Civilinė byla Nr. eA2-1349-340/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01158-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1871-3/2021, pradėtoje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė banga“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų). Nurodė, kad apie procesą minėtoje byloje pareiškėjas ir D. U. nebuvo realiai informuoti, o civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 priimta 2021 m. balandžio 12 d. nutartis turi tiesioginės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, kas reiškia, jog yra pagrindas procesą šioje byloje atnaujinti.
2. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juridinė paslauga“ iškelta bankroto byla. Iš kitos bylos medžiagos pareiškėjas sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 pripažino bankrutuojančios UAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu bei sprendė, kad pareiškėjas ir D. U. laikus nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas konstatavo, kad bankrutuojanti UAB „Juridinė paslauga“ buvusio vadovo D. U. ir vienintelio akcininko bei taip pat buvusio vadovo M. S. veiksmai sudaro pagrindą bankrutuojančios UAB „Juridinė paslauga“ bankrotą pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi priėmė nemokumo administratoriaus ir kreditorių prašymus pripažinti UAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu bei nutarė šios nutarties kopiją kartu su pareiškimu išsiųsti suinteresuotiems asmenims – pareiškėjui ir D. U., nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pateikti atsiliepimą bei visą turimą informaciją, galinčią turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu. Pareiškėjas nurodė, kad duomenų, apie pranešimų įteikimą asmenims byloje nėra, kas reiškia, jog jis nebuvo informuotas apie bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, negavo teismo nutarties.
3. Pareiškėjas mano, kad išdėstytos aplinkybės yra procesinės teisės normų pažeidimas, nes teismas neinformuodamas pareiškėjo ir D. U. apie teismo procesą pažeidė vieną esminių principų – teisę būti išklausytam (audiatur et altera pars), byloje nėra nutarties dėl įteikimo viešo paskelbimo būdu, buvo pažeistas rungimosi principas, nes pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis.
4. Taip pat paaiškino, kad teismas klaidingai įvertino įmonės nemokumo momentą, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ (kurios reikalavimo teises vėliau perėmė UAB „Euromisa“) iš atsakovės UAB „Juridinė paslauga“ solidariai su M. S. priteista 27 456,95 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia priteista suma būtų buvusi sumokėta, todėl jau anksčiausiai nuo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo bendrovė atitiko ĮBĮ įtvirtintą nemokumo kriterijų (įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės). Pažymėjo, kad 2017 m. liepos 4 d. datai minimas sprendimas dar buvo neįsiteisėjęs, taip pat, nėra aišku kokiais duomenimis remiantis teismas padarė išvadą, kad tuo metu pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas reiškia, jog teismo argumentai dėl įmonės nemokumo momento yra grįsti prielaidomis. Nurodė, kad pareiškėjas niekada sąmoningai nesiekė sukelti UAB „Juridinė paslauga“ nemokumo ar užvilkinti bankroto bylos inicijavimo, jo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo apskritai negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu.
5. Trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė nuomonę į pareiškėjo prašymą, kuria prašė atsisakyti priimti suinteresuoto asmens M. S. prašymą atnaujinti teismo procesą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu. 2022 m. sausio 4 d. suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė suinteresuoto asmens M. S. prašymą atnaujinti teismo procesą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu palikti nenagrinėtą, o jei šis prašymas nebūtų tenkintas – atmesti kaip nepagrįstą. Tiek atsiliepimą, tiek nuomonę grindė tais pačiais argumentais. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo siekia, jog teismas iš naujo nustatinėtų tik vieną konkrečią šioje byloje nustatytą aplinkybę – bendrovės nemokumo momentą, jis nesiekia, kad būtų pakeistas teismo procesinis sprendimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir to neprašo.
