Civilinė byla Nr. e2-597-767/2024

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01234-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.;    2.6.10.5.2.; 3.2.3.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 1 d.

Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė,

sekretoriaujant Renatai Barzinskienei,

dalyvaujant ieškovės UAB Baltik Sport“ atstovui advokatui Justui Gedeikiui,

atsakovams A. S., P. P., K. N., D. R., A. P., atsakovų atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“ ieškinį atsakovams A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Baltik sport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. 5505,50 Eur turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas ir 2022 m. gegužės 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašytas faktines aplinkybes, A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. 2022 m. kovo 18 d. apie 21 val., eidami per (duomenys neskelbtini) stadiono teritoriją, aptvertą laikinomis tvoromis bei stop juosta, esančią (duomenys neskelbtini), sugadino rekonstrukcijų metu nutiestą stadiono sportinę dangą, kurią nutiesė ieškovė UAB „Baltik sport“. Sugadinta danga priklausė ieškovei, dėl kurios sugadinimo ji patyrė 5505,50 Eur turtinę žalą. Ieškovė buvo priversta (duomenys neskelbtini) stadione iš naujo įrengti sintetinę dangą, dangos įrengimo kaina yra 5505,50 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu visi atsakovai pripažino, kad dangą sugadino bei, kad padarytą žalą atlygins. Atsakovus sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu bei bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė.

3.       Atsakovų atstovas pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė, kad kaip konstatuota nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsakovai sugadino UAB „Baltik sport“ darbuotojų nutiestą guminę (elastinę) stadiono dangą netyčia, būdami neatsargūs ir įtakoti kitų asmenų neatsargių veiksmų – paliekant dalinai atvirą tvorą aplink teritoriją, nesant tinkamų Stop juostų ir kitų įspėjamų ženklų. Atsakovai į stadioną pateko laisvai, nežinodami apie naujai nutiestą dangą bei apie aplinkybę, kad stadionu eiti negalima dėl šio fakto. Kadangi vieta, per kurią jie ėjo, įvykio metu nebuvo aptverta ar aiškiai pažymėta, kad stadionu eiti negalima, todėl atsakovai turėjo pagrįstą ir pateisinamą įsitikinimą, kad eiti stadionu galima, ėjo įprasta atsakovų maršruto vieta ir trumpesne kryptimi namų link, be to, dangos požymių neliko net ant atsakovų avalynės. Ieškovė nepagrindžia ir neįrodo atsakovų tokio nerūpestingumo laipsnio, kad būtų galima vertinti, kad įvykio atveju, atsakovai privalėjo suvokti, kad ant stadiono dangos eiti negalima, todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovai veikė neteisėtai, be to, atsakovai buvo nepilnamečiai ar tik sulaukę pilnametystės, kas įrodo jų mažesnę gyvenimo patirtį ir atsakovai negali būti prilyginti suaugusiam asmeniui, turinčiam didesnę gyvenimo patirtį. Ieškovė patirtą žalą įrodinėja 2022 m. kovo 17 d. atliktu darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji nurodyta kaip rangovė, o užsakovas yra UAB „Rolana“. Aktu nurodyta medžiagų ir darbų pavadinimas – sintetinės dangos Conipur SC 13 mm įrengimas stadiono bėgimo takuose, kiekis 350 m2, suma 5505,50 Eur su PVM ir 4550 Eur be PVM, tačiau šis įrodymas negali būti laikomas įrodymu, nes žalos atsiradimas, kuris taikomas atsakovams, siejamas su įvykiu, kilusiu 2022 m. kovo 18 – 19 d. laikotarpiu, jau po akte nurodytų darbų atlikimo. Ieškovė nepateikia tikslios defektacijos – kiek realiai buvo sugadinta dangos, koks kiekis ir kiek reikėjo dangos keisti, kiek dėl to patirta papildomų išlaidų, todėl ieškovė tinkamai nedefektavusi, neatlikusi patikimos defektų ekspertizės ir vertinimo, pašalinus dangos galimus pažeidimus ir neužfiksavusi tiksliai, kurie sužalojimai padaryti atsakovų, o kurie kitų subjektų, nenustačiusi pažeidimo mąsto, nepagrindžia ir reiškiamos atlyginti žalos sumos. Aktu nurodytas dangos kiekis atitinka viso stadiono plotą, nors net pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, atsakovai iš nežinojimo ir netyčia ėjo tik dalimi stadiono, todėl negalėjo sugadinti 350 m2 dangos. Atsakovų kaltės dėl kilusis žalos nėra, kadangi pagal visas įvykio aplinkybes ir situaciją, bei nedidelę atsakovų gyvenimo patirtį, nėra nustatyta, kad einant stadionu, kuris nebuvo tinkamai paženklintas ir užtvertas bei tuo pačiu apsaugotas, kad jame nesilankytų svetimi žmonės, jie neturėjo ir negalėjo numatyti galimos žalos, nes net nebuvo jiems žinoma apie padengtą naują dangą, kuri turėjo džiūti. Dėl šio fakto kalta pati ieškovė, tinkamai nepažymėjusi, neaptvėrusi stadiono. Be to, stadionas įprastai yra viešo lankymo vieta ir laisvai prieinamas visiems asmenims, byloje nėra duomenų, kad tai būti privati valda ir joje gali būti tik šios zonos savininkas. O jei dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

