Administracinė byla Nr. eA-3347-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/6-2)21PR-3 „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo bylą iš naujo.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2014 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)21PR-3 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo (duomenys neskelbtini) pilietei (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) piliečiams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Šis sprendimas paremtas 2014 m. balandžio 10 d. išvada Nr. (15/6-12)13PR-49RN, kurioje konstatuota, kad prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini) grindė tuo, jog prieš 4 metus numirė jos vyras (pareiškėjo tėvas) ir ji buvo prievarta verčiama tekėti už vieno iš jos vyro brolių, pas kuriuos po vyro mirties gyveno su vaikais, prieš ją ir jos vaikus buvo smurtaujama. Taip pat nurodė, kad vyro broliai ketino ją išžaginti, kad neturėtų kitos išeities, t. y. tekėti už vieno iš jų. Grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jai grėstų mirtis.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad vertėjas (duomenys neskelbtini) atsakovui 2016  m. sausio 28  d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiams vaikams pabėgėlio statusas suteiktas nepagrįstai, kadangi jos vyras yra gyvas, gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestuose, siunčia pinigus iš (duomenys neskelbtini) per Western Union, taip pat, kad jos vaikai turi (duomenys neskelbtini) pasus (2014-11/12), išduotus (duomenys neskelbtini). Pasak vertėjo, (duomenys neskelbtini) su savo vaikais 2015 m. sausio 1 d. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), o 2015 m. sausio 13 d. – į Stambulą, tada – į Vilnių; be to, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra jam skolinga už vertimo paslaugas.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo parengtoje 2019 m. liepos 5 d. išvadoje Nr. (15/6-2)14PR-3RN (toliau – ir Išvada), kuria remtasi priimant Sprendimą, nurodyta, jog 2019 m. balandžio 16 d. atsakovas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštą Nr. 19-502S, kuriame pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo motiną) ir siūloma įvertinti jos atsakovui pateiktų duomenų tikroviškumą bei teisinio statuso Lietuvos Respublikoje teisėtumą. Rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri turėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jai ir jos vaikams pabėgėlio statusus. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašymo suteikti prieglobstį metu jis buvo nepilnametis, individualių aplinkybių nepateikė, todėl prašymas buvo nagrinėjamas kartu su jo motinos (duomenys neskelbtini) prašymu.

5.       Pareiškėjas vertino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neužtikrino visapusiško įrodymų ištyrimo reikalavimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) išvykęs nebuvo. Elektroniniai bilietai pagrindžia jų pirkimo/įsigijimo vietą – (duomenys neskelbtini). Bilietai buvo nupirkti jo motinos šeimos, kas patvirtina faktą, kad bilietai buvo nupirkti (duomenys neskelbtini). Pinigus pareiškėjui iš (duomenys neskelbtini) siuntė motinos šeima. Pareiškėjui žinomomis aplinkybėmis, jo tėvas yra miręs, dėl ko jis ir jo motina, reziduodami (duomenys neskelbtini), patyrė fizinį ir psichologinį smurtą iš mirusio tėvo brolių. Apie savo jauniausios sesers tėvą nieko negali pasakyti, kadangi motina jam apie tai nepasakojo. Pareiškėjas manė, kad vertėjas dėl asmeninio konflikto su jo motina, turėjo interesą atkeršyti ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas neatliko pareigos įvertinti, ar pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, musulmonas-sunitas, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) provincija, (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas. Visuotinai prieinama informacija, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas. Atsakovas neįvertino ir pareiškėjo galimybės persikelti šalies viduje. Be to, Sprendimas grindžiamas VSD 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 19-502S bei 2019 m. birželio 20 d. raštu Nr. 19-793S, su kuriais nei pareiškėjas, nei jo atstovas nebuvo supažindinti, dėl ko neužtikrinamos pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei gynybą.

6.       Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

7.       Atsakovas nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. išnagrinėjęs su pareiškėju susijusią medžiagą, jis priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą ir išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, kadangi pareiškėjui pabėgėlio statusas buvo suteiktas remiantis duomenimis, kurie nebelaikomi atitinkančiais tikrovę, o prašymas suteikti prieglobstį nebuvo tinkamai pagrįstas ir prieglobstis neturėjo būti suteiktas.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad Departamente 2019 m. balandžio 16 d. gautas VSD raštas Nr. 19-502S žymimas slaptumo žyma „Slaptai“, kuriame pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) ir siūloma įvertinti jos atsakovui pateiktų duomenų tikroviškumą bei teisinio statuso Lietuvos Respublikoje teisėtumą. Šiame rašte buvo pateikta informacija ir apie pareiškėją. Atsižvelgiant į gautą informaciją ir siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjas buvo pakviestas atvykti į apklausą. 2019 m. gegužės 21 d. įvyko (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo apklausos. Įvykusių apklausų metu buvo nustatyti esminiai faktiniai nesutapimai tarp (duomenys neskelbtini) prašymo suteikti prieglobstį ir 2019 m. gegužės 21 d. jos pateiktos informacijos.

9.       Atsakovas pažymėjo, kad nustačius esminius faktinius nesutapimus tarp (duomenys neskelbtini) prašymo suteikti prieglobstį ir 2019 m. gegužės 21 d. jos pateiktos informacijos bei paprašius juos paaiškinti, (duomenys neskelbtini) nesugebėjo pateikti įtikinamų paaiškinimų, vietoj to teigė, kad informacija yra neteisingai užrašyta, išversta. Departamente 2019 m. birželio 25 d. buvo gautas VSD raštas Nr. 19-793S žymimas slaptumo žyma „Slaptai“, kuriuo remiantis tikėtina, kad pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini), nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Įvertinęs surinktą informacija, Departamentas 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą panaikinti (duomenys neskelbtini) suteiktą pabėgėlio statusą. Kadangi nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas savo individualių priežasčių nepateikė, jis rėmėsi motinos pateikta istorija, kuri, kaip buvo nustatyta, neatitiko tikrovės, pareiškėjui taip pat buvo panaikintas pabėgėlio statusas.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VSD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas)  4 straipsnio 7 dalimi, 2019 m. balandžio 15  d. raštu Nr. 19-502S ir 2019 m. birželio 20 d. raštu Nr. 19-793S Departamentui pateikė turimą žvalgybinio pobūdžio informaciją apie pareiškėją. Pažymėjo, kad įslaptintos informacijos tikslingumas nėra išnykęs, VSD neturi pagrindo išslaptinti įslaptintos informacijos.

 

II.

 

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad Departamentas 2014 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-49, kuriuo (duomenys neskelbtini) bei jos nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suteikė prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje bei išdavė Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamente 2016 m. sausio 29 d. gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nors apklausos metu (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad jos vyras mirė ir vyro brolis nori vesti ją per jėgą, tačiau, vertėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) melavo ir jos vyras yra gyvas, gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mietuose, ir dažnai siunčia pinigus iš (duomenys neskelbtini) savo sūnui (duomenys neskelbtini) per Western Union. 2015 m. sausio 1  d. (duomenys neskelbtini) su savo vaikais išvyko iš (duomenys neskelbtini) oro uosto į (duomenys neskelbtini), o 2015  m. sausio 13 d. – į Stambulą, o tada – į Vilnių. Prie šio pranešimo (duomenys neskelbtini) pridėjo elektroninių bilietų kopijas. Departamentas 2016 m. vasario 4 d. raštu kreipėsi į VSD, kuriam išsiuntė (duomenys neskelbtini) pranešimą ir paprašė pagal VSD kompetenciją patikrinti pranešime pateiktą informaciją ir apie rezultatus informuoti Departamentą. Departamente 2019 m. balandžio 16 d. gautas VSD raštas Nr. 19-502S žymimas slaptumo žyma „Slaptai“, kuriame pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) ir siūloma įvertinti jos Departamentui pateiktų duomenų tikroviškumą bei teisinio statuso Lietuvos Respublikoje teisėtumą, šiame rašte buvo pateikta informacija ir apie (duomenys neskelbtini). Departamentas pareiškėjui išsiuntė 2019 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (15/6-5)10K-20094 „Dėl pabėgėlio statuso panaikinimo“, kuriuo pareiškėjas informuotas apie pradėtą pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą bei jis pakviestas 2019 m. gegužės 21 d. atvykti į apklausą Departamente. 2019 m. gegužės 21 d. Departamente įvyko pareiškėjo apklausa. Departamentui bandant išsiaiškinti, kodėl tarp jo mamos ir pareiškėjo pasakojimų yra nesutapimų, jis teigė, kad sako tai, ką žino ir pamena. Pareiškėjas 2019  m. gegužės 22 d. paskambino Departamentui ir informavo, kad jis ir jo motina 2019 m. gegužės 28  d. 10 val. atvyks į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją atlikti DNR tyrimo tėvystei nustatyti, tačiau nei pareiškėjas, nei jo motina neatvyko atlikti DNR tyrimo. Pareiškėjas teigė, ji išvyko į užsienį ir susisiekti su ja galimybės nėra, o jis nežinojo, ar reikia atvažiuoti vienam. 

13.       Teismas taip pat nustatė, kad Departamente 2019 m. birželio 25 d. gautas VSD raštas Nr. 19-793S žymimas slaptumo žyma „Slaptai“, kuriuo remiantis manytina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, Departamentui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Departamento Prieglobsčio skyrius parengė 2019 m. liepos 5 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad Departamentas 2019  m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-2)-21PR-2 panaikinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statusą ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimus gyventi Europos Sąjungoje. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad Departamento turimais duomenimis, visų jos vaikų tėvas yra tas pats asmuo ir siekiant išsklaidyti abejones ir nustatyti tėvystę, jai pasiūlyta atlikti vaikų DNR testus. Departamentas, įvertinęs VSD 2019 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 19-502S pateiktą informaciją bei nustatytus esminius nesutapimus tiek tarp (duomenys neskelbtini) prašymo suteikti prieglobstį ir 2019 m. gegužės 21 d. pateiktos informacijos, tiek tarp jos ir pareiškėjo pasakojimų, į tai, kad (duomenys neskelbtini) neatvyko atlikti DNR tyrimo tėvystei nustatyti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė patikimų duomenų, pagrindžiančių tikimybę, kad jam šiuo metu kyla grėsmė, lemianti prieglobsčio suteikimo būtinumą, pasiūlė pareiškėjui panaikinti suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

14.       Teismas nurodė, kad pripažįsta VSD teismui pateiktą įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje ir ją vertina kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais.

15.       Teismas atsižvelgė, kad atsakovas nustatė, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjo motina Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, lėmusią (duomenys neskelbtini) bei jos nepilnamečiams vaikams (tame tarpe ir pareiškėjui) pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje suteikimą. Pareiškėjo motinos ir jos vaikų, kurie buvo nepilnamečiai, prieglobsčio prašymai buvo grindžiami remiantis jų motinos pateiktomis aplinkybėmis, todėl vadovaujantis šeimos vienybės principu pareiškėjo motinai ir jos nepilnamečiams vaikams buvo suteiktas prieglobsčio statusas. Pareiškėjo motinai (taip pat ir pareiškėjui) pabėgėlio statusas suteiktas remiantis duomenimis, kurie, atsižvelgus į nustatytus esminius faktinius nesutapimus tarp pareiškėjo motinos prašymo suteikti prieglobstį ir 2019 m. gegužės 21 d. apklausos metu jos pateiktos informacijos, taip pat nesutapimus tarp pareiškėjo motinos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų bei į VSD pateiktą informaciją, nebelaikomi atitinkančiais tikrovę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jog prašymas suteikti prieglobstį nebuvo tinkamai pagrįstas ir prieglobstis neturėjo būti suteiktas, sprendė, kad Departamentas pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo 138 punkto nuostatomis, pradėjo prieglobsčio panaikinimo procedūrą.

16.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas nei atsakovui vykusios apklausos metu, nei skunde teismui, nei teismo posėdyje patikimų duomenų, pagrindžiančių tikimybę, jog jam šiuo metu kyla grėsmė, lemianti papildomos apsaugos suteikimo būtinumą, nepateikė. Taigi tiek prieglobsčio suteikimo metu, tiek šiuo metu pareiškėjas neatitinka nustatytų prieglobsčio (pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos) suteikimo kriterijų, kaip tai nustatyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatose. Byloje nėra įrodymų ir pareiškėjas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo individualaus persekiojimo ar smurto buvimo šiuo metu visoje kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pareiškėjas skundo argumentus dėl papildomos apsaugos motyvuoja visuotinai prieinama informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), bet ne individualia grėsme ir pavojais.

17.       Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad: pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje pareiškėjo motinai ir jos nepilnamečiams vaikams (tarp jų ir pareiškėjui) buvo suteiktas remiantis duomenimis, kurie nebelaikomi atitinkančiais tikrovę; prieglobsčio suteikimo metu pareiškėjo motina ir jos nepilnamečiai vaikai neatitiko prieglobsčio suteikimo kriterijų, dėl ko Departamentas 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-2)-21PR-2 panaikinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimus gyventi Europos Sąjungoje; šis Departamento sprendimas įsiteisėjęs; pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė patikimų duomenų, kurie pagrįstų tikimybę, kad jam šiuo metu kyla grėsmė, sąlygojanti papildomos apsaugos suteikimo būtinumą, konstatavo, kad atsakovas Išvadoje tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, dėl ko pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą. Teismas nurodė, kad atsakovo Sprendimas neprieštarauja 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) 14 straipsnio 3 dalies ir Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui panaikintas pabėgėlio statusas, pareiškėjui ginčijamu sprendimu pagrįstai panaikintas išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nurodė, kad netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

III.

 

18.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą pareiškėjo bylą išnagrinėti iš naujo.

19.       Pareiškėjas nurodo, kad kaip jis ir nurodė apklausos metu, į (duomenys neskelbtini) išvykęs nebuvo, pateikti byloje elektroniniai bilietai pagrindžia jų pirkimo/įsigijimo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), bilietai buvo nupirkti jo motinos šeimos, taigi aplinkybė, jog bilietai buvo nupirkti (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad pareiškėjas buvo į jį nuvykęs. Pareiškėjas paaiškino atsakovui, kad jam žinomomis aplinkybėmis, jo tėvas yra miręs, dėl ko jis ir jo motina, reziduodami (duomenys neskelbtini), patyrė fizinį ir psichologinį smurtą iš mirusio tėvo brolių. Dėl jauniausios sesers tėvo nieko negalėjo pasakyti, kadangi jo motina jam apie tai nepasakojo, o (duomenys neskelbtini) apklausos metu paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) dukros tėvu susipažino viešint (duomenys neskelbtini). Pinigus, priešingai nei nurodo savo pareiškime vertėjas (duomenys neskelbtini), pareiškėjui iš (duomenys neskelbtini) siuntė motinos šeima, o (duomenys neskelbtini) dėl asmeninio konflikto su jo motina turėjo interesą atkeršyti ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovui. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, panaikindamas jam suteiktą pabėgėlio statusą, turėjo įvertinti vertėjo (duomenys neskelbtini) pateiktų paaiškinimų patikimumą, nesuteikdamas jiems prioriteto pareiškėjo apklausos metu duotų paaiškinimų atžvilgiu (dėl lankymosi (duomenys neskelbtini), ant skrydžio bilietų nurodytos informacijos, pinigų perlaidų), t. y. vertinti (duomenys neskelbtini) suinteresuotumą pakenkti pareiškėjui ir jo šeimai. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neužtikrino objektyvaus įrodymų vertinimo.

20.       Pareiškėjas teigia, kad Aprašo 139 punktas numato, kad atliekant Aprašo 138 punkte nurodytą vertinimą yra vertinamos ne tik tos aplinkybės, dėl kurių užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, bet taip pat aplinkybės, kurios atsirado arba paaiškėjo po to, kai užsieniečiui buvo suteiktas prieglobstis, jeigu jos susijusios su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjui nepateikus patikimų duomenų, kurie pagrįstų tikimybę, kad jam šiuo metu kyla grėsmė, lemianti papildomos apsaugos suteikimo būtinumą, Departamentas neturėjo pareigos įvertinti, ar pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų ir pareiškėjo galimybės persikelti šalies viduje. Pažymi, kad apsauga pagal Konvencijos 2 ir 3 straipsnius yra absoliuti ir prieglobsčio prašytojai yra pažeidžiami, valstybė privalo įvertinti grėsmę ex officio ir ex proprio motu, net jeigu asmuo nesiremia atitinkamu pagrindu; valstybės narės užtikrina, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.

21.       Pareiškėjas nurodo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, musulmonas–sunitas, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) kaimas. Visuotinai prieinama informacija, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas. Šiuo atveju atsakovas neatliko pareigos įvertinti, ar pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karinio konflikto (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.), kartu neįvertinta ir pareiškėjo galimybė persikelti šalies viduje, t. y. Departamentas neįvykdė pareigos surinkti visą prieinamą papildomą informaciją siekiant nustatyti, ar asmeniui nėra reikalinga papildoma apsauga. Pareiškėjo vertinimu, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti.

22.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23.       Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepaaiškina, kodėl jis ir jo mama pasakojo skirtingas aplinkybes, susijusias su jo tėvu bei kelionės į (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietais, todėl tai patvirtina, kad buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, o skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs. Pažymi, kad skirtingai nei nurodo pareiškėjas, Departamentas nesuteikė prioriteto vertėjo (duomenys neskelbtini) duotiems paaiškinimams, o vertino visą duomenų visumą. Įvertinus nustatytus esminius nesutapimus tiek tarp (duomenys neskelbtini) prašymo suteikti prieglobstį pateikimo metu ir 2019 m. gegužės 21 d. pateiktos informacijos, tiek tarp jos ir pareiškėjo pasakojimų, atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) neatvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją atlikti dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) testo tėvystei nustatyti, nors buvo davusi sutikimą, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pateikė Departamentui tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri lėmė, kad (duomenys neskelbtini) bei jos vaikams (tarp kurių yra ir pareiškėjas) buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

24.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo žinoma apie bendradarbiavimo pareigą, taip pat jam buvo žinomos galimybės, kuriomis jis pasinaudojęs, galėjo pateikti papildomus dokumentus žinant, kad jo atžvilgiu yra pradėta pabėgėlio statuso panaikinimo procedūra. Nurodo, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Vertina, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas bylos aplinkybes ir teisės aktų normas, be to, Sprendimo pagrįstumą patvirtina ir VSD teikta įslaptinta informacija. Pažymi, kad pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog, jo manymu, nebuvo užtikrintas objektyvus įrodymų (jo nurodytų aplinkybių) vertinimas. Tačiau Įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiga pateikti visus turimus dokumentus, paaiškinimus yra numatyta pareiškėjui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tokią galimybę pareiškėjas turėjo, tačiau ja nepasinaudojo.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas taip ir nepaneigė lankymosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) aplinkybių, taip pat neįrodė, jog jo kilmės valstybėje dėl vykstančio karinio konflikto galėtų egzistuoti reali ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, laisvei.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

28.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (15/6-2)21PR-3, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentui išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

29.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad tiek prieglobsčio suteikimo metu, tiek šiuo metu pareiškėjas neatitinka nustatytų prieglobsčio (pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos) suteikimo kriterijų, kaip tai nustatyta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatose, taip pat sprendė, jog pareiškėjui ginčijamu Sprendimu pagrįstai panaikintas išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

30.       Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, jog iš esmės jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje, paaiškindamas faktines aplinkybes dėl lankymosi (duomenys neskelbtini), ant skrydžio bilietų nurodytos informacijos, pinigų perlaidų, kt. Mano, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjui nepateikus patikimų duomenų, kurie pagrįstų tikimybę, kad jam šiuo metu kyla grėsmė, lemianti papildomos apsaugos suteikimo būtinumą, Departamentas neturėjo pareigos įvertinti, ar pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų ir pareiškėjo galimybės persikelti šalies viduje. Taip pat pareiškėjo vertinimu, Departamentas neįvykdė pareigos surinkti visą prieinamą papildomą informaciją siekiant nustatyti, ar asmeniui nėra reikalinga papildoma apsauga, taigi nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti.

31.       Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nepaaiškina, kodėl jis šių dokumentų negalėjo pateikti atsakovui ir pirmosios instancijos teismui iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, taip pat kokias aplinkybes jis šiais dokumentais siekia įrodyti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo pateikti nauji įrodymai nevertintini apeliacinės instancijos teisme. 

32.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamentas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjui pabėgėlio statusas buvo suteiktas remiantis duomenimis, kurie nebelaikomi atitinkančiais tikrovę, dėl ko prašymas suteikti prieglobstį nebuvo tinkamai pagrįstas ir prieglobstis neturėjo būti suteiktas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nepateikė patikimų duomenų, pagrindžiančių tikimybę, kad jam šiuo metu kyla grėsmė, sąlygojanti prieglobsčio suteikimo būtinumą, Išvadoje pasiūlė pareiškėjui panaikinti suteiktą pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą.

34.       Ginčijamu Sprendimu panaikintas pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje. Sprendimas yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 55 straipsnio 2 dalimi, 90 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 135–138, 142 punktais ir atsižvelgiant į VSD 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. birželio 15  d. raštus bei remiantis Išvada. 

35.       Nagrinėjamoje byloje taikytinos Įstatymo, jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, taip pat tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktai. Visų pirma paminėtina 1951  m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika (ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85) (toliau – ir Konvencija). Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nė viena susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų.

36.       Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 18 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad teisė į prieglobstį garantuojama pagal Konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl ES veikimo. ES teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė. Chartijos 19 straipsnio, įtvirtinančio asmens apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, 2 dalis numato, kad niekas negali būti perkeltas, išsiųstas ar išduotas į valstybę, kurioje jam gresia mirties bausmė arba kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas.

37.       Ginčui taip pat reikšmingos minėtos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatos. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, ir užtikrinti, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos (Direktyvos preambulės 12 konstatuojamoji dalis).

38.       Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Direktyvos 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte.

39.       Direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali, inter alia (be kita ko), pasireikšti tokiomis formomis: a) fizinio ar psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas; d) atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ar diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai; f) veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų, apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo.

40.       Direktyvos 10 straipsnio (persekiojimo priežastys) 1 dalies e punkte nurodyta, kad valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, atsižvelgia į šiuos veiksnius: politinių pažiūrų sąvoka visų pirma apima turimas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą tam tikru klausimu, susijusiu su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų. Direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

41.       Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019).

42.       Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis pabėgėlio statusą gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą. 

43.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmiau nurodytose Įstatymo nuostatose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019).

44.       Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45.       Remiantis Tvarkos aprašo 116 punktu, vertinant prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti rašytiniais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019).

46.       Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais bei darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47.       Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

48.       Pažymėtina, kad tikrinant atsakovo priimto sprendimo pagrįstumą teisme, taikomos ABTĮ įtvirtintos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės ir jų aiškinimas, pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (ABTĮ 56 str. 1, 6 d.). 

49.       Šios nutarties 30–41 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste teisėjų kolegija vertina faktinę ir teisinę situaciją šioje byloje.

