokėjo dalį – 71 333,15 Eur – atėmus 10 proc. sulaikytų pinigų, kuriuos ieškovė gavo tiesiogiai iš užsakovės, ši ieškovei taip pat pinigų nepaskirstė ir jų nepervedė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė šią sumą atitinkančio darbų perdavimo–priėmimo akto ir sąskaitos faktūros. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartyje bei dvišaliuose susitarimuose prie sutarties prisiimtą prievolę pateikti užsakovei ieškovės pateiktus duomenis apie atliktus darbus ir jai pervesti užsakovės sumokėtas pinigines lėšas. Atsakovė nepaskirstė ieškovei, kaip partnerei, lėšų, gautų iš užsakovės, ir taip pažeidė trišalį jungtinės veiklos dalyvių 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą Nr. 1. Dėl to ieškovė patyrė nuostolius – negavo 113 763,73 Eur už jos atliktus žemės darbus. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neveikimo ir nuostolių yra priežastinis ryšys. Nustatęs, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 113 763,73 Eur.

12.       Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 3, 4 punktus atsakovė iš užsakovės gaunamas lėšas turi paskirstyti partneriams per 2 darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, o atsakovei delsiant atsiskaityti yra mokamos 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju piniginės lėšos iš užsakovės buvo gautos 2021 m. rugsėjo 28 d., todėl priteisiamą sumą atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei vėliausiai 2021 m. rugsėjo 30 d. Sutarto dydžio palūkanos nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 24 d. sudaro 6 837,40 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina suma yra 120 601,13 Eur.

13.       Teismo vertinimu, sprendžiant dėl procesinių palūkanų dydžio, 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarime Nr. 1 šalių sutartas metinių palūkanų dydis (36 proc.) nėra sąžiningas, lyginant su numatytais įstatymuose (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už 113 763,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. papildomu sprendimu paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuspręsdamas priteisti ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 9 319,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

15.       Ieškovė UAB „Autokausta“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už 113 763,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistų 120 601,13 Eur už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.       Esant galiojančiam Susitarimui Nr. 1 ir atsakovei nekvestionuojant procesinių palūkanų skaičiavimo pagal šį susitarimą, vien tik teismo vertinimas dėl šalių susitarime numatyto procesinių palūkanų dydžio (ne)sąžiningumo negali tapti pagrindu netaikyti susitarimo. Teismas negali kvestionuoti ir keisti laisva šalių valia sudaryto susitarimo esmės.

15.2.       Procesinių palūkanų kompensacinė prigimtis neleidžia teismui savo nuožiūra mažinti jų dydžio. Palūkanų, nustatytų šalių susitarimu, mažinimas, nesant nė vienos iš šalių reikalavimo, yra dispozityvios šalių valios paneigimas.

15.3.       Teismų praktikoje nėra apibrėžta, koks palūkanų dydis turėtų būti laikomas nesąžiningu. Aktuali teismų praktika patvirtina, kad ir 0,1–0,2 proc. palūkanos už kiekvieną dieną yra laikomos protingo dydžio netesybomis.

15.4.       Teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas ne nuo visos ieškovei sprendimu priteistos sumos, o tik nuo jos dalies.

16.       Atsakovė Leonhard Weiss OÜ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.       Ieškovei buvo priteista 113 763,73 Eur už darbų akte nurodytus darbus ir 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo šios sumos, t. y. priteista daugiau nei už jos darbus sumokėjo užsakovė. Toks sprendimas prieštarauja prejudiciniams faktams, nustatytiems Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 ir 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-891-567/2022.

16.2.       Atsakovė, kaip atsakingoji partnerė, tik skirsto tai, ką gauna iš užsakovės, ir ieškovės reikalaujamo atsiskaitymo negali dengti iš asmeninių lėšų. Tokios atsakovės pareigos egzistavimo byloje ieškovė neįrodė ir negalėjo įrodyti, nes prejudiciniu faktu nustatyta, kad atsakovė „gautas iš užsakovės lėšas paskirsto tarp partnerių, o ne iš savo lėšų sumoka partnerėms“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-891-567/2022 60 punktas).

16.3.       Civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 ieškovė reikalavo apmokėti už savo pobūdžiu tapačius darbus, t. y. už žemės darbus pagal dvišalį 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimą Nr. 1. Ginčo atveju taip pat reikalaujama sumokėti už žemės darbus šio dvišalio susitarimo pagrindu (remiamasi 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimu Nr. 3 dėl papildomų darbų kiekių). Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje ieškovės reikalavimą dėl žemės darbų, grindžiamą tapačiais argumentais, kaip ir ginčo atveju, atmetė. Kadangi pastarojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje buvo iš esmės sprendžiamas toks pats klausimas, nebuvo pagrindo priteisti ieškovei daugiau nei sumokėjo užsakovė.

16.4.       Teismo vertinimu, ieškinio pagrįstumui nustatyti užtenka to, kad atsakovė neįrodė, jog jai nepakako iš užsakovės gautų pinigų. Byloje ne atsakovė turėjo įrodinėti finansinius pajėgumus atsiskaityti, o ieškovė turėjo įrodyti, kad užsakovė sumokėjo ieškinyje nurodytas sumas už ieškinyje įvardijamus darbus. Net jeigu įvertinus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), tai turėtų reikšmę nagrinėjamai bylai, būtent ieškovė turi įrodyti, kad atsakovei pakako lėšų apmokėti visus ieškovės atliktus darbus dėl atliktų įkainių pakeitimų, o ne atvirkščiai.

16.5.       Ieškovei įrodinėjant aplinkybę, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. mokėjimas buvo atliktas už jos darbus, ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie tai, kokie darbai pateko į tarpinio mokėjimo pažymas 35 ir 36 ir įrodyti, jog jų apimtis patenka tarp darbų akte nurodytų darbų, kuriuos užsakovė priėmė ir apmokėjo tokiomis sąlygomis, kaip ginčo atveju reikalavo ieškovė.

16.6.       Vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu Nr. 1, matyti, kad palūkanos mokamos tik tada, jeigu kuri nors iš partnerių delsia atlikti veiksmus, jog būtų paskirstytos iš užsakovės gautos lėšos. Ginčo atveju už ieškovės darbų akte nurodytus darbus iš užsakovės buvo gauta 64 199,84 Eur. Ginčo šalys nėra sudarę susitarimo, kuris numatytų netesybų taikymą tuo atveju, jeigu atsakovė neatlieka asmeninių lėšų mokėjimo už ieškovės atliktus darbus. Nesant rašytinio susitarimo dėl tokių netesybų taikymo, teismas neturėjo pagrindo priteisti palūkanų nuo visos ieškinio sumos.

17.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Autokausta“ apeliacinį skundą atsakovė Leonhard Weiss OÜ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

17.1.       Susitarimas Nr. 1 numato, kad 0,1 proc. palūkanos yra skaičiuojamos už vėlavimą paskirstyti iš užsakovės gautus mokėjimus. Susitarimo mokėti tokio dydžio palūkanas ir už bet kokius kitus partnerių reikalavimus (bei procesines palūkanas) nėra.

17.2.       Užsakovė ginčo sumų nesumokėjo, t. y. nebuvo ko skirstyti, todėl pagal ieškovės pareikštą reikalavimą atsakovė būtų turėjusi sumokėti už ieškovės atliktus darbus iš asmeninių lėšų. Šalys nebuvo sudarę susitarimo, kuris numatytų netesybų taikymą tuo atveju, jeigu atsakovė neatlieka asmeninių lėšų mokėjimo už ieškovės atliktus darbus.

17.3.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023 konstatuota, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu Nr. 1 buvo tariamasi išimtinai tik dėl palūkanų už vėlavimą paskirstyti lėšas ir jokio susitarimo dėl palūkanų už kitokio pobūdžio prievoles nebuvo.

17.4.       Ieškovės reikalavimas dėl 0,1 proc. dydžio procesinių palūkanų už kiekvieną dieną yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad neegzistuoja šalių susitarimas dėl tokių palūkanų mokėjimo ir dydžio, bet ir dėl to, jog reikalaujamas palūkanų dydis prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principams.

17.5.       Procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo netesybų ir tai patvirtina ieškovės cituojama teismų praktika.