4.       Ieškovė pateikė dubliką į atsakovų atstovo pareikštą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su atsakovų atsiliepime pateiktais argumentais nesutinka, palaiko ieškinio motyvus ir keliamus reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad atsižvelgiant į nutarime užfiksuotus pačių atsakovų parodymus, darytina išvada, kad bent dalis iš atsakovų buvo neblaivūs, kad prieš eidami į stadioną žinojo, kad ten buvo vykdomi remonto darbai ir neseniai yra išpilta stadiono danga, visi atsakovai patvirtino, kad aplink stadioną buvo pastatyta laikina tvora, dalis atsakovų patvirtino, kad anksčiau tokios tvoros nebuvo, vienas iš atsakovų patvirtino, kad tarpas tarp laikinos tvoros segmentų buvo toks nežymus, kad galėjo pralįsti tik vienas žmogus. Be to, atsakovų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nesutampa, atsakovas1 teigė, kad pats vartojo alkoholinius gėrimus ir kiti du taip pat buvo neblaivūs, kiti atsakovai tai neigia. Tas pats atsakovas1 teigia, kad tarpas tarp laikinos tvoros segmentų buvo siauras, kiti teigia, kad praėjimas buvo visiškai laisvas. Nuversta tvora, kurią taip pat mini visi atsakovai (ir kurią galimai patys nuvertė, bandydami išeiti iš stadiono), yra atsakovų išėjimas iš stadiono, o ne patekimas, todėl įrodinėjimui, kaip atsakovai pateko į stadioną didelės reikšmės neturi. Iš atsakovų parodymų galima daryti prielaidą, kad atsakovas duodamas parodymus buvo ganėtinai sąžiningas bei apklaustas jis buvo anksčiausiai visų, tuo tarpu kiti atsakovai buvo apklausi po dviejų savaičių ir jau galėjo suderinti savo parodymus, bei juos iškreipti sau naudinga linkme. Taip pat nutarime aprašytuose protokolų duomenyse nurodyta, kad mokyklos teritorija dalinai aptverta aukšta žalia metaline tvora, teritorijos kampai aptverti laikinąja metaline pilka tvora, bėgimo takai aptverti stop juostomis, taigi mokykla kartu su stadionu buvo aptverta nuolatine tvora tiek iki rekonstrukcijos, tiek jos metu, tuo tarpu tik prasidėjus/vykstant statybos darbams buvo įrengta laikina tvora iš segmentų. O tai, kad mokyklos stadione vyko statybos darbai atsakovai pripažino ir žinojo, bei matydami neišmontuotą tvorą suprato arba turėjo suprasti, kad darbai nėra baigti ir, kad statybvietėje pašaliniams asmenims vaikščioti draudžiama. Nesutinka su atsakovų atstovo pozicija, kad atsakovai tikslo gadinti dangos neturėjo, kadangi atsakovai danga ėjo pasišokinėdami, toks pasišokinėjimas paliko labai gilius įspaudus dangoje, tai patvirtina ir kartu su šiuo dubliku teikiamos fotonuotraukos, darytos po įvykio. Tai, kad atsakovų apklausos metu ant jų batų jau nebuvo likę dangos žymių nieko neįrodo, kadangi vienų atsakovų apklausos darytos praėjus dviem savaitėms po įvykio, kitų – praėjus beveik mėnesiui po įvykio. Atsakovai suprato (turėjo suprasti), kad patenka ir vaikšto statybvietėje (teritorija aptverta laikinąja tvora), suprato, turėjo suprasti, kad gadina dangą, tačiau nedelsiant nenutraukė savo veiksmų, o pasišokinėdami ėjo toliau. Atsakovai nepaisydami tvoros ir stop juostų, kaip pašaliniai asmenys pateko į statybvietę, vaikščiodami po ją, apgadino dangą, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl šios priežasties laikoma, kad žala ieškovei padaryta neteisėtu veikimu. Atsakovų atstovas teisingai nurodo, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktame Atliktų darbų akte atlikti dangos klojimo darbai yra atlikti dieną prieš įvykį ir būtent tas stadiono bėgimo takų segmentas, kurį ieškovė atliko dieną prieš įvykį ir kurio atlikimo kaina yra 5505,50 Eur, ir buvo sugadintas atsakovų. Atsakovams sugadinus dangą ieškovė privalėjo nedelsiant (tuo metu nebuvo aišku ar įtariamieji bus surasti) savo lėšomis ištaisyti dangos trūkumus, todėl ieškovė dangą nedelsiant perklojo bei naujas atliktų darbų aktas tiems patiems darbams išrašytas nebuvo ir negalėjo būti. Be to, danga privalo būti liejama per visą bėgimo takų plotą ir ilgį, lieti dangą lokaliai, tai yra apsiribojant tik atsakovų padarytų pėdų įspaudais, technologiškai nėra įmanoma, taip išlietą dangą nebus galima naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad atliktų darbų vertė ištaisant sugadintos dangos trūkumus yra 5505,50 Eur. Viso stadiono dangos plotas yra 1983 m2 ir šios dangos paklojimo kaina yra 25 779 Eur be PVM. Ieškovės patirta žala laikytina 5505,50 Eur suma, nes būtent tiek pinigų ieškovė neteko dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

