Civilinė byla Nr. e3K-3-225-943/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06882-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už neteisėtais teismo veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu padarytą neturtinę žalą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartyje, išnagrinėjęs kitų nuteistųjų toje pačioje baudžiamojoje byloje kasacinius skundus, konstatavo, kad proceso trukmė dėl kasatorių, skaičiuojant nuo jų sulaikymo 2010 m. vasario 23 d. iki kasacinės nutarties priėmimo, yra 7 metai 11 mėnesių 14 dienų, t. y. beveik aštuoneri metai, o tai Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje traktuojama kaip labai ilga proceso trukmė ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais. Ieškovas labai ilgą laiką gyveno patirdamas nuolatinę įtampą, jausdamas netikrumą dėl savo likimo ir kamuojamas nežinomybės dėl baudžiamojo proceso baigties. Dėl to pergyveno ir ieškovo artimieji, dėl šių jis taip pat negalėjo jaustis ramus. Ieškovui sutriko poilsio ir miego ritmas, jis jautėsi sugniuždytas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. 

5.       Teismas nustatė, kad: 

5.1.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime, kurio nariai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas platinti, taip pat dėl konkrečių atskirų padarytų nusikaltimų ir galutinė subendrinta bausmė jam skirta laisvės atėmimas 15 metų, ją atliekant pataisos namuose;

5.2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, perkvalifikavęs kai kurias veikas, dėl dalies veikų ieškovą išteisinęs, tačiau paskyręs tą pačią galutinę subendrintą bausmę – 15 metų laisvės atėmimą, ją atliekant pataisos namuose;

5.3.       ieškovo kasacinį skundą dėl nurodyto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio buvo atsisakyta priimti;

5.4.       išnagrinėjęs kitų toje pačioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018 sušvelnino jiems bausmes (sutrumpino jas 6 mėnesiais) dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo patirtai žalai kompensuoti, nurodęs, kad baudžiamojoje byloje proceso trukmė dėl šių nuteistųjų, skaičiuojant nuo jų sulaikymo 2010 m. vasario 23 d. iki kasacinės nutarties priėmimo, – 7 metai 11 mėnesių 14 dienų, t. y. beveik aštuoneri metai, o EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje tokia trukmė traktuojama kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais;

5.5.       kasacinis teismas pažymėjo, kad baudžiamoji byla iš tiesų yra išskirtinai sudėtinga dėl sunkių nusikaltimų padarymo veikiant nusikalstamo susivienijimo būdu, kaltinamųjų skaičiaus (32 asmenys), bylos medžiagos kiekio (138 tomai), nuosprendžių apimčių (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apimtis – 480 lapų, apeliacinės instancijos – 197 lapai), ir konstatavo, kad tokio pobūdžio, apimties ir sudėtingumo byloje gali būti pateisinama ir ilgesnė negu įprastai proceso trukmė, tačiau tik tuomet, kai valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą ir imasi visų jų turimų pagrįstų priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje; nagrinėjamu atveju valstybės institucijos tokių priemonių ėmėsi, tačiau proceso organizavimas, vertinant jį kaip visumą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas; 

5.6.       po šios kasacinio teismo nutarties priėmimo ieškovas prašė atnaujinti baudžiamąją bylą ir, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, paskirti švelnesnę galutinę bausmę, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo pareiškimą atmetė.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas niekaip nedetalizavo, neįvardijo, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovo atžvilgiu atlikti proceso veiksmai buvo neteisėti, netikslingi, nenurodė, ar konkrečių teisėjų veiksmai ir (ar) elgesys lėmė tokią šio proceso trukmę. Nors kasacinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartyje ir nurodė, kad proceso organizavimas vertinant jį kaip visumą apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo įtvirtintos pareigos įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

7.       Teismas nekonstatavo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo atžvilgiu visas teisminis procesas (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) užsitęsė dėl teismo kaltės, o ne dėl objektyvių priežasčių, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą šio proceso trukmę, bylos apimtį, kaltinamųjų skaičių, atliktus procesinius veiksmus byloje, pačių dalyvių elgesį proceso metu (teiktus prašymus). Nėra pagrindo ieškovo nurodytus teismo veiksmus pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais jo teises ir teisėtus interesus, lėmusiais ieškovui neturtinės žalos atsiradimą, o nesant veiksmų neteisėtumo, negalimas ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo patenkinimas. Procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal įstatyme nustatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą sunkių nusikaltimų padarymu; byla buvo sudėtinga ir dėl pačių nusikalstamų veikų padarymo mechanizmo, dėl to ne tik ikiteisminio tyrimo metu buvo rinkta, tirta, bet ir teismas rinko, tyrė didelį kiekį įvairių duomenų, apklausė asmenis, liudytojus, kreipėsi į užsienio institucijas dėl teisinės pagalbos, sprendė didelį skaičių kaltinamųjų prašymų ir skundų. Bylos proceso trukmei įtakos turėjo ir atstovų užimtumas kitose baudžiamosiose bylose, kurios pripažintos greičiau nagrinėtinomis, nes su gynėjais iš anksto buvo derinami visi teismo posėdžiai. Teismas pažymėjo, kad dėl dalies nusikalstamų veikų ieškovas buvo išteisintas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad viso baudžiamojo proceso trukmę teisme pateisino baudžiamosios bylos sudėtingumas.

8.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia ieškovo atstovas, kasacinis teismas nekonstatavo viso baudžiamojo proceso vilkinimo, o padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teisme užsitęsusi bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo optimali, proceso organizavimas – nevisiškai tinkamas, nepakankamai intensyvus, nepagrįstai ilga proceso trukmė. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą, nors buvo teikiamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, ieškovo faktinė situacija baudžiamosios bylos baigties atžvilgiu nebuvo blogesnė, nes kasacinis procesas jo atžvilgiu nevyko, dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovo atžvilgiu procesas truko beveik 10 metų.

9.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė ieškovo teiginiui, kad tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT suformuotoje praktikoje tais atvejais, kai yra konstatuota nepagrįstai ilga baudžiamojo proceso trukmė, nekeliama reikalavimo konkrečiai nurodyti, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovo atžvilgiu atlikti procesiniai veiksmai buvo neteisėti, netikslingi, nurodyti konkrečius teisėjų veiksmus ir (ar) elgesį, kuris lėmė tokią šio proceso trukmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nors kasacinis teismas ir nurodė, jog proceso organizavimas vertinant jį kaip visumą apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad baudžiamojo proceso trukmė ieškovo atžvilgiu buvo ilgesnė nei 7 metai, tačiau baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti 32 asmenims, kurie buvo kaltinami sunkių, sudėtingų nusikaltimų padarymu veikiant nusikalstamo susivienijimo būdu; buvo paduota daugiau nei 20 apeliacinių skundų, nagrinėjant bylą dalyvavo 28 nuteistieji ir jų gynėjai, 2 prokurorai; buvo sprendžiama daug su kardomosiomis priemonėmis susijusių klausimų, kreiptasi teisinės pagalbos į užsienio valstybę, kreiptasi teisinės pagalbos dėl liudytojo apklausos į Vokietiją, su dalyviais dėl jų užimtumo derinamos posėdžių datos. Ir nors Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi byla pripažinta greičiau nagrinėtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis), tačiau iš baudžiamosios bylos proceso matyti, kad bylos dalyviai teisme teikė daug prašymų, o tai taip pat, be kita ko, lėmė ir ilgesnį teisminį procesą. Todėl teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad visas teisminis procesas užsitęsė ne dėl teismo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių.

11.       Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde rėmėsi ir nacionalinių, ir tarptautinių teismų praktika, kurioje daugumos bylų faktinės aplinkybės iš dalies skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes jose asmenys buvo išteisinti arba buvo pripažinta, kad baudžiamoji byla iškelta nepagrįstai. Nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad dėl dalies nusikalstamų veikų baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai. Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos nustatant neturtinės žalos faktą ir dydį yra teisiškai nepagrįsti.

