Civilinė byla Nr. 2-852-744/2015 m.

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00727-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 106; 106.8; 106.8.2.

(S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

gavęs ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas jo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „Bitė Lietuva“ kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. S. 272,57 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinės vietą. Lietuvos Respublikos CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 2.17 straipsnyje, kur nurodyta, jog nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Taigi, nors iš Gyventojų registro gauta informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą yra pagrindas preziumuoti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas jo adresas, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta, pavyzdžiui kai pats asmuo nurodo savo kreditoriams ar skolininkams kitą savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pastarieji duomenys ne kartą akcentuoti, o būtent,- nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, nurodytą viešuosiuose registruose, bet ir į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.), o aplinkybė apie asmens viešai deklaruotą gyvenamą vietą vertintina kaip vienas iš kriterijų asmens gyvenamajai vietai nustatyti. Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas ieškinyje atsakovės J. S. gyvenamąją vietą nurodo esant Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), tačiau iš prie ieškinio pateiktos Gyventojų registro tarnybos informacijos akivaizdu, kad tai tik deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta. Tuo tarpu iš šalių 2013 m. liepos 1 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties, iš kurios ieškovas kildina reikalavimus, matyti, kad atsakovė J. S., sudarydama šią sutartį, savo gyvenamąją vietą nurodė būtent (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą, jog atsakovė savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą laiko būtent šiuo nurodytu adresu Šiaulių mieste. Be to, iš ieškovo siųstų atsakovei sąskaitų taip pat akivaizdu, kad ieškovas atsakovei siuntė sąskaitas dėl paslaugų apmokėjimo būtent į šią pačios atsakovės nurodytą savo faktinę gyvenamąją vietą Šiauliuose. Taigi, pastarieji duomenys patvirtina, kad pačiam ieškovui yra žinoma faktinė atsakovės J. S. gyvenamoji vieta Šiaulių mieste, o Pakruojo rajono savivaldybėje yra tik jos deklaruota gyvenamoji vieta. O tokiu atveju ieškovui žinoma atsakovės J. S. faktinė gyvenamoji vieta šiuo atveju ir apsprendžia šios bylos teismingumo klausimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovui išaiškintina jo teisė su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 - 5 dalimi, 290 – 292 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti ieškovo UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovui jo teisę su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Laisvydas Zederštremas