5.       Atsakovų atstovas pateikė tripliką į ieškovės pareikštą dubliką, kuriame nurodė, kad su ieškovės dublike išdėstytais argumentais ir motyvais nesutinka, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Parodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius tyčios nei vieno iš atsakovų veiksmuose dėl padarytos žalos ieškovei. Ieškovė tinkamai išskiria nutarimo citatą, kurią pažymėjo atsakovai, jog žala padaryta neatsargumu ir įtakojus kitų asmenų neatsargiems veiksmams, nes atsakovai turėjo tikėjimą, kad stadiono danga eiti galima. Ieškovė siekia imant atsakovų paaiškinimus iš konteksto paneigti to paties nutarimo išvadas, siekiant suteikti didesnę įrodomąją reikšmę pavieniams atsakovų pareiškimams – alkoholio vartojimą, stadiono tvarkymo fakto žinojimą, tvoros tarpo plotis ir pan. Ieškovė neginčijo priimto nutarimo ir jo išvadų, nekėlė klausimo dėl nutarimu padarytos išvados, kad atsakovų veiksmuose nenustatyta tyčia, taigi su tokiu vertinimu sutiko, atsakovai teikiant paaiškinimus ikiteismine tvarka neprisiekė ir neatsako už parodymų teisingumą, bei jų nepatikrinus teisme neturi jokios prejudicinės galios, taip pat ieškovės vertinimas kaip ir kokiu būdu atsakovai ėjo stadionu, neatspindi nieko neįprasto ar išskirtinio, vertinant atsakovų amžių, buvimą kartu ir juo labiau nepatvirtina jų suvokimą dėl stadiono dangos gadinimo ar siekio ją gadinti. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad perliejo dangą ir kad ją perliejo visą, juo labiau, kad papildomai atliktų darbų nefiksavo – nei medžiagų išeigos, nei darbų eigos, nei papildomų sąnaudų. Ieškovės minima kaina sudaro komercinę pirkimo kainą su kitu juridiniu asmeniu, įvertinant pelną ir pan., ko visiškai neatspindi pareikštas ieškinys dėl tariamai kartotinai atlikto to paties darbo. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad laiku neatlikus darbų, būtų nutraukta sutartis, ji būtų įtraukta į juoduosius sąrašus, dėl ko nebegalėtų dalyvauti viešuose pirkimuose, tačiau objektyvių įrodymų šiam teiginiui nepateikė. Ieškovė neįrodo, kad tinkamai informavo atsakovus apie draudimą eiti stadiono danga, kad buvo aiškios žymos ir draudimai ja eiti, bei kad ji pati buvo maksimaliai apdairi ir rūpestinga bei užtikrino, jog pašaliniams asmenims nekiltų jokių abejonių apie esamą draudimą ar negalimumą eiti stadionu. Atsakovai ant stadiono dangos užlipo nežinodami apie tai, kad padengta nauja danga bei sąžiningai manydami, kad ja galima eiti. Ieškovė turi vertinti ne tik pasekmes, rezultatą dėl sugadintos dangos, tačiau ir įrodyti, kad atsakovai veikė neteisėtai, vien vadovaujantis nustatytos žalos faktu, kurios kilimo galimybės ir tikimybės, net protingas asmuo, nebūdamas tinkamai informuotu nebūtų galėjęs savalaikiai numatyti ir žinoti. Mano, kad ieškovė siekia tik formalaus žalos pripažinimo ir besąlyginio priteisimo, tačiau ieškovei tenka pareiga pagrįsti žalą, kad ją padarė atsakovai, o ne kiti pašaliniai asmenys, kad veikos metu nebuvo ieškovės deklaruojamų dangos pažeidimų ir kt.

