Civilinė byla Nr. e2A-699-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00649-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Laboratorinių bandymų centras“, išvadą teikiančios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, Nacionalinis akreditacijos biuras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fegda“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti tarptautinio viešojo pirkimo, siekiant sukurti dinaminę pirkimo sistemą „Kelių asfalto sluoksnių įrengimui naudojamų medžiagų ir gaminių kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugos“ (toliau – ir Pirkimas), sąlygų 5 priedo Eil. Nr. 1 įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą ribojančiu konkurenciją ir neteisėtu.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir atsakovė) vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą, siekiant sukurti dinaminę pirkimo sistemą „Kelių asfalto sluoksnių įrengimui naudojamų medžiagų ir gaminių kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugos“ (toliau – ir DPS).
3. Pirkimo sąlygų 5 priedo Eil. Nr. 1 įtvirtintas tiekėjams kvalifikacijos reikalavimas, numatantis, kad kiekvienai pirkimo objekto daliai: „Laboratoriniai tyrimai ir bandymai turi būti atliekami nepriklausomoje ir Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotoje laboratorijoje (turi atitikti LST EN ISO IEC 17025 arba lygiaverčių standartų reikalavimus). Pirkimo sąlygų 5 priedo Eil. Nr. 1 sąlygą atsakovė išaiškino taip, kad nepriklausoma – tai laboratorija, kuri nėra statybos / remonto ir / ar statybinių medžiagų / gaminių gamybos (tiekėjo) įmonės dalis, struktūrinis padalinys ar filialas, nei vienai statybos/remonto ir / ar statybinių medžiagų/gaminių gamybos (tiekėjo) įmonei ar jų akcininkams nepriklauso daugiau kaip 10 proc. laboratorijos akcijų ir (arba) kapitalo dalių, taip pat laboratorijai ir / ar jos akcininkams nepriklauso daugiau kaip 10 proc. statybos/remonto ir / ar statybinių medžiagų gamybos (tiekėjo) įmonių akcijų ir (arba) kapitalo dalių“.
4. Ieškovė negali dalyvauti Pirkime dėl Pirkimo sąlygose įtvirtino draudimo kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugas teikti subjektams, kurie kartu verčiasi ir statybų veikla, nors turi akredituotą laboratoriją. Ieškovė 2023 m. gegužės 19 d. pateikė pretenziją atsakovei, prašydama pakeisti Pirkimo sąlygų 5 priedo Eil. Nr. 1 įtvirtintą tiekėjų kvalifikacinį reikalavimą, tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. raštu ieškovės pretenziją atmetė.
5. Perkančioji organizacija neturi ir negali sukurti neteisėtumo ir nesąžiningumo prezumpcijų DPS sąlygomis, kadangi teisiniuose santykiuose atitinkamas prezumpcijas gali nustatyti tik įstatymas. Aplinkybė, kad atsakovė bijo, jog tam tikri tiekėjai galbūt elgsis nesąžiningai atlikdami kontrolinius laboratorinius bandymus, nėra pagrindas riboti konkurenciją. Neegzistuojant jokiam poreikiui riboti statybos įmonių dalyvavimą DPS, be teisinio pagrindo ribojama ir tokių įmonių kaip galimų tiekėjų konkurencija rinkoje. Ieškovės vertinimu, vienintelė priežastis, kodėl DPS buvo įtvirtinta ginčijama sąlyga, yra tai, kad perkančioji organizacija siekia sutarties sudarymo su konkrečiu tiekėju (tokio pobūdžio atsakovės vykdomus viešuosius pirkimus beveik visais atvejais laimi UAB „Laboratorinių bandymų centras“).
