Civilinė byla Nr. e2A-1687-896/2019

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00682-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.; 2.4.2.9.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. G.-B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei L. G.-B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo Jurbarko kredito unija, institucija, teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė santuoką tarp L. G.-B. ir V. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „G.“; nustatyti, kad V. B. su sūnumi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. iki 17 val. vaiko gyvenamojoje vietoje; nustatyti, kad santuokos metu įgytas automobilis „BMW530“, v/n (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. B.; kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. balandžio 17 d. sutartį Nr. KNT201804-000046 su Jurbarko kredito unija pripažinti asmenine L. G.-B. prievole ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl ieškovės po santuokos nutraukimo pavardės „G.“, dėl automobilio BMW priteisimo atsakovui, dėl ieškovės prievolės Jurbarko kredito unijai pripažinimo asmenine ieškovės prievole, likusioje dalyje atsakovas ieškinį prašė atmesti, prašė tenkinti priešieškinį, tai yra nustatyti atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. sūnus L. G. būna tėvo žinioje; kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. sūnus L. G. būna tėvo žinioje; tėvas V. B. turi teisę dalyvauti L. G. gimtadieniuose, o mama L. G.-B. įsipareigoja apie gimtadienio šventės tikslią datą, laiką ir vietą vaiko tėvui pranešti iki gimimo dienos šventės likus ne mažiau kaip 7 dienoms; porinių metų Šv.Velykų pirmąją dieną, Šv.Kūčias ir Naujųjų Metų šventę sūnus L. G. praleidžia su tėvu V. B.; neporinių metų Šv.Velykų antrąją dieną, Šv.Kalėdų pirmą dieną sūnus L. G. praleidžia su tėvu V. B.; tėvo V. B. gimimo dieną (kiekvienų metų kovo 4 d.) sūnus L. G. nuo 9 val. iki 19 val. praleidžia su tėvu V. B.; kiekvienais metais Tėvo dieną sūnus L. G. nuo 8 val. iki 18 val. praleidžia su tėvu; kiekvieną vasarą, ne mažiau 10 dienų nepertraukiamai, tėvo kasmetinių atostogų metu, vaikas būna pas tėvą jo žinioje, tėvui iš anksto perspėjant mamą prieš mėnesį apie atostogų laiką; pripažinti, kad 0,0617 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys Jurbarko r., (duomenys neskelbtini), yra V. B. ir L. G.-B. bendroji dalinė nuosavybė ir priteisti V. B. ½ dalį šio turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką tarp L. G.-B. ir V. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „G.“; priteisė po santuokos nutraukimo V. B. asmeninės nuosavybės teise automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. balandžio 17 d. sutartį Nr.KNT201804-000046 su Jurbarko kredito unija pripažino asmenine L. G.-B. prievole; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei L. G.-B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką, jeigu bus vaiko sutikimas ir nepažeis vaiko saugumo: kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. sūnus L. G. būna tėvo V. B. žinioje; kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. sūnus L. G. būna tėvo žinioje; tėvas V. B. turi teisę dalyvauti L. G. gimtadieniuose, o mama L. G.-B. įsipareigoja apie gimtadienio šventės tikslią datą, laiką ir vietą vaiko tėvui pranešti iki gimimo dienos šventės likus ne mažiau kaip 7 dienoms; porinių metų Šv.Velykų pirmąją dieną, Šv.Kūčias ir Naujųjų Metų šventę sūnus L. G. praleidžia su tėvu V. B.; neporinių metų Šv.Velykų antrąją dieną, Šv.Kalėdų pirmą dieną sūnus L. G. praleidžia su tėvu V. B.; tėvo V. B. gimimo dieną (kiekvienų metų kovo 4 d.) sūnus L. G. nuo 10 val. iki 19 val. praleidžia su tėvu V. B.; kiekvienais metais Tėvo dieną sūnus L. G. nuo 10 val. iki 18 val. praleidžia su tėvu; kiekvieną vasarą, ne mažiau 10 dienų nepertraukiamai, tėvo kasmetinių atostogų metu, vaikas būna pas tėvą jo žinioje, tėvui iš anksto perspėjant mamą prieš mėnesį apie atostogų laiką. Priešieškinio dalį dėl 0,0617 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių Jurbarko r., (duomenys neskelbtini), pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe ir ½ dalies šio nekilnojamojo turto priteisimo V. B. teismas atmetė; priteisė iš ieškovės L. G.-B. atsakovui V. B. 238 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš L. G.-B. į valstybės pajamas 8,00 Eur pašto išlaidų, priteisė iš V. B. į valstybės pajamas 11,96 Eur pašto išlaidų.