12.       Teisėjų kolegija vertino, kad ieškovo teiginiai grindžiami tik deklaratyviais argumentais, jis neįrodė vienos iš esminių civilinės atsakomybės sąlygų – žalos atsiradimo fakto.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Nei teisės aktai, nei suformuota Lietuvos teismų ir EŽTT praktika, nustačius, kad baudžiamasis procesas užtruko nepateisinamai ilgai ir buvo vilkinamas, nekelia reikalavimo konkrečiai nurodyti, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovo atžvilgiu atlikti procesiniai veiksmai buvo neteisėti, netikslingi, nurodyti konkrečius teisėjų veiksmus ir (ar) elgesį, kuris lėmė tokią šio proceso trukmę. Apeliacinės instancijos teismo veiksmų neteisėtumas jau konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu paneigė šią prezumpciją, kad už procesinį delsimą visiškai atsakingos valstybės institucijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010 ir kt.).

13.2.       EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą (EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimas byloje A. prieš Italiją, peticijos Nr. 64890/01), kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (EŽTT 1997 m. vasario 21 d. sprendimas G. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 19632/92). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė duomenų apie baudžiamojo proceso padarinius jo fizinei ir psichinei sveikatai, nepridėjo dokumentų iš specializuotų sveikatos įstaigų dėl sveikatos būklės. Tokio reikalavimo teisės aktai taip pat nekelia. Neturtinė žala šiuo atveju yra preziumuojama. Jos dydžiui pagrįsti užtenka nukentėjusio asmens paaiškinimų. Civilinėje byloje nepaneigus neturtinės žalos atsiradimo dėl pernelyg ilgo proceso prezumpcijos, ieškovui nereikia įrodinėti tokios žalos atsiradimo fakto, tačiau jo pateikti įrodymai šiuo aspektu yra reikšmingi nustatant konkretų patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018). EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinių teismų motyvavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo išeities taškas turi būti minėta tokios žalos atsiradimo prezumpcija, o sprendimas priteisti mažesnį žalos atlyginimą arba iš viso jo nepriteisti turi būti pagrįstas pateikus pakankamus motyvus pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus (pvz., EŽTT 2008 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Martins Castro ir Alves Correia de Castro prieš Portugaliją, peticijos Nr. 33729/06, par. 54; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje D. ir H. prieš Bulgariją, peticijų Nr. 48059/06 ir 2708/09, par. 125; 2006 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 204). Akivaizdu, kad tarp pernelyg ilgo proceso ir minėtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys ir jo kokiu nors papildomu ypatingu būdu įrodinėti nėra būtina. Taigi, priešingai nei nustatė teismai, yra visos būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

13.3.       EŽTT yra konstatavęs, kad bausmės sumažinimas bent jau kompensuoja arba gerokai sumažina žalą, kurią sukėlė pernelyg ilgas baudžiamojo proceso laikotarpis. Nors kitiems nuteistiesiems kasacinis teismas yra sumažinęs paskirtąsias bausmes, ieškovo atžvilgiu tai nėra taikyta. Teismas, šioje byloje vertindamas neturtinės žalos dydį, turėtų įvertinti, kad labai ilgą laiką ieškovas gyveno patirdamas nuolatinę įtampą, jausdamas netikrumą dėl savo likimo ir kamuojamas nežinomybės dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties.

14.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009) vertinama bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad baudžiamosios bylos teisminis procesas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, t. y. baudžiamosios bylos apimties, kaltinamųjų skaičiaus, atliekamų procesinių veiksmų byloje skaičiaus bei pačių dalyvių elgesio proceso metu. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nei ieškovas, nei jo atstovas nedetalizavo bei neįvardijo, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jo atžvilgiu atlikti (neatlikti) procesiniai veiksmai buvo neteisėti ir netikslingi, nenurodė jokių konkrečių veiksmų (neveikimo), lėmusių ilgą baudžiamojo proceso trukmę ieškovo atžvilgiu, apsiribojo vieninteliu faktu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog proceso organizavimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas, tačiau tokia baudžiamąją bylą išnagrinėjusios teismo išvada neatleidžia ieškovo nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas nagrinėjant civilinę bylą. Pabrėžtina, kad minėtoje teismo nutartyje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl ieškovo atžvilgiu galimai netinkamai ar nepateisinamai ilgai vykdomo baudžiamojo proceso, todėl ieškovas turėjo šioje civilinėje byloje įrodyti baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kurie galėjo turėti įtakos baudžiamojo proceso trukmei ieškovo atžvilgiu.

14.2.       Ieškovas siekė prisiteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl jis turėjo pareigą įrodyti žalos atsiradimo faktą bei žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, skirtingai nei ieškovo cituojamoje teismų praktikoje, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui ir baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu pasibaigė apkaltinamuoju nuosprendžiu, išteisinant jį tik dėl dalies jam inkriminuotų veikų, todėl nėra pagrindo teismo veiksmus pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais ieškovo teises ir teisėtus interesus, lėmusiais neturtinės žalos atsiradimą. Ieškovo teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio pagrįstumo grindžiami tik deklaratyviais argumentais, ieškovas nėra pagrindęs žalos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 41 punktas).

16.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17.       Civilinėje byloje dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo ar teisėjo veiksmais, atlyginimo, jeigu ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, kad baudžiamojo persekiojimo procesas buvo pernelyg ilgas, iš esmės įvertinama, ar institucijų ir pareigūnų veikla lėmė per ilgą proceso trukmę ir atitinkamai asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas dėl per ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės gali būti institucijų, pareigūnų, teismo ar teisėjo neveikimas pagal teisės aktų reikalavimus taip, kad baudžiamojo persekiojimo procesas įvyktų per įstatymais reikalaujamą trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 72, 73 punktai).

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Joje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką.

19.       EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., EŽTT 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją, peticijos Nr. 1602/62). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimo byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05).

21.       Nagrinėjamu atveju baudžiamasis persekiojimas ieškovo (ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių) atžvilgiu pasibaigė įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ieškovui paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi byloje nekeliamas klausimas dėl baudžiamojo persekiojimo pagrįstumo, ieškovas savo teisių pažeidimą sieja tik su pernelyg ilga teisminio proceso trukme. Bylą nagrinėję teismai ieškovo reikalavimą atmetė, konstatavę, kad teismo procesas užsitęsė ne dėl teismo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas kasaciniu skundu kelia klausimą dėl įrodinėjimo pareigos apimties tokio pobūdžio byloje, kai apeliacinės instancijos teismo veiksmų nagrinėjant jo baudžiamąją bylą neteisėtumas jau konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

22.       Kasacinis teismas, nepaneigdamas ieškovo įrodinėjimo pareigos civiliniame procese, atkreipė dėmesį į tai, kad pernelyg griežtas ir (ar) formalus šios pareigos aiškinimas bylose dėl pagal Konvenciją garantuojamų teisių, pavyzdžiui, teisės į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką, gynimo gali sumažinti nacionalinės teisinės gynybos priemonės (civilinio ieškinio) veiksmingumą. Ieškovui ieškinyje suformulavus „įrodomą“ reikalavimą dėl teisės į kuo trumpiausią procesą pažeidimo, t. y. nurodžius pakankamai aplinkybių ir argumentų, leidžiančių teigti (įrodinėti), kad ši teisė galėjo būti pažeista, teismas turi tokį reikalavimą išnagrinėti vadovaudamasis Lietuvos ir EŽTT praktikoje suformuotais principais ir remdamasis atitinkamos baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo) medžiaga, šalių pateiktais įrodymais bei įvertindamas jų argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018, 42 punktas).

23.       Ieškovo kasacinis skundas baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas, tačiau, išnagrinėjęs kitų dviejų nuteistųjų toje byloje kasacinius skundus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018 išsamiai įvertino baudžiamojo proceso trukmę (kaip labai ilgą) ir jos pagrįstumą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įtariamųjų (kaltinamųjų) elgesį, ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamoji byla iš tiesų buvo išskirtinai sudėtinga: joje buvo nagrinėjama šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas platinti, veikla, atskleidžiant sudėtingus šio susivienijimo narių tarpusavio ryšius, sąveiką bei konkrečius atskirus padarytus nusikaltimus; bylos sudėtingumą rodo ir tai, kad joje buvo kaltinami 32 asmenys; bylos medžiagą sudaro 138 tomai; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apimtis – 480 lapų, apeliacinės instancijos – 197 lapai. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju valstybės institucijos ėmėsi priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje, tačiau pripažino, kad proceso organizavimas, vertinant jį kaip visumą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas. Kai kurios objektyvios aplinkybės (be pirmiau nurodytųjų, paminėta ir tai, kad buvo paduota daugiau nei 20 apeliacinių skundų, nagrinėjant bylą dalyvavo 28 nuteistieji ir jų gynėjai, 2 prokurorai; atitinkamai apeliacinės instancijos teismui teko spręsti daug su kardomosiomis priemonėmis susijusių klausimų, be to, teismas atliko įrodymų tyrimą, kreipėsi teisinės pagalbos į užsienio valstybę) ir tai iš dalies pateisino ilgesnį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2014 m. gegužės 22 d., o apeliacinės instancijos teisme byla gauta 2014 m. lapkričio 10 d. (tą pačią dieną paskirtas ir teisėjas pranešėjas). Tačiau pirmajame apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje 2015 m. vasario 19 d. nutartį dėl įrodymų tyrimo atlikimo teismas nutarė skelbti kito posėdžio metu, paskelbęs bylos nagrinėjimo pertrauką iki 2015 m. spalio 7 d. (t. y. labai ilgos, beveik aštuonių mėnesių, trukmės). 2015 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje teismas nusprendė kreiptis teisinės pagalbos dėl liudytojo apklausos į Vokietiją ir, atsižvelgdamas į šį sprendimą ir proceso dalyvių užimtumą, suderino teismo posėdžių datas 2016 m. balandžio mėn. Atsakymas į teisinės pagalbos prašymą (20 lapų) apeliacinės instancijos teisme buvo gautas 2016 m. vasario 10 d., tačiau 2016 m. balandžio 7 d. posėdyje anksčiau suderinti kiti šeši posėdžiai buvo atšaukti atsižvelgiant į vienuolikos nuteistųjų gynėjų dalyvavimą dviejose kitame teisme nagrinėjamose didelės apimties, sudėtingose ir pripažintose greičiau nagrinėtinomis bylose. Dėl gynėjų užimtumo paskelbta ilga pertrauka iki 2016 m. rugsėjo 22 d. ir tik 2016 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi ši byla pripažinta greičiau nagrinėtina. Pripažinus bylą greičiau nagrinėtina, procesas apeliacinės instancijos teisme tęsėsi dar vienerius metus ir taip pat nebuvo pakankamai intensyvus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis paskelbtas 2017 m. balandžio 24 d. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors posėdžių laiko paskyrimui turėjo įtakos gynėjų užimtumas kitose bylose, užsitęsusi bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo optimali.

24.       Taigi kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo nepagrįstai ilgą proceso trukmę būtent dėl proceso apeliacinės instancijos teisme, kuriame dalyvavo ir ieškovas, netinkamo organizavimo. Konstatavęs kitų dviejų nuteistųjų, kurių kasacinius skundus nagrinėjo, teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sušvelnino jiems teismo skirtas galutines bausmes po 6 mėn., kad būtų kompensuota dėl šio pažeidimo nuteistųjų patirta žala.

25.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, 73 punktas).

26.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstyta teismų praktika, įvertinusi išdėstytas kasacinio teismo ieškovo baudžiamojoje byloje padarytas išvadas ir civilinėje byloje esančius įrodymus, nusprendžia, kad šiuo atveju kasacinio teismo baudžiamojoje byloje padarytos išvados, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo sulaikytas tą pačią dieną (2010 m. vasario 23 d.), kaip ir tie nuteistieji, kurių kasaciniai skundai buvo išnagrinėti nurodyta nutartimi, reiškia, jog baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai ir ieškovo atžvilgiu. Taigi civilinėje byloje yra pagrindas konstatuoti ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą dėl proceso organizavimo apeliacinės instancijos teisme ydingumo. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais dėl įrodinėjimo pareigos apimties, kuri nagrinėjamu atveju apsiribojo rėmimusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje padarytomis išvadomis dėl proceso trukmės ir jos pagrįstumo. Bylą nagrinėjusių teismų išvados, kuriomis paneigiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje atliktas proceso trukmės ir jos pagrįstumo įvertinimas, neatitinka pirmiau aptarto reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos.

Dėl patirtos neturtinės žalos dydžio

27.       Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, EŽTT praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, yra vienas iš kriterijų sprendžiant, ar trukmė nebuvo per ilga. Bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis atvejo nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo atsižvelgiant, be kita ko, į EŽTT praktiką iš esmės laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir joje nurodytą EŽTT praktiką).

29.       Sprendžiant dėl atlygintos žalos dydžio turi būti įvertinamas jos priežastinis ryšys su teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtais veiksmais. Orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju tai bylos, kuriose reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrindas buvo per ilga baudžiamojo proceso trukmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018).

30.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamosios bylos procesas apeliacinės instancijos teisme, trukęs 2 metus 5 mėnesius, nebuvo pakankamai intensyvus. Minėta, kad bausmės kitiems nuteistiesiems baudžiamojoje byloje buvo sušvelnintos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Kasacinis teismas, baudžiamojoje byloje įvertinęs, kokių priemonių nagrinėjamu atveju ėmėsi valstybės institucijos, pripažino, kad proceso organizavimas, vertinant jį kaip visumą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas. Taip pat nurodė, kad kai kurios objektyvios aplinkybės iš dalies pateisino ilgesnį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau kartu konstatavo, kad nutarties dėl įrodymų tyrimo atlikimo priėmimo ir paskelbimo procesas buvo pernelyg ilgas (beveik aštuonių mėnesių trukmės), net ir po daugiau nei vienerių metų nuo bylos nagrinėjimo pradžios pripažinus bylą greičiau nagrinėtina, procesas apeliacinės instancijos teisme tęsėsi dar vienerius metus ir taip pat nebuvo pakankamai intensyvus. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos baudžiamojoje byloje vertinimu, nors posėdžių laiko paskyrimui turėjo įtakos gynėjų užimtumas kitose bylose, užsitęsusi bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo optimali. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo kasacinis skundas baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas ir pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo buvo atmestas, konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė ieškovui, skirtingai nei kitiems nuteistiesiems, nebuvo sušvelninta neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų. Taigi dėl pernelyg ilgos proceso trukmės baudžiamojoje byloje ieškovui padaryta žala nebuvo kompensuota sušvelninant bausmę, todėl tokiu pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimas svarstytinas civiliniame procese. Priešingu atveju teisės į teisminę gynybą pažeidimo konstatavimas dėl pernelyg ilgos proceso trukmės vienoje baudžiamojoje byloje sukeltų skirtingas teisines pasekmes tokioje byloje dalyvavusių asmenų atžvilgiu, o tai neatitiktų asmenų lygybės prieš įstatymą principo.

31.       Ieškovas nurodė, kad dėl pernelyg ilgai trukusio proceso labai ilgą laiką gyveno patirdamas nuolatinę įtampą, jausdamas netikrumą dėl savo likimo ir kamuojamas nežinomybės dėl baudžiamojo proceso baigties. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokio pobūdžio nepatogumai ir išgyvenimai laikytini ieškovo patirta neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl atlygintos žalos dydžio turi būti įvertinamas jos priežastinis ryšys su teismo neteisėtais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju valstybei civilinė atsakomybė taikytina už pernelyg ilgai besitęsusį baudžiamąjį procesą apeliacinės instancijos teisme, bet ne už jo pradėjimą ar ieškovui taikytas kardomąsias priemones, todėl, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

32.       Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl nurodytos priežasties skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

34.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

36.       Kasacinio teismo vertinimu, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 51, 52 punktus; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021 57–59 punktus).

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jo naudai iš atsakovės priteisiant 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo patenkintas, todėl jam iš atsakovės priteistinas visų jo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

38.       Ieškovas turėjo 600 Eur advokato pagalbai už ieškinio surašymą, kitų turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovas į bylą neteikė. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktuose nustatyto dydžio, todėl, vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais, visa ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. L. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2000 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

                                        Egidija Tamošiūnienė