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė, siekdama tinkamai vykdyti jai priskirtas funkcijas (užtikrinti, kad valstybinės reikšmės keliai (tiesiami, rekonstruojami, taisomi) atitiktų teisės aktuose ir perkančiosios organizacijos rangos darbų pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus), turi įsitikinti, kad rangovų atliktų kelių asfalto įrengimo darbai atitinka keliamus reikalavimus, todėl atsakovė nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje atlieka kontrolinius laboratorinius bandymus. Pirkimo sąlygų 5 priedo Eil. Nr. 1 nustatytas reikalavimas neprieštarauja jokiems teisės aktams, nes jis užtikrina, kad tiekėjai, atlikę statybos rangos darbus, patys savęs netikrintų, o darbų kokybės nustatymui pasitelktų nepriklausomą laboratoriją, t. y. toks atsakovės pasirinktas DPS modelis labiausiai užtikrins viešąjį interesą ir neribos konkurencijos tarp tiekėjų. Tai, kad atsakovės nustatytas reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio ir 47 straipsnio nuostatas, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje pasisakyta dėl kitame pirkime nustatyto tokio pat kvalifikacijos reikalavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 6 772,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pagrindė savo poreikį dėl Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo, kad laboratoriniai tyrimai ir bandymai turi būti atliekami nepriklausomoje ir Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotoje laboratorijoje, nes tokį kvalifikacinio reikalavimo būtinumą lemia ne tik perkamo objekto (paslaugos) pobūdis, visuomeninis reikšmingumas, bet ir tai, kad atsakovė galėtų objektyviai patikrinti, ar tiekėjų (rangovų) atliktų kelių asfalto įrengimo darbai atitinka keliamus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju, kai pats tiekėjas (rangovas) atlieka laboratorinius bandymus, tai neužtikrintų atsakovės pareigos patikrinti ir kontroliuoti rangovo atliktų statybos darbų atitiktį projektui ir teisės aktų reikalavimams.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė, nustatydama ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams, perėmė akreditavimo įstaigų kompetenciją. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygose nustatytu reikalavimu, kad tiekėjai turi pateikti tiekėjo laboratorijos akreditavimo pažymėjimą su priedais, nėra nustatomos sąlygos, kaip turi būti atliekamas akreditavimo procesas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatymo (toliau – AVĮ) nuostatose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė laikydamas, kad atsakovė siekia įsigyti ieškovės atliktų darbų tikrinimo paslaugas ir ieškovė siekia jas teikti, tačiau tokia pozicija visiškai neatitinka ginčo esmės, kadangi ieškovė savo teisės tikrinti savo pačios atliktus darbus neįrodinėjo. Skundžiamame sprendime buvo visiškai neįvertinta aplinkybė, kad DPS bus skelbiami konkretūs pirkimai ir dėl kitų rangovų atliekamų darbų tikrinimo, kuriems reikės laboratorinių bandymų ir kurių ieškovė teikti negalės išimtinai tik dėl to, jog konkurenciją ribojančiomis sąlygomis atsakovė neleidžia ieškovei dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.
10.2. Atsakovė negali vien dėl organizacinių ar administracinių priežasčių riboti tiekėjų konkurencijos. Atsakovė turi įstatyminę pareigą pirkimo sąlygas rengti taip, kad būtų maksimaliai užtikrinta konkurencija. Todėl, jeigu atsiranda tiekėjas, kuris iš esmės galėtų konkuruoti teikiant pasiūlymą dėl pirkimo objekto, atsakovė negali drausti tokiam subjektui teikti pirkime pasiūlymo ir privalo pirkimo sąlygas parengti taip, kad visi tiekėjai, galintys pasiūlyti pirkimo objektą, galėtų dalyvauti pirkime. Toks pirkimo sąlygų rengimas yra atsakovės pareiga užtikrinti konkurenciją, kuri ginčo atveju liko neįgyvendinta.
10.3. Atsakovė neturi poreikio spręsti, koks konkretus subjektas ar subjektų grupė teiks paslaugas. Atsakovės poreikis yra laboratorinių bandymų paslaugos ir šio poreikio patenkinimas nepriklauso nuo to, koks subjektas tai darys, jeigu jis yra kvalifikuotas, kompetentingas ir turintis teisės aktų nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teisę tokias paslaugas teikti. Priešingu atveju ir susiklosto neteisėtas konkurencijos ribojimas, kuomet perkančioji organizacija perka ne paslaugą, o renkasi paslaugos teikėją.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pagrindė savo poreikį dėl Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo. Negali būti situacijų, kad rangovas, kuris atliko rangos darbus, pats save tikrintų, ar jo paties atliktiems statybos darbams naudojamos kelių statybinės medžiagos, jų mišiniai bei gaminiai ir dirbiniai atitinka projektą, privalomuosius kelių statinių ir tiesinių bei kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus. Tokia situacija, kai rangovas pats save tikrina (atlieka kontrolinius laboratorinius bandymus), neatitinka ir negali atitikti patikimumo sąvokos. Tokioje situacijoje niekaip nebūtų galima teigti, kad atsakovė (atsakovės pasamdytas paslaugos teikėjas) atliko patikimus patikrinimus.
