Administracinė byla Nr. eI2-3261-331/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01386-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.,
20.2.3.2., 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
dalyvaujant pareiškėjos atstovėms L. T., advokatei S. E. Š.,
atsakovės atstovui P. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašo: 1) priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės 21 789,86 Eur turtinės žalos; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Eur neturtinės žalos.
1.1. Paaiškino, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - Komisija) 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nubaudė pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę „Init“ 150 000 Eur bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas pakeitė Komisijos sprendimo 3 ir 4 punktus bei sumažino pareiškėjai skirtą baudą nuo 150 000 Eur iki 50 000 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 12 d. priėmė naują sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021, kuriuo panaikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“.
1.2. Pareiškėjos finansinė padėtis 2018 metais buvo sunki, nes pagal 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutartį Nr. KS15/04/01 bei 2015 m. birželio 5 d. Papildomą susitarimą ir kitus vėlesnius susitarimus pareiškėja turėjo skolinius įsipareigojimus Luminor Bank AB: 1) 8 907 151 Eur kreditą; 2) 850 000 Eur banko sąskaitos kreditą (Overdraftą) apyvartinėms lėšoms papildyti.
1.3. Overdrafto lėšos turėjo būti kiekvieną dieną grąžinamos bankui, ką patvirtina Overdrafto palūkanos, kurias sudarė Overdrafto bazinė palūkanų norma (EONIA) ir Overdrafto marža. EONIA yra vienos nakties skolinimo eurais palūkanų normų rodiklis, t.y. galiojanti vienos nakties bazinė palūkanų norma eurais. Ji apskaičiuojama kaip Europos tarpbankinėje rinkoje per dieną sudarytų vienos nakties skolinimo eurais be užstato sandorių palūkanų normų svertinis vidurkis. Overdraftas yra dengiamas kasdien, jei įmonė turi lėšų. Priėmus 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimą, pareiškėja lėšas baudos sumokėjimui kaupė AB SEB bankas sąskaitoje, nes jei lėšos būtų Luminor Bank AB sąskaitoje, jos būtų nurašytos Overdraftui dengti. Bendrovei sumokėjus 150 000 Eur baudą, Overdraftas šia suma nebuvo dengiamas, už naudojimąsi pinigais (banko sąskaitos kreditu) reikėjo mokėti palūkanas, susidedančias iš EONIA + 2,50 proc. metinių palūkanų. Vėliau papildomais susitarimais buvo didinama Overdrafto marža (EONIA + 4,50 proc., EONIA + 5,50 proc.).
1.4. Kredito suma 8 907 151 Eur turėjo būti grąžinama pagal grafiką, 2020 m. kovo 31 d. pilnai įvykdant visas prievoles bankui. Dėl lėšų trūkumo, kam turėjo įtakos ir Komisijos sprendimas, pareiškėja negrąžino 850 000 Eur Overdrafto ir iki 2020 m. kovo 31 d. pilnai neįvykdė prievolės pagal 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutartį Nr. KS15/04/01 su papildomais susitarimais. 2020 m. kovo 31 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutarties. Šiuo susitarimu buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2023 m. kovo 25 d., taip pat Overdraftas buvo pakeistas į kreditą (papildomas susitarimas Nr. 7, punktas C) ir negrąžinta 850 000 Eur Overdrafto suma buvo įskaityta į bendrą 3 539 050,44 Eur kredito sumą. 2018 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu iš Bendrovės sąskaitos, esančios AB SEB banke, pareiškėja sumokėjo 150 000 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitą.
1.5. Neteisėtas Komisijos sprendimas sukėlė pareiškėjai žalą, nes dėl šio sprendimo pareiškėja 2018 m. rugsėjo 20 d. pervedė į VMI sąskaitą 150 000 Eur ir visą šį laiką už šią sumą mokėjo palūkanas bankui. Tuo tarpu valstybė nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. naudojosi pareiškėjos pervestais 150 000 Eur. Šių pinigų grąžinimo (užskaitymo) klausimas išspręstas 2021 m. gegužės 21 d. VMI sprendimu. Pareiškėja žalą patyrė sumokėdama 2018 m. rugsėjo 20 d. į VMI sąskaitą 150 000 Eur ir negalėdama šiais pinigais naudotis, t. y. negalėdama vykdyti įsipareigojimų Luminor Bank AS pagal 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutartį (su pakeitimais), kurioje buvo susitarta ir dėl 850 000 Eur Overdrafto.
