Civilinė byla Nr. e2-755-464/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00238-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2;

3.1.7.6; 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bondrida“ ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bondrida“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ (toliau – ir pirkimas) sąlygas:

1.1.                      viešojo pirkimo sąlygų 2.1 papunktį, kuriame numatyta, kad „perkančioji organizacija ilgalaikėje tvarumo perspektyvoje numato įsigyti 1 miesto ir 21 priemiestinio maršruto susisiekimo elektra varomais autobusais paslaugą su paslaugos teikimui būtinomis priemonėmis (įkrovimo stotelių, popierinės ir elektroninės bilietų sistemos, dalinio keleivių informavimo, stebėjimo sistemos įdiegimą), kurios šiuo pirkimu nebus įsigyjamos perkančiosios organizacijos nuosavybėn. Paslaugos detalizuojamos ir reikalavimai pirkimo objektui nustatyti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“;

1.2.                      viešojo pirkimo sąlygų 2.8.1 papunktį, kuriame numatyta, kad galimas maksimalus su pratęsimais paslaugų teikimo terminas – 10 metų;

1.3.                      viešojo pirkimo sąlygų 7 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurie nesusiję su kaina: (i) antras kriterijus – transporto priemonių II etapui pristatymo terminas dienomis (T1), (ii) trečias kriterijus – keleivių informavimo sistemos, e-bilieto ir el. apskaitos teikimo pradžios terminas dienomis nuo sutarties įsigaliojimo (T2);

1.4.                      viešojo pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 12 punktą, kuriame numatyta, kad II etapo metu tiekėjas paslaugas turės teikti tik elektra varomais autobusais.

2.       Pareiškėja UAB „Transporto centras“ pateikė teismui prašymą įtraukti ją į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje.

3.       Pareiškėjos teigimu, ji taip pat skundė šio pirkimo sąlygas – dėl to buvo pateikusi pretenziją perkančiajai organizacijai bei kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, iš kurios 2025 m. birželio 16 d. pranešimo ir sužinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą. Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. birželio 16 d. pranešime, be kita ko, nurodė, kad, atsižvelgdama į pateiktą pretenziją dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis, ji atliko dalinę pirkimo dokumentų prevencinę peržiūrą ir 2025 m. birželio 9 d. perkančiajai organizacijai pateikė rekomendaciją pirkimo procedūras nutraukti bei, vykdant naują pirkimą, jo objektą skaidyti į dalis, t. y. atskirai įsigyti I (paslaugos gali būti teikiamos taršiais autobusais) ir II (paslaugos teikiamos elektra varomais autobusais) etapo paslaugas. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendacijoje pažymėjo, kad pagal esamas pirkimo sąlygas (t. y. neišskaidžius pirkimo objekto į dalis) toliau tęsiant pirkimo procedūras būtų neužtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis bei tiekėjų konkurencija. Taigi, pareiškėja, kaip ir ieškovė šioje byloje, skundžia pirkimo sąlygas, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir pirkimo pagal neteisėtas pirkimo sąlygas nutraukimu. Nagrinėjama byla ir joje priimti teismų sprendimai neabejotinai turės tiesioginę ir realią įtaką pareiškėjos teisėms.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Transporto centras“ prašymo įtraukti ją į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais paslaugos“ (pirkimo ID 2443856). Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija konkrečias pirkimo sąlygas, įrodinėdama jų neteisėtumą. Ieškinio patenkinimo atveju, t. y. pripažinus ieškovės ginčijamas atsakovės paskelbto pirkimo sąlygas neteisėtomis, atsakovės vykdomas pirkimas gali būti nutrauktas ir pradedamas vykdyti naujas pirkimas pagal pakoreguotas pirkimo sąlygas, o ieškinio atmetimo atveju atsakovės vykdomojo pirkimo procedūros būtų tęsiamos toliau pagal esamas pirkimo sąlygas.

6.       Teismo pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nenurodė jokių konkrečių materialiųjų teisinių padarinių, kuriuos jai  sukeltų nagrinėjamoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjos ir kurios nors iš bylos proceso šalių materialinį teisinį santykį. Pareiškėja savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi iš esmės sieja su atsakovės vykdomo ginčo pirkimo sąlygų neteisėtumu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pati pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka būtų teikusi teismui ieškinį dėl atsakovės vykdomo pirkimo sąlygų neteisėtumo.

7.       Teismo vertinimu, tai, kad ieškovės ginčijamos atsakovės vykdomo pirkimo sąlygos gali būti pripažintos neteisėtomis, kaip ir tai, kad pareiškėja taip pat teikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, savaime nepagrindžia pareiškėjos teisinio suinteresuotumo konkrečiai šios civilinės bylos baigtimi. Tokia aplinkybė, kad pareiškėja, kaip potenciali tiekėja, siekia (sieks) dalyvauti atsakovės vykdomame pirkime, taip pat nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukels pareiškėjai konkrečius materialinius teisinius padarinius. Nepriklausomai nuo to, bus ar nebus pripažintos neteisėtomis ieškovės ginčijamos atsakovės vykdomo pirkimo sąlygos, pareiškėjai neužkertamas kelias dalyvauti atsakovės vykdomame pirkime.

8.       Teismas konstatavo, kad pareiškėja UAB „Transporto centras“ neįrodė, jog šioje byloje būsimas teismo procesinis sprendimas turės įtakos kurios nors jos teisėms ar pareigoms.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėja UAB „Transporto centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Tačiau bylos baigtis gali turėti ir netiesioginės, bet svarbios, įtakos asmens teisinei padėčiai.

9.2.                      Pareiškėja, kaip ir šios bylos ieškovė, buvo pateikusi atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų. Be to, pareiškėja pirkimo sąlygas skundė ir Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri, įvertinusi pareiškėjos pranešime nurodytas aplinkybes bei atlikusi prevencinį vertinimą, atsakovei pateikė rekomendaciją pirkimo procedūras nutraukti ir vykdyti naują pirkimą, jo objektą skaidant į dalis. Ši aplinkybė objektyviai įrodo pareiškėjos aktyvų dalyvavimą ginče dėl pirkimo sąlygų teisėtumo bei jos suinteresuotumą konkurencijos užtikrinimu.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pareiškėja yra potenciali tiekėja, gal būt siekianti dalyvauti atsakovės vykdomame pirkime, neįvertino, jog pareiškėja itin aktyviai gynė savo teises ir teisėtus interesus.

9.4.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai yra tapatūs arba glaudžiai susiję su pareiškėjos pretenzijoje išdėstytais reikalavimais bei teisiniais argumentais, susijusiais su pirkimo sąlygų neteisėtumu, tiekėjų diskriminavimu ir sąžiningos konkurencijos ribojimu.

10.       Atsakovė  Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pareiškėja nei prašyme, nei atskirajame skunde nepateikė argumentų, kokiu būdu sprendimas nagrinėjamoje byloje tiesiogiai arba netiesiogiai padarys įtaką bent vienai konkrečiai jo turimai teisei arba pareigai. Neaišku kur yra įtvirtintos pareiškėjos teisės arba pareigos, koks yra jų turinys, kokios yra jų įgyvendinimo sąlygos ir koks yra galimas poveikis pareiškėjos teisėms ir pareigoms, kylančioms iš būsimo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo šioje byloje.

10.2.                      Pareiškėja teigia atlikusi įvairius veiksmus, kurie įrodo jos aktyvumą, ginant savo teises, tačiau šios aplinkybės neleidžia nustatyti pareiškėjos teisių arba pareigų, kurioms įtaką galėtų turėti teismo procesinis sprendimas, priimtas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

10.3.                      Pareiškėjos pretenzija nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų dalyku bei pagrindu. Todėl net ir palaikydama šioje byloje ieškovės poziciją pareiškėja niekaip nepagerintų savo pačios pozicijos, kurią yra išreiškusi atsakovei pateiktoje pretenzijoje, ir, atitinkamai, neprisidėtų prie savo teisių ar teisėtų interesų gynimo.

10.4.                      Lieka neaišku, kodėl pareiškėja nesikreipia į teismą su ieškiniu, kuriame nurodytų savo reikalavimus bei skųstų pirkimo sąlygas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu prielaidų

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

12.       CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-138-381/2021).

13.       Aiškindamas CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi, teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu netiesiogiai turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių bei pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1034/2014).

14.       Kaip nurodyta pirmiau, apeliantė savo dalyvavimo nagrinėjamos civilinės bylos procese poreikį sieja su jos pateikta atsakovei pretenzija dėl pirkimo sąlygų ir kreipimusi dėl šių sąlygų į Viešųjų pirkimų tarnybą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nurodyti apeliantės veiksmai nėra savaime pakankami padaryti išvadą, jog būsimas teismo sprendimas gali turėti tiesioginės ar netiesioginės įtakos apeliantės teisinei padėčiai.

15.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tiekėjo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei jos priimtus sprendimus įstatyminį reglamentavimą. Tokia tiekėjo teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnyje, kurio  1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Aptariamoje teisės normoje tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar jos priimtus sprendimus yra siejama su galimu būtent šio konkretaus tiekėjo teisėtų interesų pažeidimu. Tiek iš nurodytos VPĮ nuostatos matyti, tiek ir kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų bylose yra nuosekliai pabrėžiama tiekėjo teisinio suinteresuotumo pagrindimo svarba ir šio klausimo aktualumas. Todėl teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, visų pirma turi nustatyti asmens teisinį suinteresuotumą bei įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 22–23 punktai).

16.       Be to, VPĮ 101 straipsnio 3 dalis numato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pagal VPĮ 103 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams (VPĮ 102 straipsnio 2 dalis). Taigi, VPĮ nustatytas sutrumpintas ieškinio teismui padavimo terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalis). Itin trumpi ieškinio senaties terminai įstatymo leidėjo nustatyti siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, o tai, atitinkamai, įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantė 2025 m. gegužės 12 d. pateikė pretenziją Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Visgi teismui apeliantė pateikė tik Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus bei jos rekomendacijos, o duomenų apie tai, kad perkančioji organizacija (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija) apeliantės pretenziją būtų išnagrinėjusi, priėmusi dėl jos sprendimą ir apeliantę raštu apie jį informavusi, nagrinėjamoje byloje nėra.

18.       Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą privalomą ikiteisminę tokių ginčų nagrinėjimo tvarką, vienas svarbiausių reikalavimų, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, yra tai, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, o vėliau pateikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta; perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas; tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012).

19.       Vadinasi, tuo atveju, jeigu apeliantė negavo perkančiosios organizacijos sprendimo arba šis sprendimas jai buvo nepalankus, reikalavimus teisme, atitinkančius pretenzijos turinį, ji būtų turėjusi ir galėjusi pareikšti per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu jai pranešti apie priimtą sprendimą dėl pateiktos pretenzijos. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų, kad apeliantė būtų teikusi tokį ieškinį. Todėl apeliantės kvestionuojamų (t. y. nurodytų jos pretenzijoje perkančiajai organizacijai) pirkimo sąlygų, nesutampančių su ieškovės ieškinyje keliamais reikalavimais (žr. šios nutarties 1.1.–1.4. papunkčius), pirmosios instancijos teismas teisiškai vertinti negalėtų. Kitaip tariant, apeliantei nepasinaudojus teise ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar jos priimtus sprendimus, kurie yra siejami su galimu būtent šios tiekėjos (apeliantės) teisėtų interesų pažeidimu, dėl jos teisių ir pareigų būsimu teismo sprendimu nebus nuspręsta.

20.       Kitokio apeliantės suinteresuotumo šios bylos baigtimi teisinio įvertinimo nesuponuoja ir jos į bylą pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas (rekomendacijos), nes, kaip minėta, apeliantė savo interesų teisme ginti nesiekė. Apeliantė nėra tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje, dalyvė, taip pat nenurodo jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių šios bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jos teisinei padėčiai, atskirajame skunde apsiribodama vien teiginiais apie turimą faktinį ir teisinį pagrindą įstoti į nagrinėjamą bylą ieškovės pusėje. Apeliantei nepagrindus būsimo teismo sprendimo įtakos jos teisinei padėčiai, vien reiškiamas nesutikimas su atsakovės paskelbto viešojo pirkimo sąlygomis nėra pakankamas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Be kita ko, asmenų dalyvavimas bylose, kai tai nėra objektyviai būtina, sukelia ir atitinkamus padarinius – atsiranda bylinėjimosi išlaidos, kurių neturėtų atsirasti, o tokių išlaidų atlyginimo našta vien formaliu procesiniu pagrindu yra perkeliama šaliai, kurios nenaudai yra išsprendžiamas ginčas.  

21.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi procesinis klausimas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, įtraukimą į nagrinėjamą bylą buvo išspręstas teisingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22.       Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2025 m. rugpjūčio 20 d. į bylą pateikė prašymą priteisti turėtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės UAB „Transporto centras“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

23.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis.

24.       Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

25.       Pažymėtina, kad CPK 94 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26.       Taigi, tuo atveju, kai byla baigiama priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“, o kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (ieškinį palikus nenagrinėtą, bylą nutraukus ir kt.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal priežasties teoriją – bylinėjimosi išlaidų našta tenka atsakingai už pradėtą procesą šaliai arba jos paskirstomos atsižvelgiant į kiekvienos šalies kaltę (atsakomybę) dėl proceso.

27.       Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kai dar nesant priimto galutinio teismo sprendimo dėl ginčo esmės buvo priimtas tarpinis procesinis sprendimas netenkinti apeliantės prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o dėl šio jos prašymo nagrinėjimo dviejų instancijų teismuose yra atsiradusios byloje dalyvaujančio asmens (atsakovės) bylinėjimosi išlaidos. CPK nėra tiesiogiai nurodyta, kurioje proceso stadijoje ir kokiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis turėtų būti vadovaujamasi išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tarp asmenų, kai vienas jų pasitraukia iš bylos proceso (yra neįtraukiamas arba pašalinamas) teismui dar nepriėmus toje byloje baigiamojo akto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius padarinius, atsirandančius asmeniui dėl atsisakymo įtraukti jį į bylos procesą – nuo šiuo klausimu priimtos nutarties įsiteisėjimo momento jis jokių veiksmų byloje jau atlikti negali, t. y. procesas jam užsibaigia, konstatuoja, kad tokioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti išspręstas vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodytomis taisyklėmis, kurios taikomos, kai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindu įprastai taikytinos proceso šaliai palankaus sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo taisyklės pritaikyti objektyviai nėra galimybės.

28.       Taigi, apeliantei UAB „Transporto centras“ toliau byloje jokiu procesiniu statusu negalint dalyvauti, dėl jos atskirojo skundo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas vadovaujantis priežasties teorija. Akivaizdu, kad jeigu apeliantė nebūtų inicijavusi apeliacinio proceso dėl jai nepalankios pirmosios instancijos teismo nutarties, atsakovė su šiuo apeliaciniu procesu susijusių bylinėjimosi išlaidų nebūtų patyrusi, kitaip tariant, atsakovės išlaidų atsiradimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su apeliantės procesiniu elgesiu. Tokiu atveju apeliantei tenka pareiga kompensuoti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

29.       Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomų priteisti su atstovavimu susijusių išlaidų dydis (847 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš apeliantės. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188774441) iš uždarosios akcinės bendrovės „Transporto centras“ (juridinio asmens kodas 303402911) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja                                                        Dalia Kačinskienė