11.2. Atsakovės Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 nustatytas reikalavimas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad, atsakovei vykdant konkrečius pirkimus, kontrolinių bandymų paslaugų sutartis nebus sudaryta su rangovu ar juo susijusiu asmeniu, kuris vykdo rangos darbų sutartį, kurioje ir turėtų būti atlikti kontroliniai laboratoriniai tyrimai, skirti patikrinti tokio rangovo atliktų darbų kokybę ir atitiktį projektui bei teisės aktų reikalavimams.
11.3. Atsakovė, vykdydama jai pavestas funkcijas, susiduria su situacijomis, kai patys rangovai teikia ir kontrolinių laboratorinių tyrimų paslaugas, todėl, siekdama patikrinti rangovo atliktų darbų kokybę bei atitiktį projektui ir teisės aktų reikalavimams, atsakovė Pirkimo sąlygų 2 priede pateiktoje techninėje specifikacijoje nustatė reikalavimą, kad kontroliniai laboratoriniai tyrimai turi būti atliekami nepriklausomoje laboratorijoje. Toks nustatytas reikalavimas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad, atsakovei vykdant konkrečius pirkimus, kontrolinių bandymų paslaugų sutartis nebus sudaryta su rangovu ar su juo susijusiu asmeniu, kuris vykdo rangos darbų sutartį, kurioje ir turėtų būti atlikti kontroliniai laboratoriniai tyrimai, skirti patikrinti tokio rangovo atliktų darbų kokybę ir atitiktį projektui bei teisės aktų reikalavimams.
11.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 nustatytas reikalavimas neriboja tiekėjų konkurencijos bei atitinka VPĮ 17 straipsnio ir 47 straipsnio nuostatas. Atsakovė skatina dalyvauti visus paslaugų tiekėjus, kurie atitinka Pirkimo nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą nustatytą Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1.
11.5. Ieškovė ir atsakovė yra sudariusios dvidešimt sutarčių už beveik 690 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, nenustačius ginčijamo reikalavimo, gali susiklostyti reali situacija, kad ieškovė tikrins savo atliktus darbus, o tai gali lemti akivaizdžią interesų konflikto situaciją, nesuderinamą su skaidrumo ir nešališkumo principais.
11.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovės pozicija, jog ginčijamas Pirkimo sąlygų reikalavimas yra būtinas tiekėjų nepriklausomumui užtikrinti ir kad ieškovė tokio nepriklausomumo reikalavimo neatitinka, yra nepagrįsta. Nors ieškovė nurodo, kad, jei atsakovė nori įsitikinti tiekėjo nepriklausomumu, užtenka tiekėjo turimos akreditacijos, išduotos Nacionalinio akreditacijos biuro (toliau – ir Biuras), tačiau Biuro išduota akreditacija nepatvirtina, jog tiekėjas yra nepriklausomas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
3. Atsakovė 2023 m. gegužės 10 d. Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje paskelbė skelbimą apie tarptautinį viešąjį pirkimą „Kelių asfalto sluoksnių įrengimui naudojamų medžiagų ir gaminių kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugos“, pirkimo Nr. 668182, siekiant sukurti dinaminę pirkimo sistemą (DPS).
4. Ieškovė 2023 m. gegužės 19 d. pateikė pretenziją, kurios pagrindu ginčijo Pirkimo sąlygų 5 priedo Eil. Nr. 1 įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas nepriklausomumo reikalavimo aiškinimas riboja konkurenciją bei prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl prašė panaikinti nepriklausomumo sąvokos išaiškinimą. Atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (11.7)2-7985 ieškovės pretenziją atmetė.
5. Pirkimo sąlygų 5 priedo Eil. Nr. 1 nurodyta, kad „Kiekvienai pirkimo objekto daliai: „Laboratoriniai tyrimai ir bandymai turi būti atliekami nepriklausomoje ir Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotoje laboratorijoje (turi atitikti LST EN ISO IEC 17025 arba lygiaverčių standartų reikalavimus)“. „Nepriklausoma – tai laboratorija, kuri nėra statybos / remonto ir / ar statybinių medžiagų / gaminių gamybos (tiekėjo) įmonės dalis, struktūrinis padalinys ar filialas, nei vienai statybos/remonto ir/ar statybinių medžiagų / gaminių gamybos (tiekėjo) įmonei ar jų akcininkams nepriklauso daugiau kaip 10 proc. laboratorijos akcijų ir (arba) kapitalo dalių, taip pat laboratorijai ir / ar jos akcininkams nepriklauso daugiau kaip 10 proc. statybos / remonto ir / ar statybinių medžiagų gamybos (tiekėjo) įmonių akcijų ir (arba) kapitalo dalių“.
6. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. liepos 5 d. išvadoje nustatė, kad ieškovė 2021 m. liepos 28 d. raštu Nr. 21-02-0229 „Dėl tiekėjų kvalifikacinio reikalavimo atitikimo įstatymo reikalavimams“ kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti konsultaciją ir tarnyba ankstesniam pirkimui, kuriuo pirkti laboratoriniai tyrimai, kurie reikalingi vykdant statybos techninės priežiūros darbus, analogiškos sąlygos prieštaravimo įstatymui nenustatė, nes atsakovė pagrindė nepriklausomos laboratorijos būtinumą.
Dėl Pirkimo sąlygose įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo (ne)teisėtumo
7. Byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar atsakovė (perkančioji organizacija) Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 nustatydama reikalavimą, kad atliktų darbų ir jiems naudojamų medžiagų laboratorinius tyrimai ir bandymai galėtų būti atlikti tik nepriklausomoje laboratorijoje, kuri nebūtų susijusi su tiekėjais (kurie, dalyvaudami DPS, vykdys statybos rangos ir priežiūros darbus (rangovui ir medžiagų tiekėjui)), neriboja konkurencijos tarp tiekėjų.
8. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Pagal VPĮ 37 straipsnio 3 dalį techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Statybos įstatymas) 521 straipsnį, su statyba susijusį viešąjį interesą sudaro: 1) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, visuomenės sveikatos apsauga, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas; 2) valstybės, savivaldybės žemės naudojimas, valdymas ar disponavimas ja, statyba saugomose teritorijose, miškuose, visuomeninės paskirties statiniuose ar teritorijose; 3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimas; 4) valstybei svarbūs projektai, kaip jie suprantami pagal Teritorijų planavimo įstatymą; 5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus; 6) galima statinių griūties rizika; 7) aplinkos prieinamumas, įskaitant aplinkos atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams; 8) architektūros kokybė; 9) kiti visuomenės ar jos dalies arba valstybės interesai. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 3 straipsnio 6 dalį konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.
9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo būtinumą iš esmės lėmė atsakovės poreikis objektyviai patikrinti, ar tiekėjų (rangovų) atliktų kelių asfalto įrengimo darbai ir naudojamos medžiagos atitinka Pirkimo sąlygoms keliamus reikalavimus, todėl atmetė ieškinio argumentus, jog toks kvalifikacinis reikalavimas riboja tiekėjų konkurenciją. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės poreikis yra laboratorinių bandymų paslaugos ir šio poreikio patenkinimas nepriklauso nuo to, koks subjektas tai darys, jeigu jis yra kvalifikuotas ir kompetentingas, todėl Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas neteisėtai riboja konkurenciją. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.
10. Tam, kad būtų užtikrintas racionalus viešųjų lėšų panaudojimas ir viešojo pirkimo tvarumas, VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga įsitikinti tinkama tiekėjų kvalifikacija. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).
11. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl tiekėjų kvalifikacijos pažymima, jog VPĮ konkrečiai neįtvirtinta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018).
12. Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).
13. Be kita ko, nagrinėjamo ginčo atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią pirkimo objekto svarba ir viešasis interesas, kurio patenkinimui skelbiamas pirkimas, kaip tinkami pagrindai riboti tiekėjų varžymąsi, pripažįstami tik išimtiniais atvejais ir negali būti absoliutinami. Viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, plėtojant kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
14. Nagrinėjamu atveju tiekėjų nepriklausomumo sąvoka aiškiai ir nedviprasmiškai buvo įtvirtinta Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1, šios sąlygos tikslas yra tai, kad su statybos dalyviais nesusiję tiekėjai galėtų nustatyti ir įvertinti, ar rangovai, atliekantys kelių asfaltavimo darbus, tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, tai ra Pirkimo tikslas yra patikrinti rangovų atliekamus/atliktus statybos rangos kokybės darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė nurodo, kad išankstiniai atsakovės nuogąstavimai negali būti pagrindas pakeisti teisinį reguliavimą ir preziumuoti visų statybos įmonių nesąžiningumą, tačiau atsižvelgiant į Pirkimo objektą, tik nepriklausoma laboratorija gali įvertinti rangovo atliktų darbų ir pasirinktų medžiagų kokybę.
15. Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis apibrėžia statybos dalyvių ratą – statybos dalyviais yra: 1) statytojas (užsakovas); 2) tyrėjas; 3) statinio projektuotojas; 4) statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas; 5) rangovas; 6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas; 7) statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį statybos dalyviai taip pat yra statinio projektavimo valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio projektavimo valdymą kaip statinio projektavimo organizavimo būdą, ir statinio statybos valdytojas, kai statytojas (užsakovas) pasirenka statinio statybos valdymą kaip statybos organizavimo būdą.
16. Statybos įstatymo 14 straipsnis apibrėžia užsakovo teises ir pareigas, be kita ko Statybos įstatymo 1 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą.
17. Statybos įstatymo 18 straipsnis numato rangovo pareigas ir teises, o šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta rangovo teisė atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę.
18. Statybos įstatymo 19 straipsnyje nustatytos statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės. Pagal šio straipsnio 2 dalį statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.
19. Statybos techninio reglamento STR:1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – ir Reglamentas) 108 straipsnyje nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas, vykdydamas Reglamento VII skyriaus 1 skirsnyje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis Reglamento VII skyriaus 5 skirsnyje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą: „<...> 5) tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, o Reglamento 5.5 papunktyje ir (ar) 5.6 papunktyje numatytais atvejais – ir minėtuose papunkčiuose nurodytų asmenų rašytinių sutikimų ir jų sąlygų, jei tokios buvo nustatytos, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai; 6) sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo; <...> 8) kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keičiami projektiniai sprendiniai, kuriems buvo atlikta ekspertizė, informuoja statytoją (užsakovą), kad būtina atlikti statinio projekto papildomą ekspertizę; 9) sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka; 10) kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą; <...> 12) tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose; <...> 17) tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktinius ir, jei reikia, organizuoja tų kiekių nustatymą matuojant, reikalauja, kad statybos specialiųjų darbų aktus pasirašytų specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovai <...>“.
20. Pagal CK 6.664 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.681 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos rangos sampratą, ir CK 6.689 straipsnį dėl užsakovo teisės kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, statytojas ne tik privalo priimti darbų rezultatą, bet ir turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Dėl to statytojas ne tik turi teisę, bet ir privalo atitinkamo įstatymo numatytais atvejais samdyti statybos techninį prižiūrėtoją, tačiau neribojama jo teisė pačiam kontroliuoti statybos darbus, iš anksto ir sutartyse nurodant darbų ir kontrolės apimties pasiskirstymą.
21. Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
22. Nagrinėjamu atveju nors ir sutiktina su ieškovės pozicija, kad statybos teisės normos nedraudžia statybos rangovui, kaip statybos dalyviui, būti kitos, ne rangovo, konkrečios statybos techniniu prižiūrėtoju, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teisėtumo perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos, grindžiamos pagal pirkimo pobūdį poreikiu įsigyti nepriklausomą (nepriklausomumą apibrėžiant objektyviais nešališko naudos gavėjo kriterijais) darbų kokybės tyrėją – vertintoją statybos rangos sutarties tinkamam rezultatui pasiekti.
23. Byloje nėra ginčo, kad perkančioji organizacija tokį pirkimą atlieka, siekdama užsitikrinti statybos techninės priežiūros įgyvendinimą, tai nurodė ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2023 m. liepos 5 d. pateiktoje išvadoje. Todėl sutiktina, kad galiojantis šioje nutartyje aptartas teisinis reglamentavimas numato, jog statybos techninis prižiūrėtojas yra savarankiškas statybos dalyvis, su juo užsakovas sudaro sutartį, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsižvelgiant ne tik į įstatymų imperatyvius reikalavimus, bet ir kitas teisės normas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su perkančiosios organizacijos pozicija, kad ji siekia patikimai, nešališkai ir atskirai (nepriklausomai nuo dalies kitų statybos dalyvių, racionaliai naudojant lėšas bei atsižvelgiant į statybos objektų reikšmę visuomenei, viešuosius interesus) tiesiogiai įgyvendinti statybos kokybės kontrolės ir priežiūros darbus, tai yra, įgyvendinti/atlikti dalį darbų, galimų ar būtinų, susijusių su statybos technine priežiūra, ne tik tada, kai statybos techninis prižiūrėtojas praneša apie organizavimą kontrolinių tyrimų poreikį (tikslingumą) darbams priimti, bet ir ar techninis prižiūrėtojas tinkamai fiksuoja (fiksavo) užsakovo iš rangovo priimtinų darbų kokybę.
24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra aktualu, kad ginčo Pirkimo sąlygoje nurodoma akredituota laboratorija. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje keliamas klausimas, ar perkančioji organizacija, pirkimui ruošdama ir nustatydama sąlygą – tiekėjui nustatomą kvalifikacinį reikalavimą nepriklausomumo kita prasme – jos turinį apibrėžė taip, jog tiekėjas neturi būti susijęs su statybos rangovu ar į statybą tiekiamų statybos medžiagų tiekėjais, nes tokia sąlyga, ieškovės teigimu, riboja konkurenciją, kai ieškovė, kurios pagrindinė veikla yra statybos rangos darbai, turi veiklos padalinį – akredituotą laboratoriją, kaip statybos techninis prižiūrėtojas ne savo kaip rangovo statybos darbų atlikimo metu, galėtų atlikti kelių asfaltavimo darbų ir jiems naudojamų medžiagų laboratorijos darbų paslaugas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju aktualu, kaip perkančioji organizacija pateisino (pagrindė) poreikį rinkoje galimą tiekėjų varžymosi ribojimą.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės poreikis yra tai, jog laboratoriniai tyrimai ir bandymai turi būti atliekami nepriklausomoje ir Nacionalinio akreditacijos biuro akredituotoje laboratorijoje, nes tokį kvalifikacinio reikalavimo būtinumą lemia ne tik perkamo objekto (paslaugos) pobūdis, visuomeninis reikšmingumas, bet ir tai, kad atsakovė galėtų objektyviai patikrinti, ar tiekėjų (rangovų) atliktų kelių asfalto įrengimo darbai ir naudojamos medžiagos atitinka keliamus reikalavimus. Ieškovė tokio atsakovės poreikio nepaneigė, tai yra neįrodė, kad atsakovė sudaro palankesnes sąlygas konkretiems tiekėjams ir siekia sudaryti sutartis su konkrečiu tiekėju, taip pat ieškovė nepaneigė, kad šiuo konkrečiu atveju yra sudaromos išskirtinės sąlygos dalyvauti DPS tik UAB „Laboratorinių bandymų centras“, priešingai, šiuo konkrečiu atveju Pirkime gali dalyvauti tiek Lietuvos, tiek ir užsienio tiekėjai (paskelbtas tarptautinis pirkimas), atitinkantys Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Kad tokių tiekėjų daugiau nėra ar negalėtų atsirasti nacionalinėje ar tarptautinėje rinkoje, duomenų nepateikta. Tokią išvadą dėl poreikio patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. liepos 5 d. pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad „nėra pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija nustatydama kvalifikacijos reikalavimą, nurodytą pirkimo dokumentų 5 priedo 1 punkte, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją“. Viešųjų pirkimų tarnyba tokią išvadą taip pat padarė įvertinusi atsakovės vykdyto viešojo pirkimo Nr. 547095 „Kelių bei kelio statinių įrengimui naudojamų medžiagų ir gaminių kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugos. Dinaminė pirkimo sistema“ sąlygų 52.1 papunktyje tiekėjams nustatyto kvalifikacijos reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydama, kad „Kontroliniai laboratoriniai bandymai turi būti atliekami nepriklausomoje ir nacionalinės akreditacijos įstaigoje akredituotoje laboratorijoje (turi atitikti LST EN ISO IEC 17025 arba lygiaverčių standartų reikalavimus. Nepriklausoma – tai laboratorija, kuri nėra statybos / remonto ir / ar statybinių medžiagų / gaminių gamybos (tiekėjo) įmonės dalis, struktūrinis padalinys ar filialas, nei vienai statybos / remonto ir/ar statybinių medžiagų / gaminių gamybos (tiekėjo) įmonei ar jų akcininkams nepriklauso daugiau kaip 10 proc. laboratorijos akcijų ir (arba) kapitalo dalių, taip pat laboratorijai ir/ar jos akcininkams nepriklauso daugiau kaip 10 proc. statybos / remonto ir / ar statybinių medžiagų gamybos (tiekėjo) įmonių akcijų ir (arba) kapitalo dalių“) atitiktį viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojantiems teisės aktams“.
26. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei norint įsitikinti tiekėjo nepriklausomumu – užtenka tiekėjo turimos akreditacijos, išduotos nacionalinės akreditacijos įstaigos. Pagal AVĮ 9 straipsnio 1 dalį atitikties vertinimo įstaiga paraišką dėl akreditavimo ir paraišką dėl akreditavimo srities išplėtimo (toliau kartu – paraiška) ir prašymą dėl akreditavimo srities susiaurinimo, akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, akreditavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo, akreditavimo pažymėjimo galiojimo panaikinimo, akreditavimo pažymėjimo keitimo (toliau kartu – prašymas) Nacionaliniam akreditacijos biurui pateikia elektroninėmis priemonėmis arba kreipdamasi tiesiogiai. Paraiškos ir prašymai nagrinėjami šiame įstatyme ir procedūriniuose akreditavimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pagal to AVĮ 2 straipsnio 1 dalį Akreditavimo pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga yra kompetentinga vykdyti konkrečią atitikties vertinimo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, darytina išvada, kad akreditacijos įstaiga, išdavusi tiekėjui akreditacijos pažymėjimą, atlieka tiekėjo turimos įrangos įvertinimą atlikti laboratorinius tyrimus, tačiau neatlieka tiekėjo nepriklausomumo vertinimo.
27. Pažymėtina, kad visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet kokie reikalavimai tiekėjams ar pirkimo objektui tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurių netenkins vienas ar kitas pirkimų sąlygų reikalavimas. Draudžiamu konkurencijos ribojimu laikytini tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo objektą (kelių asfalto sluoksnių įrengimui naudojamų medžiagų ir gaminių kontrolinių laboratorinių bandymų paslaugos), daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas nors ir riboja tiekėjų, vykdančių kelių asfaltavimo darbus, konkurenciją, tačiau siekiant įgyvendinti Pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė tokio nepriklausomumo reikalavimą tiekėjams, kuris skatins nepriklausomų tiekėjų, teikiančių kelių asfaltavimo ir jiems naudojamų medžiagų laboratorinius tyrimus, konkurenciją ir plėtrą šalyje.
28. Apibendrinant darytina išvada, kad nors Pirkimo sąlygų 5 priede Eil. Nr. 1 nustatytas tiekėjų nepriklausomumo reikalavimas iš dalies (ne dirbtinai) riboja konkurenciją, tačiau įvertinus perkančiosios organizacijos poreikį, viešąjį interesą, tiekėjų nepriklausomumo reikalavimas Pirkimo sąlygose buvo nustatytas pagrįstai ir teisėtai. Ieškovė nenurodė objektyvių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino bylos aplinkybes. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau ieškovei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
31. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro, iš viso 4 839,52 Eur (išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad už suteiktas teisines paslaugas apmokėta.
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
33. Apskaičiuojant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, taikomas 2023 m. pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 959,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 547,87 Eur (1,3 x 1 959,90 Eur).
34. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teisme viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, įvertinusi atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų turinį ir juose dėstomus argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija vertina, jog yra pagrindas mažinti priteistinų atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 4 839,52 Eur iki 2 500 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, juridinio asmens kodas 188710638, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“, juridinio asmens kodas 110801759, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė