Civilinė byla Nr. e2A-612-567/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17852-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis asmuo H. G., dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1386-432/2018 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams J. D. ir P. L. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys: H. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. pateikė ieškinį, prašydamas leisti be atsakovų J. D. ir P L. D. sutikimo vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 80/207 dalies formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjos A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui bendros nuosavybės teise priklauso 80/207 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Likusios žemės sklypo dalys priklauso H. G. (154/1035 dalys), J. D. (241/1035 dalys), P L. D. (240/1035). Ieškovo iniciatyva parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas padalyti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Pagal projektą būtų suformuoti du žemės sklypai 0,04 ha ir 0,0635 ha ploto. Pirmasis žemės sklypas atitiektų ieškovui, o antras H. G., J. D. ir P L. D. Prašoma atidalinti žemės sklypo dalis yra apsunkinta vienodai, atsižvelgiant į nustatytas žemės sklypui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygas. Atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės teisės pasirinktu būdu nepažeis bendraturčių teisių (CK 4.80 str.).
2. Atsakovai J. D. ir P L. D. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose priimti procesiniai sprendimai turės tiesioginę įtaką ieškovo ir kitų proceso dalyvių teisėms ir pareigoms šioje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-75-905/2018 bus nustatyta, ar ieškovui V. G. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), statyba nėra savavališka. Jei bus nustatyta, kad šio pastato statyba yra savavališka, ieškovas bus įpareigotas atlikti veiksmus šalinant savavališkos statybos padarinius, kurio vienas iš būdų – statinio nugriovimas. Išnagrinėjus nurodytą bylą, taps aišku, kokias teises ir pareigas ieškovas turi jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato atžvilgiu, taip pat ar šiam pastatui gali būti formuojamas ieškovo pageidaujamas atidalinti 0,04 ha žemės sklypas. Taip pat taps aišku, ar 0,1035 ha žemės sklype vis dar egzistuoja žemės sklypo užstatymo tankio viršijimo problema, užkertanti kelią atsakovams įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012. Nurodytu sprendimu P L. D. ir J. D. buvo įpareigoti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, atsakovai įpareigoti savo lėšomis per šešis mėnesius nuo pirmiau nurodyto vienerių metų termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovai nurodytų įpareigojimų neįvykdys, tai, pasibaigus šešių mėnesių terminui savavališkos statybos padarinių šalinimui ir statybvietės sutvarkymui, leista savavališkos statybos padarinius pašalinti bei statybvietę sutvarkyti atsakovų lėšomis. A. L. parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka tokiam projektui keliamų reikalavimų, projektas nėra suderintas su įgaliotomis institucijomis.
3. Trečiasis asmuo H. G. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo tarp ieškovo ir atsakovų vyksta nuo 2010 metų. Ginčo atveju siekiama padalinti žemės sklypą natūra ir užtverti tvorą nuo atsakovų sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams J. D. ir P L. D. iš ieškovo V. G. išlaidas advokato pagalbai apmokėti po 1 474,69 Eur.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas siekia atsidalinti jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 80/207 dalį pagal A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Šio žemės sklypo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Po atidalijimo turėtų būti suformuoti du žemės sklypai: ieškovui turėtų atitekti 0,04 ha ploto žemės sklypas, o atsakovams – 0,0635 ha ploto sklypas. Žemės sklype, kurį siekiama padalinti, yra pastatų, todėl šalims po atidalijimo atitektų užstatytos žemės sklypo dalys.
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatas didžiausias leistinas viso 0,1035 ha sklypo užstatymo tankis yra 29 %, o įvertinus faktiškai sklype pastatytų pastatų plotus, yra 33,50 %, t. y. 4,50 % viršija didžiausią leistiną sklypo užstatymo tankį. Numatyto atidalinti 0,04 ha ploto žemės sklypo didžiausias leistinas užstatymo tankis galėtų būti 40 %. Numatyto atidalyti 0,0635 ha ploto žemės sklypo didžiausias leistinas užstatymo tankis (apskaičiuotas interpoliacijos būdu) galėtų būti 34,40 %. Apskaičiavęs faktišką šių sklypo dalių užstatymo tankį, atsakovų atstovas pateikė tokius dydžius: 0,04 ha – 20,50 %, o 0,0635 ha ploto – 41,70 %. Tai reiškia, kad po atidalijimo ieškovui atitektų žemės sklypo dalis, kurios užstatymo tankis dvigubai mažesnis už didžiausią leistiną užstatymo tankį, o atsakovams atitektų sklypo dalis, kurios užstatymo tankis būtų 7,30 % didesnis už didžiausią leistiną užstatymo tankį. Analogiškai pasiskirstytų ir šalims po atidalijimo parduoti numatytų žemės sklypo dalių užstatymo intensyvumo rodikliai. Viso 0,1035 ha ploto žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,386, t. y. mažesnis už didžiausią leistiną 0,4 rodiklį. Po atidalijimo 0,04 ha ploto žemės sklypo dalies šis rodiklis būtų 0,17, t. y. daugiau kaip dvigubai mažesnis už didžiausią leistiną rodiklį 0,4, o 0,0635 ha ploto žemės sklypo dalies – 0,52, t. y. 0,12 viršytų didžiausią leistiną rodiklį 0,4.