6.       Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais grindžia žalos dydį ir nurodo, kad atsižvelgiant į atsakovų neteisėtų veiksmų / ieškovei padarytos žalos faktą, vertinant tai, kad atsakovų sugadintos dangos klojimo darbai viena diena prieš jos sugadinimą (2022 m. kovo 17 d.) buvo įkainoti 5505,50 Eur suma. Ieškovė vertina, kad jai atlikus sugadintos dangos išardymo bei perklojimo darbus, žalos paskaičiavimo supaprastinimui, kad tokiu būdu dėl atsakovų veiksmų ieškovei buvo padaryta analogiška – 5505,50 Eur dydžio turtinė žala.    

7.       Ieškovės atstovas Justas Gedeikis teismo posėdžio ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad žalą sudaro nuostoliai, atsiradę dėl naujos stadiono dangos pakeitimo. Taip pat paaiškino, kad teritorija buvo tinkamai apsaugota, aptverta, tačiau iš vakaro nežinomi tretieji asmenys pašalino užtvarų dalį. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad UAB „Baltik sport“ nesamdė savo apsaugos darbuotojų, į kaštus nebuvo įskaičiuota papildoma objekto apsauga. Ieškovės atstovas nurodė, kad sugadintą dangą buvo skubama perlieti, nes ieškovė turi sutartinius santykius su rangove, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti darbų.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas Dalius Vaičiulis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad pats ieškovas tinkamai neužfiksavo žalos padarymo fakto, neįvykdė pačių būtiniausių ir reikalingų priemonių, kad užtikrinti dangos neprieinamumą, teritorija nebuvo tinkamai paženklinta įvykio metu, dalis teritorijos nebuvo užtverta, nebuvo stop juostų, buvo laisvas patekimas iš dalies į stadiono teritoriją.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jis su kitais atsakovais – P. P., K. N., D. R., A. P. – eidami pamatė, kad yra praviras kelias per stadioną, t. y. pamatė pravirą tvorą. Atsakovas nurodė, kad žinojo, kad vykdomi stadiono tvarkymo darbai, tačiau nusprendė kirsti stadioną, nes visada eidavo šiuo keliu. Eidamas stadionu jis nejautė, kad batai smigtų į dangą ar kad danga liptų prie batų. Atsakovas nurodė, kad eidamas jis pametė telefoną. Taip pat pažymėjo, kad jis su atsakovais buvo atsisėdęs ant stadione esančių suoliukų, jiems besėdint buvo atėjęs mokyklos sargas, tik tuomet suprato, kad kažką negerai daro, nes sargas informavo, kad stadione negalima būti. Atsakovas nurodė, kad kitą dieną apie 11-12 val. atėjo į stadioną ieškoti telefono, tuomet darbininkai informavo, kad telefonas perduotas policijai.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovas P. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ėjo stadionu, nes buvo įpratęs trumpinti kelią, kirsdamas kampą stadionu. Eidamas pamatė pravirą praėjimą, manė, kad stadiono tvarkymo darbai yra baigti. Eidamas danga nepajuto, kad batai sminga į dangą.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovas K. N. nurodė, kad stadione buvo laisvas praėjimas. Pažymėjo, kad nors ėjo su šlepetėmis, tačiau nebuvo pojūčio, kad danga liptų prie jų. Patikslino, kad tvora buvo patraukta.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovas D. R. nurodė, kad jis vieną kartą praėjo per dangą ir išėjo namo, jis sargo nematė. Paaiškino, kad įspėjančių ženklų nebuvo.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, ėjo per stadioną, matė, kad nauja dangą, bet nepagalvojo, kad ji gali būti nesustingusi. Nurodė, kad stop juostų nebuvo, be to, neturėjo tyčios ką nors sugadinti. Perėjus stadioną, pajuto, kad padai limpa. Sutinka, kad padarė žalos, tačiau su žalos dydžiu nesutinka.