50.       Byloje nustatyta, kad atsakovo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (15/6-12)21PR-3 buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje ir išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas buvo priimtas remiantis 2014 m. balandžio 10 d. išvada Nr. (15/6-12)13PR-49RN, kurioje konstatuota, kad prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini) grindė tuo, jog prieš 4 metus numirė jos vyras (pareiškėjo tėvas) ir ji buvo prievarta verčiama tekėti už vieno iš jos vyro brolių, pas kuriuos po vyro mirties gyveno su vaikais, prieš ją ir jos vaikus buvo smurtaujama; be to, vyro broliai ketino ją išžaginti, kad neturėtų kitos išeities, t. y. tekėti už vieno iš jų, todėl grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jai grėstų mirtis. Atsakovas 2019 m. balandžio 16 d. gavo VSD raštą Nr. 19-502S, kuriame pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo motiną) ir nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri turėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jai ir jos vaikams pabėgėlio statusus. Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, pakvietė pareiškėją ir jo motiną atvykti į apklausą. 2019 m. gegužės 21 d. įvyko pareiškėjo ir jo motinos apklausos, kurių metu buvo nustatyti esminiai faktiniai nesutapimai tarp (duomenys neskelbtini) prašymo suteikti prieglobstį ir 2019 m. gegužės 21 d. jos pateiktos informacijos, taip pat nesutapimai tarp pareiškėjo motinos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes ir į VSD pateiktą informaciją, atsakovas juos pripažino neatitinkančiais tikrovę. Įvertinęs surinktą informacija, Departamentas 2019 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą panaikinti (duomenys neskelbtini) suteiktą pabėgėlio statusą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė savo motinos pateikta įvykių versija, kuri, kaip buvo nustatyta, neatitiko tikrovės, todėl pareiškėjui ginčijamu Sprendimu taip pat buvo panaikintas pabėgėlio statusas.

51.       Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad jo žinomomis aplinkybėmis, jo tėvas yra miręs, dėl ko jis ir jo motina, reziduodami (duomenys neskelbtini), patyrė fizinį ir psichologinį smurtą iš mirusio tėvo brolių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų aplinkybių apie realią grėsmę jo kilmės valstybėje jis nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Byloje nustatyti ir nepaneigti esminiai nesutapimai tarp pareiškėjo ir jo motinos pasakojimų aplinkybių (kurių pagrindu iš esmės ir buvo suteiktas jiems prieglobstis bei ilgalaikis leidimas gyventi Europos Sąjungoje), taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad 2019  m. gegužės 21 d. apklausos metu pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybės nurodyti priežastis, dėl kurių tarptautinė apsauga jam neturėtų būti panaikinta (Asmens bylos l. 59), o ginčo, kad jis ir jo motina neatvyko į 2019 m. gegužės 28 d. 10.00 val. į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją (Departamentui siekiant išsklaidyti abejones, ar visų pareiškėjos motinos vaikų tėvas yra tas pats asmuo), nėra (Asmens bylos l. 60, 62). 

52.       Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia savo poziciją, kad jam neturėtų būti panaikinta tarptautinė apsauga, pripažintini nepakankamais įrodomąją galią turinčiais faktais, kad būtų teisinis pagrindas konstatuoti jų esminę reikšmę padaryti išvadai, kad pareiškėjo pateiktoji įvykių versija dėl jam kylančios grėsmės jo kilmės valstybėje atitiktų privalomas sąlygas pabėgėlio statusui suteikti, taip pat paneigiant byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei.

53.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakovui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, sutinka su atsakovo išvadomis, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo argumentai apie grėsmę jo kilmės valstybėje, dėl kurios jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), nėra patikimi ir pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos vertinimu. Taigi be pareiškėjo paaiškinimų byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog įvykus pareiškėjo deportacijai kiltų reali rizika, jog jis patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Pagrindų, nurodytų šiame straipsnyje, kad būtų taikoma papildoma apsauga, byloje taip pat nenustatyta (pareiškėjas dėl papildomos apsaugos suteikimo apklausos metu savo individualių priežasčių nenurodė).

54.       Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjas nepateikė patikimų duomenų, pagrindžiančių tikimybę, jog jam šiuo metu kyla grėsmė, lemianti papildomos apsaugos suteikimo būtinumą, ir tiek prieglobsčio suteikimo metu, tiek šiuo metu pareiškėjas neatitinka nustatytų prieglobsčio (pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos) suteikimo kriterijų, kaip tai nustatyta 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatuose. Konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisingai panaikintas pabėgėlio statusas bei leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

55.       Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

56.       ABTĮ

 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3182-624/2019).

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus bei posėdžio metu patikslintus argumentus, įvertino byloje surinktų duomenų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Departamento Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

58.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

    

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

        Skirgailė Žalimienė