Baudžiamoji byla Nr. 1S-109-468/2019

Teisminio proceso Nr. 1-02-8-00004-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.5; 2.14.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinio ieškovo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento atstovo (toliau – Lietuvos kariuomenės) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-25 nutarties, kuria atsisakyta priimti Lietuvos kariuomenės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 baudžiamojo įsakymo ir jis grąžintas skundą padavusiam asmeniui,

n u s t a t ė:

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 baudžiamuoju įsakymu A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 204 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 641 straipsnio reikalavimais, skirta bausmė – 140 MGL, t. y. 7 000 Eur bauda. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje – 15 MGL, t. y. 750 Eur dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Civilinis ieškinys tenkintas. Priteista civiliniam ieškovui Lietuvos kariuomenei iš A. J. 4 055,29 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2.       Lietuvos kariuomenė apylinkės teismui pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 baudžiamojo įsakymo, kuriuo prašė nepasibaigus prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundimo terminui priimtą baudžiamąjį įsakymą naikinti; atnaujinti prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundimo terminą ir šį skundą perduoti nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjui; neatnaujinus prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundimo termino, laikyti, kad baudžiamuoju įsakymu nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-09-17 Nr. 48 nutarimo rekomendacijų dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, nes bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-25 nutartimi atsisakė priimti civilinio ieškovo Lietuvos kariuomenės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 baudžiamojo įsakymo ir jį grąžino skundą padavusiam asmeniui, nes BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato tik kaltinamojo teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka.

4.       Skundu civilinis ieškovas Lietuvos kariuomenė prašo Vilniaus apylinkės teismo 2019-01-25 nutartį panaikinti ir įpareigoti Lietuvos kariuomenės 2019-01-16 skundą priimti nagrinėjimui.

4.1.       Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-25 nutartimi Lietuvos kariuomenė mano, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-09-17 nutarimu Nr. 48 pateiktų rekomendacijų dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, pažeidė baudžiamojo proceso procesines ir materialines normas. Pažymi, kad 2019-01-16 skundu Nr. TS-11 Lietuvos kariuomenė nesiekė užginčyti baudžiamojo įsakymo procese, o taip pat, kaip proceso šalis, nesiekė surengti bylos nagrinėjimo. Lietuvos kariuomenė 2019-01-16 skundu atkreipė teismo dėmesį į tai, kad byla nepagrįstai užbaigiama nenustačius visų kaltų asmenų, kad tiek 2019-01-03 baudžiamajame įsakyme, tiek ir pačioje byloje yra daug netikslumų bei neaiškių aplinkybių, jog priimant baudžiamąjį įsakymą procese yra esmingai pažeistos Lietuvos kariuomenės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytos teisės. 

4.2.       Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Jasaičio pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu Lietuvos kariuomenėje gautas 2018-12-31 (reg. Nr. TG-167), o jau 2019-01-03 Vilniaus miesto apylinkės teismas procesą Nr. 1-02-8-00004-2015-3 užbaigė baudžiamuoju įsakymu, t. y. procesas užbaigtas nepasibaigus prokuroro Lietuvos kariuomenei nustatytam 7 dienų nuo pranešimo gavimo šio prokuroro sprendimo apskundimo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui terminui. Taigi apylinkės teismui, procesą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, Lietuvos kariuomenei procese buvo apribota BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė per nustatytą terminą prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. 

4.3.       Lietuvos kariuomenės manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-25 nutartimi atsisakydamas priimti skundą palaikė Vilniaus apylinkės teismo 2019-01-03 baudžiamuoju įsakymu suformuotą nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, todėl nepagrįstai paliko nevertintą Lietuvos kariuomenės prašymą, teismui neįsitikinus, ar nėra paduotas nukentėjusiojo skundas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, atnaujinti prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundimo terminą ir skundą perduoti nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

4.4.       Pažymi, kad Lietuvos kariuomenė 2019-01-16 skundu, pateikdama išsamią argumentaciją ir išgrynindama byloje esamus įrodymus, bandė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pačios bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir abejones reikia pašalinti. Šiame kontekste Lietuvos kariuomenė laikosi pozicijos, kad už padarytas nusikalstamas veikas turi tinkamai atsakyti visi kalti asmenys, įskaitant A. J., tačiau juo neapsiribojant.

4.5.       Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-03 baudžiamuoju įsakymu procese, įgyvendindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato rekomendacijas dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, sietinas su baudžiamojo įsakymo elementų atitikimu prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytiems elementams (vienas jų duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, šaltiniai, ir šių duomenų turinys), nurodė ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto T. J. parodymus. Lietuvos kariuomenė atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo (T. J.), parodymuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Lietuvos kariuomenei, kaip nukentėjusiam asmeniui, tiek UAB „N(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „N(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J. veiksmais padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, tačiau formuojamajame kaltinime tai visa apimtimi įvertinama nėra.