6. Paaiškino, kad net jeigu teismas, atnaujinęs procesą, nustatytų, kad bendrovė nemokia tapo mėnesiu vėliau, tai neturėtų jokios įtakos suinteresuoto asmens M. S. neteisėtų veiksmų konstatavimui (ar tuo labiau teismo išvadai dėl bendrovės bankroto tyčinio pobūdžio). Pažymėjo, jog neteisėtais pripažinti M. S. priimti sprendimai dėl fiktyvaus dukterinės įmonės akcijų įsigijimo ir jos vadovo paskyrimo apskritai niekaip nėra susiję su bendrovės nemokumo momentu, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pavėluota net 3,5 metų. Atnaujinus procesą pagal suinteresuoto asmens pateiktą prašymą, negalės būti ir nebus priimtas iš esmės kitoks sprendimas – t. y. nebus atmestas nemokumo administratorės prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
7. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo M. S. klaidina teismą, teigdamas, kad jis nežinojo apie aptariamą teismo procesą. Paaiškino, kad bendrovės nemokumo administratorė pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė į bendrovės bankroto bylą, kurioje M. S. dalyvauja, kas reiškia, kad apie pateiktą prašymą suinteresuotas asmuo tikrai žinojo, procesiniai dokumentai M. S. buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, apie procesą taip pat buvo pranešta ir viešai.
8. Atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė M. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 netenkinti.
9. Nurodė, kad M. S. praleido 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, klaidina teismą, kad jam nebuvo žinoma apie nemokumo administratorės pateiktą prašymą pripažinti BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą tyčiniu (kuris buvo pateiktas tiesiogiai į bendrovės bankroto bylą) ir apie prašymo nagrinėjimą. Paaiškino, kad tame procese trečiojo asmens „Krynicki Recykling S. A.“ naudai iš M. S. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias antstolis faktiškai išieškojo, kas reiškia, jog vėliausiai 2021 m. rugpjūčio 13 d. M. S. jau žinojo apie teismo procesą dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir Vilniaus apygardos teismo balandžio 12 d. nutartį. Pažymėjo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo M. S. teismui pateikė 2021 m. gruodžio 3 d., kas rodo, jog jis praleido CPK nustatytą 3 mėnesių terminą nuo sužinojimo apie šį teismo procesą.
10. Pažymėjo, kad M. S. į civilinę bylą buvo įtrauktas (suinteresuotu asmeniu), jam buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai jo registruotos gyvenamosios vietos adresu, apie civilinę bylą buvo paskelbta ir viešai specialiame interneto tinklapyje.
11. Akcentavo, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartyje nebuvo pasisakyta dėl M. S. teisių ir/ar pareigų, t. y. iš šios teismo nutarties nekilo jokie M. S. privalomi teisiniai padariniai, nebuvo sprendžiami jokie su M. S., kaip atskiru subjektu, susiję klausimai, taigi ir priimtas teismo sprendimas jokios įtakos M. S. teisiniam statusui neturi. Taip pat negalėtų būti atmestas nemokumo administratoriaus prašymas dėl BUAB „Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes teismo proceso atnaujinimas vien dėl teismo procesinio sprendimo motyvų galimo pakeitimo, jeigu dėl to nepasikeistų bylos išnagrinėjimo rezultatas, yra negalimas.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
12. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
13. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
14. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje tiesiogiai nenumatyta galimybės atnaujinti procesą civilinėse bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau EŽTT) yra pateikiami skundai dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose. Jie grindžiami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas" pažeidimu. EŽTT tokio pobūdžio bylose pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama.
15. Pareiškėjas paaiškino, kad apie civilinę bylą Nr. eB2-1871-643/2021 sužinojo po to, kai prie civilinės bylos Nr. e2-2574-912/2021 prisijungė pareiškėjo atstovas, į kurį kreipėsi pareiškėjas, po to kai jam 2021 m. lapkričio mėnesio pradžioje D. U. pranešė, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2574-912/2021 grindžiamas 2021 m. balandžio 12 d. nutartini (civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021), kuria UAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
16. Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio galima spręsti, kad prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties motyvus, kuriais konstatuotas M. S. ir D. U. veikos neteisėtumas dėl M. S. ir D. U. atsakomybės dėl UAB „Juridinė paslauga“ laiku neinicijuoto bankroto ir su tuo susijusios žalos atsiradimu šiai įmonei ir/ar jos kreditoriams bei dėl bendrovės UAB „Juridinė paslauga“ pervestų 43 840 Eur bendrovei „Verenta“.
17. Išaiškintina, kad proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas pirmosios instancijos teismo motyvų patikrai, nes susidarytų situacija, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus peržiūrėtų tos pačios instancijos teismas. Proceso atnaujinimas tai civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas procesas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą. Tai reiškia, jog pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 306, 334, 338 straipsnių nuostatų.
18. Pagal CPK 371 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį).
19. Nurodytos įstatymo normos parodo, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo tikslas nėra nukreiptas į motyvų pakeitimą, bet į procesinio sprendimo rezultato pakeitimą.
20. Pažymėtina, kad vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – vertinimo atskiroje byloje negalimumas kasacinio teismo teisės aiškinimo praktikoje yra nuoseklus. Jis pažymėtas ir kitose bylose, tame tarpe nurodant, kad pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Nustačius, kad šalies prašymas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, byla turi būti nutraukiama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 ir kt.).
21. Inicijuotoje dėl proceso atnaujinimo byloje pareiškėjo reikalavimas įvertinti jo ir kito suinteresuoto asmens D. U. veikos teisėtumą tyčinio bankroto procese nesiskiria nuo situacijos, kai inicijuojama atskira byla dėl pažeistos teisės vertinimo ir dėl to padarytos veikos konstatavimo. Šios nutarties 20 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika yra aktuali ir tyčinio bankroto bylos procese dėl negalimumo ginčyti veikos (ne) teisėtumo, kaip atskiro teisės pažeidimo sudėties elemento.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 išaiškino, kad aiškinant ir taikant civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą, kai reikalaujama žalos iš juridinio asmens dalyvio arba vadovo, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, pareigą paneigti priežastinio ryšio prezumpciją turi šie asmenys (50 punktas).
23. Atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas pažymi, kad pareiškėjo veikos teisėtumo sąlygų vertinimas galėtų būti kitų civilinių bylų įrodinėjimu dalyku, bet tyčinio bankroto byloje jų veikos perkvalifikavimas taikant CPK 371 straipsnį, kai neprašoma pakeisti išnagrinėtos bylos rezultato, yra negalimas.
24. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-2574-912/2021, kuris grindžiamas 2021 m. balandžio 12 d. nutartini (civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021), kuria UAB „Juridinė paslauga“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas pakartoja, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atsakovo (pareiškėjo) teisinės atsakomybės sąlygos ir bus vertinamos civilinėje byloje Nr. e2-2574-912/2021.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
26. Atskirai paminėtina, kad procesas nurodytoje byloje negalėtų būti atnaujintas ir dėl to, kad, kaip minėta, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis buvo įtrauktas į civilinės bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, jam buvo įteikti (viešo paskelbimo būdu) procesiniai dokumentai, taigi, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo sukurtos atitinkamos teisinės pasekmės asmeniui, esančiam byloje dalyvaujančiu asmeniu – pareiškėju.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu nagrinėjamoje byloje nėra teisnių prielaidų, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 atmetamas (CPK 370 straipsnis).
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
29. BUAB „Juridinė paslauga“ pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo „Krynicki Recykling S. A.“ taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 1 479,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius. BUAB „Juridinė paslauga“ ir trečiojo asmens „Krynicki Recykling S. A.“ prašomos priteisti išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, iš pareiškėjo M. S. priteistina 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų BUAB „Juridinė banga“ naudai ir 1 479,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų „Krynicki Recykling S. A.“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 365 – 370 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjo M. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. eB2-1871-643/2021.
Priteisti iš pareiškėjo M. S. atsakovės BUAB „Juridinė paslauga“ naudai patirtas 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš pareiškėjo M. S. trečiojo asmens „Krynicki Recykling S. A.“ naudai patirtas 1 479,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė