Administracinio nusižengimo Nr. AN2-411-926/2019

                                                                          Teisminio proceso Nr.: 4-22-3-00210-2019-6

 (S)

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. U. (toliau – Ž. U.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo Ž. U. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2019 m. birželio 4 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2019 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo Ž. U. pareiškimas, kurio duomenimis, 2019 m. gegužės 12 d. apie 9.45 val., (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apylinkėje balsavimo metu komisija jo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, į jį kreipėsi „tu“, sakė, kad jis „šika jiems ant galvos“, siūlė „vinis į padangas“. Pareiškėjas prašė nubausti asmenis įstatymų nustatyta tvarka.

2.       Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja V. V. 2019 m. birželio 4 d. nutarimu pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Ž. U. pareiškimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad prašomų patraukti atsakomybėn asmenų veiksmuose nenustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Pareigūnė sprendė, kad nei vienas iš pareiškėjo nurodytų asmenų neturėjo tikslo ar noro jį pažeminti, ir nors įvykio metu susiklosčiusi situacija sukėlė padidintas emocijas, tačiau pašalinių asmenų nelietė, viešosios tvarkos nepažeidė ir rimties nesutrikdė.

3.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas Ž. U. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. liepos 30 d. nutartimi, iš esmės pritardamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos V. V. 2019 m. birželio 4 d. nutarimo motyvams, pareiškėjo skundo netenkino.

4.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas Ž. U. prašo iš naujo išnagrinėti bylą, įpareigoti jį įžeidusius asmenis atsiprašyti bei atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

4.1.                      Ž. U. teigimu, vertinamu atveju nebuvo tinkamai įvertintas jo pateiktas vaizdo ir garso įrašas bei jame užfiksuoti duomenys. Iš komentuojamame vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, kaip balsavimo komisijos nariai keikiasi, tyčiojasi ir šaiposi iš pareiškėjo dėl to, kad jis su sutuoktine priklauso Tarptautinei Krišnos sąmonės bendruomenei. Pareiškėjas pažymi, kad kai kurie balsavimo komisijos nariai praeityje taip pat elgėsi diskriminuojančiai pareiškėjo ir jo šeimos atžvilgiu dėl jų religijos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Pareiškėjo Ž. U. skundas netenkinamas.  

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Ž. U. apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nepagrįstai netyrė 2019 m. gegužės 12 d. įvykio, kurio metu rinkimų komisijos nariai jo atžvilgiu keikėsi bei jam grasino, tvirtinant, kad už savo netinkamą elgesį Ž. U. atžvilgiu rinkimų komisijos nariai turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Ir nors pareiškėjas konkrečiai nenurodo kokį administracinį nusižengimą analizuojamu atveju padarė rinkimų komisijos nariai, tačiau, susipažinus su nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, abejonių tuo, kad tiek vyriausioji tyrėja, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė asmenų administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnį klausimą, apeliacinės instancijos teismui nekyla.

7.       Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius bei vietos specifiką. Ir vis tik, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

8.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad atliekant pareiškimo tyrimą nustatyta, jog 2019 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijoje dirbo komisijos pirmininkas L. U., komisijos nariai V. M., B. A., J. S. bei sekretorė A. P.. Siekiant išsiaiškinti pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių pagrįstumą, tyrimo metu buvo apklausti ne tik minėti asmenys, bet ir Ž. U. bei jo sutuoktinė Z. U., komentuojamo įvykio dieną kartu su Ž. U. buvusi (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje. Remiantis L. U., V. M., B. A., J. S. ir A. P. parodymų visuma, žodinis konfliktas tarp komisijos narių ir Ž. U. kilo dėl balsavimo tvarkos, Ž. U. ketinant iš balsavimo patalpos išsinešti jam, kaip rinkėjui, išduotus balsavimo biuletenius, vietoje jų į balsadėžę įmetant baltus popieriaus lapus. Pasak L. U., V. M., B. A., J. S. ir A. P., komisijos nariai tik drausmino Ž. U., bandė jam įrodyti, jog balsavimo biuletenių išsinešti iš balsavimo patalpos Ž. U. neturintis teisės, siūlydami pareiškėjui įvairius aptariamos situacijos sprendimo būdus. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir Ž. U. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip komisijos nariai drausmina Ž. U. už jo neteisėtą elgesį, aiškina jam rinkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bando su Ž. U. surasti kompromisą, kad šis vis tik paliktų balsavimo biuletenius balsavimo vietoje, juos sugadindamas, tačiau Ž. U., teigdamas, jog balsavimo biuletenių išsinešimas iš balsavimo patalpos yra jo pilietinė teisė, komisijos narių pastabų neklauso, savo veiksmais akivaizdžiai pats provokuodamas konfliktą.  Priešingai nei savo apeliaciniame skunde tai nurodo pareiškėjas, duomenų, patvirtinančių, kad konfliktas būtų kilęs dėl Ž. U. išpažįstamos religijos, nei vaizdo įraše, nei aukščiau aptartų proceso dalyvių paaiškinimuose nefiksuota. Remiantis aptartų duomenų visuma neabejotina, kad konfliktas analizuojamu atveju kilo ne dėl komisijos narių kaltės ar jų neigiamo požiūrio į pareiškėja, bet dėl paties Ž. U. neteisėto veikimo, savo veiksmais pažeidžiant rinkimų tvarką reglamentuojančius įstatymus. 

