Civilinė byla Nr. e2S-1663-826/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10544-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.1; 3.1.6.1; 3.3.2.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. T. (Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. (Ž.) ieškinį atsakovui A. B. Ž. dėl vykdomojo rašto Nr. 2-75-328 panaikinimo,

n u s t a t ė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-75-328/2015 ir nutraukti jo pagrindu vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0010/16/01486.
2. Nurodė, kad antstolio A. S. kontoroje vykdomas neteisėtai išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. vykdomasis raštas Nr. 2-75-328/2015.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. T. (Ž.) ieškinį dėl neteisėtai išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-75-328 panaikinimo bei vykdomosios bylos Nr. 0010/16/01486 nutraukimo.
4. Nurodė, kad ieškovės pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes įstatymas nenumato galimybės ginčyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomo rašto, pripažinti jo negaliojančiu ar panaikinti jį nurodytu pagrindu. Taip pat įstatymas nenumato galimybės vykdomąją bylą nutraukti ieškovės nurodytu pagrindu, vykdymo procesui įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu prasidėjus, dėl vykdomosios bylos nutraukimo gali būti sprendžiama tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams.
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
6. Nurodė, jog teisėjas Raimondas Dilys, nagrinėdamas bylą dėl jos skyrybų, pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Šis teisėjas neturėjo teisės spręsti jos ieškinio priėmimo klausimo.
7. Paaiškino, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dėl santuokos nutraukimo nebuvo pridėtas kaltinamasis aktas dėl suklastotų dokumentų. Atsisakęs pridėti šį dokumentų, teismas priėmė neteisingą sprendimą.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje                           Nr. 2-75-328/2015 nusprendė iškeldinti atsakovę I. T. (Ž.) su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovui A. B. Ž. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovas 2016 m. gegužės 9 d. pateikė šį vykdomąjį dokumentą antstolio A. S. kontorai. Antstolis 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-16-10-4736 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0010/16/01486. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama vykdomąjį raštą panaikinti ir nutraukti vykdomąją bylą. Ieškovės pareikštą ieškinį teismas atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
11. Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi, ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės (nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115, 138,135 straipsniai).
13. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad teismas nenagrinėja ieškinių dėl vykdomųjų raštų išdavimo ir vykdomosios bylos nutraukimo. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomąjį raštą teismas išduoda įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdomasis raštas yra tik vykdytinas dokumentas, teisines pasekmes sukelia bei asmens teises ir pareigas numato tik įsiteisėjęs teismo sprendimas.
14. Apeliantė turi procesinę teisę tik skųsti įstatymo nustatyta tvarka priimtą teismo procesinį sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio A. S. kontorai vykdyti buvo pateiktas vykdomasis raštas, išduotas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015. Šis sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-163-265/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantė pasinaudojo savo procesine teise, kad priimtas sprendimas būtų peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo. Apeliantės nurodytas argumentas, kad sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, yra neteisėtas, nes nebuvo pridėtas kaltinamasis aktas dėl suklastotų dokumentų, gali būti nebent pagrindu kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje (CPK 366 straipsnis).
15. Apeliantė nurodė, kad teisėjas Raimondas Dilys neturėjo teisės nagrinėti jos ieškinio priėmimo klausimo, nes 2011 m. civilinėje byloje Nr. N2-11-563/2011 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, AB DnB NORD bankui, AB „Snoras“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės I. Ž. priešieškinį atsakovams A. Ž., UAB „Jūringė“, AB SEB bankui, AB DnB NORD bankui, AB „Snoras“, A. B. Ž., E. Ž., tretiesiems asmenims UAB „Gardinta“, UAB „Finasta“, savivaldybės institucija išvadai duoti – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės buvo nusišalinęs. Su tokiu apeliantės argumentu nesutiktina.
16. CPK 66 straipsnyje nustatyta, kad, be šio kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. (CPK 64, 66 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio nušalinimo aplinkybių pagrindų sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo (CPK 13, 64, 66 straipsniai).
17. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teisėjas Raimondas Dilys civilinėje byloje Nr. N2-11-563/2011 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo motyvuodamas tuo, jog atsakovės I. Ž. atstovė O. G. 2011 m. rugpjūčio 19 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą G. D., prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui Raimondui Diliui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnį dėl nusikalstamų veikų atlikimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi bei klastojant nutartis nagrinėjant minėtą civilinę bylą. Šis nusišalinimo pagrindas buvo 2011 m. Teisėjas, gavęs ieškinį, pats savarankiškai sprendžia, ar nėra CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų jam nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju teisėjas Raimondas Dilys nusišalinimo pagrindų nematė, o apeliantė teismui nepateikė įrodymais pagrįstų abejonių dėl šio teisėjo nešališkumo. Kitų pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti teisėjo Raimondo Dilio nešališkumu, nėra.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu ir atsisakymu jį priimti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

ieškovės I. T. (Ž.) atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                 Marius Dobrovolskis