Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-05-30][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-1059-644-2022].docx
Bylos nr.: eI3-1059-644/2022
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionų administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno rajono savivaldybės administracija 188756386 atsakovas
"Jaros transportas" 154285696 pareiškėjas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 291349070 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Kiti su vietos savivalda susiję klausimai
Triukšmas
Aplinkos apsauga
Vietos savivalda
Vietos savivalda
Teismo procesiniai dokumentai



Administracinė byla Nr. eI3-1059-644/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02958-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija: 14.12.; 24.7.; 55.1.1

 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 5 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaros transportas” atstovei V. K.,

atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui J. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Jaros transportas” skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. ĮS-3558 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo”.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) gavo 2021-05-06 raštą dėl UAB „Jaros transportas“ keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), vykdant veiklą (krovininių automobilių darbas laisvomis apsukomis, manevravimas ir kiti darbai), ir kad įmonės veiksmai, siekiant pašalinti pažeidimus, nebuvo veiksmingi. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigojo užtikrinti, kad UAB „Jaros transportas“ naudojamų įrenginių vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų nustatytų triukšmo ribinių dydžių bei nurodė, jog nepašalinus trūkumų, bus sprendžiamas klausimas dėl triukšmo šaltinio veiklos apribojimo.

Pareiškėja 2021-06-07 raštu informavo atsakovę, kad yra performuotas automobilių statymas maksimaliai atitraukiant automobilius nuo gyvenamojo namo, jog visi darbuotojai informuoti, kad būtų užtikrintas krovininių automobilių statymas laikantis maksimalaus atstumo nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei iki 07:00 val. ir nuo 19:00 val. nebūtų vykdomi jokie krovininių automobilių manevravimo ir kiti darbai aikštelėje prie šio namo. Taip pat pareiškėja 2021-09-24 el. laišku pateikė atsakovei vidaus dokumentus (2021-09-21 direktoriaus įsakymą Nr. T-09/21, Triukšmo mažinimo tvarkos išvykimų/atvykimų registracijos žurnalą), informuodama kokias dar papildomas priemones nusimatė dėl transporto priemonių skleidžiamo triukšmo mažinimo. Tačiau Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymą Nr. ĮS-3558 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo apribojo UAB „Jaros transportas“ stacionarių triukšmo šaltinių, esančių (duomenys neskelbtini), veiklą nuo 22.00 val. iki 7.00 val. iki 2022 m. kovo 31 d.

Pareiškėjos teigimu, Įsakymas yra neteisėtas, priimtas netinkamai taikant materialinės teisės normas. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, vadovaudamasi NVSC atliktais transporto priemonės triukšmo matavimais, neteisingai sprendė, jog transporto priemonė (vilkikas) yra stacionarus triukšmo šaltinis, todėl nepagrįstai laikinai apribojo pareiškėjos veiklą remdamasi Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Triukšmo prevencijos Kauno rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018-12-20 sprendimu Nr. TS-345 (toliau – Taisyklės) 13.1. papunkčiu ir stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimui taikytinas teisės normas pritaikė judriam triukšmo šaltiniui, dėl ko skundžiamu įsakymu neteisėtai apribojo ne stacionarių, o judrių/mobilių triukšmo šaltinių veiklą. Nors skundžiamame įsakyme ir nurodyta, jog laikinai apribojama stacionarių triukšmo šaltinių veikla, kas priskirtina atsakovės kompetencijai, tačiau šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl sunkiasvorio transporto (vilkikų) keliamo triukšmo. Todėl atsakovė, judrų triukšmo šaltinį neteisingai kvalifikavusi kaip stacionarų ir laikinai LR Triukšmo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pagrindu apribojusi judrių triukšmo šaltinių veiklą, skundžiamą įsakymą priėmė, viršydama jai suteiktus įgaliojimus.

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies teisės normos turinio, kurios pažeidimą konstatavo NVSC, atsakomybė triukšmo šaltinių valdytojams kyla tuo atveju, kai neužtikrinamas įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygio neviršijimas nustatytiems triukšmo ribinių dydžiams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos transporto priemonės, kurių keliamas triukšmas buvo matuojamas, nėra nei įrenginiai, nei inžineriniai statiniai. Pareiškėjos vilkikai yra motorinės transporto priemonės ir jos niekaip negali būti prilyginamos mechanizmams, įrenginiams, o juo labiau inžineriniams statiniams. Pareiškėja teikia transporto paslaugas, t. y. užsiima krovinių pervežimu, kas reiškia, kad jos veikla nesusijusi nei su prekių ar paslaugų gamyba, nei su jų realizacija, nei su prekių pirkimu ar prekių pardavimu. Juo labiau, kad šiuo atveju triukšmo lygis buvo matuojamas ne dėl pareiškėjos ūkinės veiklos, kaip triukšmo šaltinio, o transporto priemonių, kaip triukšmo šaltinio.

Pareiškėja nurodė, kad nors Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma) nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai (Higienos normos 1 punktas), tačiau iš šios normos 6.14 punkto, darytina išvada, kad ji taikoma ir transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamam triukšmui. Toks triukšmas turi būti nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas. Šiuo atveju ir Higienos normos 6.14 punkto kontekste pareiškėjos transporto priemonių keliamas triukšmas neatitinka nei nuolatinio, nei daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmo požymių, nes per savaitę transporto priemonių skleidžiamas triukšmas sudėjus visą laiką galėtų sudaryti nuo 30 min. iki 1 valandos, ir tai net ne kiekvieną savaitę. Todėl tokio transporto priemonių keliamo triukšmo niekaip negalima prilyginti nei nuolatiniam, nei daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmui.

Be to, atsakovė, apribodama „stacionarių triukšmo šaltinių veiklą“, vis dėlto apribojo pareiškėjos transporto priemonių, kurias laiko stacionariu triukšmo šaltiniu, veiklą. O tai reiškia, kad skundžiamu įsakymu atsakovė apribojo transporto priemonių eismą. Tačiau pagal Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą tokios priemonės taikymas galimas tik suderinus su Susisiekimo ministerija. Tuo tarpu atsakovė, nors ir tiesiogiai įsakyme neįvardijo, tačiau apribojo transporto priemonių eismą be Susisiekimo ministerijos suderinimo.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė, vertindama faktines aplinkybes, t. y. NVSC atliktus matavimus, juos neteisingai vertino pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 1 lentelėje
4 eilutėje nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius. Išmatuoti transporto priemonės triukšmo dydžiai turėjo būti vertinami pagal Higienos normos 1 lentelės 3 eilutėje nustatytus dydžius, pagal kuriuos pareiškėjos transporto sukeliamas triukšmas gyvenamojoje aplinkoje neviršijo didžiausių leistinų rodiklių.

Šiuo atveju būtent atsakovei, prieš priimant skundžiamą įsakymą, teko pareiga įvertinti NVSC patikrinimo aktuose užfiksuotus triukšmo rodiklius ir juos palyginti su Higienos normos nustatytais leistinais rodikliais, t. y. nustatyti, ar išmatuoti triukšmo rodikliai viršija ar ne didžiausius leistinus rodiklius, ar šiuo atveju buvo Higienos normos ir Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimai. Tačiau atsakovė tokio vertinimo apskritai neatliko ir tiesiog pasivadovavo NVSC patikrinimo aktuose padaryta klaida dėl neteisingai apskaičiuoto dBA viršijimo. Jei atsakovė būtų veikusi atsakingai ir tinkamai, ji būtų pastebėjusi NVSC patikrinimo aktuose esančius neatitikimus Higienos normai, ir tokiu atveju, nesant jokių Higienos normos pažeidimų, skundžiamo įsakymo net nebūtų priėmusi.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjos krovininės transporto priemonės triukšmą pažeidžiantį higienos normos HN 33:2021 ribinius dydžius kėlė tuo metu, kai buvo užkūrinėjamos bei užkurtos dirbo laisvomis apsukomis,
t. y. užvestais varikliais, tačiau nejudėdamos iš vietos. Tokiu būdu – užkuriant ir paliekant variklį dirbti laisvomis apsukomis, transporto priemonės buvo paruošiamos išvykimui. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2019-03-28 patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80) PA-1833, 2019-05-28 patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-3777, 2020-10-09 patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80) PA-3258, 2021-04-27 patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80) PA-2743 ir 2021-06-18 patikrinimo akte Nr. (2-12 8.80) PA-3970 (toliau – Patikrinimo aktai) taip pat nurodyta, jog krovininiai automobiliai triukšmą kelia dirbdami laisvomis apsukomis, t. y. užvestais varikliais, tačiau nejudėdami iš vietos. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad triukšmo šaltinis buvo užvestų, tačiau vietoje stovinčių, krovininių transporto priemonių variklių garsas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad stovinčios užvestos krovininės transporto priemonės yra stacionarus triukšmo šaltinis. Atitinkamai, pareiškėjos teiginiai dėl neteisingo triukšmo šaltinio kvalifikavimo yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos krovininių transporto priemonių, stovinčių ne kelio ribose, o privačiame sklype bei nedalyvaujančių eisme, keliamas triukšmas buvo matuojamas kaip stacionaraus triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas. Šiam triukšmui įvertinti gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje yra taikomi būtent Higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai.

Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėja, manydama, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos centras netinkamai traktavo triukšmo šaltinį ar padarė kokius nors kitus procedūrinius pažeidimus, Patikrinimo aktus ir NVSC veiksmus galėjo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjai, kaip triukšmo šaltinių valdytojai, buvo pateikti reikalavimai neviršyti triukšmo ribinių dydžių. Pareiškėjai neįvykdžius jai pateiktų reikalavimų neviršyti triukšmo ribinių dydžių, NVSC vykdė administracinio nusižengimo teiseną dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymo ir kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su prašymu taikyti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. 

Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad stacionarus triukšmo šaltinis yra triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Pažymėjo, kad NVSC atliktos valstybinės triukšmo kontrolės metu buvo vertinamas stacionarus triukšmo šaltinis - pareiškėjos vykdomos veiklos (krovininių automobilių darbas laisvomis apsukomis, manevravimas ir kiti darbai) triukšmas, sklindantis iš stacionarios stovėjimo aikštelės į gyvenamąją aplinką adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai priklausantys vilkikai, laikomi stacionarioje aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 5 d. 05:00 val. - 06:10 val., 2021 m. balandžio 12 d. 04:40 val. - 06:10 val., 2021 m. birželio 14 d. 5 val. 00 min. - 6 val. 30 min. skleidė triukšmą, kuris viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto 1 lentelės 4 eilutėje nustatytus ribinius dydžius.

Su pareiškėjos teiginiais, kad NVSC atlikti matavimai buvo neteisingai vertinami pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje 4 eilutėje nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius, nesutinka. Pažymi, kad NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2021 m. birželio 15 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-208/2021 užfiksuoti 2021 m. birželio 14 d. triukšmo matavimų rezultatai buvo įvertinti NVSC Kauno departamento 2021 m. birželio 18 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-3970 tinkamai, tai yra pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje 4 eilutėje nustatytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius. Lietuvos higienos normos HN 33:2011
6.14 papunktyje yra nurodoma, kas laikoma transporto sukeliamu triukšmu - transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas, o Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai yra taikytini viešojo naudojimo keliais važiuojančių transporto priemonių eismo keliamo triukšmo, kuris yra nuolatinis arba kurį sudaro daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas, atvejais. Tuo tarpu pareiškėjai priklausančių vilkikų keliamas triukšmas buvo matuojamas gyvenamojoje aplinkoje jiems stovint, nedalyvaujant eisme, tai yra kaip stacionaraus triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas, kuriam įvertinti gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje yra taikomi būtent Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje 4 eilutėje nurodyti nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai.

Akcentavo, kad esminis požymis triukšmo šaltinį priskirti vienam ar kitam tipui, yra jo judėjimas, tai yra vietos keitimas.

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis NVSC Kauno departamentas 2021-07-07 raštu Nr. (2-12 4.80 Mr)2-97058 „Dėl UAB „Jaros transportas“ keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje“ (toliau – ir 2021-07-07 raštas) kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas taikyti triukšmo šaltinio valdytojui Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Šiame rašte nurodyta, kad NVSC Kauno departamente 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas skundas dėl UAB „Jaros transportas“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Įmonė), vykdomos veiklos metu (krovininių automobilių darbo laisvomis apsukomis, manevravimo ir kitų darbų) keliamo triukšmo gyvenamojoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 2021 m. birželio 14 d. buvo atlikta antra valstybinė grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, siekiant įvertinti gautame skunde minimų faktų atitiktį Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau - Triukšmo valdymo įstatymas) ir Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau - Lietuvos higienos norma HN 33:2011), reikalavimams. Grįžtamoji kontrolė atlikta 2021 m. birželio 14 d. Remiantis 2021 m. birželio 15 d. NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio Aplinkos triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-AT-208/2021, nustatyta, kad gyvenamojo namo aplinkoje (kieme), adresu (duomenys neskelbtini), veikiant Įmonės triukšmo šaltiniams, pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 52,7+6,9 dBA (didžiausias leidžiamas triukšmo ribinis dydis (toliau - DLRD) - 45 dBA, viršija 0,8 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 64,3±10,3 dBA (DLRD - 50 dBA, viršija 4,0 dBA), o neveikiant Įmonės triukšmo šaltiniams, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis nustatytas 43,6 dBA (DLRD - 45 dBA), liekamasis maksimalus garso slėgio lygis siekė 48,6 dBA (DLRD - 50 dBA). Veikiant Įmonės triukšmo šaltiniams, gyvenamojoje aplinkoje ((duomenys neskelbtini)) nustatyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 p. (pataisytojo ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygių viršijimai) ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai, kurie yra priskiriami Įmonei. 2021-07-07 rašte pažymėta, kad Įmonės veiksmai, siekiant pašalinti nustatytus pažeidimus nebuvo veiksmingi ir antrosios Grįžtamosios kontrolės metu pakartotinai nustatyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 p. (pataisytojo ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygių viršijimai) ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

