Civilinė byla Nr. 2S-1405-513/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06662-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.24; 3.5.26; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys G. K., daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. prašė suinteresuotam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei G. K. už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200103-00001 nevykdymą skirti baudą vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00513.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškimas patenkintas. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei G. K. paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200103-00001 pašalinti savavališkos statybos padarinius reikalavimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai.
3. Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) 2020 m. sausio 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-200103-00001 nurodyta iki 2020 m. liepos 3 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę. Statybos inspekcija 2020 m. liepos 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1371, kuriame nurodė, jog patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – IS) „Infostatyba“ duomenis nustatyta, kad projektas savavališkos statybos padarinių šalinimui neparengtas ir statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Šio akto pagrindu 2020 m. liepos 20 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-200720-00071, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, savavališkos statybos, užfiksuotos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-191220-00053, padariniai yra nepašalinti. Antstolė A. R. Ž. privalomąjį nurodymą vykdo priverstinai vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00513 ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-20-75-925 įpareigojo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pirmininkę G. K. per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, išaiškino pasekmes už antstolio reikalavimų nevykdymą, taip pat surašė aktą apie sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą. Antstolei suinteresuoti asmenys DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pirmininkė jokių rašytinių įrodymų, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, nepateikė. Duomenų apie antstolės įpareigojimų įvykdymą byloje taip pat nėra.
4. Teismas konstatavo, kad privalomasis nurodymas yra asmeninio pobūdžio ir jį gali įvykdyti tik pati skolininkė, nes Statybos inspekcija turi teisę tik nugriauti, bet ne išardyti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Teismas nustatė, kad skolininkė įpareigojimo iki privalomajame nurodyme nustatyto termino neįvykdė, jokių aktyvių veiksmų siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius neatliko, į teismą su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė ir nors teigė, kad paskirtą administracinę baudą sumokėjo bei kad artimiausiu metu bus gautas leidimas atliktiems darbams, iki teismo posėdžio šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo nenurodė, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia paskirtos baudos administracinio nusižengimo byloje sumokėjimas, todėl pateiktų įrodymų apie baudos sumokėjimą nevertino.
5. Atsižvelgęs į tai, kad privalomasis nurodymas surašytas 2020 m. sausio 3 d., jo įvykdymo terminas nustatytas iki 2020 m. liepos 3 d., teismas vertino, kad skolininkė nepagrindė, kodėl per beveik 9 mėnesius negalėjo parengti ir gauti reikalingų dokumentų statybos darbų įteisinimui, taip pat nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi statybos padariniams šalinti ar statybos leidimui gauti. Teismas konstatavo, kad nustatytu terminu savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti.
6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo vertintinos tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos privalomojo nurodymo ir sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo metu, o tai, kad skolininkė po nustatyto termino galbūt atlieka veiksmus siekdama įteisinti savavališką statybą, gali turėti reikšmės tik sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio. Teismas nurodė, jog vykdydama statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento skolininkė turėjo suvokti, kad jai gali kilti neigiamos pasekmės ir turi jas prisiimti. Teismas pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalį privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas ir įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kuriam jis priimtas, teisės spręsti, ar jis vykdys nustatytus privalomus reikalavimus, ar jų nevykdys. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvių aplinkybių, galinčių pateisinti skolininkės elgesį nevykdant privalomojo nurodymo.
7. Teismas vertino, kad maksimalus, antstolės prašomas iki 300 Eur už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną baudos dydis nepagrįstai suvaržytų skolininkės teises, neatitiktų protingumo ir teisingumo reikalavimų, neproporcingai apsunkintų skolininkės turtinę padėtį, tačiau siekiant, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį bei būtų išlaikyta išieškotojo ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyra, paskyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo. Teismas pažymėjo, kad skolininkės neveikimas nevykdant privalomojo nurodymo pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, todėl baudą priteisė valstybės biudžetui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
8. Suinteresuotas asmuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė G. K. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymo skirti baudą netenkinti.
