Administracinė byla Nr. I-539-386/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01914-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 6.8; 38; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

2014 m. vasario 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. sausio 19 d. patikslintu skundu (b. l. 15-16) teismo prašo:

1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2013 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (9.12) SI-60923 (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2. įpareigoti atsakovą suskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką (skolą) už 2010 m. sausio-rugpjūčio mėn. laikotarpį;
3. įpareigoti atsakovą suskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus delspinigius už pradelstą mokėti skolą laikotarpį.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovui 2013 m. spalio 6 d. pateikė prašymą dėl įsiskolinimo, kuris susidarė dėl nepagrįstai sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos, grąžinimo, tačiau atsakovas iki šiol nepateikė jokių duomenų apie pašalpos priskaičiavimą, perskaičiavimą, skolos susidarymo priežastis. Teigia, kad šiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovas nuslėpė informaciją, pažeidė įstatymus, pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra formalus atsirašinėjimas, todėl 2013 m. lapkričio 6 d. skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba), prašydama iš esmės peržiūrėti skundžiamą sprendimą ir patenkinti 2013 m. spalio 6 d. prašymą, tačiau Valdyba 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (11.1) I-8229 atsisakė tenkinti skundą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos buvimo motinystės (tėvystės ) atostogose laikotarpiu galioję teisės aktai numatė motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimą, vaikui sukakus vieneriems metams, tačiau jos atveju motinystės (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota ne tik vaikui suėjus vieneriems metams, bet ir nuo 2010 metų sausio mėnesio. Teigia, kad Valdyba šį faktą visiškai ignoruoja ir nekomentuoja, kalbėdami tik apie motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimą nuo 2010 m. liepos mėnesio.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą (b. l. 35-40) nurodo, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškina, kad pagal pareiškėjos prašymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSD įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – ir LMSD nuostatai), 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. SMTM-7072 pareiškėjai laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki vaikui sukaks vieneri metai paskyrė 8125,29 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą o laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų – 6906,49 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Teigia, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), LMSD nuostatais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. PR1-184 nusprendė pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjai taikytas maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis ir taip pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėta perskaičiuota maksimali 5430,41 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Taip pat paaiškina, kad vadovaudamasis Laikinojo įstatymo, LMSD nuostatais bei Nutarimu, 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą taikydamas 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Įvertinęs pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, kurios viršija 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks dveji metai paskyrė maksimalią 3510 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą.

Atsakovas teigia, kad 2010 metais mokėdamas pareiškėjai priklausančią pašalpą vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime pripažino, kad motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimas nuo 2010 m. sausio 1 d., patvirtinus naują einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1170 Lt, neprieštarauja konstituciniams principams, todėl 2010 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. PR1-184, kuriuo pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa, yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui bei kad Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau teigia, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime pripažino, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį iki Konstitucinio Teismo sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės, atsiradusius tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos.

Atsakovas pažymi, kad Laikinuoju įstatymu nenustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) pašalpų kompensavimas ir Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjai sumažintą motinystės (tėvystės) pašalpą ir išmokėti jai nepriemoką. Taip pat pažymi, kad pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos dydis perskaičiuotas atsakovo 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. PR1-184 ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. PR1-828, todėl šie individualūs teisės aktai pareiškėjai sukelia teisines pasekmes ir jei pareiškėja nesutiko su šiais sprendimais, galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad LMSD nuostatų 60 punkte nustatyta Valdybos teritorinių skyrių pareiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą, kai yra atsisakoma skirti pašalpą, tačiau nėra įtvirtinta pareiga siųsti sprendimus, kuriais pašalpos yra skiriamos ar perskaičiuojamos. Mano, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarką ir terminus, terminas apskųsti atsakovo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. PR1-184 bei 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. PR1-828 baigėsi. Teigia, kad pareiškėjos atžvilgiu 2010 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. PR1-828 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo iki Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo įsigaliojimo buvo įvykdytas, nes pareiškėja dėl perskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos nesikreipė nei į atsakovą, nei į Valdybą, todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta peržiūrėti įvykdytą sprendimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą suskaičiuoti ir sumokėti delspinigius, atsakovas nurodo, kad tarp jo ir pareiškėjos neegzistuoja civilinė prievolė, todėl net jei ir būtų įpareigotas suskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką (skolą) už 2010 m. sausio -rugpjūčio mėnesių laikotarpį, tenkinti reikalavimą dėl delspinigių nebūtų pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą.

Administracinės bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės administracinės bylos proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo

Pareiškėja D. L. prašo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (9.12) SI-60923 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ (b. l. 19-20).

Skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos 2013 m. spalio 6 d. prašymą (b. l. 18). Pareiškėja prašė grąžinti susidariusią skolą. Šiame prašyme nurodė, kad 2008 metais jai buvo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, šio sprendimo ji negavo, tačiau į jos sąskaitą pervedama pinigų suma atitiko jos pačios suskaičiuotą išmokos dydį, tad į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesikreipė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad po kurio laiko pastebėjo, jog išmokų dydis sumažėjo, tačiau jokio Valdybos sprendimo dėl jai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio sumažinimo negavo. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė nei nuo kada pastebėjo, jog jai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa sumažėjo, nei kiek kartų sumažėjo, nei kokią motinystės (tėvystės) pašalpos dalį prašo gražinti, nei už kokį laikotarpį.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. SMTM-7027 „Dėl D. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ (b. l. 41-42) nuspręsta skirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. pagal paskaičiavimą: 8125,29 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, – iki vaikui sukaks vieneri metai, t. y. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d., ir 6906,49 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, – iki vaikui sukaks dveji metai, t. y. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d. mokėta 6906,49 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, vietoje prieš tai mokėtos 8125,29 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, motinystės (tėvystės) pašalpos. Atsakovo 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-184 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ (b. l. 43-44) nuspręsta pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą pagal apskaičiavimą: 6388,72 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, – iki vaikui sukaks vieneri metai, t. y. iki 2009 m. rugpjūčio 21 d., ir 5430,41 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, – iki vaikui sukaks dveji metai, t. y. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėta 5430,41 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, vietoje prieš tai mokėtos 6906,49 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, motinystės (tėvystės) pašalpos. Atsakovo 2010 m. liepos 22 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-828 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ (b. l. 45) nuspręsta pareiškėjai nuo 2010 liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. mokėti perskaičiuotą t. y. 3510 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, motinystės (tėvystės) pašalpą vietoje prieš tai mokėtos 5430,41 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, motinystės (tėvystės) pašalpos.

Skundžiamu sprendimu atsakovas nurodė, kad 2010 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. PR1-828 dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukako dveji metai buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis ir Konstitucijai neprieštaraujančiomis teisės aktų normomis. Nurodė, kad motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. buvo perskaičiuota ir perskaičiavimo sprendimas įvykdytas, t. y. 2010 m. liepos 22 d. perskaičiavimo sprendimas Nr. PR1-828, galiojantis, nenuginčytas ir įvykdytas dar iki 2013 m. kovo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo 2013 m. kovo 8 d., todėl nėra teisinio pagrindo peržiūrėti įvykdytą sprendimą.

Teisėjų kolegijos nuomone,  atsakovo sprendimas, kuriame pasisakoma tik dėl vieno motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimo nuo 2010 m. liepos 1 d., kaip individualus administracinis aktas akivaizdžiai nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, akcentuojama, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 333-340). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja 2013 m. spalio 6 d. prašymu prašė išmokėti susidariusią skolą dėl to, kad jai po kurio laiko pradėta mokėti mažesnė motinystės (tėvystės) pašalpa nei buvo mokama iškart po jos paskyrimo, t. y. 2008 metais. Atsakovas skundžiamu sprendimu nurodė, kad ši motinystės (tėvystės) pašalpa buvo sumažinta 2010 m. liepos 22 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-828 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ nuo 2010 m. liepos 1 d., šis sprendimas įvykdytas ir kad nėra pagrindo jo peržiūrėti, tačiau faktiškai, kaip minėta, pareiškėjai tėvystės (motinystės) pašalpa po paskyrimo mažėjo tris kartus. Atsakovas tokį skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos 2013 m. spalio 6 d. prašymą, turėjo pakankamai motyvuoti, paaiškinti, pagrįsti individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis. Įvertinus tai, kad skundžiamame sprendime, net neužsimenama apie 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SMTM-7027 „Dėl D. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ bei 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimą Nr. PR1-184 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, juo labiau, kad pareiškėja nurodė, kad šių sprendimų nėra gavusi, tai pripažįsta ir atsakovas, darytina vienareikšmiška išvada, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu turi būti panaikintas, o pareiškėjos patikslinto skundo dalis dėl šio reikalavimo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, tenkintina.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėja D. L. prašo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių suskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką (skolą) už 2010 m. sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpį bei delspinigius, tačiau pareiškėja nei 2013 m. gruodžio 27 d. skunde (b. l. 5), nei 2014 m. sausio 19 d. patikslintame skunde nenurodo, kokiu pagrindu prašo atsakovą įpareigoti atlikti šiuos veiksmus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos buvimo motinystės (tėvystės) atostogose laikotarpiu galioję teisės aktai numatė motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimą vaikui sukakus vieneriems metams, tačiau jos atveju motinystės ir (tėvystės) pašalpa buvo perskaičiuota ne tik vaikui suėjus vieneriems metams, bet ir nuo 2010 metų sausio mėnesio.

Kaip minėta, pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydis keitėsi tris kartus: atsakovo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. SMTM-7027 „Dėl D. L. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ – nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d., 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-184 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ – nuo 2010 m. sausio 1 d. ir 2010 m. liepos 22 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-828 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ – nuo 2010 liepos 1 d. Bylos duomenimis šie atsakovo sprendimai nepanaikinti ir yra galiojantys.

Šie sprendimai priimti vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo. Šiuose teisės aktuose nenustatytas joks paskirtų sumažintų ar perskaičiuotų motinystės tėvystės pašalpų kompensavimas. Be to, Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarimu pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo  ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėja patikslintame skunde taip pat nurodė, kad atsakovas iki šios dienos nepateikė jai jokių duomenų apie pašalpos priskaičiavimą, perskaičiavimą, skolos susidarymo priežastis. Teigia, kad tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas nuslėpė informaciją, pažeidė įstatymus, jos teises ir teisėtus lūkesčius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-284) 1 punktu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 60 punktą atsisakęs skirti pašalpą, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimą ar jo nuorašą; sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti pašalpą priežastis ir informuota apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus; sprendimas skirti pašalpą ar jo nuorašas siunčiamas (įteikiamas) tik asmens prašymu. Taigi atsakovas neturi pareigos pareiškėjai įteikti sprendimus dėl pašalpos skyrimo ar perskaičiavimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, pastebėjusi pasikeitusį motinystės (tėvystės) pašalpos dydį ar kitu momentu, būtų kreipusis į atsakovą su prašymu išduoti sprendimų, kuriais buvo paskirta ar perskaičiuota pašalpa, nuorašus.

Pareiškėja 2014 m. vasario 9 d. prašymu (teisme gautas 2014 m. vasario 17 d., b. l. 64) teismo prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol atsakovas išnagrinės pareiškėjos 2014 m. vasario 9 d. atsakovui įteiktą skundą dėl atsakovo 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. PR1-184 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ bei 2010 m. liepos 22 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. PR1-828 „Dėl D. L. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ panaikinimo (byloje yra pateiktas 2014 m. vasario 11 d. pareiškėjos skundas atsakovui dėl šių sprendimų panaikinimo, b. l. 66), tačiau nėra pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442-1447/2012). Pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, neginčijo atsakovo įsakymų, kuriais jai nuo 2010 m. sausio 1 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa, taip pat nenurodė kitų aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas galėtų būti įpareigotas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už 2010 m. sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Kita vertus pareiškėja, norėdama skųsti atsakovo sprendimus, kuriais jai nuo 2010 m. sausio 1 d. ir nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa, teismui, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, turi pasinaudoti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. šie sprendimai turi būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fono valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už 2010 m. sausio - rugpjūčio mėnesių laikotarpį faktiškai ir teisiškai nepagrįstas. Taip pat darytina išvada, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai delspinigius nepagrįstas, kadangi jis yra išvestinis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos patikslinto skundo dalis dėl šių reikalavimų, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestina kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjos D. L. skundą tenkinti iš dalies:

tenkinti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (9.12) SI-60923 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ ir panaikinti šį sprendimą;

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių įpareigoti suskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką (skolą) už 2010 m. sausio - rugpjūčio mėnesių  laikotarpį bei delspinigius.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai              Remigijus Arminas

              Daliai Gumuliauskienė

              Laimutė Jokubauskaitė