Civilinė byla Nr. e2-855-584/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10534-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.18.3; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

                                SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė,

sekretoriaujant Ivetai Arbačiauskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galjus“ atstovams – advokatui Dariui Kripui ir Rūtai Balužienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ atstovui advokato padėjėjui Robertui Rimkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galjus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D. B. statyba“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo  bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Galjus“ dėl darbų kainos sumažinimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – AAS BTA Baltic Insurance Company, UAB „Valimeta“, UAB „Gravera“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 882,56 Eur skolos ir 114,84 Eur delspinigių, viso 1 997,40 Eur bei 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei  bylinėjimosi išlaidas (1t., bl.l.99-104).

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti UAB „Gravera“ gamybinėse patalpose (adresu Draugystės g. 19, Kaunas) pagal 2019-12-05 Statybos rangos sutartį Nr. 20191205 ir 2020-01-07 Statybos rangos sutartį Nr. 20200107 ieškovės atliktų 1 750 kv.m betoninių grindų įrengimo darbų kainą (8 750 Eur) darbų trūkumų ištaisymo kaina (15 821,44 Eur) ir:

1. priteisti atsakovei iš ieškovės susidariusią 7 250 Eur permoką;

2. priteisti  atsakovei iš ieškovės likusią darbų trūkumų ištaisymo kainos dalį – 7 071,44 Eur arba šio reikalavimo netenkinus, tenkinti alternatyvų reikalavimą: priteisti atsakovei iš ieškovės 7 071,44 Eur žalos atlyginimą bei priteisti iš UAB „Galjus“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2 t., bl.l.197, pateikta 2022-03-21, neskaitmenizuota).

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti (3t. bl.l.41-55).

Šalys teisminiam bylos nagrinėjimui ruošėsi paruošiamųjų dokumentų būdu, pateikė dublikus ir triplikus dėl kiekvieno reikalavimo (1t. bl.l.93-97, 115-119).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atstovai nurodė, kad UAB Gravera – generalinis rangovas. Ieškovė negalėjo patikrinti, kaip atsakovė atliko savo darbų dalį, neturi jokios laboratorijos. Darbams taikoma 5 m. garantija, jei atsakovė priėmė darbus be jokių pastabų, tai neturi teisės reikšti reikalavimo. Darbų kaina labai maža, apėmė tik viršutinio sluoksnio išliejimą, medžiagas tiekė atsakovė, ji įrengė pagrindus. Atsakovė turėjo žinoti, kokie reikalavimai keliami UAB Gravera grindims, tačiau atsakovė su UAB Gravera sutarties neturėjo. UAB Gravera turėjo žiūrėti, kaip išardomos grindys, kaip įrengiamos. Užsakovas technine priežiūra nesirūpino, ieškovė su UAB Gravera santykių neturėjo. UAB Gravera už darbus sumokėjo visą kainą atsakovei ir  jokių pretenzijų jai nereiškė. Atsakovė taip pat nereiškė pretenzijų ieškovei, todėl atsirado pareiga apmokėti ieškovei. Atsakovė gavo iš UAB Gravera 34 000 Eur, o ieškovei turėjo sumokėti 3 000 Eur. Atsakovė vėlavo sumokėti, iki šios dienos sumokėjo 1 500 Eur. Vėliau dar 500 Eur sumokėjo. Pirmas dokumentas byloje, kad ieškovė darbus padarė nekokybiškai, atsiranda 2020-10-05. Į šio defektinio akto surašymą ieškovės atstovai nebuvo kviesti. UAB Gravera patalpas eksploatuoja ir įtrūkimai neturi jokios įtakos veiklai. Ieškovės atstovai matė, kad buvo eksploatuojamos ką tik išlietos grindys, nelaukiant kol pilnai sutvirtės. Darbai buvo priimti, todėl atsakovė privalėjo apmokėti. Ieškovė skaičiuoja po 0,1 procentus delspinigius, 0,3  proc. mažesnius nei sutartyje numatyta.  

Dėl priešieškinio ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovė savo prievoles atsakovei buvo įvykdžiusi pilnai, atsakovė nebuvo pateikusi pareiškimo ieškovei dėl prievolės sustabdymo. Atsakovė nesumokėjo ieškovei daugiau nei reikia, tai apie  permoką negalima kalbėti. Nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų padariusi žalą. N.Beigos aktas vertintinas kritiškai. Atsakovė nori perkelti savo darbo atsakomybę ieškovei. Teismo ekspertas, kaip įtrūkimų priežastis, nurodė netinkamą armavimą ar per ankstyvą eksploatavimą. Atsakovė išardė grindis, neturėdama projektų, apskaičiavimų. UAB Gravera nevykdė statybos darbų priežiūros, atsakovė taip pat jos nevykdė. UAB Gravera galėtų kelti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes patalpos jos, tačiau nekelia. Perduodant darbus, jokie trūkumai nebuvo nustatyti. Kadangi nebuvo aktų, nėra galimybės patikrinti, grindų pagrindai buvo įrengti atsakovės, jie buvo paslėpti, ieškovei beliko išliet ir išlygint. Medžiagas pateikė atsakovė, betono storį apsprendė pagrindas, nes aukščiau, nei buvo palikta vietos, išlieti negalėjo. Nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė nukrypo nuo sutarties, UAB Gravera šiomis grindimis naudojasi. Kur pjauti siūles, rodė atsakovės atstovai. UAB Gravera turėjo rūpintis technine dokumentacija, tačiau jos nebuvo pateikta, kita vertus, kas 4–6 m. siūlių supjovimas atitinka normatyvus. UAB „Įraža“ išvada vertintina kritiškai. Ieškovė  naudojo laką, drėgmei sulaikyti, laką pateikė atsakovė. Pasisakyta teismo ekspertizės akte, kad turėjo UAB Gravera parengti grindų projektą, nėra aišku, ko nori atsakovė, dėl garantijos ginčas nekilęs. Prašo grąžinti žyminį mokestį 13 Eur.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė  tiekė betoną, o ieškovė jį priėmė. Ieškovė nesutiko trūkumus ištaisyti. Teismo ekspertizė nepaneigė fakto, kad nėra darbų trūkumų. Ieškovė atlikusi darbą be  projektinės dokumentacijos, prisiėmė atsakomybę. Defektai nėra kosmetiniai, ieškovė buvo neatidi.

Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company  pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad įvykis nėra draudžiamasis (1t., bl.l. 149-151).

Kiti tretieji asmenys procesinių dokumentų byloje neteikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Nustatyta, kad 2019-12-05 Statybos rangos sutartimi Nr. 20191205,  ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė įrengs atsakovei 300 kv. m. ploto betonines grindis gamybinėse patalpose Draugystės g., Kaune, darbų kaina – 1 500 Eur be PVM, 2020 m. sausio 7 d. ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20200107, kuria susitarė, kad ieškovė įrengs atsakovei 1 000 kv. m. ploto betonines grindis gamybinėse patalpose Draugystės g., Kaune, už 5 000 Eur be PVM. Galutinės sutarčių sumos turėjo būti nustatytos pagal faktinį atliktų darbų kiekį (sutarčių 2.1.4 punktas) ir ieškovė įrengė pagal minėtas sutartis 1 750 kv.m betoninių grindų; atsakovė įsipareigojo pateikti objektui reikalingas medžiagas bei už jas apmokėti (sutarčių 2.1 punktas); atsakovė įsipareigojo ieškovei apmokėti už atliktus darbus per 3 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo (sutarčių 2.1.1 punktas), o uždelsusi apmokėjimą ieškovei, mokėti jai 0,4 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarčių 6.1 punktas); šalys nesusitarė dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę paskirstymo, nei numatyta CK 6.54 straipsnyje. Šalys sutartimis taip pat susitarė, kad visi sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jei sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių (sutarčių 9.2 punktas). Ginčas pagal ieškovės ieškinį yra kilęs dėl toliau paminėtų sąskaitų apmokėjimo: 2020 m. vasario 27 d. aktu Nr. 20006 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 400 kv. m. ploto betoninių grindų įrengimo darbus gamybinėse patalpose Draugystės g., Kaune. 2020 m. vasario 27 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 20007, dėl  2 420 Eur su PVM, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 2 000 Eur ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 2 d. 2020 m. kovo 9 d. aktu Nr. 20007 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 300 kv. m. ploto betoninių grindų įrengimo darbus gamybinėse patalpose Draugystės g., Kaune. 2020 m. kovo 9 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 20008, dėl  1 815 Eur su PVM, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 1 500 Eur ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 12 d. Atsakovė pagal šias PVM sąskaitas faktūras 2020 m. gegužės 13 d. sumokėjo 1 000 Eur, 2020 m. birželio 23 d. – 500 Eur, 2020 m. liepos 24 d. – 500 Eur (mokėjimo nurodymai, apyvartos žiniaraštis). Ieškovė 2020 m. birželio 11 d. el. laišku priminė atsakovei, kad pastaroji vėluoja apmokėti PVM sąskaitas faktūras GAL Nr. 20007 ir GAL Nr. 20008. 2020-03-03 ir 2020-03-09 atsakovei už darbus trečiojo asmens UAB „Gravera“ sumokėta 18 000 Eur ir 16 611,28 Eur (viso 34 611,28 Eur). 

Užsakovė UAB “Gravera” ir rangovė UAB „D. B. statyba“ 2020-10-05 sudarė defektinį aktą, kuriuo buvo nustatyti grindų dangos pažeidimai: temperatūrinių siūlių įtrūkimai, dangos suskeldėjimas ir kiti smulkūs defektai, viso 15 kv. m. (1t., bl.l.120). UAB “Dauriusta” pasiūlė UAB „D. B. statyba“ už 4 605,02 Eur (su PVM) atlikti 15 kv. m. ploto betoninių dangų išardymo ir betonavimo remontiniais mišiniais (50 procentų granitinės skaldos užpildu) darbus UAB “Gravera” patalpose Draugystės g. 19, Kaune.

Atsakovės UAB ,,D. B.” užsakymu atliktoje 2022-02-01  UAB „Įraža“ išvadoje Nr. 22-01/04 (t. 2, b.l. 101)  pasisakyta, kad  gamybiniame pastate Draugystės g. 19, Kaune, užfiksuoti grindų konstrukcijų defektai atsirado dėl UAB “Galjus” netinkamai atliktų betonavimo darbų ir netinkamos betono priežiūros po betonavimo. 

Atsakovės UAB ,,D. B.” užsakymu atliktoje eksperto (specialisto) N. Beigos 2022-03-21 išvadoje nurodyta, „<...kad betoninėse grindyse matomi, fiksuoti įvairūs defektai atsirado dėl netinkamai atliktų, pilnai nebaigtų statybos darbų (netinkamos kietėjančių betono grindų priežiūros, netinkamose vietose ir netinkamai įrengtų deformacinių siūlių grindyse, netinkamo grindų lygio privedimo prie išbėgimo grotelių/šulinio)...>“ “<... Siekiant tinkamai ištaisyti fiksuotus defektus, reikalinga apie 215 kv. m išardyti ir naujai išbetonuoti grindis. Šalinant defektus betono grindis numatoma betonuoti zonomis, kad grindims tenkančios apkrovos pasiskirstytų vienodai į grindis ir ties trūkiais būtų įrengtos papildomos deformacinės siūlės. Visų fiksuotų betoninių grindų defektų šalinimo kaina skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis, šiuo metu būtų 15 821,44 Eur su PVM (sąmata pridedama priede išvados atskirame dokumente pav. „Sąmata“).“ (pateikta 2022-03-21 su patikslintu priešieškiniu, neskaitmenizuota).

Byloje 2022 m. lapkričio 17 d. buvo paskirta teismo statybos techninė ekspertizė, kurios 2023-01-06 aktu  nr. 1/23 nurodytos atsiradusių betoninės grindų dangos plyšių priežastys:

1. Grindų įrengimo darbai vykdyti neturint parengto projekto;

2. Nesant paslėptų darbų negalima nustatyti ar tinkamai buvo įruošti grindų pagrindai, atliktas betoninės grindų dangos armavimas, parinktas betoninės grindų dangos storis. Už šių reikalavimų nesilaikymą atsakomybė tenka UAB „GRAVERA“ bei UAB „D. B. statyba“. Ekspertizė nustatė, jog bendras įtrūkimų ilgis yra 4 544 cm (3t., bl.l. 112-127). 

Ieškovė UAB “Galjus” 2019-05-02 sutartimi  nr. BCAD 035314 sudaryta su draudimo įmone AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialu Lietuvoje apdraudė savo veiklą vykdant grindų
betonavimo darbus civilinės atsakomybės draudimu.

Siekiant atsakyti, ar atsakovė turi pareigą atsiskaityti ieškovei, ar ieškovė – atsakovei, pasisakytina dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.

 Nustatytina, kad ieškovė buvo pilnai atlikusi darbus pagal 2019-12-05 ir 2020-01-07 sutartis, o atsakovė darbų vykdymo metu niekada nebuvo pareiškusi ieškovei, kad sustabdo savo prievolės (apmokėti už atliktus darbus) vykdymą. CK 6.58 str. ir 6.207 str. normos nenumato teisės ir galimybės vienai sutarties šaliai sustabdyti prievolės vykdymą, jei kita šalis jau yra pilnai įvykdžiusi savo prievolę, todėl šio ginčo atveju atsakovės nurodytos minėtos normos netaikytinos.

Atsakovė priešieškiniu prašo ieškovės atliktų darbų kainą sumažinti 15 821,44 Eur, kuri pagal atsakovę atitinka darbų trūkumų ištaisymo kainą. Atsakovė remiasi 2022-03-21 eksperto (specialisto) Nerijaus Beigos išvada bei CK 6.658 str. 5 d., 6.665 str. 1 d. 2 p., ir 3 d. normomis. Teismo nuomone, atsakovė netinkamai aiškina minėtų normų taikymą ir jomis remiasi nepagrįstai. Šios teisės normos sprendžiant šalių ginčą netaikytinos. CK 6.658 str. 5 d. įtvirtinta užsakovo teisė atskaityti iš sumų priklausančių rangovui už atliktus darbus sumą, reikalingą trūkumams pašalinti, jei darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Tokią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Tačiau šio ginčo atveju ieškovės atliktų darbų priėmimo metu jokie darbų trūkumai nebuvo nustatyti – tai patvirtina darbų priėmimo aktai. Taip pat negali būti nustatyti jokie ieškovės paslėptų darbų trūkumai, kadangi ieškovė tokių darbų nevykdė. Ieškovė atliko tik betono sluoksnio išlyginimo ant atsakovės įrengto pagrindo darbus. Betono grindų pagrindus (paslėptus darbus) įrenginėjo atsakovė, darbai daryti be projekto ir paslėptų darbų aktai nesurašyti. CK 6.665 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo sumažinti darbų kainą, jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, o jei paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovė darbus atliko nukrypstant nuo šalių sudarytų sutarčių sąlygų. UAB “Gravera” naudojasi ieškovės darbų rezultatu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors CK 6.665 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tačiau ji siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šiuo atveju teisė šalinti trūkumus, sutartyse nėra numatyta, taip pat nėra nustatyta, kad trūkumų šalinimas kainavo atsakovės nurodomą sumą. 

 CK 6.665 str. 3 d. įtvirtinta užsakovo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą. Tačiau ieškovė šalių sudarytas sutartis yra pilnai įvykdžiusi, jokie darbai po paskutinio 2020-03-09 perdavimo akto pasirašymo nebeatliekami, todėl teisinio pagrindo užsakovui nutraukti šalių sudarytas 2019-12-05 ir 2020-01-07 statybos rangos sutartis nėra. CK 6.662 str. 1 d. nustatyta, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Pagal minėtos normos 2 d., užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Šio straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). 2020-02-27 aktu Nr. 20006 ir 2020-03-09 aktu Nr. 20007 (taip pat ir ankstesniais aktais pagal 2019-12-05 sutartį) atsakovė priėmė atliktus darbus be jokių pastabų, kas patvirtina, kad atlikti darbai trūkumų neturėjo. Nustatytina, kad atsakovė pirko ir į darbų vietą tiekė statybines medžiagas (betoną), buvo atsakinga už betono kokybę, vykdė statybos darbų priežiūrą (sutarčių 2.1 p., 4.1.1, 4.1.4 p.), įrengė grindų pagrindus bei armatūros karkasus ant grindų, UAB „Gravera“ grindų įrengimo  projekto nerengė.

Užsakovės UAB “Gravera” ir rangovės UAB „D. B. statyba“ 2020-10-05 (nepakvietus ieškovės UAB “Galjus” atstovų ir praėjus 3 mėnesiams, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo) surašytas defektinis aktas nepagrindžia atsakovės atsiskaitymo sulaikymo teisės. Vertinant 2020-10-05 UAB “Gravera”  ir atsakovės defektinį aktą su fotonuotraukomis ( dangos įtrūkimai) neaišku, nei kada, nei kurioje tiksliai vietoje buvo fotografuota, nėra aišku ar buvo fotografuota tose vietose, kur darbus vykdė UAB “Galjus” ir jei taip, tai pagal kurią sutartį konkrečioje defektų atsiradimo vietoje buvo atlikti darbai – pagal 2019-12-05 statybos rangos sutartį Nr. 20191205, ar 2020-01-07 statybos rangos sutartį Nr. 20200107. Atsakovė pripažino, kad dalį  betonavimo darbų vykdė ir UAB “Valimeta”. Defektiniu aktu dangos įtrūkimų atsiradimo priežastys nebuvo nustatytos.

2022-02-01 dr. Jurgio Ražaičio eksperto išvadoje Nr. 22-01/04 (f. 2, l. 101), kuria pasisakyta dėl UAB “Galjus” netinkamai atliktų betonavimo darbų ir netinkamos betono priežiūros po betonavimo, nėra įvertinta, kad saugant betonines grindis nuo per greito drėgmės
išgaravimo, grindys gali būti padengiamos drėgmę sulaikančiu impregnantu
(specialiu laku). Šį būdą naudojo atsakovė UAB „Galjus“, o impregnantą (laką)
pateikė atsakovė. Teismo ekspertizė dėl šio aspekto pasisakė, kad pagal normatyvinius statybos dokumentų reikalavimus betono grindų padengimas specialiu laku, laikytinas tinkama ir būtina grindų priežiūros priemone. Ši priemonė yra lygiavertė (alternatyvi) grindų uždengimui polimerine plėvele ir periodiniam laistymui. Taip pat minėtoje eksperto išvadoje (eksperto dr. Jurgio Ražaičio) neįvertinta, kad ieškovė neįrenginėjo nuotekų surinkimo grotelių, o grindų deformacinės siūlės neužpildytos mastika, nes dėl to nebuvo susitarta šalių 2019-12-05 ir 2020-01-07 sudarytose statybos rangos sutartyse.