9. Teigia, jog paaiškinimus išdėstė ir teismui su atsiliepimu, ir antstolei, ir Statybų inspekcijai. Pažymi, jog Statybos inspekcija pranešimą apie jų reikalavimą išsiuntė ne tuo adresu, todėl ilgą laiką nieko apie priimtus aktus nežinojo, o nuo vasario 1 d. iki balandžio vidurio nevaikščiojo, buvo laikinai nedarbinga ir savo, kaip pirmininkės pareigų neatliko. Prasidėjus pasaulinei pandemijai visi darbai sustojo, nė viena įmonė nesutiko skubos tvarka parengti projekto. Pažymi, jog informavo Statybos inspekciją, kad yra rengiami dokumentai statybą leidžiančio dokumento gavimui, supranta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas dėl to nepasikeitė, tačiau mano, kad Inspekcija turėjo atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, nes bendrija aktyviai siekia statybų įteisinimo. Mano, kad reikalavimas išardyti daugiabučio namo galinių sienų apšiltinimo sluoksnį daugiau nei absurdiškas žinant Lietuvos daugiabučių namų būklę. Pažymi, kad paprastajam remontui nereikia projekto ir statybos darbų techninės priežiūros, užtenka paprastojo remonto darbų aprašo, tačiau Statybų inspekcija kelia kitokius reikalavimus. Teigia, jog bendrija nekalta dėl susiklosčiusių aplinkybių, kurios neleido laiku įteisinti atliktų darbų, ir niekam nepadarė jokių nuostolių, priešingai, sumokėjo nemažą baudą.
10. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti, ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie galėtų pateisinti skolininkės elgesį dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, taip pat pagrįstai nurodė, kad skolininkė jokių aktyvių veiksmų šalinant savavališkos statybos padarinius neatliko ir privalomojo nurodymo neįvykdė. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skolininkės veiksmus ir teisingai nustatė skirtinos baudos dydį, o skolininkė nepateikė duomenų, dėl ko beveik 9 mėnesius dokumentacija nebuvo sutvarkyta ir nenurodė priežasčių, kas sukliudė jai tai atlikti bei nepateikė jos argumentus patvirtinančių dokumentų.
11. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi 2019 m. gruodžio 20 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-191220-00053, nes skolininkė atliko ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo paprastąjį remontą neturėdama statybą leidžiančio dokumento. 2020 m. sausio 3 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-200103-00001, kuriuo skolininkė buvo įpareigota iki 2020 m. liepos 3 d. išardyti savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę. Argumentuoja, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo nuostatas gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams atlikti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o skolininkė paprastojo remonto darbus vykdė jo neturėdama. Dėl to jai buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomuoju nurodymu nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti.
12. Pažymi, kad skolininkė vengė atsiimti jai siunčiamus laiškus ir du kartus (2020 m. sausio 3 ir 20 d.) jai siųsti laiškai su savavališkos statybos aktu bei privalomuoju nurodymu grįžo neįteikti su Lietuvos pašto žyma: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą”, todėl vadovaujantis pirmiau Reglamento 134 punktu informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą bei kt. buvo paskelbta 2020 m. vasario 27 d. interneto tinklapyje www.planuojustatyti.lt bei 2020 m. vasario 29 d. dienraštyje „Vakaro žinios“. Mano, kad skolininkė elgėsi netinkamai ir nerūpestingai bei nepasinaudojo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe prašyti pratęsti privalomojo nurodymo terminą. Pažymi, kad 2020 m. gegužės 11 d. Inspekcijos raštu Nr. 2D-5767 skolininkei buvo pateikta visa informacija ir aiškiai išdėstytos visos teisės aktų nuostatos dėl savavališkai atliktų paprastojo remonto darbų ir padarinių šalinimo.
13. Nurodo, kad 2020 m. liepos 10 d. atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ir statybą leidžiantis dokumentas neišduotas, todėl Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 2D-10737 kreipėsi į antstolę prašydama pradėti priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 11 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmu, neįvykdymo aktą Nr. S-20-75-9356, kuriuo taip pat konstatavo, kad skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė, nes neišardė savavališkai perstatytų ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalių. Nurodo, kad atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje, pagal kurį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindą skirti skolininkui baudą.
14. Pažymi, kad 2020 m. sausio 29 d. skolininkė kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jos prašymą atmetė nurodydama pastabas. Taigi, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad dėl COVID-19 pandemijos nė viena įmonė nesutiko skubiai parengti projekto, nes skolininkė tuo metu jau turėjo parengtą projektą, reikėjo tik ištaisyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodytas pastabas ir pakartotinai pateikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-201109-36236, prašymo būsena yra vykdomas ir šiuo metu dar nėra galimybės spręsti, ar skolininkė ištaisė visas nurodytas pastabas.
15. Pažymi, kad savavališka statyba yra pažeidžiamas viešasis interesas, todėl savavališki statybos padariniai turi būti šalinami per kuo optimalesnį terminą. Skolininkės elgesys delsiant pašalinti savavališkos statybos padarinius kuo operatyviau negali būti laikomas teisėtu ir tinkamu. Taip pat nurodo, kad administracinė bauda, kuri skolininkei buvo paskirta už Statybos įstatyme įtvirtintų imperatyvų pažeidimą, t. y. už statybos darbų atlikimą neturint statybą leidžiančio dokumento ir bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, t. y. už savavališkos statybos padarinių nepašalinimą per nustatytus terminus, o bauda, skiriama pagal CPK 771 straipsnio nuostatas, nėra tapati administracinei baudai, nes jos skiriamos skirtingais pagrindais ir jomis siekiama skirtingų tikslų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pagal CPK 771 straipsnio nuostatas paskirta bauda už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą.
18. Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją byla Nr. 0075/20/00513 dėl Statybos inspekcijos 2020 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-200103-00001 pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką (kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku), ir sutvarkyti statybvietę priverstinio vykdymo.
19. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
20. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, byloje nėra. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog neįvykdytas privalomasis nurodymas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius ar atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau baudos skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tai viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.
22. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Statybos inspekcijos argumentais, kad skolininkės neveikimas nevykdant privalomojo nurodymo dėl statybos padarinių pašalinimo pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, neįvertino skolininkės argumentų, jog privalomojo nurodymo įvykdyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nepasiūlė skolininkei pateikti jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nevertino aplinkybės, kad šalyje 2020 m. kovo – birželio mėnesiais buvo paskelbtas karantinas, o ekstremali situacija neatšaukta iki šiol, taip pat vėl yra įvestas karantinas, nepatikrino teismui prieinamų Valstybinio socialinio draudimo duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti Bendrijos pirmininkės teiginius apie jos ilgalaikį nedarbingumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino privalomojo nurodymo įvykdymo realumo pasekmių požiūriu, t. y. nesiaiškino, kokie padariniai kils įvykdžius privalomąjį nurodymą tokiu būdu, kaip jame nurodyta – išardžius savavališkai perstatytas ypatingosios kategorijos statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalis: galinių (pietvakarinėje ir šiaurės rytų pusėse) sienų fasadų dangą – silikoninį dekoratyvinį tinką kartu su paprastojo remonto metu įrengtu 4 cm storio apšiltinimo sluoksniu termoizoliaciniu tinku, nesiaiškino, ar tokiu būdu įvykdžius privalomąjį nurodymą nebus pažeistas kitas valstybės ir visuomenės interesas atnaujinti ir modernizuoti kuo daugiau daugiabučių gyvenamųjų namų siekiant mažinti energijos suvartojimą, neatsižvelgė į tai, kad namas yra daugiabutis, nevertino skolininkės argumentų, jog galinės namo sienos avarinės arba labai blogos būklės ir jas būtina tvarkyti, nevertino aplinkybės, jog pati valstybė deklaruoja paramą ir finansinėmis priemonėmis skatina atlikti tokius statybos darbus, kokius atliko Bendrija. Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino, ko būtų pasiekta grąžinus daugiabučio gyvenamojo namo būklę į buvusią prieš atliktus statybos darbus, ar pasiektas rezultatas būtų adekvatus ir protingas. Teismas turėtų įvertinti, kad statybos darbai, kurios atliko Bendrija yra leidžiami ir skatinami pačios valstybės, ar pažeidimas gali būti pašalintas ir kaip. Skirdamas bauda teismas nevertino aplinkybės, kad Bendrija nuo 2020 m. sausio mėn. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, o 2020 m. lapkričio 9 d. vėl pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
23. Nagrinėjant prašymą skirti baudą teismas turėjo įvertinti faktą, kad Bendrijos pirmininkė 2020 m. vasario 9 d. kreipėsi į Inspekciją su skundu dėl atmesto projekto bei prašė išaiškinti, kaip toliau jai reikėtų elgtis, kokius reikalavimus projektui kelia Inspekcija. Inspekcija į šį kreipimąsi atsakė tik 2020 m. gegužės 11 d. raštu, jame buvo išdėstytos teisės aktų nuostatos ir nurodymas 2020 m. gegužės 15 d. atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas turėjo įvertinti ar Inspekcijos elgesys atitiko gero administravimo principus, kai reali pagalba Bendrijai nebuvo suteikta 3 mėnesius, šis laikas įskaičiuotas į privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir bendrijai buvo paskirta 450 Eur bauda už administracinį nusižengimą, kurią Bendrija sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d.
24. Nurodytų skolininkės argumentų, privalomojo nurodymo neįvykdymo priežasčių ir galimybės realiai jį įvykdyti bei kilsiančių pasekmių įvykdžius pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino. Šių klausimų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų ginčo nagrinėjimą iš esmės tais aspektais, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, o tai lemtų situaciją, jog apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese pakeistų pirmosios instancijos teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir baudos skyrimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir baudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.
Teisėja Irma Čuchraj