1.6. Nurodo, kad neteisėti veiksmai yra įrodyti prejudiciniu 2021 m. gegužės 12 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021. Neteisėtos sudėties Komisija veikė neteisėtai ir priėmė neteisėtus sprendimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad Komisija atliko neteisėtus veiksmus, priėmė neteisėtą 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24, kuris LVAT sprendimu panaikintas.
1.7. Žalą sudaro UAB „Init“ sumokėtos palūkanos bankui, kurios apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. (baudos sumokėjimo data) iki 2021 m. gegužės 20 d.. Palūkanos apskaičiuotos nuo 150 000 Eur sumos. Pareiškėja patyrė žalą, mokėdama palūkanas už Overdraftą (nuo 150 000 Eur sumos nuo 2018 m. rugsėjo 20 d.), taip pat mokėdama palūkanas nuo 150 000 Eur sumos, kai negalėjo tos sumos grąžinti iki 2020 m. kovo 31 d. ir ši suma 2020 m. kovo 31 d. buvo perkelta į 2020 m. kovo 31 d. pasirašytą Papildomą susitarimą su Luminor banku. Dėl palūkanų mokėjimo bankui nuo 150 000 Eur sumos pareiškėja patyrė 20 662,49 Eur žalą. Skaičiuotėje atsispindi skirtingos palūkanų normos, nes buvo sudaromi papildomi susitarimai prie 2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutarties, keičiantys Kredito sutarties sąlygas.
1.8. Dėl 150 000 Eur baudos sumokėjimo, pareiškėja patyrė ir 1 127,37 Eur žalą už Kredito sutarties pratęsimus (papildomų susitarimų sudarymą), nes banko imamas mokestis už šių dokumentų parengimą priklauso nuo Overdrafto/kredito negrąžintos sumos dydžio. Jei pareiškėja būtų galėjusi vietoje baudos mokėjimo grąžinti bankui 150 000 Eur, atitinkamai būtų sumažėjęs mokestis už papildomų susitarimų parengimą. Pateikiamoje skaičiuotėje matyti, kad jei bankas būtų rengęs papildomus susitarimus ne dėl 850 000 Eur Overdrafto, o dėl 700 000 Eur, atitinkamai mažėtų mokestis bankui už dokumentų parengimą.
1.9. Taigi, pareiškėja patyrė 20 662,49 Eur žalą, mokėdama palūkanas nuo 150 000 Eur sumos laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. bei 1 127,37 Eur žalą patyrė dėl to, kad grąžinusi 150 000 Eur bankui, būtų proporcingai mažiau mokėjusi už banko dokumentų parengimą. Banko dokumentų paruošimas būtų kainavęs 1 127,37 Eur mažiau. Bendroje sumoje pareiškėja patyrė 21 789,86 Eur žalą.
1.10. Mano, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė uždarosios akcinės bendrovės „Init“ reputacijos pablogėjimu, vardo viešu pažeminimu, socialinių santykių sumažėjimu, pablogėjusiais kontaktais su verslo partneriais. Visuomenės informavimo priemonėmis buvo transliuojama Bendrovės vardą žeminanti dezinformacija. Internete buvo patalpinti straipsniai „Init“ gresia šimtatūkstantinė bauda už neteisėtas rusiškos televizijos transliacijas“, „Už draudimo transliuoti rusišką televiziją nepaisymą „Init“ skirta 150 tūkst. eurų bauda“ ir kt. Apie neva pareiškėjos padarytus Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus buvo pranešinėjama ir per televiziją, radiją. Per LRT televiziją žinių laidoje „Panorama“ buvo ištransliuotas tuometinio Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pasisakymas dėl neteisėtos UAB „Init“ veiklos ir 150 000 Eur baudos paskyrimo, kas pažemino pareiškėjos vardą bei pablogino įmonės reputaciją. Žeminančios bendrovės reputaciją informacijos paskleidimas per viešo informavimo priemones sąlygojo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ partnerių nepasitikėjimą bendrove, abejones jos finansine padėtimi paskyrus 150 000 Eur baudą. Verslo partneriai po Komisijos sprendimo priėmimo nepalankiai žiūrėjo į pareiškėją, negatyviai bendravo su įmonės vadovu, neigiama pozicija Bendrovės atžvilgiu buvo jaučiama ir iš Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių, kurie vengė bendrauti ir diskutuoti. Pareiškėja buvo vaizduojama kaip karo ir nesantaikos kurstytoja, pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvų karo propagandos draudimą. Šios aplinkybės sąlygojo, kad pareiškėja vertybine prasme tapo nepatraukli daliai vartotojų, nauji vartotojai vengė sudaryti sutartis su pareiškėja. Po 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimo buvo stebimas pareiškėjos abonentų skaičiaus mažėjimas. Be to, po 2021 m. gegužės 12 d. LVAT sprendimo, kuris patvirtino, kad Komisija veikė neteisėtai ir uždarajai akcinei bendrovei „Init“ 150 000 Eur bauda buvo paskirta neteisėtai, viešoje erdvėje nebuvo jokio pranešimo, paneigiančio anksčiau deklaruotus Bendrovę žeminančius ir reputaciją bloginančius teiginius. Jokio pranešimo viešoje erdvėje (pvz., savo interneto svetainėje) nepateikė ir Komisija.
1.11. Pareiškėjos atstovės teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos radijo ir televizijos komisija su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
2.1. Atsiliepimuose paaiškino, kad LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendime nekonstatavo, kad Komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. KS-16 ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. KS-24 yra neteisėtas ir nepagrįstas, kad Komisijos nariai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LVAT nurodė, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, turėję užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, tačiau nevertino, ar Komisijos paskirta bauda yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga. Šis teismas taip pat nevertino kilusių ginčų dėl jurisdikcijos, pareiškėjos veiksmų teisėtumo, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir kt. Teismas taip pat nepasisakė kitais bylai reikšmingais klausimais, pvz., ar programa „RTR Planeta“ ir programa „Rossija RTR“ yra ta pati programa. LVAT nenustatė, kad Komisija padarė akivaizdų, t. y. aiškų ir rimtą valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimą. Komisijos nuomone, LVAT Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatą dėl reikalavimų Komisijos nariams, taip pat Komisijos narių nepriklausomumo ir nešališkumo aiškino labai plačiai, todėl tokiu pagrindu panaikinti Komisijos sprendimai negali būti pagrindu atlyginti žalą.
2.2. Atkreipė dėmesį, kad tiek Komisijos nariai, tiek Komisijos administracija nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kai kurie nariai galimai neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, kadangi tokį platų išaiškinimą LVAT pateikė tik 2021 m. gegužės 12 d. sprendime. Tame pačiame sprendime teismas nepasisakė dėl to, ar E. V. turėjo nusišalinti priimant panaikintus Komisijos 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimus, taip pat nepasisakė dėl jo atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms.
2.3. Komisijos nuomone, pareiškėjos argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais arba net apskritai nesusiję su panaikintais Komisijos sprendimais. Pvz., abonentų skaičiaus mažėjimą gali nulemti įvairios priežastys (gyventojų mažėjimas, jaunesnio amžiaus gyventojų prioritetas rinktis užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (pvz., Netflix, Amazon Prime Video), paslaugų kaina ir kt.), todėl teigti, kad abonentų skaičiaus mažėjimą nulėmė būtent Komisijos priimti sprendimai, nėra pagrindo. Komisijos nuomone, pareiškėjos argumentas dėl to, kad ji tapo nepatraukli daliai vartotojų, nauji vartotojai vengė sudaryti sutartis su pareiškėja, dėl ko buvo pastebimas abonentų skaičiaus mažėjimas, neturi jokio priežastinio ryšio su panaikintais Komisijos sprendimais.
2.4. Pareiškėja nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė aplinkybės, jog verslo partneriai nepalankiai žiūrėjo į pareiškėją, negatyviai bendravo su Bendrovės vadovu, neigiama pozicija pareiškėjos atžvilgiu buvo jaučiama ir iš Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių, kurie vengė bendrauti ir diskutuoti. Pareiškėja nenurodė, kokie konkrečiai verslo partneriai nepalankiai žiūrėjo į pareiškėją, negatyviai bendravo su įmonės vadovu. Pareiškėja nenurodė, kokie konkrečiai Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos nariai vengė bendrauti ar diskutuoti su pareiškėja. Netgi tokiu atveju, jeigu buvo vengiama bendrauti su pareiškėja, nėra jokių įrodymų, kad tai buvo daroma dėl Komisijos priimtų sprendimų pareiškėjos atžvilgiu. Be to, Komisijai nėra aišku, kokiais konkrečiai veiksmais ar žodžiais pasireiškė aukščiau nurodytų asmenų elgesys, ar atitinkamas elgesys, veiksmai ir žodžiai turi priežastinį ryšį su panaikintais Komisijos sprendimais ir neva pareiškėjai padaryta neturtine žala.