7. Teismas padarė išvadą, kad atidalijus ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendro turto pagal ieškinyje nurodytą A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:500, po atidalijimo atsakovams siūlomos perduoti sklypo dalies užstatymo rodikliai (tankumas ir intensyvumas) viršytų didžiausias leistinas ribas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintame statybos techninio reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Ši aplinkybė būtų kliūtis įregistruoti atsakovams atidalytą sklypo dalį, kaip atskirą turtinį vienetą. Teismo vertinimu, besiskiriantys užstatymo intensyvumo rodikliai parodo ieškovui ir atsakovams atitekti turėsiančių sklypo dalių nelygiavertiškumą. Intensyviau užstatyto sklypo naudojimo galimybės yra prastesnės, kadangi tokiame sklype yra daug statinių ir nedaug laisvos erdvės. Toks atidalijimas prieštarautų žemės sklypų, kaip turtinių vienetų suformavimą reglamentuojantiems teisės aktams, būtų neteisingas ir nesąžiningas, pažeistų kitų asmenų teises ir interesus. Teismas negali pats parinkti kitokio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, jei tokio būdo nenurodo bylos šalys (CK 1.5 str., 4.37 str. 1 d., 4.80 str. 2 d.; Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 48 ir 49 p.; CPK 265 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai gynė savavališkos statybos valdytojų, o ne sąžiningo turto valdytojo, teises. Žemės sklypo tankio viršijimas atsirado dėl atsakovų savavališkos statybos, kurios metu neteisėtai atliktas gyvenamojo namo remontas (rekonstrukcija). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 įpareigojo atsakovus P L. D. ir J. D. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigoti atsakovus P L. D. ir J. D. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo pirmiau nurodyto vienerių metų termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovai P L. D. ir J. D. nurodytų įpareigojimų neįvykdys, tai, pasibaigus šešių mėnesių terminui savavališkos statybos padarinių šalinimui ir statybvietės sutvarkymui, leisti savavališkos statybos padarinius pašalinti bei statybvietę sutvarkyti atsakovų P L. D. ir J. D. lėšomis. Teismas leido atsakovams P L. D. ir J. D. teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, nurodydamas, kad įpareigojimas nugriauti statinio dalį (129,58 kv. m bendro ploto) būtų akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga sankcija, ginant viešąjį interesą, kuris pažeidžiamas namo kampui užimant tik apie 4 kv. m laisvos valstybinės žemės, t. y. užimta valstybinė žemė (įvykdžius teisės aktų nustatytus reikalavimus) anksčiau ar vėliau būtų prijungta prie besiribojančių sklypų. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie įsigijo įsiterpusią žemę iš valstybės, t. y. neįvykdė sąlygos savavališkai statybai įteisinti. 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo metu ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) jau stovėjo nuo 1998 metų ir tai sukėlė atsakovams teisines pasekmes Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2331-465/2015 dėl pažeistų teisių gynimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2331-465/2015 nurodė, kad ūkinis pastatas randasi atsakovų naudojamos žemės sklype, o ieškovė H. G. dar yra pasistačiusi bendroje namų valdoje 70 kv. m ploto pastatą, naudojamą ūkio reikmėms. Toks atidalijimo būdas, kai abu ūkiniai pastatai yra atidalijami natūra, padės ateityje išvengti šalių ginčų dėl naudojimosi ūkiniais pastatais bei atitiks bendraturčių intereso pusiausvyros principą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1005-392/2013 nurodė, kad iki ginčijamo akto pasirašymo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos, t. y. kapitalinio remonto ir (arba) rekonstrukcijos darbai, buvo vykdomi, turint norminių teisės aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštai patvirtina, jog aptariamiems statybos darbams projektai, leidimai, sutikimai nebuvo derinti ir (arba) išduoti, taip pat nebuvo gauta valstybinės žemės patikėtinio funkcijas vykdžiusių institucijų sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo dalį, esančią valstybės žemėje. Teismas skundžiamame sprendime dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė ir jų neįvertino.
8.2. Teismas privalėjo nustatyti priežastį dėl žemės sklypo tankio viršijimo. Žemės sklypo tankio viršijimas atsirado dėl atsakovų savavališkos statybos. 2017 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1618-807/2017 atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad specialiuosiuose architektūros reikalavimuose leistinas žemės sklypo tankis buvo 29 procentai, o įvertinus faktinį sklypo užstatymą, buvo nustatytas 32,10 procentų tankis. 3,10 procentų paklaida laikytina neesminiu ir mažareikšmiu nukrypimu nuo statybos techninių reglamentų ar specialiųjų architektūros reikalavimų. Žemės sklype nėra galiojančių detaliųjų planų. Pastatas sklype nepatenka į Kultūros vertybių registrą, nenustatyti jokie teritorijų planavimo dokumentų pažeidimai ar neatitikimai aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. 2017 m. vasario 15 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu nustatė, kad A. L. parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.
8.3. Teismas nurodė, kad sklypo dalies užstatymo rodiklių (tankumo ir intensyvumo) viršijimas būtų kliūtis įregistruoti atsakovams atidalytą sklypo dalį, kaip atskirą turtinį vienetą. Teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą VĮ Registrų centrą, kuris vykdo teisinį nekilnojamojo daikto įregistravimą. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
8.4. Teismas padarė prieštaringas išvadas, kadangi nurodė, kad po atidalijimo atsakovams siūlomos perduoti sklypo dalies užstatymo rodikliai (tankumas ir intensyvumas) viršytų didžiausias leistinas ribas, tačiau taip pat nurodė, kad teismas negali pats parinkti kitokio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, jei tokio būdo nenurodo bylos šalys. Tai reiškia, kad atidalijimas yra įmanomas, esant viršytiems žemės sklypo užstatymo rodikliams.
8.5. Ieškovas, siekdamas, kad byla būtų objektyviai išnagrinėta, pateikė situacijos žemės sklype aprašymą su fotonuotraukomis, situacijos schemą, iš kurios matyti, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantys pastatai yra išdėstyti šalia atsakovams nuosavybės teise priklausiusios gyvenamojo namo dalies, o prašomoje atidalinti žemės sklypo dalyje jokių pastatų, priklausančių atsakovams nėra. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 400 kv. m ploto žemės sklypo dalys ir ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), 82 kv. m užstatyto ploto. Atsakovei J. D. priklauso 241 kv. m ploto žemės sklypo dalys, 214/1000 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), bendras užstatytas plotas yra 64,58 kv. m. Atsakovui P L. D. priklauso 240 kv. m ploto žemės sklypo dalys, 418/1000 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), bendras užstatytas plotas yra 109,46 kv. m. Iš viso atsakovams nuosavybės teise priklauso 174,04 kv. m užstatyto žemės sklypo ploto, t. y. dvigubai daugiau negu ieškovui. Trečiajam asmeniui H. G. nuosavybės teise priklauso: 154 kv. m ploto žemės sklypo dalys, 368/1000 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalys, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), bendras užstatytas plotas yra 90,96 kv. m. Atsakovams savavališkai 2008 m. rekonstravus gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo užstatymo plotas iš 149 kv. m padidėjo iki 209 kv. m, t. y. jų savavališkai rekonstruoto statinio dalis užima 60 kv. m. Bendras sklypo plotas yra 1035 kv. m, užstatytas plotas yra 347 kv. m arba 33,53 %, maksimalus leistinas užstatymo tankumas yra 29 %, kas sudaro 300,15 kv. m, maksimalaus leistino užstatymo viršijimas sudaro 46,85 kv. m arba 4,53 %. Vadinasi, be savavališkos statybos maksimalus leistinas sklypo užstatymo tankis nėra viršytas ir sklypas gali būti padalintas pagal siūlomą projektą.
8.6. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Šis reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų. Ginčas byloje kilo dėl leidimo ieškovui be atsakovų pritarimo (sutikimo) vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/Dl-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. 2017 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu nustatyta, kad A. L. parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas.
8.7. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo 2 949,38 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (CK 4.47 str. 4 p., 4.103 str.; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str.; CPK 268 str. 4 d., 270 str., 329 str. 2 d. 2 p.).
9. Trečiasis asmuo H. G. prisidėjime prie apeliacinio skundo prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.
10. Atsakovai J. D. ir P L. D. pateikė atsiliepimą į ieškovo V. G. apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti 0,1035 ha žemės sklypo užstatymo tankio viršijimo priežastį ir kad šio žemės sklypo užstatymo tankio viršijimas atsirado dėl nuo atsakovų priklausančių priežasčių. Žemės sklypo užstatymo tankio viršijimo priežasčių tyrimas neįėjo į šios bylos nagrinėjimo ribas, kadangi šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovo pareikštas reikalavimas, kurį nagrinėdamas, teismas privalėjo įsitikinti, ar ieškovo ketinamas įgyvendinti atidalijimas iš bendrosios nuosavybės iš 0,1035 ha žemės sklypo, suformuojant du atskirus žemės sklypus, atitinka teisės aktų reikalavimus ir visų žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovo pageidaujamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės negalimas, nes atsakovams ir trečiajam asmeniui siūlomas atidalinti ir suformuoti 0,0635 ha žemės sklypas neatitiktų imperatyvių teisės aktų reikalavimų, įtvirtinančių maksimalius leistinus žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius.
10.2. Žemės sklypo užstatymo tankio viršijimo problema atsirado ne dėl nuo atsakovų priklausančių priežasčių, o dėl to, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1506-905/2012 nagrinėjimo metu 2012 m. liepos 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu buvo įregistruota ieškovui šiuo metu nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, dėl kurios šio ūkinio pastato užstatymo plotas padidėjo nuo 22 kv. m. iki 82 kv. m., taip pat atitinkamai padidėjo ir 0,1035 ha žemės sklypo užstatytas plotas, užkirtęs kelią atsakovams įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012.
10.3. Žemės sklypo užstatymo tankio viršijimo problema bus išspręsta priklausomai nuo kitų šiuo metu lygiagrečiai teismuose nagrinėjamų civilinių bylų Nr. 2-75-905/2018 ir Nr. e2-1618-807/2017 baigties. Ieškovas savo teises pageidauja įgyvendinti tokiu būdu, kad atsakovams ir trečiajam asmeniui siūlomame atidalinti ir suformuoti 0,0635 ha žemės sklype būtų viršijamas ne tik maksimalus leistinas tokio žemės sklypo užstatymo tankis, bet ir intensyvumas.
10.4. Apelianto nurodomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 15 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prieš tai priimti administraciniai aktai buvo priimti iki Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimo priėmimo bei pagal tokius viešo registro duomenis, kurie galiojo iki Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo buvo atstatyti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) užstatytą žemės sklypo plotą, priėmimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu davusi eigą 0,1035 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, pripažįsta, kad ši procedūra pagal esamą faktinę situaciją nebegali būti tęsiama ir kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja nebegali tokio projekto tvirtinti. Vadinasi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 15 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas parengtas pagal neaktualius duomenis, todėl nepatvirtina, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros yra teisėtos.
10.5. Skundžiamas sprendimas VĮ Registrų centrui nesukūrė jokių teisių ir/ar pareigų, o ieškinyje ieškovas nėra pareiškęs nei vieno materialinio teisinio reikalavimo, pagal kurį turėtų atsakyti VĮ Registrų centras, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įtraukti VĮ Registrų centrą į bylos nagrinėjimą.
10.6. Apeliantas nepagrįstai remiasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. normomis, reglamentuojančiomis, kokie statinių kadastro duomenys turi būti įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą. Ginčas yra kilęs ne dėl kokių nors statinių, o dėl galimybės 0,1035 ha žemės sklype suformuoti ieškovo pageidaujamus 0,0635 ha ploto bei 0,04 ha ploto žemės sklypus. Ieškovas, manydamas, kad tai yra reikšminga šioje byloje, turėtų remtis to paties Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 1 d. normomis, kurios apibrėžia, kokie žemės sklypų (o ne statinių) kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą.
10.7. Ieškovas netinkamai suprato sprendimo išvadą apie tai, kad teismas pats negali parinkti kitokio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, jei tokio būdo nenurodo bylos šalys. Teismas šia išvada pabrėžė, kad ieškovo šioje byloje pareikštas reikalavimas yra atmetamas ne dėl to, jog ieškovas, kaip bendraturtis, neturi teisės reikalauti atidalinti jos dalies iš bendrosios nuosavybės, o dėl to, jog ieškovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
10.8. Ieškovas pateikė savo skaičiavimus apie 0,1035 ha žemės sklypo ir 0,0635 ha ir 0,04 ha žemės sklypų užstatymo tankį bei gavo iš esmės tuos pačius rezultatus, kuriuos sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Tai reiškia, kad apeliantas neginčija, jog atsakovams ir trečiajam asmeniui siūlomas atidalinti ir suformuoti 0,0635 ha žemės sklypas neatitiktų imperatyvių teisės aktų reikalavimų, įtvirtinančių maksimalų leistiną žemės sklypo užstatymo tankį.
10.9. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė tiek įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie yra reikšmingi šiai bylai, tiek teismo nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias ieškovo pareikšto reikalavimo nepagrįstumą. Sprendime buvo padarytos kitokios išvados nei pageidavo ieškovas, tačiau tai nereiškia, kad šios išvados yra nepagrįstos. Ieškovas, ginčydamas teismo išvadas, turėtų pagrįsti, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti duomenys apie 0,1035 ha, 0,0635 ha ir 0,04 ha žemės sklypų užstatymo tankį ir/ar intensyvumą neatitinka tikrovės, arba kad šie rodikliai nagrinėjamu atveju neturėtų būti laikomi reikšmingais formuojant du atskirus žemės sklypus.
10.10. Ginčas yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės iš 0,1035 ha žemės sklypo suformuojant du atskirus žemės sklypus, o STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedas reglamentuoja žemės sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nurodytas teisės aktas nėra susijęs su šia byla.
10.11. Apeliantas nenurodė argumentų, kodėl iš jo atsakovams negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka rekomenduojamus dydžius, byla buvo nagrinėjama 4 teismo posėdžiuose, atsakovų atstovas atstovavo ne tik teismo posėdžiuose, bet ir parengė ne vieną procesinį dokumentą, teikė atsakovams su byla susijusias teisines konsultacijas, ieškojo specialisto, galinčio tiksliai apskaičiuoti žemės sklypų užstatymo tankį ir intensyvumą, teisinės paslaugos atsakovams buvo suteiktos kvalifikuotai (CPK 178 str.).
11. Atsakovai J. D. ir P L. D. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens H. G. prisidėjimą prie apeliacinio skundo, nurodydami, kad prisidėjime prie apeliacinio skundo nepagrįstai nurodoma, kad sprendimu buvo paneigta ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, nuosavybės teisė, kadangi nei nuosavybės teisė, nei teisė į daikto dalies atsidalinimą nėra absoliuti: abiem šiais atvejais savininkas turi pareigą savo teises įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai, ir nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsidalinimas iš bendrosios nuosavybės galimas ne tik natūra, bet ir vienam iš bendraturčių už jo dalį (visą arba ne) gaunant kompensaciją pinigais, todėl tas faktas, kad ieškovo pasirinktas atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdas suformuojant būtent du atskirus 0,0635 ha ir 0,04 ha žemės sklypus neatitinka teisės aktų reikalavimų, niekaip nepaneigia ieškovo kaip bendraturčio teisės į atsidalinimą. Prisidėjime prie apeliacinio skundo nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypų užstatymo rodikliai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte nėra nustatomi ar keičiami. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2 punkte yra aiškiai nustatyta, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.
12. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus į ieškovo V. G. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens H. G. prisidėjimą prie jo, prašydama apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, įvykdęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Visuomeninės administracinių ginčų komisijos įpareigojimą įvertinti, kokią įtaką Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 1-266, kuriuo gyvenamojo namo užstatymo plotas buvo pakeistas iš 149 kv. m į 209 kv. m galėtų turėti Administracijos direktoriaus pavaduotojos V. U. 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A30-2268 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ rengimui, 2017 m. kovo 15 d. raštu sklypo bendrasavininkams pateikė informaciją, kad, atstačius gyvenamojo namo užstatymo plotą, dalinant sklypą, negalėtų būti išlaikytas leistinas užstatymo procentas ir plotas. Po sklypo (duomenys neskelbtini), atidalijimo projekto įgyvendinimo 400 kv. m ploto žemės sklypo, atitenkančio apeliantui užstatymo plotas būtų 20,5 procentai, kas yra 19,5 procentais mažiau, nei leistinas maksimalus tokio ploto sklypo užstatymo tankis, o atsakovams atitenkančio 635 kv. m ploto žemės sklypo užstatymo tankis būtų 41,70 procentai, kas 7,30 procentais viršija didžiausią leistiną užstatymo tankį. Toks atidalijimas pažeistų lygiateisiškumo principą, prieštarautų teisės aktams, būtų neteisingas ir nesąžiningas. Atidalinamos dalys yra akivaizdžiai nelygiavertės ir atsakovai turėtų blogesnes galimybes sklypo naudojimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Pagal CPK 309 str. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiasis asmuo H. G. prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodė argumentus, kurie nebuvo nurodyti apelianto apeliaciniame skunde (dėl išėjimo už ginčo ribų, dėl žemės sklypo projekto vertinimo ir pan.), todėl teisėjų kolegija neanalizuoja prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodytų argumentų, nesutampančių su apelianto argumentais.
15. Trečiasis asmuo, prisidėjęs prie apelianto V. G. apeliacinio skundo, H. G. pateikė naujus įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 11 d. raštą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. raštą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 14 d. raštą. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 11 d. raštas galėjo būti pateiktas dar pirmosios instancijos teismui. Kiti dokumentai, iš kurių vėliausias datuotas 2018 m. lapkričio 11 d., apeliacinės instancijos teismui galėjo būti pateikti žymiai anksčiau, t. y. 2018 m. pabaigoje. Papildomi dokumentai buvo pateikti prieš pat teismo posėdį, todėl toks pavėluotas dokumentų pateikimas yra nesuderinimas su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Pateiktuose dokumentuose yra nurodyti valstybinių institucijų išaiškinimai ir nuomonės dėl teisės aktų, reglamentuojančių užstatymo tankį, taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aiškinimas yra teismo, nagrinėjančio bylą, kurioje turi būti taikomas atitinkamas teisės aktas, prerogatyva (CPK 3 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens H. G. 2019 m. balandžio 16 d. pateiktus papildomus įrodymus atsisakoma priimti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti atsakovų J. D. ir P L. D. 2019 m. balandžio 25 d. prašymą, kuris buvo pateiktas, prašant atsisakyti priimti arba nustatyti terminą atsiliepimui pateikti į trečiojo asmens H. G. 2019 m. balandžio 16 d. pateiktus papildomus įrodymus.
16. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalijimo, t. y. ieškovas V. G. siekia atsidalinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 80/207 dalį (duomenys neskelbtini), pagal A. L. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atidalijus ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendro turto ieškovo nurodytu būdu, po atidalijimo atsakovams siūlomos perduoti sklypo dalies užstatymo rodikliai (tankumas ir intensyvumas) viršytų didžiausias leistinas ribas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintame statybos techninio reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks atidalijimas prieštarautų žemės sklypų, kaip turtinių vienetų suformavimą reglamentuojantiems teisės aktams, būtų neteisingas ir nesąžiningas, pažeistų kitų asmenų teises ir interesus. Apeliantas ir prie apeliacinio skundo prisidėjęs trečiasis asmuo su pirmosios instancijos teismo išdavomis nesutinka, nurodydami, kad žemės sklypo užstatymo tankis yra viršytas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (savavališkos statybos), todėl nuo to neturi nukentėti apelianto interesai, atsidalinant žemės sklypo dalį.
17. Pagal CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tikslūs atidalijamo daikto duomenys svarbūs, nustatant atsidalijantiems bendraturčiams teksiančias realias turto dalis, taip pat ir sprendžiant dėl galimybės atidalyti šalių prašomais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise priklauso V. G. (80/207 dalys žemės sklypo), H. G. (154/1035 dalys žemės sklypo), J. D. (241/1035 dalys žemės sklypo), P L. D. (16/69 dalys žemės sklypo). Žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo žemės sklype yra: vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklausantis atsakovams J. D. ir P L. D. (po ½ dalį); nuotekų šalinimo tinklai – buitinė nuotekynė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti atsakovui P L. D.; 330.22 kv. m. bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) užstatymo plotas 220 kv. m), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui H. G. (368/1000 dalys), atsakovei J. D. (214/1000 dalys) ir atsakovui P L. D. (418/1000 dalys); pastatas – ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 10 kv. m), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui H. G. (171/300 dalys), atsakovei J. D. (129/600 dalys) ir atsakovui P L. D. (129/600 dalys); 69.68 kv. m. bendro ploto pastatas – ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 82 kv. m), nuosavybės teise priklausantis ieškovui V. G.; pastatas – ūkinis pastatas (unikalus (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 35 kv. m), nuosavybės teise po ½ dalį priklausantis atsakovams J. D. ir P L. D.; kiti inžineriniai statiniai – betono takas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui H. G. (16/25 dalus), atsakovei J. D. (18/100 dalys) ir atsakovui P L. D. (18/100 dalys); kiti inžineriniai statiniai – šulinys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui H. G. (16/25 dalys), atsakovei J. D. (18/100 dalys) ir atsakovui P L. D. (18/100 dalys); kiti inžineriniai statiniai – tvora (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti trečiajam asmeniui H. G. (16/25 dalys), atsakovei J. D. (18/100 dalys) ir atsakovui P L. D. (18/100 dalys); kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui H. G. (16/25 dalys), atsakovei J. D. (18/100 dalys) ir atsakovui P L. D. (18/100 dalys). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 nusprendė: pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo, esančio V(duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m.; pripažinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios atsakovams P L. D. ir J. D., dėl rekonstruoto 129,58 kv. m bendro ploto statybą savavališka; įpareigoti atsakovus P L. D. ir J. D. per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Nurodytiems atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigoti atsakovus P L. D. ir J. D. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo pirmiau nurodyto vienerių metų termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovai P L. D. ir J. D. nurodytų įpareigojimų neįvykdys, tai, pasibaigus šešių mėnesių terminui savavališkos statybos padarinių šalinimui ir statybvietės sutvarkymui, leisti savavališkos statybos padarinius pašalinti bei statybvietę sutvarkyti atsakovų P L. D. ir J. D. lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1005-392/2013 nutarė palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16525-809/2014 nusprendė pripažinti ieškovų J. D. ir P L. D. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai pagal UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ 2013 m. spalio mėn. parengtą dokumentą pavadinimu „projektiniai pasiūlymai“ be atsakovų J. J. ir H. G. sutikimų. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1692-275/2015 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinė byloje Nr. 2-1506-905/2012 nutarė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovus P L. D. ir J. D. ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16525-809/2014 įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti. Nurodytiems atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigoti atsakovus P L. D. ir J. D. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo nurodyto šešių mėnesių termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovai P L. D. ir J. D. nurodytų įpareigojimų neįvykdys, tai pasibaigus šešių mėnesių terminui savavališkos statybos padarinių šalinimui ir statybvietės sutvarkymui, leisti savavališkos statybos padarinius pašalinti bei statybvietę sutvarkyti atsakovų P L. D. ir J. D. lėšomis. 2016 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LNS-01-160222-00200, suteikiantį teisę statytojai J. D., pagal projektuotojo UAB „Pažangios archikultūrinės mintys“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. 2015-02-01-12-2, rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) neypatingą statinį (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 11 d. V. G. ir H. G. padavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti 1 035 kv. m ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu atidalinti iš bendros nuosavybės 400 kv. m žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 4 d. priėmė įsakymą Nr. A30-2268, kuriuo nutarė pradėti rengti 1 035 kv. m. kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui pavesta parengti projekto rengimo reikalavimus, kurie buvo parengti 2016 m. rugsėjo 12 d. 2017 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-2149-(8.30), kuriuo pritarta ginčo žemės sklypo padalijimo projektui su sąlyga, jog projektas gali būti tvirtinamas, kai bus gauti visų bendrasavininkių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. 2017 m. vasario 6 d. J. D. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A30-2268 panaikinimo, ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų nutraukimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo pateikti visus žemės sklypo atidalijimo dokumentus ir projekto rengimo reikalavimus. 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. 9-56/17(1.1.43-PD3) nusprendė pripažinti J. D. skundą pagrįstu iš dalies ir įpareigoti savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorių įvertinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 1-266 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ įtaką savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. A30-2268 rengimui, pateikti J. D. atidalijimo dokumentus (jų kopijas) ir projekto rengimo reikalavimus. 2017 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė J. D. ir P. L. D. atsakymą, kad patikslinus nekilnojamojo turto registro išrašą, dalinant namų valdos žemės sklypą negalėtų būti išlaikytas leistinas užstatymo procentas ir plotas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1618-807/2017 nusprendė: pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 22 d. atsakovei J. D. išduotą leidimą rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200; įpareigoti atsakovę J. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį, (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. D. per nustatytą terminą nepertvarkius statinio, įpareigoti ją per 3 mėn. savo lėšomis pašalinti statybos pagal 2016 m. vasario 22 d. išduotą leidimą rekonstruoti Nr. LNS-01-160222-00200, padarinius, t. y. išardyti pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio, (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1067-656/2018 pagal atsakovų J. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1618-807/2017 nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-905/2018 įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-905/2018 nusprendė panaikinti atsakovo J. J. 2012 m. liepos 31 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuria paskelbta apie pagalbinio ūkio, nesudėtingo II grupės statinio rekonstrukcijos užbaigimą. Panaikinti ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausančio apeliantui šioje byloje V. G.), registraciją Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą Nr. 2A-882/2019 pagal ieškovų P L. D. ir J. D. ir atsakovo J. J. apeliacinius skundus ir atsakovų H. G. ir V. G. prisidėjimu prie apeliacinio skundo nagrinės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. birželio 4 d. (CPK 179 str. 3 d.).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ginčo žemės sklypo atidalinimo, t. y. kad ieškovo pasiūlytas sklypo padalinimo projektas neatitinka bendraturčių interesų ir prieštarauja teisės aktų reikalavimams, išsprendė teisingai. Apeliantas siekia atsidalinti iš kitų bendraturčių jam nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo 80/207 dalį (bendras plotas 0,1035 ha). Pagal A. L. parengtą atsidalijimo projektą būtų suformuoti du žemės sklypai, iš jų ieškovui V. G. atitektų 0,04 ha ploto žemės sklypas, o atsakovams J. D. ir P. L. D. 0,0635 ha ploto sklypas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatas didžiausias leistinas viso 0,1035 ha sklypo užstatymo tankis yra 29 procentai. Byloje nustatyta, kad šiuo metu žemės sklypo užstatymo tankis yra viršytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra bendraturčiams priklausančio žemės sklypo padalinimas pagal ieškovo pasiūlytą projektą, o ne teisinio reglamentavimo neatitinkančio (viršijančio) užstatymo tankio aplinkybių ar priežasčių nustatymas. Pagal apelianto siūlomą žemė sklypo atidalijimo projektą ieškovui atiteksiančio 0,04 ha žemės sklypo užstatymo tankis sudarytų 20,50 procentų, t. y. 19,50 procentais mažiau, nei leistinas maksimalus tokio ploto žemės sklypo užstatymo tankis (40 procentų). Tačiau pagal tą patį ieškovo siūlomą žemės sklypo atidalijimo projektą atsakovams atitektų 0,0635 kv. m žemės sklypo plotas, kurio užstatymo tankis (užstatytas plotas 265 kv. m) sudarytų 41,70 procentus, t. y. 7,30 procentais viršytų didžiausią leistiną užstatymo tankį tokiam žemės sklypo plotui (41,73 procentų).
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 2 str. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra pripažįstamas žemėtvarkos planavimo dokumentas, kurio sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo iš 0,1035 ha žemės sklypo, suformuojant du atskirus žemės sklypus. Byloje nustatyta, kad ant žemės sklypo yra pastatytas gyvenamasis namas ir kiti pastatai, iš kurių pagal projektą po žemės sklypo padalinimo vienas liktų ieškovo žemės sklype, o kiti – atsakovų ir trečiojo asmens. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedas būtent ir reglamentuoja žemės sklypų užstatymo ir tvarkymo (tankio, intensyvumo ir kitus rodiklius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant padalinti žemės sklypą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatomis dėl žemės sklypo užstatymo tankio, kurių nesilaikymas yra kliūtis performuoti žemės sklypą į atskirus žemės sklypus.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad 2017 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-2149-(8.30), kuriuo pritarta ginčo žemės sklypo padalijimo projektui su sąlyga, jog projektas gali būti tvirtinamas, kai bus gauti visų bendrasavininkių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, kad tuo patvirtinamas apelianto siūlomo projekto teisėtumas. Priešingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai priskirta spręsti dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimo, 2017 m. kovo 15 d. raštu pripažino, kad, padalinus sklypus pagal ieškovo siūlomą projektą, būtų neišlaikytas leistinas užstatymo procentas ir plotas, nors 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A30-2268 buvo nusprendusi pradėti rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Darytina išvada, kad apelianto siūlomas ginčo žemės sklypo padalinimo projektas neatitinka nurodytų teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kadangi būtų pažeistas žemės sklypo ploto užstatymo tankumas ir atsakovų ir trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai dėl jiems tenkančio po padalinimo žemės sklypo užstatymo tankio.
23. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nepagrįstai neįtraukė VĮ Registrų centro, kuris vykdo teisinį nekilnojamojo daikto įregistravimą. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra naujo žemės sklypo suformavimas, o ne jo registracija Nekilnojamojo turto registre. Skundžiamu sprendimu VĮ Registrų centrui taip pat nebuvo sukurtos, pakeistos arba panaikintos kokios nors teisės ir pareigos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti VĮ Registrų centro, kadangi šios bylos dalykas neturi įtakos VĮ Registro centro teisėms ir pareigoms.
24. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė atsakovų naudai nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
25. Pagal CPK 98 str. 1 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovai už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme patyrė 2 949,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė, kokios konkrečiai bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nepagrįstai ar priteistos per didelės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, dalyvavo 4 teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atsakovų naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 p., 8.16 p., 8.17 p., 8.19 p. 9 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovams jų patirtas atstovavimo išlaidas.
26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aptartais apeliacinio skundo, prie kurio prisidėjo trečiasis asmuo H. G., argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje priimtas sprendimas dėl ginčo esmės neužkerta kelio ieškovui parengti kitą ginčo žemės sklypo atidalinimo projektą, atitinkantį minėtų teisės aktų reikalavimus ir bendraturčių teises ir teisėtus interesus (CK 4.80 str.; CPK 178 str., 185 str.).
27. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
28. Atmetus apeliacinį skundą, neatlyginamos apelianto ir trečiojo asmens, prisidėjusio prie apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas P. L. D. už atsiliepimų į apeliacinį skundą ir prisidėjimą prie apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 134,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ir trečiojo asmens H. G., prisidėjusio prie apeliacinio skundo, atsakovo P. L. D. naudai lygiomis dalimis, t. y. po 567,19 Eur (CPK 93 str. 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. G. ir trečiojo asmens H. G. po 567,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovo P L. D. naudai.
Atsisakyti priimti trečiojo asmens H. G. papildomus rašytinius įrodymus (reg. Nr. DOK-18077), gautus 2019 m. balandžio 16 d., ir atsakovų P L. D. ir J. D. prašymą dėl ieškovo naujų įrodymų (reg. Nr. DOK-19714), gautą 2019 m. balandžio 25 d.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė