Bylos Nr. e2-132-905/2023

Proceso Nr. 2-68-3-21450-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.2.6; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

posėdžio sekretorė Gabija Šilanskaitė,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui ir

atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Lesčiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ananda vaikams“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Noravit“ dėl nuomos sutarties sąlygos ir sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia, nuostolių atlyginimo ir depozito grąžinimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir skolos bei palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo A. V. P.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

2021 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė:

1) pripažinti niekine ir negaliojančia šalių 2020 m. sausio 21 d. patalpų nuomos sutarties 7.2 punkto antrojo sakinio dalį, kuria nustatoma, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta iš anksto pranešus kitai šaliai prieš du mėnesius;

2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo 2020 m. liepos 13 d. pranešimu atliktą vienašalį nuomos sutarties nutraukimą ir pripažinti, kad šalių sutartis pasibaigė (nutrūko) dėl atsakovo kaltės;

3) priteisti ieškovui iš atsakovo 23 777,18 Eur nuostolių atlyginimo ir dalies depozito grąžinimo.

Ieškovas nurodė, kad šalys sudarė 2020 m. sausio 21 d. patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui už atlyginimą laikinai valdyti ir naudotis 122,11 kv. m bendro ploto rūsio patalpomis (duomenys neskelbtini). Po sutarties pasirašymo ieškovas, žodžiu suderinęs su atsakovu, pradėjo tvarkyti patalpas pagal savo poreikius, o 2020 m. balandžio 15 d. šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, po kurio pasirašymo ieškovas pradėjo mokėti nuompinigius. 2020 m. liepos 13 d. ieškovas gavo atsakovo raštą dėl sutarties nutraukimo nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. pagal ginčijamą sutarties 7.2 punktą. Ieškovas pažymėjo, kad, sudarydamas sutartį, jis tikėjosi patalpomis naudotis iki 2025 m. balandžio 25 d., tačiau paaiškėjo, kad sutartyje yra apgaulingas ir paneigiantis terminuotos sutarties koncepciją 7.2 punktas, kuris sutartį daro iš esmės neterminuotą. Anot ieškovo, tokią sutartį jis sudarė iš esmės suklydęs, todėl ginčo sutarties nuostata ir pagal ją atsakovo atliktas sutarties nutraukimas turi būti pripažinti negaliojantys. Kadangi ieškovas jau prarado interesą tęsti atsakovo patalpų nuomą, tai sutartis pripažintina pasibaigusia dėl atsakovo kaltės. Dėl nuomotų patalpų įrengimo ir jų pritaikymo savo veiklai ieškovas patyrė 22 603,53 Eur nuostolių, kurių suma per visą nuomos laikotarpį būtų amortizuota, t. y. ieškovas šių nuostolių nebūtų patyręs, jeigu atsakovas sąžiningai vykdytų sutartį. Be to, ieškovas sumokėjo atsakovui 1760 Eur depozitą, iš kurio atsakovas turi teisę pasilikti 586,35 Eur už elektros energiją.

2023 m. sausio 31 d. pareiškimu patikslinęs priešieškinio reikalavimus, atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 476,77 Eur skolos, 16 630,48 Eur nuostolių atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas. Anot atsakovo, ieškovas yra patyręs verslininkas ir jis turėjo aštuonias dienas susipažinti su pasirašoma sutartimi, todėl nepagrįstai apeliuoja į savo suklydimą. Atsakovas pažymėjo, kad šalių sutartimi ieškovui nebuvo išnuomota 6,89 kv. m ploto patalpų dalis – serverinė. Kadangi po sutarties sudarymo atsakovui tapo žinoma, kad ieškovas savavališkai atliko patalpų pertvarkymus-pakeitimus, kurie nebuvo su atsakovu suderinti ir jam priimtini, ir kad ieškovas savavališkai užėmė neišnuomotą serverinės patalpą, tai atsakovas prarado interesą tęsti nuomos santykius, todėl 2020 m. liepos 13 d. pranešimu informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Anot atsakovo, ieškovas, pažeisdamas sutarties nuostatas, patalpas grąžino tik 2020 m. spalio 13 d., be to, patalpos grąžintos ne tik neatstatytos į pradinę būklę, bet ir suniokotos. Atstatydamas patalpų būklę, atsakovas patyrė 16 630,48 Eur nuostolių, kurie priteistini iš ieškovo. Be to, už naudojimąsi serverine ir išnuomotomis patalpomis iki 2020 m. spalio 13 d. iš ieškovo priteistina 476,77 Eur skola.

Trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra atsakovo bendrovės valdybos narys ir nuo 2020 m. gruodžio mėn. – valdybos pirmininkas. Anot trečiojo asmens, jis kartais lankydavosi ieškovui išnuomotose patalpose, matė, kad jose vykdomi statybos darbai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad nebuvo kalbų su ieškovo įmonės vadovu apie patalpų pertvarkymus, juolab kad trečiasis asmuo nežinojo kaip turėjo būti naudojamos išnuomotos patalpos, nes tai priskiriama bendrovės vadovo kompetencijai.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Šalys pasirašė 2020 m. sausio 29 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 20/01/21, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui už atlyginimą laikinai valdyti ir naudotis 122,11 kv. m bendro ploto rūsio patalpomis (duomenys neskelbtini). Patalpų paskirtis negyvenamoji, nuomos terminas 5 metai (sutarties 1.3, 3.1 punktai).

Nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame šalių sutarties 7.2 punkte nustatyta, jog sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus nuomos terminui šalių raštišku susitarimu. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama iš anksto pranešus kitai šaliai prieš du mėnesius arba šioje sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 5 dalimi, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

Šių Civilinio kodekso 1.90 straipsnio normų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neneigė atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, jog ieškovui buvo suteiktas aštuonių dienų laikotarpis susipažinti su šalių sutarties projektu. Be to, ieškovas nurodė, kad jis sutartį skaitė, su jos turiniu susipažino ir pastabų-pasiūlymų nereiškė. Teismo vertinimu, ginčijama sutarties nuostata yra pakankamai aiški ir dėl jos turinio-esmės nėra jokių abejonių-neaiškumų, t. y. ja suteikiama bet kuriai sutarties šaliai teisė vienašališkai nutraukti sutartį iš anksto pranešus kitai šaliai prieš du mėnesius arba (kitais atvejais, t. y. be tokio išankstinio šalies pranešimo) sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina, kad, be kita ko, sutarties 7.3, 7.5 punktuose kaip tik ir nurodyti kiti pagrindai, kai sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama kitokia negu sutarties 7.2 punkte nurodyta tvarka. Teismas sutinka su atsakovo atsikirtimais, kad įstatymai nedraudžia sutarties šalims susitarti dėl terminuotos sutarties nutraukimo dar nesuėjus jos terminui.ir kad ginčo sutarties nuostata yra abišalė, t. y. suteikė vienodą teisę abiems šalims nutraukti sutartį. Dėl to nėra jokio pagrindo ginčo sutarties nuostatą vertinti kaip nesąžiningą ar neteisėtą, nors pasinaudojimas tokia sutarties nuostata ieškovui (jau investavusiam į patalpų į(si)rengimą) ir galėtų būti vertinamas kaip ekonomiškai nenaudingas-nuostolingas. Pabrėžtina, kad tokią (galbūt sau ekonomiškai nenaudingą) sutarties nuostatą ieškovas priėmė susipažinęs su sutarties turiniu ir bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad tokią sutarties nuostatą ieškovas būtų akceptavęs dėl atsakovo nesąžiningų ar juolab neteisėtų veiksmų. Dėl to darytina išvada, kad net jeigu ir būtų pagrindas konstatuoti ieškovo suklydimą, tai, vadovaujantis jau pacituota Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 5 dalimi, toks ieškovo suklydimas negali būti laikomas esminiu, nes ieškovas, kuris yra verslininkas, suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių buvo pats prisiėmęs riziką (galbūt ieškovo lūkestis-įsitikinimas, kad atsakovas realiai nepasinaudos šia sutarties nuostata). Be to, kadangi aptariama sutarties nuostata yra aiški ir dėl jos turinio-esmės nėra abejonių, tai nėra ir jokio pagrindo šios nuostatos aiškinti ieškovo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Remiantis nurodytais motyvais, atmetamas kaip nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Kadangi atsakovas turėjo teisę sutartį nutraukti remdamasis ginčijama sutarties 7.2 punkto nuostata (ir ši teisė nebuvo ribojama kokiomis nors kitomis sąlygomis-aplinkybėmis, pavyzdžiui, nuomininko neteisėtais veiksmais ar kt.), tai atmetamas kaip nepagrįstas ir ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo kitais pagrindais, be kita ko, įtvirtintais Civilinio kodekso 6.228 straipsnyje (CPK 265 straipsnis), tačiau, siekiant procesinio teisinio aiškumo-apibrėžtumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, jog būtent sutarties sudarymo metu atsakovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad ieškovas nuo jo (atsakovo) priklauso, kad tuo metu ieškovas turėjo ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, buvo ekonomiškai silpnas, neinformuotas, nepatyręs, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 6.228 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties 2.5 nustatyta, jog pasibaigus sutarties terminui arba šioje sutartyje nurodytais atvejais nutraukus sutartį prieš terminą, nuomininkas neturės teisės gauti jokios kompensacijos už patalpų įrengimo darbus, pakeitimus ir (arba) pagerinimus, kurie negali būti pašalinti iš patalpų, nepadarant joms žalos ir nebloginant jų būklės, nepaisant to, kad tokiems pagerinimams atlikti buvo gautas nuomotojo sutikimas. Jeigu tokie įrengimo darbai, pakeitimai ir (arba) pagerinimai gali būti pašalinti iš patalpų, nepadarant joms žalos ir nebloginant patalpų būklės, nuomininkas turi teisę ir pareigą pašalinti juos iki patalpų grąžinimo nuomotojui dienos, atstatant buvusią patalpų būklę savo sąskaita ir rizika.

Nurodytos sutarties nuostatos, teismo vertinimu, akivaizdžiai (expressis verbis) paneigia ieškovo teisę į bet kokių aptariamo pobūdžio nuostolių atlyginimą, nepriklausomai nuo to, ar patalpų įrengimo-pagerinimo darbai atlikti su atsakovo sutikimu ar neturint tokio sutikimo. Dėl to išsamiau nenagrinėjami kaip teisiškai nereikšmingi ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į atsakovo sutikimą (be kita ko, išreikštą per trečiąjį asmenį A. V. P.) ieškovo atlikinėtiems patalpų įrengimo-remonto darbams. Taigi, remiantis pacituotomis šalių sutarties 2.5 punkto nuostatomis, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti ir ieškinio reikalavimai dėl 16 630,48 Eur nuostolių atlyginimo. Be to, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, be kita ko, teikiančių pagrindą sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, nėra ir pagrindo konstatuoti ieškovo teisės į šių nuostolių atlyginimą kitais pagrindais.

Tiek jau nurodytame šalių sutarties 2.5 punkte, tiek ir 5.2.13 punkte įtvirtinta nuomininko pareiga, pakeitus-pagerinus patalpas, atkurti patalpų ankstesnę būklę savo sąskaita ir rizika, išskyrus atvejus, kai nuomotojas atsisakė šios teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovas šios savo teisės neatsisakė. Priešingai, 2020 m. liepos 13 d. rašte atsakovas priminė ieškovui pareigą grąžinti patalpas tokios būklės, kurios yra gavęs. Ieškovo įmonės vadovas (skirtingai, negu ieškovui atstovavęs advokatas) bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės metu neneigė šios ieškovo pareigos ir posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nesuspėjo patalpų atstatyti į pradinę būklę, nes dar mėgino susitarti su atsakovu dėl patalpų nuomos pratęsimo, t. y. įmonės vadovas neteigė, kad atsakovas sudarinėjo kokias nors kliūtis ieškovui atstatyti patalpų būklę, kad tokiomis kliūtimis ieškovui galėjo būti atsakovo kliudymai patekti į patalpas (spynų-kablių ant durų kabinimas), elektros atjungimas ar pan. Bylos teisminio nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas atsakovo priešieškinio reikalavimus neigė-ginčijo remdamasis ir tuo, kad jis patalpų nepablogino, o tik pagerino jas (grąžinamas patalpas, anot ieškovo, reikėjo tik išvalyti), be to, pagerinimo-remonto darbus ieškovas atliko turėdamas atsakovo žodinį sutikimą.

Nagrinėdamas šiuos ieškovo atsikirtimus į priešieškinio reikalavimus, teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šalių sutarties 2.5 punktą bet tokie patalpų įrengimo darbai, pakeitimai ir (arba) pagerinimai (net jeigu jų atlikimui ir buvo gautas atsakovo sutikimas-leidimas) turėjo būti pašalinti iki patalpų grąžinimo atsakovui dienos, atstatant buvusią patalpų būklę ieškovo sąskaita ir rizika. Jau vien dėl to atmetami kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo atsikirtimai, kuriais apeliuojama į patalpų pagerinimo-remonto darbų atlikimą turint atsakovo sutikimą ir į tai, kad ginčo darbais ieškovas patalpų nepablogino, o tik jas pagerino. Be to, šalių pasirašytame 2020 m. spalio 13 d. patalpų perdavimo akte ieškovas nurodė, kad patalpose vis dėlto liko pertvarų, o atsakovas nurodė ir tai, kad sugadintos grindys, pragręžtos lubos, pažeistos sienos. Atsakovo pateiktas antstolio 2020 m. spalio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (jame esančios nuotraukos), teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovui grąžintos patalpos buvo su pažeistomis grindimis, lubomis ir sienomis – tokie pažeidimai (atitinkamų paviršių nelygumai) matomi pateiktose nuotraukose. Iš esmės patalpų prasta būklė (netinkama iš karto tuoj pat naudoti be papildomų darbų) atskleista ir atsakovo pateiktoje žalos turtui įvertinimo ataskaitoje, prie kurios pridėtose fotonuotraukose užfiksuoti patalpų sienų, grindų nesutvarkyti-pažeisti paviršiai pažeidimai. Jau nurodyta, kad ieškovui patalpos buvo suteiktos be pertvarų, o ieškovas jas grąžino nepašalinęs pertvarų. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus atsakovo argumentus, kad jam grąžintos patalpos buvo nesutvarkytos (nevisiškai sutvarkytos, todėl remontuotinos), juolab kad šią aplinkybę, jau nurodyta, iš esmės patvirtino ir ieškovo įmonės vadovas, paaiškindamas, kad ieškovas nesuspėjo patalpų atstatyti į pradinę būklę dėl vykusių derybų su atsakovu dėl patalpų nuomos pratęsimo (taigi, anot ieškovo įmonės vadovo, atsakovui grąžintos patalpos dar buvo tvarkytinos-remontuotinos).

Vien ta aplinkybė, kad atsakovas (galbūt mėgindamas sumažinti-išvengti neigiamų padarinių, susijusių su grąžintų patalpų būkle) tam tikrą laiką iki realaus patalpų remonto-sutvarkymo mėgino išnuomoti ginčo patalpas tokios būklės, kokios buvo grąžintos ieškovo, nepaneigia aptariamo ieškovo sutartinio įsipareigojimo pažeidimo, t. y. kad patalpos atsakovui grąžintos vis dėlto nesilaikant sutarties 2.5, 5.2.13 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Remiantis nurodytais motyvais, konstatuotina atsakovo teisė į patalpų būklės atkūrimą-atstatymą ieškovo sąskaita (sutarties 2.5, 5.2.13 punktai). Kadangi ieškovas neneigė-neginčijo atsakovo pateiktų įrodymų, susijusių su patalpų būklės realiu remontu-atstatymu, ir atsakovo pateikti aptariamų išlaidų įrodymai, teismo vertinimu, nėra akivaizdžiai nepagrįsti, fiktyvūs, neatitinkantys tikrovės ir (arba) nesusiję su ginčo patalpomis, tai konstatuotina atsakovo teisė į 16 630,48 Eur nuostolių priteisimą. Be to, tenkinant atsakovo reikalavimą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteisiamos šešių procentų procesinės palūkanos. Pažymėtina, kad šios procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2021 m. sausio 18 d., kai buvo priimti nagrinėti priešieškinio reikalavimai (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl dalies depozito (1173,65 Eur) grąžinimo ir priešieškinio reikalavimus dėl 476,77 Eur skolos priteisimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimu 1760 Eur depozitą įskaitė į ieškovo mokėtinas sumas pagal 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitas faktūras NOR Nr. 0000171 ir NOR Nr. 0000172. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko su atsakovo atliktu sąskaitoje faktūroje Nr. 0000171 nurodytos 586,35 Eur sumos įskaitymu ir visiškai nesutiko su atsakovo pateikta sąskaita faktūra Nr. 0000172.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viena vertus, ieškovas sutiko su atsakovo pateikta sąskaita Nr. 0000171, kurioje nurodytos ieškovo skolos už elektros energiją, elektros persiuntimo paslaugas ir dujas iki 2020 m. spalio 14 d. (tokia data (o ne spalio 13 d., kai patalpos grąžintos atsakovui) nurodyta sąskaitoje). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina kaip prieštaringą-nenuoseklią ieškovo poziciją neigiant-ginčijant sąskaitos Nr. 0000172 dalį, kuri susijusi su skola už patalpų nuomą iki 2020 m. spalio 13 d. Priešingu atveju, jeigu nebūtų pagrindo konstatuoti ieškovo skolos už patalpų nuomą iki 2020 m. spalio 13 d., tai nebūtų ir pagrindo ieškovo skolai už toms pačioms patalpoms tiektą elektros energiją, elektros persiuntimo paslaugas ir dujas iki 2020 m. spalio 14 d.

Kita vertus, teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus atsakovo argumentus, kad ieškovas neturėjo teisės naudotis 6,89 kv. m patalpa serverine (pažymėta indeksu 3-12), kuri ginčo sutartimi neva nebuvo išnuomota ieškovui. Šiuo aspektu teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė pakankamų argumentų, kurie paaiškintų skirtumus-nesutapimus tarp sutarties 1.2 punkte nurodyto bendro išnuomojamų patalpų ploto (122,11 kv. m) ir sutarties priede Nr. 1 patalpų plane nurodytų patalpų plotų sumos (121,93 kv. m), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad sutarties 1.2 punkte nurodytas nuomojamų patalpų plotas neva savaime patvirtina, kad aptariama patalpa nebuvo išnuomota ieškovui. Be to, atsakovo argumentai ir pateikti įrodymai, teismo vertinimu, nepakankamai patvirtina atsakovo įrodinėtą faktinę aplinkybę, kad ieškovas ne tik šia patalpa naudojosi, bet ir ją valdė, t. y. kad ieškovas šia patalpa naudojosi ir ją valdė kaip nuomojamą patalpą. Šiuo aspektu atsakovo nurodomos aplinkybės, kad aptariamoje patalpoje ieškovas laikė savo daiktus, kad šioje patalpoje buvo įrengtos ieškovo komunikacijos, teismo vertinimu, neteikia pagrindo konstatuoti, jog toks ieškovo naudojimasis aptariama patalpa pažeidė šalių sutartį, išėjo už šalių susitarimo ribų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su ieškovo atsikirtimais į priešieškinio reikalavimus, kad atsakovas vis dėlto nepagrįstai įskaitė depozitą už neva susidariusią ieškovo skolą už būtent serverinės patalpos nuomą, kaip tai nurodyta sąskaitoje faktūroje Nr. 0000172.

Remiantis nurodytais motyvais, konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę į sąskaitoje faktūroje Nr. 0000172 nurodytą ieškovo skolą už patalpų nuomą laikotarpiu iki 2020 m. spalio 13 d., tačiau neturėjo teisės į šioje sąskaitoje nurodytą skolą už serverinės patalpos nuomą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai-neteisėtai atliko depozito dalies įskaitymą už aptariamoje sąskaitoje eilutėse Nr. 1, 3, 4 ir 7 nurodytas sumas, iš viso 412,53 Eur (300,71+55,90+51,91+4,01) ir šiai sumai tenkantį 86,63 Eur PVM. Be to, iš atsakovo 2020 m. lapkričio 17 d. pranešimo ieškovui matyti, kad sąskaitą Nr. 0000172 ieškovas iš dalies apmokėjo, t. y. sumokėjo 748,61 Eur sumą (nes, anot atsakovo, iš sąskaitoje nurodomos 2399,03 Eur sumos „nepadengta suma yra 1650,42 Eur“). Iš sąskaitoje nurodomos bendros 2399,03 Eur sumos atėmus ieškovo jau sumokėtą 748,61 Eur sumą taip pat atėmus atsakovo nepagrįstai į sąskaitą įtrauktą 499,16 Eur (412,53+86,63) sumą, konstatuotina atsakovo teisė (tik) į 1151,26 Eur šioje sąskaitoje nurodytų sumų įskaitymą-padengimą depozitu. Prie šios 1151,26 Eur sumos pridėjus sąskaitoje Nr. 0000171 nurodytą 586,35 Eur sumą, kurią atsakovas jau įskaitė ir su kurios įskaitymu ieškovas sutinka, konstatuotina, kad pagal šias dvi sąskaitas atsakovas pagrįstai-teisėtai atliko depozito įskaitymą už 1737,61 Eur sumą. Darytina išvada, kad nėra priešieškinyje nurodomos ieškovo 476,77 Eur skolos, o likusi nepanaudota 22,39 Eur depozito dalis, viena vertus, turėtų būti grąžinama ieškovui, tačiau, kita vertus, ši suma, vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principais (CPK 7, 8 straipsniai), teismo sprendimu įskaitoma į atsakovui iš ieškovo priteisiamų materialinių teisinių reikalavimų sumą.

Apibendrinant nurodytus motyvus ir išvadas, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies:

- ieškinio reikalavimai atmetami, išskyrus ieškinio reikalavimą dėl 22,39 Eur depozito grąžinimo;

- priešieškinio reikalavimai dėl 476,77 Eur skolos atmetami ir tenkinami priešieškinio reikalavimai dėl 16 630,48 Eur nuostolių ir šešių procentų procesinių palūkanų priteisimo;

- teismo sprendimu atliekant vienarūšių priešpriešinių materialinių teisinių reikalavimų įskaitymą, ieškinio reikalavimas dėl 22,39 Eur depozito grąžinimo įskaitomas į priešieškinio reikalavimą dėl 16 630,48 Eur nuostolių atlyginimo, priteisiant atsakovui iš viso 16 608,09 Eur nuostolių atlyginimo.

Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės sprendime jau padarytų išvadų pagrįstumui-teistumui ir (arba) priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Tokią bylos procesinę baigtį, kai iš pareikštų trijų ieškinio reikalavimų tenkinamas (maža dalimi) tik vienas turtinis reikalavimas, o iš dviejų turtinio pobūdžio priešieškinio reikalavimų iš esmės (didžiąja dalimi) tenkinamas vienas reikalavimas, teismas vertina kaip priešieškinio reikalavimų patenkinimą 90 proc. dalimi. Atsižvelgiant į tokį patenkintų priešieškinio reikalavimų santykį ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteisiama 90 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, neatlyginant ieškovo patirtų išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje atsakovas patyrė iš viso 9865,87 Eur (2402,82+2709,20+1970,85+2420+363) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (nedubliuojant tų išlaidų dalies, kuri pagal tas pačias sąskaitas faktūras panašiu laikotarpiu (vienos dienos skirtumu) apmokėta iš skirtingų bankų sąskaitų) ir 397 Eur žyminio mokesčio (376+21), t. y. iš viso 10 262,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į atsakovo atstovų atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus, jų mastą,) dalyvavimą teismo posėdžiuose, byloje nagrinėtų aplinkybių mastą, teismas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio nevertina kaip neproporcingai didelio, todėl jo nemažina. Atsižvelgus į nurodytą bylos procesinę baigtį, atsakovui iš ieškovo priteisiama 9236,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovo priteisiama 14,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ši suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Teismo išvada

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Konstatuoti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ananda vaikams“, j. a. k. 304695506, teisę į 22,39 Eur (dvidešimt dviejų eurų 39 ct) depozito grąžinimą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Noravit“, j. a. k. 302849215, tačiau šią sumą įskaityti į atsakovui iš ieškovo priteisiamą sumą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Noravit“, j. a. k. 302849215, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ananda vaikams“, j. a. k. 304695506, 16 608,09 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus aštuonis eurus 9 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 16 608,09 Eur (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų aštuonių eurų 9 ct) sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9236,58 Eur (devynis tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.