Pirmosios instancijos teismo                                                            Civilinė byla Nr. e2S-221-544/2019 

teisėja Ledina Šinkūnienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00647-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.7.; 3.2.8.9.; 3.3.2.5.; 3.4.2.10.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2019 m. vasario 28 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-85-504/2018 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Skolvalda“, UAB „Renavita“, Omega Invest OU, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. C., antstolei I. B., antstolei N. B. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir  

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą.

2. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui V. B. bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Skolvalda”. Nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos V. B.. Patvirtino pareiškėjui 120 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė V. B. 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutraukė fizinio asmens V. B. bankroto bylą.

4. Teismas konstatavo, jog baigėsi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 punkte numatytas ir pareiškėjui nustatytas 4 mėnesių terminas pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą. Nurodė, kad teismui nutarties priėmimo dienai nėra pateiktas nei minėto plano projektas, nei bankroto administratoriaus prašymas pratęsti terminą planui pateikti, jei teisme yra ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą patikslintam mokumo atkūrimo planui pateikti.

6. Nurodo, kad jis 2017 m. spalio 5 d. bankroto administratoriui pateikė mokumo atkūrimo plano projektą. 2017 m. lapkričio 6 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu balsavo mažiau negu 50 procentų kreditorių, kreditoriai pritarė pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui. 2017 m. lapkričio 7 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai pritarė pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui. Po kreditorių pritarimo plano projektas turėjo būti teikiamas teismui tvirtinti. Nurodė, kad jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių bankroto administratorius nepateikė teismui 2017 m. lapkričio 6 ir 7 d. įvykusių kreditorių susirinkimų protokolų ir savo išvadų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 4 dalyje.

7. Teigia, jog jis bankroto proceso metu buvo aktyvus, sąžiningai naudojosi bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, vykdė visas jam nustatytas pareigas, bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, rengdamas mokumo atkūrimo planą siekė kreditorių reikalavimų tenkinimo, dėjo visas pastangas, kad bankroto byla būtų vykdoma sklandžiai. Todėl, vertinant realiai šioje byloje susiklosčiusią situaciją, turi būti atnaujintas praleistas terminas mokumo atkūrimo planui pateikti, o plano tvirtinimo klausimas – išnagrinėtas teisme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė bankrutuojančio fizinio asmens V. B. bankroto bylą, nes teismui nustatytu terminu nebuvo pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pažymėtina, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesų suderinimu.

11. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą ir jo projektą pateikti bankroto administratoriui (FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymų leidėjas yra aiškiai nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir jį tikslina pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Taigi, bankroto administratorius pats netikslina mokumo atkūrimo plano, o, stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus, teikia pasiūlymus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2, 12 punktai) ir ataskaitas kreditoriams (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Todėl mokumo atkūrimo plano rengimas ar jo tikslinamas yra bankrutuojančio asmens pareiga.

12. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.

13. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti. Nagrinėjamu atveju teismo nutartis iškelti pareiškėjui V. B. bankroto bylą buvo priimta 2017 m. birželio 9 d. ir įsiteisėjo 2017 m. birželio 17 d. Minėta nutartimi buvo nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą. Taigi, mokumo atkūrimo plano projektas teismui turėjo būti pateiktas teismui ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 17 d. (įskaitytinai).

14. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo V. B. mokumo atkūrimo plano projektas teismui buvo pateiktas tik 2018 m. gruodžio 12 d., t. y. daugiau nei metus praleidus nustatytą terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti ir po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla, priėmimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjui nustatytais terminais ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateikus tvirtinti mokumo atkūrimo plano, formaliai yra teisėta. Visgi vertinant, ar ji pagrįsta ir teisinga, įvertinama tai, kad bankroto bylos nutraukimas sukelia reikšmingus neigiamus padarinius tiek pačiam bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, tiek jo kreditoriams, todėl priimant tokį sprendimą būtina išsamiai įvertinti byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą.

15. Teismų praktikoje buvo nagrinėti atvejai, kai terminas mokumo atkūrimo plano pateikimui yra praleidžiamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl plano patvirtinimo, turėtų nuosekliai išaiškinti, dėl kokių priežasčių kreditorių susirinkimui nebuvo teikiamas plano projektas; ar bankroto bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl pateisinamų priežasčių, nes nustatytais terminais plano nepateikimas teismui tvirtinti sudaro teisinį pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018). Taigi, visais atvejais, vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti, būtina atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo procesinį elgesį, taip pat įvertinti kreditorių (ne)pritarimą plano projektui.

16. Pažymėtina, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti bankroto įstatyme nustatytus veiksmus, taip pat pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų. Nevykdant nustatytų pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Kaip jau nustatyta, apeliantas V. B. šiuo atveju  neužtikrino, kad mokumo atkūrimo plano projektas būtų laiku pateiktas teismui, laiku nesiėmė priemonių pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano projekto pateikti, nepranešė teismui, dėl kokių priežasčių užsitęsė mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo kreditorių susirinkime procedūra, kas reiškia, kad jis netinkamai ir nesavalaikiai vykdė įstatymo jam nustatytas pareigas bankroto procese.

17. Tačiau, nežiūrint nutarties 16 punkte nurodytų išvadų, apeliantas V. B. byloje nurodė ir įrodė, kad 2017 m. spalio 5 d. pateikė bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ 2017 m. spalio 13 d. parengė išvadą dėl V. B. plano projekto įgyvendinimo, nurodydamas, jog V. B. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ reikalavimus ir gali būti teikiamas kreditoriams svarstyti. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 6 d. pirmasis kreditorių susirinkimas neįvyko, nes dalyvavusių kreditorių balsų neužteko kvorumui. 2017 m. lapkričio 7 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai pritarė pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui (balsuota „Už“ – 100 proc.). Kaip pažymėjo apeliantas atskirajame skunde, jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių bankroto administratorius nepateikė teismui 2017 m. lapkričio 6 d. bei 2017 m. lapkričio 7 d. įvykusių kreditorių susirinkimų protokolų ir savo išvadų, kaip tai numatyta FABĮ 8 straipsnio 4 dalyje. Taigi, konkrečių termino mokumo atkūrimo plano projektui pateikti praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindu atnaujinti praleistą terminą, apeliantas nenurodė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra skirtas operatyviai bankroto proceso eigai užtikrinti, o ne apeliantui bausti, numatyti terminai nėra naikinamieji, todėl formalus šios įstatymo nuostatos taikymas neatitinka FABĮ tikslų.

18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai ir turėjo pagrindus svarstyti bankrutuojančio fizinio asmens V. B. bankroto bylos nutraukimo klausimą, tačiau, iš kitos pusės, šis klausimas buvo išspręstas nesuteikus galimybės suinteresuotiems asmenims išsakyti savo poziciją dėl bankroto bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad teismui nustatytu terminu nepateiktas tvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens atkūrimo plano projektas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas fizinio asmens V. B. mokumo atkūrimo planas, kuriam pritarta 2017 m. lapkričio 7 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, įvertinus fizinio asmens bankroto proceso stadiją, bankroto procese egzistuojantį viešąjį interesą (aktyvus teismo vaidmuo), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei tęsti bankroto procedūrą.

19. Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi nutraukus bylą pareiškėjas vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokiu atveju visa bankroto bylos procedūra prasidėtų iš naujo, ji užtruktų ilgesnį laiką. Tęsiant bankroto procedūrą ir byloje esant įrodymams apie tai, kad tarp pareiškėjo ir kreditorių yra pasiektas susitarimas dėl mokumo atkūrimo plano projekto sąlygų, bus greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis pasiekti fizinio asmens bankroto proceso tikslai, užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas bei pusiausvyra tarp pareiškėjo ir kreditorių interesų. Todėl, apeliantui V. B. atskirajame skunde reiškiant reikalavimą atnaujinti praleistą terminą mokumo atkūrimo planui pateikti bei byloje esant pateiktam kreditorių patvirtintam mokumo atkūrimo planui, pareiškėjo bankroto bylos nutraukimas praleidus terminą planui pateikti būtų formalus įstatymo normų aiškinimas, o jų taikymas prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai pilnai, visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nutraukė fizinio asmens bankroto bylą. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas mokumo atkūrimo plano pateikimui atnaujinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį nutraukti bankroto bylą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti pareiškėjui V. B. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą mokumo atkūrimo plano pateikimui ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                            Ramunė Čeknienė