Pradiniu priešieškiniu atsakovė nurodė, jog darbų trūkumų ištaisymo kaina yra 4 605,02
Eur. Tokiam teiginiui pagrįsti atsakovė pateikė UAB “Dauriusta” 2021-02-01 lokalinę sąmatą ir
2021-02-01 komercinį pasiūlymą. Iš komercinio pasiūlymo matyti,  kad UAB “Dauriusta” pasiūlė UAB „D. B. statyba“ už 4 605,02 Eur (su PVM) atlikti 15 kv.m. ploto betoninių dangų išardymo ir betonavimo remontiniais mišiniais (50 procentų granitinės
skaldos užpildu) darbus UAB “Gravera” patalpose Draugystės g. 19, Kaune.
Pasiūlyme pateikta kaina siekia 253,72 Eur (be PVM) už 1 kv.m (su PVM 307 Eur (253,72
Eur + 21 proc.)). Vertinant darbų kainą, už kurią ieškovė sutiko teikti paslaugas atsakovei (5 Eur
už 1 kv.m.) bei MB “Betonitas” darbų kainas (35 Eur už 1 kv. m., pateikta ieškovės kainų palyginimui), darytina išvada, jog UAB “Dauriusta” darbų kainos neatitinka protingumo kriterijaus. Be to, UAB “Dauriusta” sąmatoje, pasiūlyme, nenurodyta, kokio storio užpildas būtų klojamas remonto vietoje, nėra aišku ar UAB “Dauriusta” siūlomi darbai apima ir grindų pagrindų įrengimą.

Patikslinusi priešieškinio reikalavimus, atsakovė nurodė, jog trūkumų ištaisymo kaina sudaro 15 821,44 Eur pagal   eksperto Nerijaus Beigos išvadą, kuri byloje laikytina vienu iš rašytinių įrodymų ir vertintina kritiškai dėl defektų dydžio bei priežasčių. Išvadoje ekspertas nurodo, jog betoninių grindų defektų šalinimo kaina šiuo metu būtų 15 821,44 Eur (išvados 22 lapas).  Atsakovė patikslintame priešieškinyje remiasi eksperto išvadomis, kad “darbų trūkumai atsirado dėl netinkamos kietėjančių grindų priežiūros“, kad „netinkamose vietose ir netinkamai įrengtos deformacinės siūlės“, tačiau ekspertas nenurodė, kas konkrečiai netinkamai buvo prižiūrėta, kas konkrečiai netinkamai įrengta pjaustant siūles. Eksperto išvadoje nėra įvardintos betono skilimo priežastys. Kietiklius kaip ir betono mišinį pateikė atsakovė, nurodė betono sluoksnio storį,
o užsakovė UAB “Gravera” už juos sumokėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020-10-05 UAB “Gravera” defektiniame akte nurodoma, jog defektai atsirado 15 kv. m. 2022-03-21 ekspertas Nerijus Beiga savo išvadoje nurodo, kad defektai atsirado 215 kv. m., teismo ekspertizė nustatė, kad įtrūkimų ilgis 4 544 cm (45,44 m.). Teismas paminėta išvada nesivadovauja ir dėl joje nurodyto defektų ploto, laikydamas jį nepagrįstu.

Pagal CK 6.697 str. 3 d., rangovas (t.y. UAB D. B. statyba) kartu su projektuotoju ir techniniu prižiūrėtoju atsako už defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį. Ieškovė su UAB “Gravera” nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl darbų vykdymo patalpose Draugystės g. 19, Kaune, ir ši įmonė ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovė 2021-05-14 dublike pripažino, kad su UAB “Gravera” nebuvo sudariusi rašytinės statybos – rangos sutarties dėl darbų atlikimo, neturėjo grindų įrengimo projekto, darbų sąmatos, nebuvo sudaryti ir paslėptų darbų (grindų pagrindų) paruošimo aktai. Iš atsakovo pateiktų 2020-01-20 akto Nr. 14, 2020-02-03 akto Nr.16, 2020-03-02 akto Nr. 19 ir kt., bei mokėjimų matyti, kad užsakovas UAB “Gravera” priėmė atsakovės betonavimo darbus be išlygų ir su juo atsiskaitė. Minėtos aplinkybės taip pat patvirtina, kad jokių defektų iki darbų perdavimo momento nebuvo. Be to, defektams atsiradus po darbų priėmimo per garantinį laiką, statytojas turėjo kviesti rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą, jame nurodant išryškėjusius statybos defektus, suderinti su rangovu tokių defektų pašalinimo terminą. Tačiau ieškovės atstovai nebuvo pakviesti, aktas nesurašytas. LR Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Pagal Įstatymo 2 str. 76 d., statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Užsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą keltinas ir jo atsakomybės klausimas, kas taip pat sudaro atskirą pagrindą atmesti atsakovės priešieškinį. 

Atsakovė pareiškusi priešieškinį ieškovei dėl jos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, būtina įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

Atsakovė ieškovės atsakomybės sąlygas priešieškinyje įrodinėja remdamasi 2022-03-21 eksperto (specialisto) Nerijaus Beigos išvada. Atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti laikomas pagrįstu, nes patalpos, kuriose ieškovė vykdė betonavimo darbus savininkas yra UAB “Gravera”, tad atsakovė neturi reikalavimo teisės prašyti atlyginti žalą, padarytą kito juridinio asmens nuosavybei. Įrodymų, kad ieškovė savo veiksmais ar neveikimu būtų padariusi žalą atsakovei, byloje nepateikta.

Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės 7 250 Eur permoką, tačiau aplinkybių, pagrindžiančių piniginių sumų permokėjimą ieškovei, nepateikia.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų atsakovės priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.) 

Dėl ieškinio

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus; CK 6.256 straipsnis, reglamentuojantis sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus taip pat nurodo, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pagal šalių sudarytą 2020 m. sausio 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 20200107 atliko darbus, kuriuos atsakovė priėmė 2020 m. vasario 27 d. Atliktų darbų aktu Nr. 20006 ir 2020 m. kovo 9 d. Atliktų darbų aktu Nr. 20007; aktus be jokių prierašų ar pastabų pasirašė atsakovės įmonės direktorius B. Š., kas reiškia, kad darbų priėmimo metu nebuvo užfiksuota jokių darbų trūkumų. Tai reiškia, kad atsakovė, pagal šalių susitarimą už priimtus darbus turėjo pareigą juos apmokėti, atitinkamai iki 2020 m. kovo 2 d. ir iki 2020 m. kovo 12 d. (CK 6.687 straipsnio 1 dalis, Sutarties 2.1.1 punktas).

Atsakovė už šiuos darbus pavedimą atliko 2020 m. gegužės 13 d. – 1 000 Eur, 2020 m. birželio 23 d. – 500 Eur, 2020 m. liepos 24 d. – 500 Eur (po to, kai jau 2020 m. liepos 8 d. buvo priimtas Teismo įsakymas dėl 2 000 Eur išieškojimo). Iki 2020 m. liepos 24 d. ( po ieškovės kreipimosi į teismą dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo), tarp šalių ginčas dėl netinkamai atliktų darbų ar  nustatytų darbų trūkumų nebuvo kilęs, atsakovė jokių atliktų darbų trūkumų nebuvo užfiksavusi, o 2020-07-24, t.y. jau po ieškovės kreipimosi į teismą ir teismo įsakymo išdavimo, atsakovės ieškovei dalies skolos – 500 Eur sumokėjimas, vertintinas kaip skolos ieškovei pripažinimas. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms atmestini kaip niekuo nepagrįsti atsakovės argumentai, kad atsakovė buvo priversta sustabdyti mokėjimus ieškovei iki kol bus pašalinti darbų defektai, todėl ieškinys dėl įsiskolinimo už atliktus darbus tenkintinas pilnai.

Byloje kilo ginčas ir dėl to ar ieškovė pagrįstai skaičiuoja delspinigius ir ar ji yra atsisakiusi įstatyme (CK 6.54 straipsnio 3 ir 4 dalys) nustatyto įmokų paskirstymo eiliškumo. Atsakovės nuomone, ieškovė pagal anksčiau sudarytą rangos sutartį ir pagal ją priimtų atliktų darbų aktus toleravo atsakovės pavėluotus mokėjimus už atliktus darbus, neskaičiavo delspinigių, kas reiškia, atsisakė netesybų.

Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinės formos sutartį(ieškovės ieškinys kildinamas dėl 2020 m. sausio 7 d. sutartimi atliktų darbų neapmokėjimo), kurios 9.2 punkte nurodė CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą išlygą, įtvirtindamos, kad visi Sutarties papildymai ar pakeitimai galioja, jei sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė laikė, kad faktą, jog ieškovė atsisakė reikalavimo į delspinigius, bei, kad atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. 1 000 Eur įmoka ir 2020 m. birželio 23 d. 500 Eur įmoka dengė grynąją 3 500 Eur dydžio skolą, o ne delspinigius, įrodo ieškovės delspinigių neskaičiavimas ir įmokų paskirstymo eiliškumo netaikymas pavėluotam sąskaitų Nr. 19037, Nr. 20001, Nr. 20002 apmokėjimui, 2020 m. birželio 11 d. priminimas atsakovei dėl atsiskaitymo bei 2020 ir liepos 3 d. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.

Kaip nustatyta, PVM sąskaita faktūra Nr. 19037 išrašyta pagal 2019 m. gruodžio 30 d. tos pačios dienos Atliktų darbų aktą Nr. 19032, pagal ankstesnę rangos sutartį, sudarytą 2019 m. gruodžio 5 d. Ši sąskaita apmokėta 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 20001 ir Nr. 20002 išrašytos atitinkamai 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 20 d. tos pačios dienos atliktų darbų aktų Nr. 20001 ir Nr. 20002 pagrindu pagal rangos sutartį, sudarytą 2020 m. sausio 7 d. 2020 m. sausio 13 d. sąskaita apmokėta 2020 m. vasario 4 d., o 2020 m. sausio 20 d. sąskaita – vasario 18 d. Taigi, PVM sąskaita faktūra Nr. 19037 apmokėta pavėlavus 33 dienas, Nr. 20001 – pavėlavus 9 d., o Nr. 20002 – pavėlavus 26 d. Tuo pačiu pirma 1 000 Eur įmoka pagal ginčo sąskaitas Nr. 20007 ir Nr. 20008 gauta 2020 m. gegužės 13 d., t.y. pavėlavus apmokėti 20007 sąskaitą 73 dienas, antra 500 Eur įmoka gauta praėjus dar 41 dienai (šių įmokų suma nepadengė 20007 sąskaitos), ir paskutinė 500 Eur sumokėta dar po mėnesio, kas reiškia, jog jeigu ieškovė neskaičiuotų delspinigių, tai 20007 sąskaita būtų apmokėta pilnai pavėlavus 145 dienas, o sąskaita Nr. 2008 sąskaita neapmokėta iki šiol.

Vertinant atsakovės argumentą apie tai, kad pavėluotas sąskaitų Nr. 19037, Nr. 20001 ir Nr. 20002 apmokėjimas ir delspinigių neskaičiavimas reiškia ieškovės atsisakymą nuo netesybų apskritai, pažymėtina, ieškovė kiekvienu konkrečiu atveju pati sprendė ar ji taikys skolininkui (šiuo atveju – atsakovei) sutartinę civilinę atsakomybę, ar ne. Tai, kad atsakovei anksčiau nebuvo taikyta civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą, nereiškia, kad atsakovei ir toliau neatsiskaitant sutartyje numatytais terminais, ieškovė prarado teisę taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, nes ji ankstesniais savo konkliudentiniais veiksmais šios sutarties sąlygos atsisakė. Pažymėtina, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už darbus pagal rangos sutartį, sudarytą 2019 m. gruodžio 5 d. ir ieškovei dėl to neskaičiavus delspinigių, šalys pasirašydamos naują 2020 m. sausio 7 d. rangos sutartį šios sutarties sąlygos nepašalino, kas reiškia, jos neatsisakė. Be to, po atliktų darbų pasirašymo, ieškovė išrašydavo tą pačią PVM sąskaitą faktūrą, kas reiškia, jog atsiskaitymo už atliktus rangos darbus terminas jai buvo aktualus, kaip yra įprasta verslo santykiuose. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuolat prašė atsakovės atsiskaityti ir, kad į teismą kreipėsi tik po daugkartinių atsakovės pažadų skolą apmokėti. Vertinant, ieškovės 2020 m. birželio 11 d. raštišką priminimą atsakovei dėl atsiskaitymo, pažymėtina, kad jame ieškovė nurodė primenanti, jog atsakovė vėluoja apmokėti konkrečias sąskaitas, kas reiškia, kad šiuo priminimu niekaip nebuvo atsisakyta netesybų, o priešingai nurodoma, kad nepaisant to, kad jau atsakovė buvo pervedusi 1 000 Eur, ginčo sąskaitos nėra apmokėtos. Todėl šiuo priminimu ieškovė leido suprasti, kad ji skaičiuoja delspinigius. Teismas taip pat sutinka su ieškovės argumentais, kad prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo neprašant išieškoti Sutartimi sutartų delspinigių sumos taip pat nepatvirtina ieškovę atsisakius delspinigių skaičiavimo. Taigi, byloje nepateikti duomenys, kad ieškovė būtų kokiais nors savo aktyviais veiksmais leidusi atsakovei suprasti, kad ji atsisakanti sutartyje numatytų delspinigių skaičiavimo atsakovei uždelsus atsiskaitymą už atliktus ir priimtus darbus.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, įvertinus šalių sudarytos sutarties turinio nuostatas darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje buvo šalių valios sutapimas dėl Sutarties sąlygų keitimo. Todėl atsakovės argumentas, kad šalys konkliudentiniais veiksmais atsisakė sutarties sąlygos dėl netesybų priteisimo, atsakovei vėluojant atsiskaityti už priimtus darbus ir toks susitarimas abiem šalims buvo priimtinas ir vykdomas iki ginčo atsiradimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Tais pačiais motyvais atmestinas ir atsakovės jokiais įrodymais nepagrįstas argumentas, kad ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais atsisakė taikyti CK 6.54 straipsnio 3 ir 4 dalių atsakovės įmokų įskaitymo eiliškumą.

Pačios atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 išaiškinta, jog CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Tačiau nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.

Jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą.

Teismui konstatavus, kad ieškovė neatsisakė taikyti įstatyme nustatytą įmokų įskaitymo eiliškumo, o taip pat nustačius, kad pagal Rangos sutartį, sudarytą 2020 m. sausio 7 d., šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovės mokamų ieškovei įmokų paskirstymo eiliškumo; atsakovė tik paskutiniame mokėjimo nurodyme, atliktame jau po Teismo įsakymo priėmimo dėl ginčo skolos išieškojimo nurodė, kad 500 Eur yra „Skolos dengimas“, prieš tai buvusiuose nurodymuose nurodė, kad yra „Dalinis atsiskaitymas“, konstatuotina, kad ieškovė gautas iš atsakovės įmokas teisėtai skyrė netesyboms mokėti.

Laikytina jog ieškovės paskaičiuotas delspinigių dydis yra teisingas: Nuo 2020 m. vasario 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje GAL Nr. 20007 nurodytos sumos be PVM (2 000 Eur),  nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (už 72 d) atsakovė turėjo sumokėti 144 Eur delspinigių (2 000 Eur x 0,1 proc. x 72 d.). Nuo 2020 m. kovo 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje GAL Nr. 20008 nurodytos sumos be PVM (1 500 Eur), nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (už 62 d.), atsakovė turėjo sumokėti 93 Eur delspinigių (1 500 Eur x 0,1 proc. x 62 d.). 2020 m. gegužės 13 d. atsakovė iš viso ieškovei turėjo sumokėti 237 Eur delspinigių. 2020 m. gegužės 13 d. atsakovei sumokėjus 1 000 Eur, likusi jos neapmokėta skola sudarė 2 737 Eur (2 000 Eur + 1 500 Eur + 237 Eur – 1 000 Eur). Nuo 2 737 Eur skolos, nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (už 41 d.) atsakovė turėjo ieškovei sumokėti 112,21 Eur delspinigių (2 737 Eur x 0,1 proc. x 41 d.). 2020 m. birželio 23 d. atsakovei sumokėjus 500 Eur ir ieškovei atlikus įskaitymą, likusi atsakovės neapmokėta skolos dalis sudarė 2 349,21 Eur (2 737 Eur + 112,21 Eur – 500 Eur). Nuo 2 349,21 Eur skolos,  nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2020 m. liepos 24 d. (už 31 d.) mokėtini delspinigiai sudarė 33,35 Eur (2 349,21 Eur x 0,1 proc. x 31 d.). 2020 m. liepos 24 d. atsakovė sumokėjo 500 Eur, jos skola ieškovei sudarė 1 882,56 Eur (2 349,21 Eur + 33,35 Eur – 500 Eur). Nuo 1 882,56 Eur skolos mokėtini delspinigiai, nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. (už 61 d.) sudaro 114,84 Eur (1 882,56 Eur x 0,1 proc. x 61 d.). atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė atsakovei skaičiuoja mažesnius delspinigius, nei sutartimi sutarta.

Įvertinus išdėstytą, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 882,56 Eur skola ir 114,84 Eur delspinigiai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos ir 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamus nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: advokatui sumokėtas honoraras 3 827,50 Eur, 1 000 Eur už ekspertizę, žyminio mokesčio 45 Eur.  Advokatui sumokėtos sumos neviršija dydžių, nustatytų Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos ir atitinka protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo kriterijus. Rekomendacijose, todėl priteistinas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). 

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 36,72 Eur iš atsakovės priteistinos valstybei ( CPK 96 straipsnis). 

Ieškovė sumokėjo 58 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 45 Eur. Atsižvelgiant į tai, grąžintina ieškovei 13 Eur jos 2020-09-23 mokėjimo nurodymu Nr.  959 sumokėto žyminio mokesčio permoka, išaiškinant, kad ją grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“, juridinio asmens kodas 304489844, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Galjus“, juridinio asmens kodas 302554542, 1 882,56 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 56 ct) skolą, 114,84 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 84 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 872,50 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“, juridinio asmens kodas 304489844, priteisti 36,72 Eur (trisdešimt šeši eurai, 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Galjus“, juridinio asmens kodas 302554542, 13 Eur (trylika eurų) jos 2020-09-23 mokėjimo nurodymu Nr.  959 sumokėto žyminio mokesčio permoką, išaiškinant, kad žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Diana Jasaitienė