4.       Teismas nustatė, kad nekilnojamas turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip ieškovės L. G. asmeninė nuosavybė, kurį ieškovė įsigijo iki santuokos sudaryta 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ieškovei davė pinigų namo įsigijimui, pats dalyvavo remontuojant ieškovės vardu įregistruotą gyvenamąjį namą, šis turtas buvo iš esmės pagerintas ir prie to prisidėjo atsakovas, šalys tuo metu ketino sudaryti santuoką ir kartu gyventi ieškovės nusipirktame gyvenamajame name. Ieškovė neigė gavusi pinigų iš atsakovo nekilnojamojo turto pirkimui, neigė susitarimą, jog šalims šis turtas priklausys bendrąja daline nuosavybe, pripažino, kad atsakovas dalyvavo kaip pagalbinis darbininkas gerinant gyvenamojo namo būklę. Liudytojai patvirtino, jog atsakovas dirbo prie ieškovės gyvenamojo namo pagerinimo, tačiau nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad šis nekilnojamas turtas buvo iš esmės pagerintas, iš apklaustų asmenų parodymų teismas padarė išvadą, kad ieškovės nusipirktame gyvenamajame name buvo galima gyventi ir po sandorio sudarymo. Liudytojai A. G., A. G. patvirtino ieškovės paaiškinimą, kad nekilnojamojo turto pirkimui dalį pinigų turėjo ieškovė, dalį buvo paskolinusi jos teta A. D., dalį pinigų davė patys liudytojai, o atsakovas prie nekilnojamojo turto pirkimo piniginėmis lėšomis neprisidėjo. Liudytoja A. D. 2019 m. balandžio 29 d. įvykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji ieškovei gyvenamojo namo pirkimui paskolino 4000 Eur, kuriuos L. G.-B. vėliau grąžino liudytojai. Tai, kad A. D. paskolino ieškovei 4000 Eur, patvirtina ir byloje esantys keturi pavedimų nuorašai po 1000 Eur. Liudytoja G. B., ieškovės teta, 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji maždaug nuo 2008 metų dovanodavo L. G.-B. pinigus, kuriuos ieškovė taupydavo ir šiuos pinigus panaudojo gyvenamojo namo įsigijimui. Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis davė pinigus L. G.-B. nekilnojamojo turto įsigijimui. Apie tai, kad atsakovas davė pinigų ieškovei gyvenamojo namo įsigijimui parodė 2019 m. balandžio 29 d. posėdžio metu tik liudytojas A. B., tačiau nurodė, kad ši informacija jam žinoma iš atsakovo. Ieškovei gyvenant santuokoje su atsakovu Jurbarko kredito unija L. G.-B. suteikė 22000 Eur kreditą namo kapitaliniam remontui. Atsakovas dalyvavo sudarant šią sutartį ir tam neprieštaravo. Paskolą Jurbarko kredito unijai grąžina tik ieškovė, visus mokesčius už ginčo įsigytą nekilnojamąjį turtą moka ieškovė. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei įsigyjant šį nekilnojamąjį turtą buvo susitarimas, kad šis turtas šalims priklausys bendrąja daline nuosavybe, kad nusipirktas nekilnojamas turtas buvo iš esmės pagerintas ir prie šio pagerinimo iš esmės prisidėjo atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-76-384/2019 dalyje dėl atsakovo pareikšto priešieškinio dėl dalinės nuosavybės pripažinimo ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išspręsti ginčą iš esmės - patenkinti priešieškinio reikalavimą, pripažinti, kad 0,0617 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra V. B. ir L. G.-B. bendroji dalinė nuosavybė, priteisiant atsakovui V. B. ½ dalį šio turto. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje pateiktus duomenis. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veikios teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, įvertinimo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas nevertino objektyvių rašytinių įrodymų, t. y. pažymos apie atsakovo deklaruotą gyvenamą vietą, pažymų apie atsakovo gautas pajamas (nelygino ieškovės atitinkamos pažymos), visiškai nevertino faktinių aplinkybių apie ieškovės ir atsakovo gyvenimą kartu, kurias pagrindė atsakovo susirašinėjimai mobiliosiomis programėlėmis tiek su ieškove, tiek su liudytojais, tiek su kitais (byloje neapklaustais) asmenimis. Atsakovas su ieškove jau jos vardu registruojant ginčo turtą, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, darė įnašus pinigais, pirko statybines medžiagas ir savo darbu sukūrė jungtinės veiklos rezultatą, tai yra ginčo turtą. Ieškovė neigia gyvenimą ir ūkio kūrimą ar gerinimą su atsakovu iki oficialios santuokos sudarymo, tačiau byloje pateiktos fotonuotraukos, susirašinėjimai patvirtino būtent atsakovo išsakytą poziciją, apklausta didžioji dalis liudytojų parodė, kad jie matė ir suprato, jog atsakovas ir ieškovė gyveno kartu ir kartu statė (iš pagrindų rekonstravo ir pagerino) ginčo gyvenamąjį namą su statiniais, kūrė savo šeimos ūkį. Byloje šių aplinkybių nepatvirtino tik apklausti kaip liudytojai ieškovės artimi giminaičiai, kurie tiesiogiai yra suinteresuoti bylos baigtimi ieškovės naudai.

5.2.       Teismo sprendimas ginčijamoje dalyje yra nekonkretus, išvada apie priešieškinyje  nurodytas aplinkybes nėra pagrįsta bylos duomenimis ir logikos dėsniais.

6.       Atsiliepime į atsakovo V. B. apeliacinį skundą ieškovė L. G.-B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei padarė teisingas išvadas. Šalys nevedė bendro ūkio, negyveno bendro gyvenimo. Atsakovas ieškovės nerėmė finansiškai, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Atsakovas tik pateikė įrodymus, kad gavo pajamas neilgą laiko tarpą dirbdamas Švedijoje, tačiau nepateikė įrodymų, kad tuos pinigus investavo į būstą ar bendrą šalių gyvenimą. 

6.2.       2015 m. gruodį ieškovė įsigijo gyvenamąjį namą, tačiau atsakovas prie to niekaip neprisidėjo. Ieškovė panaudojo savo santaupas ir savo tėvų dovanotas ir skolintas pinigines lėšas. Tai patvirtina pridėti dokumentai. 2016 m. šalių santykiai pagerėjo, atsakovas bandė atnaujinti santykius, tai buvo jau po būsto įsigijimo.

6.3.        Visus namo remontus, kurie dar nebaigti, atliko ieškovės tėvas, kuris yra statybininkas ir tuo verčiasi pagal verslo liudijimą. Atsakovas savo darbu yra prisidėjęs atliekant betonavimo darbus name. Stogas buvo pakeistas išimtinai tik tėčio pastangomis. Atsakovo kviesti liudytojai negalėjo tiksliai pasakyti kada ir kiek dirbo atsakovas name. Apeliaciniame skunde nenurodoma, ką konkrečiai ir ką patvirtino liudytojai, kas prieštarautų teismo padarytoms išvadoms, prie bylos nepridėjo jokių dokumentų apie medžiagų pirkimą ar kitų įrodymų, su skundu nieko nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

9.       Nustatyta, kad V. B. ir L. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 4). L. G. vardu įregistruoti du žemės sklypai ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. Įregistravimo pagrindas – 2015 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurioje esančių duomenų matyti, kad turtas įgytas už 25000 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 7-10, t. 2, b.l. 82-93). Jurbarko kredito unija 2018 m. balandžio 17 d. L. G. – B. išdavė 22000 Eur kreditą namo kapitaliniam remontui, V. B. sutiko su kredito sutarties sąlygomis (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 12-13). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31-714/2015 nepilnamečio šalių sūnaus L. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš V. B. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 94-96). L. G. – B. vidutinis darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. įskaitytinai buvo 441,76 Eur, nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. įskaitytinai buvo 289,86 Eur, nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. įskaitytinai buvo 550,24 Eur per mėnesį (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 97-103). Į L. G. banko sąskaitą A. K. 2015 m. gruodžio 8 – 11 dienomis pervedė 4000 Eur, A. G. 2015 m. gruodžio 11 d. pervedė 8000 Eur, taip pat per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo įnešta 11605 Eur grynais pinigais, iš sąskaitos 2015 m. gruodžio 15 d. buvo pervesta 25000 Eur už perkamą nekilnojamąjį turtą (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 104). Iš V. B. sąskaitos laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. sausio 13 d. nuimta 10106 Eur, 2016 m. kovo 31 d. nuimta 1500 Eur (e. bylos apyrašas, t. 2, b.l. 115-120).  L. G. per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2014 m. įskaitytinai išmokėta 13260 Lt (3840,36 Eur) socialinė stipendija (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 16). A. G. verčiasi atlikdamas statybos darbus (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 17). L. G. – B. per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. A. G. sumokėjo 3000 Eur už stogo dengimo darbus (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 18), taip pat už 228,25 Eur pirko vamzdžius (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 19). Iš susirašinėjimo socialiniame tinkle tarp ieškovės ir atsakovo matyti, kad ieškovė, rašydama atsakovui, nurodė „Nori paliksiu as tau tuos namus?“ (tekstas netaisytas) (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 78). Iš atsakovo susirašinėjimo socialiniame tinkle su kitais asmenimis matyti tokie įrašai: „Kam te daryt parduok ta lusna jug vistiek cia negyvensit ten dar busit ilgai“, „Geriau sawo lusnelej ne ten“. Taip pat matyti 2015 m. rugsėjo 11 d. įrašai: „Na va susitaikėr. Tikiuosi abu pasimokėt ir gyvensit ilgai ir laimingai...“, „Liepa manau tuoksimes“, „Seniai laikas. Būtų jau gal apsirsmintumėt abu ir be bajeriu gyventumėt. Įgyvendintumėt savo planus apie namą kurio svajojot bus gerai...“. Taip pat: „Nama perkam uztaj ner sajbu:-)) (tekstai netaisyti) (e. bylos apyrašas, t. 3, b.l. 99-118).

Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

10.       Tarp šalių kilo ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmetė.

11.       Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dalies įrodymų, neteisingai įvertino tuos įrodymus, kuriuos vertino, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai.

12.       Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

13.       Tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Tokio susitarimo buvimą apeliantas siekė įrodyti savo bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais, sąskaitos išrašais, susirašinėjimu socialiniame tinkle. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

14.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ir jų tarpusavio ryšį.

15.       Ginčo turtas pirktas 2015 m. gruodžio 15 d. Tarp šalių nekyla ginčas, kad ieškovės tėvas jai padovanojo 8000 Eur turto įgijimui, bei buvo pasiskolinta 4000 Eur iš ieškovės tetos. Tarp šalių kyla ginčas dėl likusios 13000 Eur sumos, sumokėtos už turtą, kilmės. Atsakovas, viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jis yra prisidėjęs prie nekilnojamojo turto įgijimo 12000 Eur. Tokius atsakovo teiginius iš dalies patvirtina į bylą pateiktas jo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. sausio 13 d. nuimta 10106 Eur, 2016 m. kovo 31 d. nuimta 1500 Eur, iš viso 11606 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į sandorio momentą, tas aplinkybes, kad prieš sandorį į ieškovės sąskaitą grynais pinigais buvo įnešta 11605 Eur, panašios sumos lėšų nuėmimą nuo atsakovo sąskaitos. Nors iki 2015 m. gruodžio 15 d. nuo atsakovo sąskaitos buvo nuimta mažesnė suma, tačiau atsakovas teigė, jog būtent iš jo lėšų buvo grąžinta 4000 Eur paskola ieškovės tetai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių atsakovo teiginių ieškovė nepaneigė. 

16.       Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą socialiniame tinkle. Ieškovės pasiūlymas palikti namą atsakovui vertintinas kaip jungtinės veiklos patvirtinimas. Tuo atveju, jei ieškovė būtų turtą pirkusi iš savo lėšų ir sau, jai nebūtų buvę reikalo susipykus su atsakovu siūlyti ginčo turtą palikti jam.

17.       Tą aplinkybę, kad ginčo turtą šalys pirko iš bendrų lėšų, patvirtina ir atsakovo dar 2015 m. vykę susirašinėjimai su draugais, kuriuose atsakovas teigia, kad neturi pinigų, nes pirko namą, namas yra jų ir jie jame gyvens. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, kai jo santykiai su ieškove buvo geri, jie gyveno kartu ir planavo vestuves, neturėjo jokio pagrindo tyčia klaidinti draugų dėl turto įgijimo.

18.       Tą aplinkybę, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. šalys planavo bendrą ateitį, patvirtina atsakovo susirašinėjimas socialiniame tinkle su draugu, kur jis teigia, kad liepą planuoja vestuves. Be to, tai paneigia ieškovės teiginius, kad jie susitaikė tik 2016 m. birželio mėn. ir netrukus susituokė.

19.       Nors ieškovė teigė, kad ji 13000 Eur buvo susitaupiusi, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių savo teiginių ji neįrodė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie ieškovės pajamas, kurios 2010 m. - 2014 m. laikotarpiu buvo apie 80 Eur socialinė stipendija, o nuo 2015 m. ieškovei pradėjus dirbti neviršijo 600 Eur per mėnesį. Ieškovės tetos G. B. paaiškinimai, kad ji ieškovei duodavo po 1000 Eur per metus, neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, įvertintina, kad liudytoja yra ieškovės giminaitė. Todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis.

20.       Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, nustačius, kad sandorio sudarymo metu ieškovė ir atsakovas planavo tolesnį gyvenimą kartu, vestuves, vedė bendrą ūkį, tarėsi dėl būsto, kuriame gyvens, pirkimo, atsakovas turėjo lėšų ir, tikėtina, jas panaudojo prisidėdamas prie būsto įsigijimo, darytina išvada, kad įgydami ginčo turtą, šalys veikė bendrai, tarp jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, o turtas įgytas bendrąja daline nuosavybe.

21.       Vertindama bendrąja daline nuosavybe įgyto turto dalis, teisėjų kolegija pažymi, kad turtas įgytas už 25000 Eur, atsakovas iš savo sąskaitos nuėmė 11606, kitų įrodymų apie savo dalį įgyjant turtą atsakovas nepateikė, todėl daro išvadą, kad atsakovo įgyta bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra 46 proc. o ieškovės įgyta bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra 54 proc. Todėl priešieškinis dalyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir priteisimo tenkintinas iš dalies ir atsakovui priteistina 46 proc. ginčo turto dalis.

22.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys neįrodė ir neįrodinėjo, jog gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas laikotarpiu nuo jo įgijimo iki šalių santuokos sudarymo 2016 m. liepos 29 d., t.y. jų jungtinės veiklos metu. Taigi, nėra pagrindo perskirstyti bendrosios dalinės nuosavybės dalių.

23.       CK

24.       Teismui nustačius, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių santuokos metu ginčo turto kapitaliniam remontui buvo gautas 22000 Eur kreditas, darytina išvada, kad kreditas sutuoktinių buvo panaudotas viso, o ne ieškovės dalies namo pagerinimui. Nors tarp šalių bei tarp šalių ir kredito įstaigos nekilo ginčas dėl prievolės solidarumo, tačiau, nustačius, kad kreditas skirtas bendro turto remontui, spręstina, kad yra pagrindas šią prievolę pripažinti solidaria prievole abiejų sutuoktinių prievole ir tai nelaikytina išėjimu už apeliacinio skundo ribų, nes tokį teismo sprendimą suponuoja viso teismo sprendimo nuoseklumo būtinybė.

25.       Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors tarp šalių nebuvo ginčo dėl transporto priemonės padalinimo, tačiau, vertinant visą sutuoktinių turto masę, siekiant išlaikyti sutuoktinių lygiateisiškumą, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir pusę transporto priemonės vertės kaip kompensaciją priteisti ieškovei už sutuoktiniui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2000 Eur kompensacija.

26.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir perskirsčius santuokoje įgyto turto ir prievolių dalis, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys patenkintas 50 proc., o atsakovo priešieškinis patenkintas 95 proc. dalimi. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 25 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

28.       Atsakovas sumokėjo 103 Eur žyminį mokestį ir 1500 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Todėl iš ieškovės priteistina 400,75 Eur išlaidos atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovės priteistinas 103 Eur atsakovo sumokėtinas žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti.

Kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. balandžio 17 d. sutartį Nr.KNT201804-000046 su Jurbarko kredito unija pripažinti solidaria L. G.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Pripažinti, kad 0,0617 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-Kiemo statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. yra V. B. a.k. (duomenys neskelbtini), ir L. G.-B., a.k. (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė iš kurių 46/100 dalys priklauso V. B. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (du tūkstančius eurų) kompensaciją L. G.-B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. G.-B., a.k. (duomenys neskelbtini), 400,75 Eur (keturis šimtus eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme V. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. G.-B., a.k. (duomenys neskelbtini), 103 Eur (vieną šimtą tris eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme V. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Žibutė Budžienė

                                                                                                                 Evaldas Burzdikas

                                                Tomas Romeika