9.       Nors, sprendžiant iš pateiktų duomenų visumos, Ž. U. atžvilgiu iš tiesų buvo naudojama komisijos nariams nederama leksika – „šiki mums ant galvos“, „tu“, bei tam tikro pobūdžio pasisakymai – „apie tave rašys“, „nuskambėsi“, „aš tau pripilsiu vinių, kai važiuosi pro mane, kad tau padangos susibadytų“, tačiau vien tik šių duomenų ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo inkriminavimui nepakanka. Iš esmės visi paminėti teiginiai buvo išimti iš bendro pokalbio/žodinio konflikto konteksto, nevertinant viso pokalbio turinio, ką įvertinti, kaip ir nustatyti, jog asmens atžvilgiu išsakyti teiginiai nebuvo nevykęs pokštas, ar spontaniškai išsprūdę žodžiai, šiuo konkrečiu atveju yra būtina. Įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą neabejotina, kad nei vienas analizuojamame konflikte dalyvavęs rinkimų komisijos narys įžeisti, ar juo labiau grasinti, Ž. U. nesiekė. Akivaizdu, kad komisijos narių išsakytų frazių ir žodžių pobūdį lėmė ne jų siekis įžeisti Ž. U., bet noras, kad šis sutiktų su jų teisėtais reikalavimais neišsinešti balsavimo biuletenių iš balsavimo patalpos, tokiu būdu komisijos nariams nesukeliant papildomų problemų teikiant paaiškinimus atsakingiems asmenims dėl balsavimo biuletenių dingimo iš balsavimo apylinkės. Neabejotina, kad nevykdydamas komisijos narių nurodymų, tokiu būdu, pats pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, Ž. U. provokavo komisijos narius, siekdamas tokiu savo elgesiu iššaukti nepageidaujamą jų elgesį, ką neabejotinai patvirtina ne tik Ž. U. filmavimo faktas šiam tik įėjus į balsavimo patalpą, bet ir praeityje buvę tam tikrų komisijos narių ir Ž. U. (jo vaiko auklėtoja J. S., B. A.) konfliktiniai santykiai.

10.       Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad vertinamo konflikto metu jokių pašalinių asmenų, išskyrus Z. U., balsavimo patalpoje nebuvo. Tuo tarpu sprendžiant iš Z. U. parodymų visumos, komentuojamas konfliktas jokių pasekmių nesukėlė, atlikti savo pilietinės pareigos – balsuoti, jai nesutrukdė. Nors ji ir patvirtino girdėjusi savo sutuoktinio ir komisijos narių žodinį konfliktą, tačiau nurodė, kad į konflikto kontekstą nesigilino, kas vėlgi leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog komisijos narių elgesys vertinamu atveju nebuvo neadekvatus, žeminantis Ž. U. garbę ar orumą, kaip kad tai iš esmės konstatuojama Ž. U. apeliaciniame skunde. Esant šių duomenų visumai, pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad užfiksuoto konflikto metu komisijos narių pavartotais žodiniais pasakymais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką, ką būtina nustatyti sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį klausimą, nėra.

11.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, abejoti tiek skundžiamą apylinkės teismo nutartį priėmusio teismo, tiek ir ankstesnį procesinį sprendimą priėmusios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos nešališkumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo bylos pradėjimui analizuojamu atveju buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, pagrįstai atsisakant pradėti administracinio nusižengimo bylos procesą. Priimti priešingą procesinį sprendimą, įvertinus apeliaciniame skunde pateiktus jokiais objektyviais duomenimis neparemtus pareiškėjo Ž. U. samprotavimus, teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

12.       Nors apeliaciniame skunde prašoma patraukti komisijos narius baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio nuostatas, tačiau sprendžiant Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, komisijos narių baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas Kauno apygardos teismo kompetencijai šiuo konkrečiu atveju nepriklauso.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo Ž. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                                Aušra Vingilė