4.6.       Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas pažymėjo, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės), kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota (yra pagrindas manyti, kad veiką reikia kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nors faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesikeičia (BPK 256 straipsnio 3 dalis), kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan. Pareiškėjo manymu, teisėjui, gavus prokuroro pareiškimą ir iki priimant baudžiamąjį įsakymą, vis gi turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodomų veikų aplinkybių tinkamo aprašymo, kaip ir kaltų asmenų, įskaitant juridinius asmenis, tinkamo nustatymo ir su jais sietinų veikų kvalifikavimo, nes proceso užbaigti baudžiamuoju įsakymu, konstatuojant tik A. J. kaltę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 2 dalį, negalima dėl to, kad pats teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, baudžiamuoju įsakymu nurodo (22 lapas), jog Lietuvos kariuomenė pagal UAB „N(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentui PVM sąskaitas faktūras, neatitinkančias faktinių aplinkybių, sumokėjo iš viso 146 518,68 Eur, iš jų už nepagrįstai išrašytas 48 virtuvės įrankius – 4 055,29 Eur. Pažymi, jog apylinkės teismas, nekvestionuodamas prokuroro pareiškimo, nurodė, kad tyrimo metu daroma išvada, kad būtent UAB „N(duomenys neskelbtini)“ (ne A. J.) šiais veiksmais Lietuvos kariuomenei padarė 4 055,29 Eur nuostolį. Todėl laikytina, kad pats baudžiamasis įsakymas surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus, kai nurodoma, jog žalą padarė UAB „N(duomenys neskelbtini)“, tačiau pats įsakymas nukreiptas į UAB „N(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. J.. Be to, teismas baudžiamajame įsakyme rezoliucinėje dalyje nurodo, kad A. J. pripažįstamas kaltu, padarius nusikalstama veiką, numatytą BK 204 straipsnio 2 dalyje, nors to paties įsakymo aprašomojoje dalyje (23 lapas) konstatuoja, kad ši A. J. tyčinė veika atitinka jau tik baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir kvalifikuojama pagal BK 204 straipsnio 1 dalį. Taigi, Lietuvos kariuomenės manymu, baudžiamosios bylos Nr. 1-530-1013/2019 aplinkybės nėra pakankamai aiškios net ir teismui, o kilusias abejones reikia pašalinti, todėl atitinkamai procesas Nr. 1-02-8-00004-2015-3 neturėtų būti pabaigiamas surašant baudžiamąjį įsakymą, taip pat ir Lietuvos kariuomenės 2019-01-16 skundas Vilniaus apylinkės teisme turėjo būti priimtas nagrinėjimui, nepaisant to, kad procese trūkumus įžvelgė ne pats kaltinamasis.

4.7.       Lietuvos kariuomenės nuomone, procesą pabaigus baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pagal prokuroro pareiškimą teismui siaurai apsiribojama tik kaltinimo A. J. konstatavimu, būtų neįgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymi, jog tinkamas veikų kvalifikavimas, tinkamas jas padariusių asmenis nustatymas, yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos kariuomenės, įskaitant viešaisiais, interesais ir pareikštu ieškiniu bei jo atlyginimu, tačiau Vilniaus apylinkės teismas 2019-01-25 nutartimi atsisakęs priimti 2019-01-16 skundą nagrinėjimui Lietuvos kariuomenės iškeltas proceso klaidas atsisakė taisyti.

4.8.       Lietuvos kariuomenės manymu, Vilniaus apylinkės teismas 2019-01-25 nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti Lietuvos kariuomenės 2019-01-26 skundą, tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos kariuomenės teisės ir teisėti interesai, teismo netinkamai taikytos BPK nuostatos, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, neatsižvelgta į egzistuojantį Lietuvos kariuomenės materialinį ir procesinį suinteresuotumą dėl proceso baigties, todėl Vilniaus apylinkės teismo 2019-01-25 nutartis naikintina.

5.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Civilinio ieškovo Lietuvos kariuomenės skundas atmetamas.

6.       Pirmiausiai, skunde civilinis ieškovas Lietuvos kariuomenė nurodo, kad apylinkės teismas baudžiamąjį įsakymą priėmė nepasibaigus pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskundimo terminui.

7.       BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

8.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pranešimas Nr. IBPS-S-646210 apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įgaliotam Lietuvos kariuomenės atstovui mjr. Laurynui Mikelėnui elektroniniu paštu laurynas.mikelenas@mil.lt, nepažeidžiant BPK reikalavimų, išsiųstas 2018-12-20 (t. 18, b. l. 118). Duomenų apie tai, kad pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, Lietuvos kariuomenės atstovui, pastoviu susirašinėjimui su įstaigos atstovu naudojamu elektroninio pašto adresu, buvo išsiųstas vėliau nei tai nurodyta pačiame pranešime, byloje nėra. Taigi apylinkės teismas baudžiamąjį įsakymą priėmė, neturėdamas jokių duomenų apie galimą civilinio ieškovo nesutikimą su prokuroro sprendimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir jau pasibaigus BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytam prokuroro sprendimo apskundimo 7 dienų terminui. Todėl teismas prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo, nepažeisdamas BPK 420, 421 straipsnio nuostatų.

9.       Iš pareiškėjo su skundu pateikto pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu kopijos matyti, kad pranešimas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamente užregistruotas kaip gautas 2018-12-31 (reg. Nr. TG-167) (t. 19, b. l. 43). Tačiau dokumento registracijos data įstaigoje, nepateikus elektroninio pašto duomenų apie pranešimo gavimą, savaime nėra laikytina pranešimo gavimo data. Teismas supranta, jog pranešimas Lietuvos kariuomenės atstovui buvo išsiųstas artėjant šventiniam laikotarpiui, galimai daugeliui darbuotojų atostogaujant, o įstaigos darbui sulėtėjus, vis dėlto, net ir laikant, kad pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu Lietuvos kariuomenėje, kaip tai nurodoma skunde, buvo gautas 2018-12-31 (tą dieną kai jis buvo užregistruotas), sprendžiant dėl apskundimo termino atnaujinimo, pirmiausiai turėtų būti vertinamos termino skundui paduoti praleidimo priežastys. Tuo tarpu iš skundo medžiagos matyti, kad Lietuvos kariuomenė Vilniaus apylinkės teisme 2019-01-17 gautu skundu, iš esmės nesutikdama su priimto baudžiamojo įsakymo turiniu, nenurodė jokių aplinkybių, objektyviai galėjusių sukliudyti per įstatymo numatytą terminą paduoti skundą dėl prokuroro sprendimo procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

10.       Priešingai, Lietuvos kariuomenė apygardos teismui pateiktame skunde nurodo, kad nesiekia užginčyti baudžiamojo įsakymo procese, taip pat, kaip proceso šalis, nesiekia surengti bylos nagrinėjimo. Taigi iš esmės Lietuvos kariuomenė sutinka su A. J. nuteisimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 baudžiamuoju įsakymu. Vis tik iš Lietuvos kariuomenės apylinkės ir apygardos teismams teikiamų skundų turinio matyti, kad, pareiškėjo manymu, baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn iš esmės buvo patraukti ne visi kalti asmenys. Nurodo, kad žala Lietuvos kariuomenei buvo padaryta būtent UAB „N(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai baudžiamąjį įsakymą nukreipiant išimtinai tik į UAB „N(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. J.. Atkreiptinas dėmesys, jog tokie skundo argumentai suponuoja civilinio ieškovo poziciją dėl nepakankamai aiškių bylos aplinkybių, kurios gali būti pašalintos bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 422 straipsnis).

11.       Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, būtent BPK 422 straipsnio 1 dalis numato kaltinamojo teisę nesutinkant su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.

12.       Pažymėtina, jog baudžiamojo įsakymo institutas baudžiamajame procese yra specifinis tuo, kad šis procesinis dokumentas negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o teisė prašyti surengti bylos nagrinėjimą nesutinkant su teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nustatyta tik kaltinamajam. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Taigi BPK 422 straipsnio nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai nustato vien tik kaltinamojo (ne prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo) teisę pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme per įstatyme nustatytą 14 dienų terminą ir tik tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-03 baudžiamojo įsakymo nuorašas asmeniškai buvo išsiųstas 2019-01-03 (t. 18, b. l. 179). Nuteistasis per įstatyme numatytą terminą prašymo teismui reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme nepateikė. Kaip jau minėta, priėmus teismo baudžiamą įsakymą, įstatyme nėra numatytas bylos peržiūrėjimas kitaip nei numatyta BPK 422 straipsnyje (tik kaltinamojo prašymu).

13.       Sutiktina su skundo argumentu, kad jog nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka, svarbu laikytis ne tik BPK 422 straipsnio 1 dalies nuostatų, bet ir bendrųjų baudžiamojo proceso principų, t. y. užtikrinti, jog ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus būtų greitai, išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kaip jau minėta, Lietuvos kariuomenė su A. J. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnio 2 dalį sutinka, nekelia klausimo ir dėl jam paskirto baudos dydžio, iš esmės mano, jog baudžiamojon atsakomybėn patraukus ir juridinį asmenį UAB „N(duomenys neskelbtini)“ būtų kitaip išspręstas ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys. Vis tik kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, pareiškėjas, skunde nurodomus argumentus, susijusius su padarytos žalos dydžiu, kėlė ir ikiteisminio tyrimo metu. Visi jo skundai buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti sprendimai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, išaiškinant, kad civilinio ieškovo keliami klausimai, nėra susiję su šioje byloje pareikštu kaltinimu ir gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka (t. 3, b. l. 16-20, 38-46). 

14.       Esant šių aplinkybių visumai, nustačius aukščiau išdėstytus pagrindus ir sąlygas skundui atmesti, teismas išsamiau kitų skundo argumentų ir motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, bei konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-25 nutartis, kuria Lietuvos kariuomenės skundas grąžintas pareiškėjui, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti civilinio ieškovo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento atstovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-25 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė