Civilinė byla Nr. e2-1791-178/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01303-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5213-431/2016 (po bylų sujungimo civilinės bylos Nr. e2-5126-619/2016) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magum“ dėl skolos, palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Arkosta“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Magum“ ieškovei 63 443,63 Eur dydžio skolą už atliktus statybos-remonto darbus, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovės turtą 63 443,63 Eur sumai. Prašymas buvo grindžiamas didele ieškinio suma, tuo, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, vengia atsiskaityti su ieškove bei kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5126-619/2016 taikytu atsakovės turto areštu.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Arkosta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: 1) areštavo atsakovės UAB „Magum“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises 63 443,63 Eur sumai; turto (turtinių teisių) nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis; 2) areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leido atsakovei vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškove, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti; 3) areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, išskyrus pinigines lėšas, valdytoju ir saugotoju paskyrė atsakovę, paliekant jai teisę naudotis areštuotais daiktais; 4) surasti ir aprašyti areštuojamą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir / ar lėšas pavedė ieškovės pasirinktam, atsakovės turto buvimo ir / arba jų gyvenamojoje vietoje veikiančiam antstoliui.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2016 m. liepos 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio suma yra didelė. Šiuo metu atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma, todėl, siekiant užkirsti kelią galimam atsakovės turto iššvaistymui ir turtinės padėties pabloginimui, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Magum“ (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nėra tinkamai atlikusi visų rangos sutartyje nurodytų darbų, už kuriuos ieškiniu reikalaujama sumokėti.
2. Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės ir kiti duomenys patvirtina, kad prašoma priteisti suma, įvertinus atsakovės turtinę padėtį, jai nėra didelė – atsakovės per 2015 m. gautas pelnas šią sumą viršija. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė, vykdanti stabilią veiklą, ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.
3. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Taikytas areštas gali paralyžiuoti atsakovės veiklą ir apsunkinti atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis, kas pablogintų atsakovės galimybes įvykdyti galbūt jos atžvilgiu neigiamą teismo sprendimą.
6. Ieškovė UAB „Arkosta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, iš atsakovės ieškovei priteisti 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Atsakovė iš esmės ginčija preliminaraus teismo sprendimo pagrįstumą, nors tai galės būti įvertinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
2. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė neturi materialaus ir ilgalaikio turto, taip pat yra arti nemokumo būsenos. Atsakovė, ilgą laiką neatsiskaitydama su ieškove, elgiasi nesąžiningai, ir mažai tikėtina, kad atsakovė ir pradėjus bylą elgsis kitaip. Iš kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2016 esančių duomenų spręstina, jog atsakovė sistemingai neatsiskaito su rangovais. Remiantis antstolio suteikta informacija, atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitos lėšų nėra.
3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingumo principo nepažeidžia. Atsakovė turi teisę prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą ir pan. Be to, teismas leido atsakovei vykdyti atsiskaitymus aukštesnės eilės kreditoriams.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – apeliantės (atsakovės) UAB „Magum“ turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – apeliantės finansinės atskaitomybės duomenis; duomenis apie darbuotojų skaičių ir skolų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvimą. Šiais įrodymais apeliantė nurodė siekianti paneigti grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus paprastai atsisakoma priimti. Tačiau byloje kilusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, kurie pagrindžia apeliantės turtinę padėtį ir kurių sprendžiant klausimą pirmosios instancijos teismas neturėjo, visumą, kas, atsisakius pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos apeliantės naujai pateiktus įrodymus, būtų sudėtinga. Be to, ieškovė su šiais įrodymais yra susipažinusi ir dėl jų vertinimo pasisakė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, atskirais atvejais savo argumentus taip pat pagrįsdama pateiktais naujais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su byloje jau esančiais duomenimis. Tačiau su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – 2016 m. birželio 14 d. darbų fronto priėmimo–perdavimo aktą, 2016 m. birželio 28 d. defektinį aktą Nr. 3, 2016 m. liepos 4 d. pranešimą dėl darbų kokybės, apeliacinis teismas atsisako prijungti prie nagrinėjamos bylos, nes šie įrodymai galėtų būti reikšmingi sprendžiant bylą iš esmės ir vertinant ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą, o ne nagrinėjant procesinio pobūdžio klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Pirmosios instancijos teismas sprendė egzistuojant abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Apeliantė, nesutikdama su tokiu vertinimu, padavė atskirąjį skundą, ginčydama abiejų sąlygų buvimą. Todėl apeliacinis teismas toliau pasisako dėl šių sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju.
12. Apeliantės įsitikinimu, pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nėra tinkamai atlikusi visų rangos sutartyje nurodytų darbų, todėl reiškiamu ieškiniu nepagrįstai reikalauja sumokėti jai už atliktus rangos darbus. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie tikėtiną ieškinio pagrįstumą kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje arba kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas, kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų savo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2016 m. liepos 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
13. Apeliantė ginčija ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas šią sąlygą nustatė remdamasis išimtinai didelės ieškinio sumos kriterijumi, kas, įvertinus gerą apeliantės turtinę padėtį, nėra pagrįsta. Iš apeliantės su skundu pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos apeliacinis teismas sprendė prijungti prie nagrinėjamos bylos, matyti, kad apeliantė nekilnojamojo ar kito ilgalaikio turto neturi, tačiau turi trumpalaikio turto, kurį sudaro išankstiniai apmokėjimai, per vienerius metus gautinos sumos, pinigai. Vertinant apeliantės turtinės padėties dinamiką, palyginus 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, matyti, jog apeliantės trumpalaikis turtas augo – nuo 1 008 627 Eur iki 2 101 377 Eur, taip pat augo ir pelnas – nuo 120 858 Eur prieš apmokestinimą iki 492 041 Eur prieš apmokestinimą. Apeliantės pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad apeliantės darbuotojų skaičius nuo 1 darbuotojo 2012 m. liepos 24 d. išaugo iki 7 darbuotojų 2016 m. birželio 22 d. Nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. liepos 5 d. apeliantė skolų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo, ankstesniu laikotarpiu susidarę įsiskolinimai buvo trumpalaikiai. Iš aptartų įrodymų darytina išvada, jog apeliantė nėra nuostolingai veikianti įmonė, priešingai jos veiklos pelnas augo, turimo turto užtektų ieškovės ieškiniu reiškiamų reikalavimų įvykdymui, jeigu teismas juos tenkintų.
14. Svarbu pažymėti ir tai, kad paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo. Sutiktina su apeliante, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės ketinimus turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.
15. Ieškovė, remdamasi kitos civilinės bylos Nr. 2-3969-661/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00302-2016-9) duomenimis, atsiliepime į skundą teigia, jog atsakovė sistemingai neatsiskaito ir su kitais rangovais. Viena vertus, vien bylinėjimosi faktas su kitu rangovu pats savaime negali reikšti nesąžiningų apeliantės UAB „Magum“ veiksmų, vengiant būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinis teismas nustatė, jog ieškovės nurodoma civilinė byla nutraukta, šalims sudarius taikos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Magum“ įsipareigojo sumokėti rangovui didžiąją dalį ieškiniu prašytos priteisti sumos dydžio (CPK 179 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta ir tai, kad ieškovė inicijavo dar ir bankroto bylos iškėlimą atsakovei, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6372-781/2016 ieškovės pareiškimą atmetė. Nurodytoje byloje teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė vykdo veiklą, įvertinęs byloje gautą bei surinktą informaciją apie atsakovės finansinę padėtį, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė laikytina neįrodžiusi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
16. Pažymėtina, kad tie patys apeliantės finansinės atskaitomybės duomenys, kuriais apeliantė remiasi šioje byloje, jau buvo įvertinti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1609-186/2016, apeliacine tvarka sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje, kuri šiuo metu yra sujungta su nagrinėjama byla (po bylų sujungimo civilinės bylos Nr. e2-5126-619/2016). Toje byloje, nors joje pareikšto reikalavimo apimtis buvo netgi didesnė nei nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakankamo pagrindo nėra.
17. Dėl pirmiau nurodytų motyvų nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas. Pastebėtina, kad toks procesinis sprendimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, keliančioms grėsmę tinkamam sprendimo įvykdymui, reikšti prašymą pakartotinai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas                            Alvydas Poškus