NVSC Kauno departamentas 2021-11-08 raštu Nr. (2-12 4.80 Mr)2-130970 “Dėl informacijos pateikimo” (toliau - 2021-11-08 raštas) informavo atsakovę apie tai, kad Įmonės vykdoma veikla (krovininių automobilių darbas laisvomis apsukomis, manevravimo ir kiti darbai) nuomojamame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamosios aplinkos (gyvenamojo namo kiemo), adresu (duomenys neskelbtini).

Administracija, gavusi minėtą informaciją, 2021-09-21 organizavo Kauno rajono savivaldybės nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Kauno rajone nagrinėti posėdį. 2021-09-21 Posėdžio protokolu Nr. 2 nutarta įpareigoti UAB „Jaros transportas“ vadovą pateikti įrodymus patvirtinančius, kad triukšmo šaltinis pašalintas bei susipažinus su gautais dokumentais, vertinti juos ir parengti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo būtų ribojama UAB „Jaros transportas“ veikla nuo 22.00 val. iki 7.00 val. iki 2022 m. kovo 31 d., projektą.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į NVSC Kauno departamento 2021-07-07 ir 2021-11-08 raštus bei Nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Kauno rajone nagrinėti 2021-09-21 siūlymą, įvertinęs, kad UAB “Jaros transportas” nustatytu terminu nepašalino nustatytų veiklos trūkumų, 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė įsakymą Nr. ĮS-3558 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“, kuriuo apribojo UAB „Jaros transportas“, juridinio asmens kodas 154285696, stacionarių triukšmo šaltinių, esančių (duomenys neskelbtini), veiklą nuo 22.00 val. iki 7.00 val. iki 2022 m. kovo 31 d. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Triukšmo prevencijos Kauno rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018-12-20 sprendimu Nr. TS-345 (toliau – Taisyklės), 13.1 papunkčiu.

Byloje ginčas kilęs dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. ĮS-2558 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja savo nesutikimą su Įsakymu iš esmės grindžia tuo, kad, jos nuomone, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai UAB „Jaros transportas“ priklausančių krovininių automobilių – vilkikų, skleidžiamą triukšmą pripažino stacionariu triukšmo šaltiniu, nors turėjo būti vertinamas judriu triukšmo šaltiniu.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus, kaip nepagrįstus.

Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikta stacionaraus triukšmo šaltinio sąvoka, pagal kurią, stacionarus triukšmo šaltinis - tai triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikta judraus triukšmo šaltinio sąvoka, pagal kurią, judrus triukšmo šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą. Palyginus triukšmo šaltinių sąvokas, matyti, kad esminis požymis, triukšmo šaltinį priskirti vienam ar kitam tipui, yra jų (ne)judėjimas - buvimo vietos (ne)kitimas. Pažymėtina, kad tas pats triukšmo šaltinis, priklausomai nuo jo (ne)judėjimo, konkrečiu atveju gali būti pripažintas judriu ar stacionariu.

Iš byloje esančių patikrinimo aktų matyti, kad NVSC atliktos valstybinės triukšmo kontrolės metu buvo vertinamas stacionarus triukšmo šaltinis - pareiškėjos vykdomos veiklos (krovininių automobilių darbas laisvomis apsukomis, manevravimas ir kiti darbai) triukšmas, sklindantis iš stacionarios stovėjimo aikštelės ((duomenys neskelbtini)) į gyvenamąją aplinką adresu (duomenys neskelbtini), tai yra triukšmingumas tikrinamas ne konkrečios (-ių) transporto priemonės (-ių), o nurodytos įmonės disponuojamo objekto teritorijoje kylantis triukšmas. Ginčo dėl to, kad pareiškėjai priklausantys vilkikai yra laikomi stacionarioje aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Bylos duomenimis šioje aikštelėje pareiškėjai priklausantys vilkikai 2020 m. spalio 5 d. 05:00 val. - 06:10 val., 2021 m. balandžio 12 d. 04:40 val. - 06:10 val., 2021 m. birželio 14 d. 5 val. 00 min. - 6 val. 30 min. skleidė triukšmą, kuris viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto 1 lentelės 4 eilutėje nustatytus ribinius dydžius.

Triukšmo valdymo įstatymo 2 dalies 26 punkte nurodoma, kad triukšmo šaltiniu gali būti įrenginys arba objektas. Nagrinėjamu atveju ir buvo tirtas objekto  pareiškėjo naudojamos aikštelės ((duomenys neskelbtini)), kurioje Įmonės krovininiai automobiliai dirbo laisvomis apsukomis, manevravo, atliko kitus darbus - skleidžiamas triukšmas. Taigi, nors pareiškėjos naudojamoje aikštelėje ir vyksta transporto priemonių važiavimas, manevravimas, saugojimas, šioms funkcijoms įgyvendinti yra skirta apibrėžta teritorija - aikštelė, kuri specialiai pritaikyta šiai paskirčiai. Aikštelėje stovinčiu, dirbančiu laisvomis apsukomis, manevruojančių transporto priemonių keliamas triukšmas kyla naudojantis UAB „Jaros transportas“ disponuojamu objektu. Nepriklausomai nuo to, kad vilkikai iš dalies ir judėjo po aikštelę, teismas vertina, kad vilkikų darbas, judant ir stovint įjungtais varikliais aikštelėje, pripažintinas kaip krovininių automobilių darbas fiksuotoje vietoje – aikštelėje, o ne judėjimas kelyje, t. y. triukšmo šaltinis, sklindantis iš konkrečios vietos (aikštelės), pripažintinas stacionariu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad UAB „Jaros transportas“ vykdoma ūkinė veikla yra nuolat susijusi su krovininių automobilių – vilkikų, variklių skleidžiamu triukšmu pastovioje vietoje - stovėjimo aikštelėje, kas pagal minėtas įstatymo nuostatas yra stacionarus triukšmo šaltinis, kurio savininkas (triukšmo šaltinio valdytojas) yra UAB „Jaros transportas“. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, pagrįstai pareiškėjos krovininių transporto priemonių, stovinčių ne kelio ribose, o privačiame sklype bei nedalyvaujančių eisme, keliamas triukšmas buvo matuojamas kaip stacionaraus triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas. Šiam triukšmui įvertinti gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje yra taikomi būtent Higienos normos HN 33:2011 1 lentelėje 4 eilutėje nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai. Pareiškėjos teiginiai, jog išmatuoti transporto priemonės triukšmo dydžiai turėjo būti vertinami pagal Higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 3 eilutėje nustatytus dydžius, atmestini kaip nepagrįsti, nes 1 lentelės 3 eilutėje nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai yra taikytini viešojo naudojimo keliais važiuojančių transporto priemonių eismo keliamo triukšmo, kuris yra nuolatinis arba kurį sudaro daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas, atvejais.

Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 13.1 papunktyje, pagal kurį Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, turi teisę laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad UAB „Jaros transportas“ priklausantys vilkikai stacionarioje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), skleidė triukšmą, kuris viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto 1 lentelės 4 eilutėje nustatytus ribinius dydžius (ginčo dėl NVSC atliktų matavimų ir nustatytų transporto priemonių keliamo triukšmo rodiklių byloje nėra), atsakovė pagrįstai ir teisėtai Įsakymu apribojo UAB „Jaros transportas“ stacionarių triukšmo šaltinių, esančių (duomenys neskelbtini), veiklą nuo 22.00 val. iki 7.00 val. iki 2022 m. kovo 31 d., (Triukšmo valdymo įstatymo 27 str. 2 d. 1 p., Taisyklių 13.1 p.), dėl ko tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą įsakymą, nėra jokio pagrindo.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu,
84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jaros transportas” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėjai                                        Audrius Grauželis

 

 

Daina Kukalienė

 

 

Natalja Zelionkienė