14.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K., kuris nurodė, jog yra darbų vadovas. Pažymėjo, kad atvykęs į darbą ryte pamatė išmindytą stadioną. Visų pirma apie įvykį informavo policiją. Nustatė, kad perklota 350 kv. m. dangos. Taip pat nurodė, kad danga yra liejama, be to, nusprendė perkloti visą plotą, nes technologiškai tik sugadintų vietų nėra galimybės pataisyti, tai būtų laikoma darbų broku. Liudytojas paaiškino, kad rangovę buvo aptvėrusi laikiną tvorą, dar ieškovės darbuotojai papildomai uždėjo segmentus. Po dienos darbų atlikimo užstatė tvoras, kad nepatektų pašaliniai asmenys. Liudytojas papildomai paaiškino, kad jis pats buvo iki darbo pabaigos ir pabaigęs darbus viską patikrino, jokių dangos išmynimų jo darbo metu nebuvo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

15.       Byloje nustatyta, jog dėl įvykio laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 18 d. 19.00 val. iki 2022 m. kovo 19 d. 9.00 val., kurio metu nenustatytas asmuo, adresu (duomenys neskelbtini), sugadino (duomenys neskelbtini) stadiono dangą, kurią dengė S. K. priklausančios įmonės UAB „Baltik sport“ darbuotojai, dėl ko padaryta 5505,50 Eur žala, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. 2022 m. gegužės 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, nutrauktas nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, konstatuojant, kad įtariamieji A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. sugadino UAB „Baltik sport“ darbuotojų nutiestą guminę (elastinę) stadiono dangą, tačiau neturėjo tyčios sugadinti svetimą turtą, o būdami neatsargūs ir iš dalies įtakoti kitų asmenų neatsargių veiksmų (paliekant dalinai atvirą tvorą aplink teritoriją, sugadinant stop juostas ir kitus įspėjamuosius ženklus). Minėtu nutarimu UAB „Baltik sport“ išaiškinta, kad dėl padarytos žalos atlyginimo ji turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus civilinio proceso tvarka. Ieškovė UAB „Baltik sport“ reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią ji patyrė dėl atsakovų A. S., P. P., K. N., D. R., A. P. atliktų neteisėtų veiksmų. Ieškovė byloje pateikė 2022 m. kovo 17 d. Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji nurodyta kaip rangovė, o UAB „Rolana“ – užsakovė, akte nurodytas medžiagų ir darbų pavadinimas – sintetinės dangos Conipur SC 13 mm įrengimas stadiono bėgimo takuose, kiekis 350 m2, suma 5505,50 Eur su PVM ir 4550 Eur be PVM, kuriuo ji grindžia žalos padarymo mąstą. Byloje taip pat pateiktas 2022 m. kovo 25 d. Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad užsakovė yra UAB „Rolana“, rangovė - UAB „Baltik sport“, medžiagų/darbų pavadinimas - sintetinės dangos Conipur SC 13 mm įrengimas stadiono bėgimo takuose, treniruoklių aikštelėje ir likusi vidinė stadiono dalis, kiekis 1983 m2, suma 25 779 Eur be PVM, bei sintetinės dangos Conipur SC 14 mm. Krepšinio ir tinklinio žaidimų aikštelėse, kiekis 426 m2 , suma 9372 Eur be PVM. Iš fotonuotraukų matyti, kad sugadinta dalis stadiono dangos. Iš 2021 m. kovo 8 d. Lokalinės sąmatos matyti planuojami atlikti (duomenys neskelbtini) sporto aikštyno rekonstravimo darbai ir jų kainos. Taigi, atsakovams žalos pagal 2022 m. kovo 17 d. Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

16.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė prašomą priteisti žalą kildina iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

17.       Pirmiausia būtina nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017 ).

18.       Iš byloje pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad A. S., D. R., K. N., A. P., P. P. 2022 m. kovo 18 d. vakare, apie 21 val., eidami pro (duomenys neskelbtini) stadiono teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), sugadino rekonstrukcijų metu nutiestą naują stadiono guminę (elastinę) dangą, kurią nutiesė UAB „Baltik sport" įmonės darbuotojai. UAB „Baltik sport" yra pasirašiusi sutartį ir su kita įmone UAB „Rolana" ir toje teritorijoje atliko stadiono renovacijos darbus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovų veikoje nebuvo tyčios – jie per stadioną ėjo neturėdami tikslo sugadinti naujai lietos dangos. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovai taip pat savo paaiškinimais nurodė, kad per stadioną ėjo nežinodami apie tai, kad yra išlieta danga ir ji yra nesustingusi, jie nenumanė, kad jų perėjimas per statybvietę gali turėti neigiamų padarinių, todėl darytina išvada, kad atsakovų veiksmai buvo neatsargūs. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė sugadinant ieškovės išlietą stadiono dangą per ją einant, t. y. ieškovei atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė atsakovų neteisėti veiksmai, dėl kurių atitinkamai ieškovė patyrė ir turtinę žalą, kuri atsirado taisant atsakovų sugadintą dangą.

19.       Vertinant priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pažymėtina, kad ji reglamentuojama CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 40 punktas).

20.       Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 41 punktas). Conditio sine qua non testas lemia būtinumą nustatyti, ar neteisėti veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo priežastis (būtina priežastis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2021, 33 punktas). Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad danga nebūtų buvusi sugadinta, jei atsakovai nebūtų ėję per išlietą ir nesustingusią stadiono dangą, ieškovei nebūtų atsiradusi žala dėl šių neteisėtų veiksmų, todėl darytina išvada, kad atsakovų neteisėti veiksmai su atsiradusia žala ieškovei susiję priežastiniu ryšiu.

21.       Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – eidami per stadiono dangą, ją sugadino, dėl ko ieškovė sugadintą dangą turėjo įrengti iš naujo – ieškovė patyrė žalą, ir, kaip minėta, neteisėti veiksmai su atsiradusia žala yra susiję priežastiniu ryšiu.

Dėl turtinės žalos dydžio ir jos mažinimo.

22.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė – ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį ir nukentėjusiojo asmens nurodomas pasekmes susieti priežastiniu ryšiu ir su nukentėjusiojo veiksmais.

23.       Iš UAB „Baltik Sport“ 2022 m. kovo 17 d. atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pirminiai stadiono angos tiesimo darbai – „sintetinės dangos Conipur SC 13mm. Įrengimas stadiono bėgimo takuose“, buvo atlikti ir įkainoti 5505,50 Eur sumai. Šia suma yra grindžiama ieškovės patirtos žalos suma. Ieškovė į bylą taip pat yra pateikusi 2022 m. kovo 17 d. Atliktų darbų aktą, Lokalinę sąmątą, sudarytą pagal 2020 metų kainas, 2021 m. gegužės 10 d. sutartį dėl sporto paskirties statinio, (duomenys neskelbtini) aikštyno, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodoma darbų skaičiavimo kainodara, be to, ieškovė pateikė bazinį UAB „Baltik sport“ kainoraštį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Ieškovė pateiktuose 2024 m. sausio 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose (dokumento Nr. DOK-6961) detalizuodama patirtos žalos dydį nurodė, kad žalos dydį sudaro: 1) 1161,52 Eur dydžio išlaidos, susijusios su iš anksto nenumatytais dangos šalinimo / ardymo darbais; 2) dangos perklojimo kaštai sudaro 76,92 proc. visos dangos klojimo kaštų, kas pagal 2022 m. kovo 17 d. atliktų darbų aktą sudaro 4234,83 Eur; 3) stadione perklodama dangą iš naujo, ieškovė papildomai patyrė 869,99 Eur dydžio išlaidas, susijusias su grunto paruošimu bei granulių kainos skirtumu; 4) bendra ieškovės patirtų nuostolių suma, vienu atveju pagal 2022 m. kovo 17 d. atliktų darbe nurodytą dangos klojimo įkainį yra 6266,34 Eur, tuo tarpu, kitu atveju, nuostolių sumą skaičiuojant pagal Lokalinėje sąmatoje nurodytus darbų įkainius (pagal 2020 metų kainas), nuostolių suma būtų 6069,81 Eur. Ieškovė įrodinėja, kad faktinė bendra ieškovės patirtų nuostolių suma visais atvejais yra didesnė nei ieškovės prašoma priteisti 5505,50 Eur suma pagal ieškinį, kurią ieškovė prašo priteisti sumažinusi savo reikalavimo teisę.

24.       Pažymėtina, kad atsakovų atstovas savo paaiškinimais ginčijo 2022 m. kovo 17 d. Atliktų darbų akto įrodomąją galią, nes atsakovų padaryta žala atsirado 2022 m. kovo 18 d. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad ieškovė stadiono dangos įrengimo darbus pradėjo vykdyti nuo 2022 m. kovo 15 d. Ieškovė paaiškino, kad Atliktų darbų akte atlikti dangos klojimo darbai yra atlikti dieną prieš atsakovams sugadinant dangą, t. y. tas stadiono bėgimo takų segmentas kurį ieškovė atliko dieną prieš įvykį ir kurio atlikimo kaina yra 5505,50 Eur buvo sugadintas atsakovų. Atliktų darbų aktą, datuotą diena prieš įvykį, atsakovė pateikė rangovei UAB „Rolana. Atsakovams sugadinus dangą, t. y. visos dienos darbą, ieškovė tokio paties masto darbą turėjo atlikti iš naujo – perlieti dangą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas atsakovų atsakovo argumentas, kad Atliktų darbų aktas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti žalos dydžiui. Be to, nurodytoje Lokalinėje darbų sąmatoje yra pateikti ir nurodyti pagal technologiją būtinų dangos įrengimo darbų įkainiai, kuriuos paaiškino ieškovė pateikdama savo rašytinius paaiškinimus, detalizuodama Atliktų darbų akte nurodyta žalos dydį. Tiek atliktų darbų akte, tiek Lokalinėje sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis (pobūdis) nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar pagrįstų kitokį žalos dydžio apskaičiavimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti tiek Atliktų darbų aktu, tiek Lokalinės sąmatos pagrįstumu, todėl sprendžia, kad pateikti dokumentai yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti (CPK 177, 185, 197 straipsniai).

25.       Svarbu pažymėti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai iš esmės įrodinėjo, kad ieškovė nepateikė tikslios defektacijos, nenurodė, kiek realiai buvo sugadinta dangos, koks kiekis ir kiek reikėjo dangos keisti, kodėl buvo keičiamas visas dangos sluoksnis, todėl atitinkamai nepagrindžia reiškiamos atlyginti žalos sumos. Su atsakovų argumentais nesutiktina dėl kelių aspektų: 1) ieškovė teikė į bylą fotonuotraukas, taip pat 2024 m. sausio 31d. rašytiniais paaiškinimai paaiškino susidariusių nuostolių sąmatą, tačiau, nors atsakovai ir nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, patį žalos atsiradimo faktą pripažino, tačiau patys nenurodė, kokia, jų nuomone, žala buvo padaryta, taip pat neteikė jokių įrodymų kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovės patirta žala yra mažesnė negu ją patvirtina į bylą teikiami įrodymai (CPK 12, 178 straipsniai); 2) bylos nagrinėjimo metu atsakovai ginčijo minėtos žalos dydį, nurodydami, kad stadiono danga buvo išklota tik „juodu sluoksniu“, t. y. kad danga nebuvo pilnai pabaigta, o ieškovė prie patirtų nuostolių priskaičiuoja ir viršutinį dangos sluoksnį. Visgi, ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose, kaip minėta, detaliai nurodoma, kas sudaro žalos dydį, kiek procentine išraiška sudaro atsakovų sugadintos dangos kiekis, be to, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės verslo šakos išmanymu, ieškovė būdama savo srities profesionalė paaiškinimais patvirtino, kad atsakovų dangos sugadinimai negali būti lokaliai sutvarkyti, sugadinta danga turi būti šalinama ir perliejama iš naujo. Atsakovai nors ir neigė šiuos ieškovės paaiškinimus, tačiau jokių pagrindžiančių įrodymų nepateikė, rėmėsi tik nuogąstavimais bei abejonėmis.

26.       Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė įrodė, kad jai buvo padaryta turtinė žala, ją įvertino pinigine išraiška, teikė rašytinius įrodymus, grindžiančius susidariusios žalos dydį, todėl atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė patyrė nurodytą 5505,50 Eur žalą.

27.       Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai yra tokie veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, nutarties 38 punktas); nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, nutarties 49 punktas). Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2017, nutarties 37 punktas).

28.       Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė savo statybvietę buvo aptvėrusi laikinais užtvarais, tačiau vaizdo kamerų užfiksuota, jog prieš atsakovams įeinant į stadioną, buvo nugriauta dalis laikino užtvaro. Praėjimas buvo laisvas, be to, byloje pati ieškovė patvirtino, kad dalis laikinos tvoros buvo nuversta ir „stop“ juosta nuplėšyta (dėl nenustatytų asmenų veiksmų).

29.       Pažymėtina, kad žalos padarymo metu galiojo 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo Nr. 346 (redakcija galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2023-04-30), kurio 20 punkte numatyta, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m. Teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovas, tiek liudytojas paaiškino, kad jie rūpinosi, kad stadionas būtų tinkamai apsaugotas, po dienos darbų palikdavo stadioną užtvertą, tvorų aukštis atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus. Visgi, atsakovai nurodė, kad patekti į stadioną jiems problemų nekilo, jie patys nelaužė laikinos tvoros.