2.5. Pareiškėja neturtinę žalą grindžia iš esmės informacija, pasirodžiusia viešojoje erdvėje įvairiose žiniasklaidos priemonėse, tačiau nėra aišku, kokią konkrečią neturtinę žalą ši paskleista informacija sukėlė, kaip ši žala pasireiškė, nepateikta informacija, koks asmenų skaičius atitinkamą informaciją perskaitė ar pamatė, nenurodyta, ar pareiškėja kreipėsi į atitinkamą žiniasklaidos priemonę, siekiant, kad žiniasklaidos priemonė nurodytų, jog pareiškėjai paskirta bauda yra panaikinta, ir kt. Pareiškėja visą neturtinės žalos padarymą ir jos dydį grindžia tik abstrakčiais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Visuomenės informavimo įstatymas neturtinės žalos atlyginimo nenumato, todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
2.6. Pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti - neteisėti valdžios institucijos (Komisijos) veiksmai ar neveikimas.
2.7. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
4. Nustatyta, kad Komisija 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“, kuriuo pripažino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Init“ nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė 2018 m. vasario 14 d. Komisijos sprendimo Nr. KS-16, ir skyrė bendrovei „Init“ 150 000 eurų baudą.
4.1. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-168-1047/2019 pakeitė Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 4 punktą ir sumažino pareiškėjai paskirtą baudą nuo 150 000 Eur iki 50 000 Eur.
4.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eA-668-624/2021) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“.
4.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-168-1047/2019 taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Tačiau LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį panaikino, pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino, be kita ko, nurodydamas, kad „pareiškėjo dėl Sprendimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas“.
4.4. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo Komisijos paskirtą 150 000 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
4.5. 2021 m. gegužės 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu pareiškėjai buvo grąžinti 150 000 Eur.
5. Pareiškėja žalos atsiradimą argumentuoja tuo, kad dėl neteisėto Komisijos sprendimo Nr. KS-24 turėjo sumokėti 150 000 Eur baudą ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. mokėjo palūkanas bankui (20 662,49 Eur nuo 150 000 Eur sumos) ir 1 127,37 Eur už banko dokumentų paruošimą. Pareiškėjos teigimu, iš viso patyrė 21 789,86 Eur žalą.
6. Komisija su Bendrovės teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti - neteisėti valdžios institucijos (Komisijos) veiksmai ar neveikimas.
D ė l t u r t i n ė s ž a l o s a t l y g i n i m o.
7. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
7.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
7.2. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 335–358; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; ir kt.).
7.3 Pareiškėjos teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė Komisijai priimant neteisėtą 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24, kuris buvo panaikintas LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, Komisijos neteisėti veiksmai yra konstatuoti minėtu LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ir turi prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje dėl žalos, kuri kildinama iš Komisijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo. LVAT konstatavo, kad priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, jis nėra teisėtas, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p). Tuo remdamasis teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad LVAT 2021 m. gegužės 12 d. sprendime nekonstatavo, kad Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. KS-24 yra neteisėtas ir nepagrįstas
7.4. CK 6.249 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
7.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.). Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lotynų kalba – restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-465/2008; kt.).
7.6. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1960-520/2021; kt.).
8. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos priteisti pareiškėjai turtinės žalos atlyginimą. Teismas įvertinęs pareiškėjos argumentus, į bylą pateiktą medžiagą (2015 m. balandžio 9 d. Kredito sutartis, 2015 m. birželio 5 d. papildomas susitarimas, 2017 m. balandžio 4 d. papildomas susitarimas, 2020 m. kovo 31 d. papildomas susitarimas), konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjos prašoma priteisti turtinė žala, atsiradusi dėl palūkanų mokėjimo, yra konkreti (akivaizdi) ir įrodyta. Šios žalos apskaičiavimą pareiškėja detaliai pateikė pažymoje, kurioje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. (imtinai) iki 2021 gegužės 20 d. (imtinai) buvo priskaičiuota 20 662,49 Eur palūkanų suma, sumokėta bankui Luminor Bank AS, už 150 000 Eur negrąžintą overdraftą/kreditą bei 1 127,37 Eur suma, sumokėta bankui Luminor Bank As už parengimo mokesčius dėl kredito sutarties sąlygų keitimo. Iš viso bankui Luminor Bank As sumokėta 21 789,86 Eur (20 662,49 Eur palūkanos + 1 127,37 Eur parengimo mokesčiai), kuriuos pareiškėja prašo priteisti kaip turtinę žalą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu žalos apskaičiavimu, todėl sprendžia, kad 21 789,86 Eur suma priteistina pareiškėjai. Pareiškėjai priteistina suma šiuo atveju laikytina teisingu atlyginimu už pareiškėjos prarastas pinigines lėšas.
9. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos turtinės žalos egzistuoja: dėl neteisėto Komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 pareiškėja patyrė nurodytus turtinius nuostolius. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, turtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos turtinės žalos.
D ė l n e t u r t i n ė s ž a l o s a t l y g i n i m o.
10. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, argumentuodama, kad neturtinė žala pasireiškė Bendrovės reputacijos pablogėjimu, vardo viešu pažeminimu, socialinių santykių sumažėjimu, pablogėjusiais kontaktais su verslo partneriais.
10.1. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Galimybė juridiniam asmeniui ginti pažeistas teises atlyginant jam neturtinę žalą, be kita ko, numatyta ir Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 8 dalyje: juridinis asmuo, turi teisę reikalauti teismo tvarka atlyginti tikrovės neatitinkančių duomenų, menkinančių jo dalykinę reputaciją, paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
10.2. Asmens dalykinė reputacija teismų praktikoje aiškinama kaip jo geras vardas, teigiamas vertinimas ir požiūris visuomenėje, verslo aplinkoje. Šios vertybės laikomos pažeistomis, jeigu įrodoma, kad pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Be kita ko, pažymėtina, kad kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių pasekmė yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai – sudarytų sandorių sumažėjimas, jo pirkimų ar apyvartos dėl paskleistų žinių sutrikimas, finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kitos neigiamos pasekmės ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004). Teisėjų kolegija, įvertinusi savybes, kurios būdingos ir turi teisinės reikšmės juridiniams asmenims, sprendė, jog, kitaip nei fizinio asmens neturtinių teisių pažeidimo bylose, ginant juridinio asmens neturtines teises, taikomi specifiniai dalykinės reputacijos sumenkinimo bei neturtinės žalos vertinimo kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–548/2010)
10.3. Taigi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dalykinę reputaciją ginantis asmuo turi įrodyti dėl paskleistų žinių jam kilusias rimtas neigiamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad internete, televizijoje buvo išplatinti pranešimai apie pareiškėjai Komisijos sprendimu paskirtą baudą. Vis dėlto, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad minėtos informacijos paskleidimas per viešo informavimo priemones sąlygojo jos partnerių nepasitikėjimą, abejones jos finansine padėtimi. Pareiškėja savo teiginių, kad verslo partneriai su įmonės vadovu bendravo negatyviai, buvo jaučiama neigiama pozicija iš Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių ar nauji vartotojai vengė sudaryti sutartis, niekaip nepagrindė jokiais įrodymais. Vien tik deklaratyvūs teiginiai neįrodo, kad būtent dėl Komisijos sprendimo būtų ženkliai paveikta jos reputacija ir iš to atsirado kilusios pasekmės (sandorių sumažėjimas, neigiamas požiūris verslo aplinkoje ir pan.). Taigi pareiškėjos skunde įvardinti neturtinės žalos faktai neįrodyti.
10.4 Teismas pažymi, kad neteisėti Komisijos veiksmai, pasireiškę neteisėtu Komisijos sprendimo priėmimu, šiuo atveju yra nustatyti, tačiau kitų dviejų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (t. y. neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos) šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti. Pareiškėja neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti, be kita ko, neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-35-822/2018). Todėl pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
D ė l t e i s m o i š l a i d ų.
11. Iš dalies tenkinus pareiškėjos skundą, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka.
11.1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Init“ pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3025 eurų už skundo parengimą ir atstovavimą teisme bei 1210 Eur už patikslinto skundo parengimą. Pareiškėja patirtas išlaidas pagrindė pateikdama sąskaitas išankstiniams mokėjimams, mokėjimų nurodymų išrašus.
11.2. Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2020 m. IV ketvirtį – 1524,2 Eur.
11.3. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį rekomenduojamas priteistini maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 3810,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai galima priteisti prašoma 3025 Eur suma už skundo parengimą.
11.4. Teismas sprendžia, kad išlaidos už patikslinto skundo parengimą gali būti atlyginamos taikant koeficientą, numatytą kitiems dokumentams, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.). Tuo remiantis, už patikslinto skundo parengimą maksimaliai gali būti priteisiama 609,68 Eur.
11.5. Tačiau skaičiuojant konkrečią priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą pareiškėjai, atsižvelgtina į LVAT praktiką, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-243-261/2017, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-596-502/2019). Teismui patenkinus vieną skundo reikalavimą iš dviejų, pareiškėjai priteistina iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1817,34 Eur ((3025 + 609,68):2).
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo
Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Init“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, 21 789,86 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Init“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, 1817,34 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus septyniolika eurų ir trisdešimt keturis euro centus) teismo išlaidų.
Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Init“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Henrikas Sadauskas