Civilinė byla Nr. e2-876-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00199-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1452-259/2020 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl dalies draudimo išmokos, palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ priteisti 128 463,01 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad ieškinio suma yra 128 463,01 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis 1 938 Eur. Ieškovas neturi jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuris netinkamas gyventi, nes sudegė, jo gaunamos pajamos nedidelės – per 2020 metų pirmąjį ketvirtį jam išmokėta 296,85 Eur darbo užmokesčio suma. Su prašymu pateikė pažymą iš darbovietės – UAB „Genida“ apie išmokėtą darbo užmokestį, VĮ „Registrų centras“ išrašą, liudijantį, kad nuosavybės teise ieškovas turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), išrašą iš VĮ Registrų centras, kad yra UAB „Genida“ savininkas ir vadovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo E. B. prašymą ir atidėjo 969 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo bei nustatė dešimties dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti likusią 969 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Teismas, įvertinęs ieškovo prašyme nurodytus argumentus bei jo priedus – pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį, VĮ „Registrų centras“ išrašus apie ieškovui nuosavybes teise priklausantį turtą ir tai, kad ieškovas yra UAB „Genida“ savininkas ir vadovas, pažymą, kad ieškovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių, sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tokią sunkią ieškovo turtinę būklę, dėl kurios būtų pagrindas atidėti viso nesumokėto žyminio mokesčio mokėjimą CPK 84 straipsnio pagrindu.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas naudojasi mokama advokato pagalba, yra darbingo amžiaus, nepateikė teismui duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei, taip pat nepateikė metinės turto ir pajamų deklaracijos, nepateikė duomenų apie bankuose ar kredito įstaigose turimas lėšas, kitų dokumentų, kurie parodytų tikrąją ieškovo turtinę padėtį. Be to, byloje egzistuoja duomenys, kad prieš pusę metų ieškovas pardavė vertingą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) už 135 000 Eur sumą.
6. Teismo vertinimu, atidėjus ieškovui viso žyminio mokesčio mokėjimą, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą asmeniui sumokėti žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį.
7. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas atidėti ieškovui 50 procentų dydžio žyminio mokesčio mokėjimą, t. y. 969 Eur sumą, bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigoti ieškovą per dešimties dienų terminą sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie likusią sumokėtą 969 Eur žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas E. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria jis įpareigotas sumokėti likusią 969 Eur žyminio mokesčio dalį už ieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus bei išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo sunkią turtinę padėtį, t. y. kad jis negali sumokėti 969 Eur žyminio mokesčio dalies. Ieškovas papildomai pateikė išrašus iš savo sąskaitų banke ir kredito unijoje, iš kurių matyti, kad jose nėra lėšų. Taip pat teikia pajamų deklaraciją už 2018 metus bei valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie pajamas.
8.2. Teismo nutartyje minimas ieškovo už 135 000 Eur parduotas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas kreditoriui, kuris finansavo statybas, todėl pagal sutarties 5.1.3 punktą net 87 089 Eur buvo pervesti tiesiogiai kreditoriui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo E. B. prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą ir kredito unijos bei AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašus. Šiais įrodymais apeliantas įrodinėja negalėjimą sumokėti atidėto žyminio mokesčio dalies. Kadangi pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl apelianto turtinės padėties nustatymo, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo esmės
14. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).
15. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83-84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., taip pat užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).
16. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi teismas atideda žyminio mokesčio mokėjimą tik tada, kai nustato, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Taikant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo (viso, dalies) atidėjimo institutus turi būti įvertintas sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti ar kurią prašomą atidėti, proporcingumas.
17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
18. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamą sumokėti sumą.
19. Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė atidėti viso 1 938 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atidėti viso žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, nes ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)), ieškovas yra UAB „Genida“ savininkas ir vadovas, gauna darbo užmokestį, yra darbingo amžiaus, naudojasi mokama advokato pagalba, nepriskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos aplinkybės sudaro pagrindą atidėti 50 procentų dydžio žyminio mokesčio mokėjimą (969 Eur).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus turi būti sumokėtas 1 938 Eur žyminis mokestis. Apeliantas nėra sumokėjęs net dalies žyminio mokesčio, o prašo visą žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nustatyti duomenys apie apelianto finansinę padėtį nesudaro pagrindo atidėti viso žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.
21. Apelianto pateikti įrodymai iš kredito unijos ir banko sąskaitų, taip pat pajamų deklaracija už 2018 metus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad apeliantas yra darbingas asmuo, gaunantis pajamas (nors ir nedideles). Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, kad apeliantas turi jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) bei yra juridinio asmens UAB „Genida“ savininkas ir vadovas. Šių aplinkybių apeliantas neneigia. Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybę, jog ieškovo turtinė padėtis nėra ypatingai bloga, patvirtina tai, kas jis neseniai yra pardavęs nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)), už kurį gavo 135 000 Eur sumą. Apelianto teigimu, parduotas turtas buvo įkeistas kreditoriui, finansavusiam statybas, todėl kreditoriui turėjo būti sumokėta 87 089 Eur suma. Kita vertus, apeliantas skunde nepaaiškino aplinkybių, kur buvo panaudota likusi, su nekilnojamojo turto pardavimu, susijusi pajamų dalis (135 000 Eur – 87 089 Eur = 47 911 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esantys duomenys neatspindi realios faktinės apelianto turtinės padėties. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad itin sudėtingos apelianto turtinės padėties faktą paneigia ir aplinkybė, kad jis byloje naudojasi mokamomis advokato teisinėmis paslaugomis, byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl galimybės gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti apelianto turtinę padėtį esant tokia sudėtinga, kad jis negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytos 969 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymą atidėti viso žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą tenkino iš dalies ir nustatė terminą ieškinio trūkumams (sumokėti 969 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą) pašalinti. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
23. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas 10 (dešimties) dienų terminas sumokėti 969 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui. Termino sumokėti žyminį mokestį pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui E. B. dešimties dienų terminą sumokėti 969 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui.
Termino sumokėti žyminį mokestį pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos.
Teisėja Vilija Mikuckienė