Civilinė byla Nr. e2-1318-273/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00087-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.4.; 2.6.8.11.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 26 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovui advokatui V. D., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Archyvita“ atstovei advokatei E. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archyvita“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Bona Domus“ ir A. J..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovo procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovas A. R. ieškiniu atsakovei UAB „Archyvita“ prašė: 1) pripažinti atsakovės 2019 m. spalio 2 d. pranešimu inicijuotą 2019 m. kovo 8 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 2) iš atsakovės priteisti 57 396,80 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas; 3) iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 8 d. ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Bona domus“ sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos), perleidimo joje numatytomis sąlygomis. Pagal preliminarią pirkimo-pardavimo Sutartį šalys įsipareigojo Sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas pirktų Patalpas (Sutarties 1.1. punktas). UAB „Bona domus“ įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis, ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., pilnai baigti Daugiabučio namo statybas, bei teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinti jį tinkamu naudoti bei atitinkamai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Sutarties 2.1. punktas). UAB „Bona domus“ tinkamai įvykdžius Sutarties 2.1. punkte nurodytus įsipareigojimus ir pateikus atsakovei atitinkamą nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų įsipareigojo priimti visus sprendimus ir atlikti visus veiksmus reikalingus tam, kad sudaryti pagrindinę sutartį dėl Patalpų pardavimo ieškovui. UAB „Bona domus“ įvykdė savo įsipareigojimus ir pilnai užbaigė Daugiabučio namo statybas. 2019 m. rugsėjo 11 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-20-190911-00283 Daugiabutis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Statybos užbaigimo aktas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla buvo perduota Daugiabučiame name įsteigtai daugiabučių namų savininkų bendrijai, kad ji įregistruotų statybos užbaigimą nekilnojamojo turto registre. Apie minėtas išvardintas aplinkybes ieškovas atsakovę informavo elektroniniais laiškais: 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. persiuntė atsakovei statybos užbaigimo akto kopiją. Atsakovė 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 1R-94 informavo ieškovą, jog tinkamai neįvykdžius Sutarties 2.1 punkto reikalavimo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pilnai pabaigti Daugiabučio namo statybas, pripažinti tinkamu naudoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, Sutartis nuo 2019 m. spalio 8 d, vienašališkai nutraukiama. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės Sutarties nutraukimu, atsakovei 2019 m. spalio 8 d. pateikė pretenziją dėl neteisėto Sutarties nutraukimo ir vengimo sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareikalavo atsakovės atšaukti neteisėtą Sutarties nutraukimą ir imtis veiksmų Sutarties 2.2. punkte numatytoms pareigoms įvykdyti, t. y., atlikti visus veiksmus reikalingus sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė 2019 m. spalio 24 d. atsakymu į atmetė ieškovo pretenziją kaip neva nepagrįstą, kadangi ieškovas neva nepagrįstai atsisakė (nedėjo maksimalių pastangų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus dėl pastato statybos užbaigimo numatytais terminais) sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau ieškovas iš viešai prieinamų duomenų sužinojo, jog vykdydama 2019 m. spalio 2 d. preliminarios sutarties Nr. PPS-05 sąlygas atsakovė 2019 m. spalio 31d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. D2-4133 pardavė Patalpas A. A. ir A. A.. Atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutarties vykdymą, o ieškovas dėl atsakovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų patyrė nuostolių.
3. Dėl atsakovo neteisėto Sutarties nutraukimo. Nors trečiasis asmuo UAB „Bona domus“ ir praleido Sutartyje nustatytą terminą iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pilnai baigti Daugiabučio namo statybas, bei teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinti jį tinkamu naudoti bei atitinkamai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Sutarties 5.2. punktas numato vienintelį atvejį, kada atsakovė kaip pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, t. y., jeigu pagrindinė sutartis delsiama sudaryti ilgiau nei du mėnesius dėl to, kad ieškovas ne dėl atsakovės kaltės neįvykdo ar netinkamai vykdo Sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai ieškovas ne dėl atsakovės kaltės nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas niekada nevengė sudaryti pagrindinės Patalpų pirkimo-pardavimo Sutarties, ieškovas visą Sutarties laikotarpį bendradarbiavo ir betarpiškai teikė informaciją apie Daugiabučio namo įregistravimo būklę. Ieškovas ne kartą prašė atsakovės pradėti organizuoti Patalpų perrašymą numatytu terminu (2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. rugsėjo 17d. el. laiškais). Sutartyje nustatytas terminas (iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) buvo praleistas ne dėl ieškovo kaltės. Apie aplinkybę, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui pranešta, jog jis įregistruotų statybos užbaigimą nekilnojamojo turto registre, nes tik jis pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatus gali pateikti atitinkamą prašymą, ieškovas atsakovę informavo 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu laišku. Atsakovė buvo informuota apie tai, kad UAB „Bona domus“ atliko visus veiksmus, kuriuos galėjo atlikti, kad Sutarties 2.1. punktas būtų įvykdytas, o Daugiabučio namo įregistravimui buvo likę tik formalumai. Atsakovę neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties 5.2. punkto pagrindu, kadangi ieškovas nevengė sudaryti Sutarties, nepažeidė nei vienos Sutarties sąlygos ir vykdė savo kaip pirkėjo pareigas. Atsakovei NTR išrašas buvo pateiktas kartu su 2019 m. spalio 8 d. pretenzija, todėl atsakovė privalėjo per 30 dienų priimti visus sprendimus ir atlikti visus veiksmus, reikalingus tam, kad sudaryti pagrindinę sutartį dėl Patalpų pardavimo ieškovui. Atsakovė nevykdė savo sutartinės pareigos ir tokiu būdu pažeidė Sutartį. Šalys Sutartyje konkretaus termino per kurį turi būti sudaryta pagrindinė Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nenurodė, todėl pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo Sutarties sudarymo. Šis terminas nėra praleistas ir iki šios dienos. Sutartis buvo dalis teisminės mediacijos metu pasiekto susitarimo dėl taikaus visų ginčų tarp atsakovės, trečiųjų asmenų ir ieškovo užbaigimo. Sutartimi šalys susitarė dėl mažesnės už rinkos kainą Patalpų kainos. Atsakovė atsisakė vykdyti savo taikiame susitarime numatytus įsipareigojimus, todėl toks jos elgesys laikytinas nesąžiningu.
4. Dėl ieškovo patirtos žalos. Šalys Sutartimi susitarė dėl itin mažos ir rinkos kainos neatitinkančios Patalpų kainos (7000 Eur) atsižvelgiant į kitas taikaus susitarimo sąlygas. Ieškovas iš Sutarties pagrįstai tikėjosi gauti kompensaciją už taikos derybose padarytas nuolaidas, kurią sudaro skirtumas tarp sutartinės Patalpų kainos ir Patalpų rinkos vertės. Tikėtina, kad šis skirtumas sudaro bent 57 396,80 Eur (64396,80- 7000). Atsakovei pažeidus Sutarties sąlygas ir atsisakius sudaryti pagrindinę Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas prarado mažiausiai 57 396,80 Eur vertės galimybę, o atsakovė iš savo neteisėto elgesio gavo atitinkamą naudą, todėl ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 57 396,80 Eur netiesioginių nuostolių.
5. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Nėra teisinio pagrindo trečiojo asmens UAB „Bona domus“ padarytą Sutarties 2.1. punkto numatyto termino pažeidimą laikyti esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi atsakovė iš esmės gavo iš Sutarties tai, ko tikėjosi. Sutartis nenumato sąlygos, kad Sutartis gali būti vienašališkai nutraukta dėl Sutarties 2.1. punkto numatyto termino pažeidimo. Atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovės veiksmai inicijuojant Sutarties nutraukimą nesuderinami su favor contractus principu ir už tai pripažintini neteisėtu Sutarties nutraukimu.
6. Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir atsikirsdama į atsiliepimo motyvus, nurodė tokius argumentus:
6.1. Dėl preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties pabaigos. Sutartis nepasibaigė 2019 m. rugpjūčio 31 d. Sutartyje nėra nustatytas jos galiojimo terminas, todėl pagal CK 6.165 str. 3 d., pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Vadinasi Sutartis galioja vienerius metus. Be to, atsakovė ieškovui tiksliai neišreiškė savo ketinimų Patalpas parduoti tik tuo atveju, jei UAB „Bona domus“ laikysis Sutartyje numatyto termino statyboms užbaigti. Jeigu atsakovė siekė parduoti Patalpas tik tuo atveju, jei UAB „Bona domus“ Patalpų įregistravimo veiksmus sugebės atlikti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., ji šią sąlygą ieškovui turėjo išreikšti tiksliai.
6.2. Dėl atsakovės tariamos teisės nesudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad turėjo teisę atsisakyti tolimesnio Sutarties vykdymo. Svarbu išsiaiškinti Sutarties 2.1. punkte nustatyto termino praleidimo pasekmes ir nustatyti, ar šio termino praleidimas atsakovei suteikė teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, Sutartis galiojo mažiausiai vienerius metus, t. y. iki 2020 m. kovo 8 d. Aiškinantis, ar Sutarties 5.2. punktas suteikė teisę atsakovei nutraukti Sutartį, kai UAB „Bona domus“ praleido Sutarties 2.1. punkte nustatytą terminą, privalu atsižvelgti į CK 6.193 str. reglamentuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis nėra eilinė preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartis buvo dalis teisminės mediacijos metu pasiekto susitarimo. Faktą, jog tai nėra eilinė preliminari pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina ir Sutarties 2.6. punktas, kuriame nurodyta, kad sudarius Pagrindinę sutartį, šalys viena kitos atžvilgiu neturės jokių pretenzijų ir nereikš reikalavimų, įskaitant ir reikalavimų dėl 2015 m. sausio 13 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 191 pripažinimo negaliojančia, ar dėl jos sudarymo padarytos žalos atlyginimo. Atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį šalių teisių ir pareigų pusiausvyra buvo pažeista. Atsakovei turtą pardavus kitiems asmenims, ieškovas prarado galimybę, kurią atsakovė mediacijos procese buvo įsipareigojusi suteikti ieškovui. Sutarties 5.2. punktą įvertinus sistemiškai kartu su kitomis Sutarties sąlygomis, Sutarties 5.2. punktas suteikia atsakovei teisę nutraukti Sutartį tik tada, kai Pagrindinė sutartis šioje Sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis delsiama sudaryti daugiau kaip du mėnesius dėl to, kad ieškovas ne dėl atsakovės kaltės neįvykdo ar netinkamai vykdo Sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai ieškovas ne dėl atsakovės kaltės nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas, kaip atskiras Sutarties subjektas, t. y. fizinis asmuo, nepažeidė nei vieno Sutartyje nustatyto įsipareigojimo. Ieškovas niekaip nedelsė sudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovė nepagrįstai tapatina UAB „Bona domus“ su ieškovu. Sutartyje UAB „Bona domus“ ir ieškovas yra nurodyti kaip atskiri teisiniai subjektai, Sutartyje nenustatyta ieškovo atsakomybė už trečiojo asmens prievolių nevykdymą. Todėl Sutarties 2.1. punkte nustatytas terminas trečiajam asmeniui atlikti statybos užbaigimo veiksmus negali būti laikomas ieškovo įsipareigojimu Sutarties 5.2. punkto kontekste. Sutarties termino pratęsimas buvo nereikalingas, kadangi Sutartis galiojo mažiausiai iki 2020 m. kovo 8 d. Ieškovas visą Sutarties laikotarpį rodė itin didelį suinteresuotumą sudaryti pagrindinę Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas bendradarbiavo ir betarpiškai teikė informaciją apie Daugiabučio namo įregistravimo būklę. Ieškovas ne kartą prašė atsakovo pradėti organizuoti Patalpų perrašymą numatytu terminu.
6.3. Dėl ieškovo patirtos žalos. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nuostolius preliminariosios sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 str., pažeidimo atveju gali sudaryti nukentėjusios šalies derybose dėl preliminariosios sutarties sudarymo faktiškai turėtos ir įrodytos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atsakovė ieškojo formalių pagrindų pagrindinei Sutarčiai nesudaryti. Neteisėtai atsisakė sudaryti pagrindinę Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi tai atsakovei buvo itin naudinga finansiškai.
6.4. Dėl aplinkybių, susijusių su vykusiu mediacijos procesu. Ieškovas neatskleidė mediacijos būdu iš atsakovės gautos informacijos, tik mediacijos būdu pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, t. y. Sutarties sąlygas, tačiau jos negali būti laikomos konfidencialiomis. Dėl šios priežasties ieškinyje ir dublike nėra duomenų, kuriuos CPK 177 str. 5 d. draudžia naudoti kaip įrodymus byloje.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
7. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Archyvita“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1.1. Dėl reikalavimo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Sutarties nuostatos leidžia teigti, jog pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta vėliausiai iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Kadangi pagrindinė sutartis iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo sudaryta, vadovaujantis CK 6.165 str. 5 d. ji pasibaigė. Pasibaigus sutarčiai jos nutraukti teisiškai yra nebeįmanoma, todėl 2019 m. spalio 2 d. pranešimas apie vienašališką Sutarties nutraukimą yra niekinis ir negaliojantis, o vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir negalimas pagal CK 6.127 str. Ieškovo reikalavimas pripažinti 2019 m. kovo 8 d. Sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu yra niekinis, todėl turėtų būti atmestas.
1.2. Dėl atsakovės teisės nebesudaryti pagrindinės sutarties. Šalys, sudarydamos Sutartį, aiškiai apsibrėžė viena kitos pareigas tam, kad būtų galima sudaryti pagrindinę sutartį. Esminė sąlyga, nuo kurios priklausė visi tolimesni veiksmai, buvo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. užbaigti daugiabučio gyvenamojo namo statybas, pripažinti jį tinkamu naudotis ir atitinkamai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ginčo tarp šalių dėl to, kad šios sąlygos UAB „Bona Domus“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra ieškovas, neįvykdė, nėra. UAB „Bona Domus“ neįgyvendinus savo įsipareigojimų, atsakovė atitinkamai negalėjo vykdyti ir savųjų. 2019 m. spalio 2 d. atsakovė, pasitikrinusi VĮ „Registrų centras“ išrašus pamatė, jog registracija vis dar nėra atlikta. Atsakovė, žinodama ieškovo polinkį bylinėtis, nepaisant to, kad preliminari sutartis buvo pasibaigusi, papildomai informavo ieškovą, jog sutartiniai santykiai nebus atnaujinti. Tokiu būdu atsakovė norėjo užsitikrinti, jog ateityje 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovo siųsti laiškai nebūtų laikomi šalių bendradarbiavimu ir derybomis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Sutarties 2.1 punkte numatyti įsipareigojimai buvo įgyvendinti tik 2019 m. spalio 7 d., t. y. jau po to, kai atsakovė papildomai informavo ieškovą, jog pasibaigusi Sutartis nebebus atnaujinta. Dėl šios priežasties ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Suėjus Sutarties 2.1 numatytam terminui nei UAB „Bona Domus“, nei ieškovas nesikreipė į atsakovę su prašymu pratęsti preliminarios sutarties terminą, todėl atsakovė pagrįstai laikė, jog tolimesnis Sutarties vykdymas ieškovui tapo nebeaktualus. Šalims siekiant tęsti savo prisiimtus įsipareigojimus turėjo būti rašytine forma preliminarioji sutartis pratęsta arba sudaryta nauja preliminarioji sutartis, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš statybos užbaigimo akto matyti, jog statybos darbai buvo užbaigti tik 2019 m. rugsėjo 11 d., t. y. pažeidžiant Sutarties 2.1 punkto nuostatas. Nekilnojamojo turto registre duomenys buvo užregistruoti tik 2019 m. spalio 7 d., pažeidžiant Sutarties 2.1 punkto nuostatas, todėl ieškinyje nurodomi teiginiai, jog UAB „Bona Domus“ savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, neatitinka tikrovės. Su ieškiniu pateikiami elektroniniai laiškai neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi jie buvo atsiųsti jau suėjus Sutarties 2.1 terminui. Be to, pagal Sutarties 2.2 punktą UAB „Bona Domus“ turėjo pateikti atsakovei nekilnojamojo turto registro išrašą, o ne aktą apie statybos užbaigimą. Tokio išrašo atsakovė iš UAB „Bona Domus“ negavo. Išrašą atsakovei pateikė tik ieškovo atstovas su 2019 m. spalio 8 d. pretenzija. Sutartis buvo pažeista ne atsakovės, o ieškovo ir jo valdomos UAB „Bona Domus“. Pagrindinės sutarties sudarymas priklausė tik nuo tinkamo Sutarties 2.1 punkto įgyvendinimo. Rašytiniais įrodymais yra patvirtina, jog 2.1 punktas nebuvo įvykdytas, todėl atsakovė turėjo pilną teisę atisakyti tolimesnio Sutarties vykdymo. Nors ieškovas nurodo, kad Sutarties 2.1 punkte nustatytas terminas buvo praleistas ne dėl jo kaltės, tačiau būtent ieškovas yra vienintelis UAB „Bona Domus“ akcininkas ir vadovas, todėl būdamas suinteresuotas, kad Sutartis būtų įvykdyta, turėjo imtis visų priemonių, kad jo įmonė įsipareigojimus įvykdytu nustatytais terminais. Ieškovas teigia, kad dėl termino praleidimo buvo kaltas ne jis, o UAB „Bona Domus“, kas lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, todėl ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovas turėtų reikšti savo vadovaujamai įmonei, o ne atsakovei. Ieškovas turėtų apsvarstyti galimybę šioje byloje pakeisti netinkamą atsakovu tinkamu.
1.3. Dėl Ieškovo patirtos žalos. Atsakovė nei vengė, nei atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindinė sutartis buvo nesudaryta tik dėl ieškovo valdomos įmonės kaltės. Net jeigu būtų vertinama, jog preliminari sutartis nepasibaigė 2019 m. rugpjūčio 31 d., atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nulemtas UAB „Bona Domus“ veiksmų - prisiimtų įsipareigojimų netinkamo įgyvendinimo, todėl nėra CK 6.165 str. 4 d. numatytų privalomų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo nurodytos žalos apskaičiavimas neatitinka paties ieškovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo taisyklės. Ieškovo cituojamame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarime yra nurodyta, jog prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 str. 5 d. nurodytą kainų skirtumo principą. CK 6.258 str. 5 d. nurodoma, jog jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Ieškovas kainų skirtumą turėtų skaičiuoti pagal nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu tokią jis būtų sudaręs, o ne pagal savo hipotetinius pasvarstymus dėl galimos Patalpų rinkos vertės. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo valdomos UAB „Bona Domus“ kaltės. Be to, prašomi priteisti nuostoliai yra nepagrįsti, hipotetiniai ir neįrodyti. Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo turi būti atmestas. Duomenys gauti mediacijos metu negali būti įrodymai civiliniame procese.
8. Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovo dublike pateikti argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, o ieškinys turėtų būti atmestas visa apimtimi. Atsikirsdama į dubliko argumentus atsakovė nurodė tokius motyvus:
2.1. Dėl reikalavimo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Ieškovas iš esmės atkartoja atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktą teisės aiškinimo taisyklę dėl CK 6.217 str. netaikymo preliminariosioms sutartims, todėl lieka nebeaišku, ar ieškovas vis dar laikosi savo ieškinio reikalavimo, kurį grindė CK 6.217 str. nuostatomis. Sutartis pasibaigė 2019 m. rugpjūčio 31 d., todėl reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu yra niekinis ir turėtų būti atmestas.
2.2. Dėl preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pabaigos. Pagal Sutarties 2.1 punkto nuostatas pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta vėliausiai iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovo teiginiui, jog Sutartyje nėra nustatytas terminas, prieštarauja pačios Sutarties tekstas. Jeigu būtų laikomasi ieškovo pozicijos, jog sutartyje nėra nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tokiu atveju Sutarties 5.1 ir 5.2 punktai yra niekiniai, nes negalima praleisti termino, kuris nėra nustatytas, todėl ir atsakomybės taikymo klausimas tampa neįgyvendinamu. Ieškovo cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylos Nr. 3K-3-220/2011 ir nagrinėjamo ginčo skirtumas yra tas, jog ieškovo cituojamoje byloje šalys nenustatė konkrečios datos iki kurios turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus. Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.1 punkte šalys aiškiai susitarė, jog UAB „Bona Domus“ ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. užbaigs daugiabučio gyvenamojo namo statybas bei teisės aktuose nustatyta tvarka pripažins jį tinkamu naudotis bei atitinkamai įregistruos nekilnojamojo turto registre. Tik įvykus šiam veiksmui, bet ne vėliau nei iki 2019 m. rugpjūčio 1 d, per 30 dienų būtų buvusi pasirašoma pagrindinė sutartis. Jeigu terminas nebūtų buvęs svarbus, tada šalys būtų tiesiog susitarusios, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 30 dienų po to, kai pastatas bus užbaigtas ir nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudotis. Tokios sąlygos Sutartyje nėra, kadangi namo statybos užbaigimo teisinis įforminimas buvo ypatingai svarbus, o ieškovas tai žinojo. UAB „Bona Domus“ daugiabutį gyvenamąjį namą planavo užbaigti statyti iki 2014 m. kovo 31 d. Daugiabučio namo statybų užbaigimas užsitęsė daugiau nei 5 metus, todėl jų užbaigimas turėjo ypatingą reikšmę.
2.3. Dėl atsakovės teisės nesudaryti pagrindinės sutarties. Dublike motyvų, kodėl ieškovas nenori pakeisti netinkamo atsakovo į tinkamą, nėra. Nuostolius, jeigu tokius ieškovas įrodys, patyrė tik dėl UAB „Bona Domus“ kaltės. Atsakovė nebuvo nei vienos civilinės bylos, vykusios tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, šalimi. Atsakovei nagrinėtose bylose priimti sprendimai jokios įtakos neturėjo. Atsakovė taip pat nėra 2019 m. kovo 8 d. Taikos sutarties šalimi, todėl neaišku, kokią naudą, atsakovė iš minėtų susitarimų galėjo gauti. 2019 m. kovo 8 d. Taikos sutartis nagrinėjamam ginčui yra svarbi ta apimtimi, jog įrodo ieškovo žinojimą, kad daugiabučio namo statybos užbaigimas turi būti įvykdytas ne vėliau nei iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas buvo prisiėmęs pareigą kartu su UAB „Bona Domus“ atlikti daugiabučio namo statybos užbaigimo procedūras. Ieškovas pasirašydamas Sutartį sutiko, kad jos įgyvendinimas bus priklausomas nuo UAB „Bona Domus“ veiksmų, todėl dabar turi prisiimti ir pasekmes, UAB „Bona Domus“ neįvykdžius Sutarties sąlygų. Dublike didelę reikšmę teikiama Sutarties 5.2 punkto aiškinimui. Šis punktas numato netesybų bei baudų mokėjimo sąlygas ir dydžius, todėl negali būti tapatinamas su Sutarties nutraukimo sąlygomis.
2.4. Dėl ieškovo patirtos žalos. Įrodymų, kuriais remdamasis ieškovas apskaičiavo 57 396,80 Eur žalą, byloje nėra. Ieškovas neįrodė patirtų nuostolių sumos, priežastinio ryšio bei atsakovės kaltės.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje sprendžiamas ginčas dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties aiškinimo bei ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties.
10. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. (toliau – Pirkėjas), atsakovė UAB „Archyvita“ (toliau – pardavėjas) ir trečiasis asmuo UAB „Bona Domus“ (toliau – Statytojas) 2019 m. kovo 8 d. sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią sutarties šalys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) perleidimo joje numatytomis sąlygomis. Pagal preliminarią pirkimo-pardavimo Sutartį šalys įsipareigojo Sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas pirktų Patalpas (Sutarties 1.1. punktas). UAB „Bona domus“ įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis, ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., pilnai baigti daugiabučio namo statybas, bei teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinti jį tinkamu naudoti bei atitinkamai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Sutarties 2.1. punktas). UAB „Bona Domus“ tinkamai įvykdžius Sutarties 2.1. punkte nurodytus įsipareigojimus ir pateikus pardavėjui atitinkamą nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų įsipareigojo priimti visus sprendimus ir atlikti visus veiksmus reikalingus tam, kad sudaryti pagrindinę sutartį dėl Turto pardavimo ieškovui (Sutarties 2.2. punktas).
12. Byloje kilo ginčas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, nes šalys skirtingai aiškina preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 ir 2.2 punktų reikšmę, kurie numato pagrindinės sutarties sudarymo sąlygas..
13. Pagal LR CK 6.165 straipsnio 3 dalį preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Ieškovo nuomone, šalys Sutartyje konkretaus termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė Patalpų pirkimo – pardavimo sutartis nenurodė. Sutartyje nėra numatyta, kad trečiajam asmeniui praleidus Sutarties 2.1 punkte nurodytą terminą, pasibaigtų šalių pareiga sudaryti pagrindinę sutartį dėl Patalpų pardavimo ieškovui, todėl, ieškovo nuomone, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus laiko nuo preliminariosios Sutarties sudarymo.
14. Atsakovė teigia, kad Sutartyje šalys buvo sutarusios, kad UAB „Bona Domus“ savo jėgomis ir lėšomis ne vėliaus kaip iki 2019-08-01 visiškai užbaigs namo statybas bei teisės aktų nustatyta tvarka pripažins jį tinkamu naudotis bei atitinkamai įregistruos nekilnojamojo turto registre (Sutarties 2.1 punktas). Sutartyje tinkamas įsipareigojimų įvykdymas apėmė trijų veiksmų visumą: statybos užbaigimą, pastato pripažinimą tinkamu naudotis, duomenų įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Atsakovės nuomone, visi šie veiksmai privalėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2019-08-01. Tik UAB „Bona Domus“ tinkamai įvykdžius Sutarties 2.1 punkte numatytus įsipareigojimus ir pateikus atsakovei atitinkamą nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovė ne vėliau kaip per 30 dienų įsipareigojo priimti visus sprendimus ir atlikti visus veiksmus reikalingus tam, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis (Sutarties 2.2 punktas). Šių Sutarties nuostatų pagrindu atsakovė sprendžia, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta vėliausiai iki 2019-08-31.
15. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK XIV skyriuje. CK 6.193 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
16. Analizuojant Sutarties 2.1 ir 2. 2 punktų tekstą darytina išvada, kad pagal juos buvo susitarta dėl organizacinių ir procedūrinių klausimų, kuriuos atlikus galėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Šalys konkretaus termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė Patalpų pirkimo – pardavimo sutartis nenumatė. Sutartyje nėra numatyta, kad trečiajam asmeniui praleidus Sutarties 2.1 punkte nurodytą terminą ar praleidus Sutarties 2.2 punkte numatytą 30 dienų terminą, pasibaigtų šalių pareiga sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, Sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose šalys numatė pardavėjo ir pirkėjo atsakomybę nepagrįstai šiems vengiant sudaryti pagrindinę sutartį ilgiau nei 2 (du) mėnesius. Esant šiems duomenims darytina išvada, kad Sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl laikytina, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo Sutarties sudarymo.
Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį
17. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Albonita“ v. UAB ,,Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-592/2007).
18. Minėta, kad preliminariajai sutarčiai netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo. Preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, todėl preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra ne kas kita, kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
19. Iš atsakovės UAB „Archyvita“ 2019-10-02 rašto „Dėl namo (duomenys neskelbtini) patalpų“ matosi, kad atsakovė informavo UAB „Bona Domus“ direktorių A. R., kad neįvykdžius Sutarties 2.1 punkto reikalavimus, Sutartis nuo 2019-10-08 vienašališkai nutraukiama. Taip pat pateikė 2019-10-02 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame patalpų baigtumas yra 77 procentai.
20. Kaip matyti iš atsakovės UAB „Archyvita“ 2019-10-02 rašto turinio, kad preliminariosios šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą vertinamas kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, todėl teismas toliau pasisako dėl šio atsisakymo pagrįstumo.
21. Iš VĮ Registrų centras išrašo matosi, kad 2019-09-11 buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas Nr. ACA-20190911-00283. Ieškovas prie ieškinio pareiškimo pridėjo 2019-09-12 ir 2019-09-17 elektroninius laiškus, rašytus atsakovei, iš kurių matosi, kad pirkėjas yra įvykdęs savo prisiimtus įsipareigojimus ir kad atsakovė vykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus. UAB „Bona Domus“ ir A. R. 2019-10-08 atsakovei pateikė pretenziją dėl neteisėto 2019-03-08 preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, kurioje pareikalavo atšaukti neteisėtą sutarties nutraukimą ir imtis veiksmų sudaryti pagrindinę sutartį. Pretenzijoje nurodė, kad visi pastato statybos darbai užbaigti, pastatas pripažintas tinkamu naudotis 2019-09-11. Statybos užbaigimo aktas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla perduota pastate įsteigtai daugiabučių namų savininkų bendrijai, kad ji įregistruotų statybos užbaigimą nekilnojamojo turto registre, nes tik ji gali pateikti atitinkamą prašymą, be to, pretenzijoje nurodė, kad statybos užbaigimo registracija baigta 2019-10-07. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ieškovas niekada nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, veikė sąžiningai ir aktyviai siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį, o trečiojo asmens UAB „Bona Domus“ procedūrinio termino, numatyto Sutarties 2.1 punkte praleidimas, nebuvo priežastimi nesudaryti pagrindinės sutarties.
22. Be to, iš pateiktos į bylą 2019-10-02 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties matosi, kad atsakovė 2019-10-02 sudarė ginčo turto preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį su A. A., pagal kurią sutarties šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 1 d. už 30 000 eurų. 2019 m. spalio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp UAB „Archyvita“ ir A. A. patvirtina, kad Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo parduotos už 30 000 eurų. Šie duomenys rodo, kad dar galiojant 2019-03-08 preliminariai Sutarčiai, atsakovė tarėsi dėl tų pačių pastatų pardavimo kitam asmeniui, su juo sudarė kitą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, o po to šiuos pastatu jam ir pardavė. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir nepagrįstas vengiant su ieškovu sudaryti pagrindinę sutartį.
23. Dėl nuostolių atlyginimo
24. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia sudaryti ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
25. Ieškovas, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimu, jog nuostolius preliminariosios sutarties, sudarytos pagal LR CK 6.165 str., pažeidimo atveju gali sudaryti nukentėjusios šalies derybose dėl preliminariosios sutarties sudarymo faktiškai turėtos ir įrodytos išlaidos (pvz., dokumentų rengimo, suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo, kelionės ir kt. išlaidos), nebent šalys būtų susitariusios kitaip, o tam tikrais atvejais – ir netiesioginės išlaidos (prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, nesąžiningos ikisutartinių santykių šalies iš savo neteisėto elgesio gauta nauda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
26. Ieškovas nurodo, kad Sutartis buvo dalis teisminės meditacijos metu pasiekto susitarimo dėl taikaus visų ginčų tarp atsakovo, trečiojo asmens 2, trečiojo asmens 1 ir ieškovo užbaigimo, todėl preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl itin mažos ir rinkos kainos neatitinkančios Patalpų kainos (7000 Eur), atsižvelgiant į kitas taikaus susitarimo sąlygas. Ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti kompensaciją už taikos derybose padarytas nuolaidas, kurią sudaro skirtumas tarp sutartinės Patalpų kainos ir Patalpų rinkos vertės. Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis UAB „OBER-HAUS“ viešai teikiamais nekilnojamojo turto rinkos duomenimis, komercinio nekilnojamojo turto kaina Druskininkų centre 2019 m. spalio mėn. buvo nuo 720 Eur/m2. Atsakovo parduotos patalpos jų pardavimo metu buvo vertos mažiausiai 64 393,80 Eur (44,62 kv / m2 + 44,82 kv / m2 x 720 Eur), todėl skirtumas tarp sutartinės kainos ir Patalpų rinkos vertės pagal ieškovo skaičiavimus sudaro 57 396,80 Eur (64396,80 Eur – 7000 Eur). Ieškovo teigimu, jis prarado mažiausiai 57 96,80 Eur vertės galimybę, todėl šią sumą netiesioginių nuostolių prašo priteisti iš atsakovės.
27. Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais (kai derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ikisutartinių santykių šalis savo elgesiu sukuria kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta) gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.).
28. Nurodytame nutarime konstatuota, kad prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Plėtojant šią praktiką pripažinta, kad kainų skirtumo principas yra ne vienintelis prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdas. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas apskaičiuojant nuostolius objektyviai negali būti taikomas. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-375/2013; kt.). Sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami. Dėl to asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis)
29. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Vadovaujantis šia teisės norma, ieškovas kainų skirtumą turėtų skaičiuoti pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu jis tokią būtų sudaręs, o ne pagal galimą Patalpų rinkos vertę. Be to, ieškovas skaičiuodamas patalpų rinkos vertę remiasi UAB „OBER-HAUS“ duomenimis, kur nurodyta komercinės paskirties – prekybos patalpų pardavimo kainomis, kai atsakovė pardavė negyvenamąsias patalpas – pagalbinę patalpą, kas iš esmės savo verte nėra tapatūs turtiniai vienetai. Nors ieškovas byloje prašė skirti ekspertizę Patalpų rinkos vertei nustatyti, tačiau jo prašymas buvo atmestas, nes šių patalpų rinkos vertės nustatymas prarastos galimybės vertei nustatyti taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalį, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturės.
30. Nors ieškovas nurodo, kad įsigydamas Patalpas už itin mažą kainą pagrįstai tikėjosi gauti kompensaciją už taikos derybose padarytas nuolaidas, kurią sudaro skirtumas tarp sutartinės Patalpų kainos ir Patalpų rinkos vertės, tačiau dėl to įrodymų nepateikia. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme 2019 m. balandžio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-547-273/2019 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Bona domus“ atsisakė visų savo pareikštų reikalavimų A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o atsakovė A. J. atsisakė visų savo priešieškinio reikalavimų dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teisme 2019 m. kovo 28 d. civilinėje byloje Nr. e-888-800/2019 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią ieškovė A. J. atsisakė ieškinio reikalavimų. Kaip matyti, išnagrinėtose bylose bei sudarant taikos sutartis šalys dėl Patalpų pardavimo bei kainos nustatymo nesitarė, be to, UAB „Archyvita“ nedalyvavo ir jokių konkrečių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu nebuvo priėmusi, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis buvo taikaus susitarimo neatskiriama dalis. Be to, pasiekti susitarimai minėtose civilinėse bylose niekaip nepagrindžia ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydžio.
31. Kitokių duomenų, kurie patvirtintų patirtų netiesioginių nuostolių dydį ieškovas nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė reikalaujamų priteisti netiesioginių nuostolių dydžio ir jo reikalavimas priteisti 57 396,80 Eur atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas preliminariojoje sutartyje numatytos baudos bei nuostolių, apskaičiuojamų kitais būdais priteisti neprašė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).
33. Atsakovės atstovės pateiktoje detalizacijoje bei sąskaitose faktūrose nurodyta, kad atstovaudama atsakovei advokatė parengė: 1) 2020-03-30 atsiliepimą į ieškinį už 1 200 Eur (12 val.); 2) 2020-05-27 tripliką už 800 Eur (8 val.); 3) 65 Eur (0,5 val.) atsakovei kainavo advokatės atstovavimas 2020-05-27 teismo posėdyje; 4) 300 Eur (2 val.) pasiruošimas ir dalyvavimas 2020-09-14 teismo posėdyje; 5) 400 Eur (4 val.) susipažinimas su ieškovo pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais ir prašymu dėl ekspertizės skyrimo; 6) 100 Eur (1 val.) konsultacija su klientu dėl ieškovo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų ir 7) 300 Eur (2 val.) pasiruošimas ir dalyvavimas 2020-10-06 teismo posėdyje.
34. Apskaičiuojant ar atsakovės advokato išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose), nurodytų maksimalių dydžių, atsižvelgtina į atsakovei atstovavusios advokatės byloje parengtus dokumentus bei faktinius veiksmus, atliktus atsakovės vardu byloje, taikant atskirų procesinių dokumentų parengimo ir teismo posėdžių metu galiojusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) dydis (CPK 98 str.).
35. Už 1 – ame punkte nurodytas paslaugas (už atsiliepimo ieškinį parengimą) pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 3 294,00 Eur (2,5x1317,60); už 2 – ame punkte nurodytas paslaugas (už tripliko parengimą) pagal Rekomendacijų 8.3 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 2 037,90 Eur (1,5x1358,60); už 3 – ame punkte (už atstovavimą 2020-05-27 teismo posėdyje) pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 67,93 Eur (0,5x0,1x1358,60); už 4-7 – ame punktuose suteiktas paslaugas pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 1 242,90 Eur ((2+4+1+2)x0,1x1381,00), kur 1317,60 Eur - 2019 m. III ketvirčio, 1358,60 Eur – 2019 m. IV ketvirčio ir 1381,00 – 2020 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už suteiktas paslaugas nurodytas 1, 2, 3 punktuose ir 4-7 punktuose (bendra suma 1 100 Eur) atsakovės sumokėtos advokatei sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės patirtos 3 165,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), prašoma priteisti advokato išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 3 165,00 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Archyvita“ (juridinio asmens kodas (135761379) iš ieškovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 165,00 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Gražinti A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2020 m. birželio 29 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 386 sumokėtą 100 Eur (vieną šimtą eurų) avansą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam
teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Izolda Nėnienė