18.       Atsiliepime į atsakovės Leonhard Weiss OÜ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Autokausta“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1.       Prejudicinę reikšmę turinčiuose teismų sprendimuose buvo nustatyta, kad atsakovę saisto ieškovės su ankstesne atsakingąja partnere (LUAB „Hidrostatyba“) sudaryti dvišaliai susitarimai, kurie yra pripažinti sutarties dalimi; jie yra įpareigojantys ir jų privalo būti laikomasi, o ieškovei už atliktus darbus priklausantis atlygis turi būti skaičiuojamas pagal dvišaliuose susitarimuose įtvirtintus įkainius bei juose nurodytas atitinkamų darbų apimtis.

18.2.       Aplinkybės, kuriomis civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 ir nagrinėjamoje byloje buvo reikalaujama priteisti už atliktus žemės darbus, skyrėsi. Civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 nebuvo duomenų, kurie pagrįstų, kad už tokius darbus užsakovė yra atsiskaičiusi su atsakove. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, jog ginčo sumą užsakovė atsakovei yra pervedusi.

18.3.       Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad atlikti darbai privalo būti apskaičiuojami pagal dvišaliuose susitarimuose įtvirtintus įkainius, šiuo atveju visiškai nesvarbu ir net neturi (neturėjo) būti vertinama, kaip ir kiek atsakovei už ieškovės atliktus darbus apmokėjo užsakovė. Byloje, kurioje buvo sprendžiamas kainų skirtumo klausimas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-756-638/2022) priimtame sprendime buvo aptarta (atskleista) partnerių tarpusavyje sudaromų susitarimų logika bei nustatytas abi šalis tenkinantis kompensacinis mechanizmas. Vienus darbus įkainojant mažesniais, kitus didesniais, negu rangos sutartyje nustatyti, įkainiais, buvo sukurtas bendras balansinis mechanizmas, kurio pagrindu piniginių lėšų pakako atsiskaitymui už visus projekte atliktus darbus.

18.4.       Atsakovė byloje neįrodė (neįrodinėjo), kad iš užsakovės gautų piniginių lėšų už projekte atliktus darbus buvo gauta mažiau ir dėl to atsiskaitymas su ieškove turėtų bent kažkokioje apimtyje būti vykdomas iš pačios atsakovės lėšų.

18.5.       Atsakovė iki bylos iškėlimo neginčijo nei ieškovės darbų atlikimo, perdavimo užsakovei ir šių darbų priėmimo klausimo, nei už šio pobūdžio darbus gauto apmokėjimo fakto. Pati atsakovė buvo patvirtinusi, kad yra gautas užsakovės mokėjimas, tokia gauta apmokėjimo suma yra pakankama atsiskaityti su ieškove, likęs neapmokėtas atlygis ieškovės atliktų žemės darbų apimtyje sudaro ieškovės reikalaujamą dydį – 113 763,73 Eur.

18.6.       Byloje ieškovės pateiktos sąskaitos buvo vienintelės, kurios tiksliai pagal jose nurodytą dydį, apima ieškovės atliktus žemės darbus, nurodytus pažymoje Nr. 27 ir akte. Užsakovės atliktas mokėjimas atsakovei negalėjo būti atliktas jokiems kitiems, nei ieškovės pateiktuose dokumentuose užfiksuotiems, įvykdytiems darbams, įskaitant žemės darbus, apmokėti, nes tiksliai atitiko ieškovės teiktuose dokumentuose nurodytą dydį. Atsakovė nepateikė duomenų, kuriais būtų patvirtinusi kitokią užsakovės atlikto 694 158,40 Eur mokėjimo paskirtį.

18.7.       Atsakovė, pripažindama iš užsakovės gauto atlygio dalį, neginčija, kad šioje dalyje pareigos paskirstyti gautas pinigines lėšas ji neįvykdė, tačiau ginčija palūkanų priteisimą ir nuo šios skolos dydžio.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

19.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priteisė ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, 113 763,73 Eur atsiskaitymą už atliktus darbus, 6 837,40 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 120 601,13 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

20.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip atsakingosios partnerės, pareigas pagal sutartį bei dvišalius susitarimus, todėl ieškovė laiku negavo atsiskaitymo už jos atliktus darbus projekte.

21.       Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl 113 763,73 Eur priteisimo, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, nepažeidė materialiosios teisės reikalavimų bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino tarp šalių sudarytų susitarimų nuostatas.

22.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas nurodė, kad nesant tarp šalių susitarimo dėl kitokių (ir procesinių) palūkanų mokėjimo ir jų dydžio (išskyrus susitarime numatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, atsakingai partnerei vėluojant paskirstyti partnerėms iš užsakovo gautas lėšas), nėra pagrindo taikyti susitarime numatytą palūkanų dydį.

23.       Vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas ne nuo visos ieškovės naudai sprendimu priteistos sumos (120 601,13 Eur), o tik nuo jos dalies (113 763,73 Eur), teismas laikė pagrįsta šią ieškovės apeliacinio skundo dalį. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 120 601,13 Eur, šią reikalavimo sumą sudarė 113 763,73 Eur nuostoliai ir 6 837,40 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo prievolės paskirstyti gautą atlygį atsiradimo momento iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, turėjo nurodyti procesines palūkanas skaičiuoti nuo visos sprendimu priteistos sumos, todėl šią ieškovės apeliacinio skundo dalį patenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistus 120 601,13 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 120 601,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

25.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, kasacinis teismas nurodė, kad pažodinis (taikant teksto lingvistinį aiškinimą) Susitarimo Nr. 1 4 punkto nuostatos, pagal kurią, jei atsakovė iš užsakovės gautas lėšas uždelsia paskirstyti (išmokėti) partnerėms per 2 darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, ji privalo mokėti kiekvienai partnerei atskirai po 0,1 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, aiškinimas suponuoja išvadą, jog šalys buvo susitarusios, kad 0,1 proc. palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną bus skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Tai reiškia, kad šalys susitarė ir dėl procesinių palūkanų skaičiavimo.

26.       Nustatęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023 buvo konstatuota, jog partnerės Susitarimo Nr. 1 4 punkte susitarė dėl palūkanų, mokėtinų už vėlavimą paskirstyti lėšas už atliktus darbus, dydžio, bet ne dėl procesinių palūkanų už patirtus nuostolius (negautas pajamas), dėl kurių priteisimo šioje byloje buvo pareikštas ieškinys, kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar šalys Susitarimo Nr. 1 4 punkte susitarė ir dėl procesinių palūkanų, negalėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023.

27.       Byloje nenustačius ir ieškovei neįrodinėjant, kad šalys, susitardamos dėl palūkanų, mokėtinų iki visiško prievolės įvykdymo, dydžio, būtų susitarusios ir dėl procesinių palūkanų už priskaičiuotas palūkanas dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo, kasacinis teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti šalių sutartas procesines palūkanas ir už nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 24 d. įskaitytinai priteistas 6 837,40  Eur sutartines palūkanas vertintinas kaip nepagrįstas.

28.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ginčija ieškovės reikalavimą priteisti šalių sutartas procesines palūkanas neįvertinus, ar jų dydis atitinka sąžiningumo bei protingumo principus, kasacinis teismas nurodė, jog priteisdamas šalių sutartas, bet ne įstatymų nustatytas procesines palūkanas, kurios yra didesnės negu įstatyme nurodytos, teismas turi įvertinti, be kita ko, ar šalių sutartas procesinių palūkanų dydis neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, ir išspręsti jų dydžio (ne)mažinimo klausimą.

29.       Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl šalių sutartų procesinių palūkanų priteisimo, nevertino, ar šalių sutartų procesinių palūkanų, kurios nagrinėjamoje byloje gali būti priteistos tik už priteistus 113 763,73  Eur, dydis neprieštarauja, be kita ko, sąžiningumo bei protingumo principams, ir nesprendė jų dydžio (ne)mažinimo klausimo.

30.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad kasaciniam teismui nusprendus bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui.

31.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (apeliaciniuose skunduose) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo (skundų) ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329  straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32.       Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

33.       Įvertinant tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino tik tas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteistos 6 proc. dydžio, o ne šalių sutartyje nustatytos 0,1 proc. palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir jos priteistos už visą teismo sprendimu priteistą 120 601,13 Eur sumą, bet ne už 113 763,73  Eur skolos sumą, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, o kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį paliko nepakeistą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas šiuo atveju sudaro tik klausimai dėl procesinių palūkanų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodymą inter alia (be kita ko) įvertinti, ar šalių sutartyje nustatytas palūkanų dydis neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, taip pat apsvarstyti jų dydžio (ne)mažinimo klausimą. Atitinkamai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos prievole pervesti ieškovei 113 763,73  Eur, taip pat teismo sprendimo dalis, kuria priteistos 6 837,40 Eur kompensacinės palūkanos iki ieškinio padavimo, nebėra apeliacijos objektas, kaip ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad procesinės palūkanos turi būti priteisiamos už visą priteistą 120 601,13 Eur skolos kartu su kompensuojamomis palūkanomis sumą, bet ne už 113 763,73  Eur (skolos be palūkanų) sumą.

Dėl šalių rašytinių paaiškinimų ne(priėmimo)

34.       Nustatyta, kad po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino aptartas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis ir perdavė jas iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, šalys pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė argumentus dėl pagrindų mažinti procesinių palūkanų dydį (ne)egzistavimo. Iš nurodytų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad, atsakovės manymu, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas negali būti tenkinamas, kadangi toks procesinių palūkanų dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principų reikalavimams. Ieškovės teigimu, 0,1 proc. dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos, kadangi nėra pagrindų jas mažinti.

35.       CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-980-798/2021).

36.       Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame apeliaciniame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo pagrindo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Toks pat draudimas taikomas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-577/2024).

37.       Nors, kaip minėta, CPK 323 straipsnyje įtvirtina bendroji taisyklė, pagal kurią pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą ir (ar) atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, kad iki bylos dalies perdavimo iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui bylos šalys nebuvo teikę išsamių argumentų, susijusių su procesinių palūkanų dydžio (ne)pagrįstumu, taip pat įvertindamas tai, jog kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis) apeliacinės instancijos teismas, siekdamas sudaryti bylos šalims galimybę pasisakyti dėl šių bylai reikšmingų aplinkybių, kurias įvertinti nurodė kasacinis teismas, priima šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus. Šiuo atveju atsižvelgiama ir į tai, kad abi ginčo šalys pateikė savo pozicijas dėl palūkanų dydžio mažinimo pagrindo ir galimybės (ne)egzistavimo, todėl priėmus šalių rašytinius paaiškinimus, rungimosi bei šalių lygybės principai nebus pažeisti, o šalių išsakyta pozicija užtikrins jų teisę būti išklausytomis nagrinėjamu aspektu.

 

Dėl procesinių palūkanų dydžio (ne)pagrįstumo

38.       Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė, kad byloje gali būti priteistos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 113 763,73 Eur, jei jų dydis neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams. Taigi šioje byloje jau yra nustatytos aplinkybės, kad suma, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, sudaro 113 763,73 Eur, ir šios aplinkybes nebegali būti ginčijamos ar iš naujo nustatinėjamos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas kontekste vertintina tik tai, ar Susitarimo Nr. 1 4 punkte nustatytas 0,1 proc. procesinių palūkanų dydis atitinka sąžiningumo bei protingumo principų reikalavimus ir ar neegzistuoja pagrindas jam sumažinti.

39.       CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

40.       Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

41.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesinių palūkanų mokėjimo taisyklė, pagal kurią skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

42.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas).

43.       Pagal kasacinio teismo praktiką kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).  

44.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų dydžio, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 38 punktas). Priteisdamas šalių sutartas, bet ne įstatymų nustatytas procesines palūkanas, kurios yra didesnės negu įstatyme nurodytos, teismas turi įvertinti, be kita ko, ar šalių sutartas procesinių palūkanų dydis neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, ir išspręsti jų dydžio (ne)mažinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-403/2024, 43 punktas).

45.       Sprendžiant šalių sutartų procesinių palūkanų, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms, dydžio (ne)mažinimo klausimą, turėtų būti vadovaujamasi ir kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką šalių susitarimas dėl kompensuojamųjų palūkanų, kaip ir susitarimas dėl netesybų, nukreiptas į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas).

46.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

47.       Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, jog netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

48.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį, rėmėsi tuo, kad: 1) abi šalys yra verslininkės, dėl to atsakovė, kaip verslininkė, suprato sudaromo susitarimo dėl procesinių palūkanų dydžio teisines pasekmes; 2) atsakovė ilgą laiką (2 metus) nesilaikė piniginių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu; 3) per prievolės neįvykdymo laikotarpį padidėjo infliacija, pakilo statybos darbų sąnaudų kainos, dėl to ieškovė prarado galimybę nusipirkti jai reikalingų medžiagų ir užsipildyti jomis savo rezervus pigesnėmis kainomis nei pinigų gavimo momentu po 2 metų nuo atsakovės pareigos atsiradimo momento.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien sutarties šalių, kaip verslininkų, teisinis statusas, savaime nesuteikia vienai iš šalių teisės gauti iš sutartį pažeidusios šalies neriboto dydžio procesinių palūkanų už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą. Tokios teisės nesuteikia ir faktas, kad šalys dėl konkretaus procesinių palūkanų dydžio buvo susitariusios.  

50.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad procesinės palūkanos, mokamos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra skirtos ne nubausti piniginę prievolę pažeidusią šalį, tačiau kompensuoti kreditoriui dėl piniginės prievolės termino įvykdymo praleidimo atsiradusius minimalius nuostolius. Taigi, procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jų funkcija kompensacinė ir jomis siekiama kompensuoti ne visus, tačiau minimalius kreditoriaus nuostolius. Siekdamas didesnių nei minimalių nuostolių atlyginimo, kreditorius turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo faktą (CK 6.261 straipsnis).

51.       Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė nurodė, tačiau nepagrindė faktinių aplinkybių, kad sumą, kuri atsakovės nebuvo sumokėta (113 763,73 Eur), ji planavo iš karto ar greitu metu po jos gavimo panaudoti konkrečioms savo verslo reikmėms, taigi neįrodė, jog tokios sumos negavimas sutartu terminu esmingai pakeitė ieškovės verslo planus, reikšmingai sukliudė jos įprastą veiklą, sukėlė ieškovei, kaip tokio pobūdžio verslu užsiimančiam ūkio subjektui, netikėtų turtinių praradimų ar sukėlė kitokių, minimalius viršijančių, turtinių nuostolių (CPK 178 straipsnis). Vien piniginės prievolės neįvykdymo laikotarpis, savaime, ieškovei tokių faktinių aplinkybių nepagrindus, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo ieškovė patyrė minimalius viršijančius nuostolius.

52.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje pripažino aplinkybes ir ginčo byloje dėl to nė nėra, jog pagal šalis siejusius susitarimus atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei 694 158,44 Eur, tačiau sumokėjo 580 394,67 Eur, taigi atsakovė ieškovei įvykdė savo piniginę prievolę 84 proc. apimtyje. Įvertinus atsakovės įvykdytos ir neįvykdytos piniginės prievolės ieškovei santykį, atsakovės ieškovei neįvykdytos piniginės prievolės dalis (113 763,73 Eur) nevertintina kaip esminė (didelė).

53.       Vertindama ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į įstatymuose įtvirtintus procesinių palūkanų dydžius bei jų santykį su ieškovės prašomomis priteisti procesinėmis palūkanomis. Kaip minėta, pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio palūkanos. Specialiame įstatyme, kuris taikomas tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai –MAPKSVPĮ – įtvirtintas palūkanų dydis apskaičiuojamas kaip 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).

54.       Pažymėtina, kad taikant Susitarimo Nr. 1 4 punkte nustatytą 0,1 proc. procesinių palūkanų dydį, toks dydis per vienerius metus sudarytų 36,5 proc. (0,1 proc x 365 d.) metinę palūkanų normą, taigi atitinkamai 6 kartus didesnę palūkanų normą, nei įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 2 dalyje bei beveik 3 kartus didesnę palūkanų normą, nei įtvirtinta MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje. Taigi Susitarimo Nr. 1 4 punkte nustatytas procesinių palūkanų dydis iš esmės viršija aptartuose įstatymuose įtvirtintus palūkanų dydžius. 

55.       Atsižvelgiant į aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, Susitarimo Nr. 1 4 punkte nustatytas procesinių palūkanų dydis neatitinka tokio pobūdžio palūkanų paskirties (kompensuoti kreditoriui minimalius nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo), pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą (kadangi atsakovei perkeliamas minimalius viršijančių ieškovės neįrodytų nuostolių dydis), sukuria ieškovei neproporcingai didelio dydžio piniginę prievolę dėl prievolės dalies neįvykdymo, taigi prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimams, todėl egzistuoja pagrindas aptartą procesinių palūkanų dydį mažinti.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra ūkio subjektai ir procesinės palūkanos atsirado dėl komercinės sutarties nevykdymo, į tai, jog MAPKSVPĮ įtvirtinti didesni nei CK palūkanų dydžiai, kuriuos ūkio subjektai turi teisę taikyti tarpusavio komerciniams santykiams, nagrinėjamu atveju procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taikytinas MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas palūkanų dydis.

57.       Apskaičiavus palūkanų dydį pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nustatyta, kad toks dydis šiuo metu sudaro 12,50 proc. (8 proc. + 4,50 proc.), kuris nagrinėjamu atveju pripažintas atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovės procesinio pobūdžio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 12,50 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 113 763,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

58.       Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteistos 6 proc. dydžio metines palūkanos (t. y. metinių palūkanų dydį sumažinant nuo 36,5 proc. iki 6 proc.) už priteistą 113 763,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, keičiama, nurodant, kad priteisiamų procesinių palūkanų dydis yra 12,50 proc. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

59.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

60.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61.       Nors ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir atitinkamai iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau toks sprendimo iš dalies pakeitimas, kuriuo priteisiamos ne 6 proc., tačiau 12,50 proc. dydžio procesines palūkanos nuo 113 763,73 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 28 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose

 

62.       Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 11 505,08 Eur bylinėjimosi išlaidas (kurias sudaro 3 539,25 Eur (su PVM) išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 7 965,83 Eur (su PVM) išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 5 851 Eur bylinėjimosi išlaidas (kurias sudaro 1 887,60 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 1 297,73 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 786,50 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 1 880 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą) bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

63.       Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme ieškovė nurodė patyrusi 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidas už kasacinio skundo parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovė bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 2 516,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

64.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

65.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,7, už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3, už kasacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme – 2,5, už atsiliepimą į kasacinį skundą – 2, už dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.10–8.14, 8.15 papunkčiai).

66.       Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 3 230,51 Eur (1 900,30 Eur x 1,7), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 470,39 Eur (1 900,30 Eur x 1,3), už kasacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios arba apeliacinės instancijos teisme – 4 750,75 Eur (1 900,30 Eur x 2,5), už atsiliepimą į kasacinį skundą – 3 800,60 Eur (1 900,30 Eur x 2), už dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 950,15 Eur (1 900,30 Eur x 0,5).

67.       Nustačius, kad ieškovės patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą dydis (3 539,25 Eur) bei išlaidų už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą dydis (7 965,83 Eur) viršija maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius už tokio pobūdžio teisines paslaugas, aptarti dydžiai mažintini iki maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, ir pagrįstas ieškovės patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą dydis pripažintinas 3 230,51 Eur apimtyje, o pagrįstas ieškovės išlaidų už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą dydis pripažintinas 2 470,39 Eur apimtyje.

68.       Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiai (1 887,60 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 1 297,73 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 786,50 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą) neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra proporcingi bylos sudėtingumui bei apimčiai, todėl pripažintini pagrįstais visa apimtimi.

69.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovės už apeliacinio skundo parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus 34 proc. apimtyje, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės bei atsakovės apeliacinių skundų daliai priteistinos 3 568,76 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Iš ieškovės atsakovei priteistinos 856,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės ieškovei priteistinos 2 703,26 Eur (3 568,76 Eur – 865,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

70.       Kadangi šalių kasacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui bei apimčiai, jos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi. 

71.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kasaciniu skundu iš esmės pasiekė siekto teisinio rezultato (t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, susijusią su procesinių palūkanų dydžio nustatymu ir priteisimu), iš atsakovės ieškovei priteistinos 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos kasacinės instancijos teisme, o atsakovės kasacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 113 763,73 Eur (vieną šimtą trylika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus, 73 ct) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 2 703,26 Eur (du tūkstančius septynis šimtus tris eurus, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 4 719 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                        Marius Bajoras

 

 

Rasa Gudžiūnienė

 

 

Danguolė Martinavičienė