30.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

31.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, galiojusį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ieškovei kaip įmonei keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, todėl ieškovė turėjo įvertinti galimus neigiamus padarinius išlietai dangai, užtikrinti tinkamesnį statybvietės aptvėrimą, įvertinus tai, kad keli užtvarai buvo išgriuvę praėjus pakankamai trumpam laikui po darbų pabaigos, be to, ieškovė nebuvo įrengusi jokio įspėjamojo ženklo, kad danga yra išlieta ir kad lipant ant jos gali būti sugadinta, taigi, nesiėmė pakankamų saugumo priemonių apriboti patekimą į stadioną, todėl vertintina, kad šie nepakankamai apdairūs ieškovės veiksmai turėjo reikšmės dėl atsiradusių nuostolių.

Dėl solidarios atsakovų atsakomybės.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010).

33.       Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti atsakovų parodymai dėl mokyklos stadiono dangos sugadinimo, tiek byloje surinkti įrodymai rodo, kad atsakovų veiksmai turi būti vertinami kaip peraugantys į bendrus veiksmus žalojant turtą, nes tai akivaizdžiai nukreipta į žalos vienam objektui padarymą, kas leidžia daryti išvadą, kad juos sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, todėl atsakovams už padarytą žalą taikytina solidarioji civilinė atsakomybė.

34.       Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visiškas prašomos priteisti žalos, atlyginimas iš žalą padariusių asmenų būtų nepagrįstas, neatitiktų žalos atlyginimo ir paskirstymo instituto paskirties, pažeistų bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti žalos dydis mažintinas iki 3000 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka šalių teises bei teisėtus interesus (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis). Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 3000 Eur žalos atlyginimas (CK 3.88, 6.6, 6.266 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36.       Šioje byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 124 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškovė už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 124 Eur žyminį mokestį, iš viso 248 Eur.

37.       Iš į bylą pateiktų duomenų matyti jog ieškovė patyrė 6171,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Iš viso ieškovė patyrė 6419 Eur (6171 Eur + 248 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

38.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Atsakovams byloje buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 591,67 Eur (391,67 Eur + 200 Eur).

39.       Ieškinys patenkintas iš dalies – 54,49 proc., atmesta reikalavimų dalis – 45,51 proc.

40.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimų yra patenkinta 54,49 proc. ieškovei atlygintinų išlaidų suma – 3497,71 Eur (6419 Eur x 54,49 proc.), atitinkamai po 699,54 Eur iš kiekvieno atsakovo. Iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 269,27 Eur (591,67 Eur x 45,51 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

41.       CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjamo metu nustatyta, kad atsakovai yra jauno amžiaus, besimokantys, neturi savo pajamų, be to, žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos sudaro didelę sumą, kurią iškart sumokėti atsakovams yra sudėtinga.

42.       Vadovaujantis CPK 284 straipsnio nuostatomis, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teismo sprendimo įvykdymas dėl 3000 Eur žalos atlyginimo, ir 3497,71 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimas (po 699,54 Eur iš kiekvieno atsakovo) išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui dalinėmis įmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. atsakovams kiekvieną mėnesį solidariai sumokant ieškovei po 500 Eur priteistą žalos atlyginimą, ir kiekvieną mėnesį kiekvienam atsakovui sumokant ieškovei po 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, paskutinį mėnesį sumokant 99,54 Eur. Toks priteistų sumų mokėjimo išdėstymas, teismo nuomone, atitinka tiek atsakovų, tiek ieškovės interesus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą bei šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

43.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 10,08 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, 54,49 proc. išlaidų dalis turėtų būti priteisiama valstybei iš ieškovės, tačiau atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,49 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Baltik Sport“, juridinio asmens kodas 300589893, solidariai iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) P. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 centų) žalos atlyginimą.

Priteisti ieškovei UAB „Baltik Sport“, juridinio asmens kodas 300589893, iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 699,54 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „Baltik Sport“, juridinio asmens kodas 300589893, iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 699,54 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „Baltik Sport“, juridinio asmens kodas 300589893, iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 699,54 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „Baltik Sport“, juridinio asmens kodas 300589893, iš atsakovo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 699,54 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB „Baltik Sport“, juridinio asmens kodas 300589893, iš atsakovo P. P.,  a. k. (duomenys neskelbtini) 699,54 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti atsakovams A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 centų) žalos atlyginimo, ir 3497,71 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 71 cento) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 699,54 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo, mokėjimą dalimis, nustatant, kad kiekvieną mėnesį atsakovai solidariai sumoka ieškovei po 500 Eur (penkis šimtus eurų) priteistą žalos atlyginimą, ir kiekvieną mėnesį kiekvienas atsakovas sumoka ieškovei po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, paskutinį mėnesį sumokant 99,54 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 54 centų) likusią bylinėjimosi išlaidų sumą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltik sport“, juridinio asmens kodas 300589893, 269,27 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 27 centų) išlaidas už atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybei, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja                                                                                        Vilma Šiukštienė