Baudžiamoji byla Nr. 1-2024-369/2013
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00866-2013-6
Procesinio
sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.
(S)

VILNIAUS MIESTO
APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO
BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
2013 m. birželio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus
Ramanauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje
E. V., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio
išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininku,
deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2004-01-06 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.,
vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. 2008-01-03
išbrauktas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Kauno regiono pataisos
inspekcijos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
– BK) 140 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
E. V. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o
būtent:
jis 2013-04-07 apie 10 val., bute (duomenys neskelbtini), žodinio
konflikto metu su žmona N. S. - V., tyčia kumščiu vieną
kartą trenkė nukentėjusiajai N. S. - V. į dešinį petį,
tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. V. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Kaltinamojo E. V. kaltė, padarius nusikalstamą
veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Kaltinamojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis
kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir
paaiškino, kad 2013-04-07 apie 10 val. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini).
Tuo metu namuose buvo jo žmona N. S. –
V., jo trys dukros bei jo žmonos motina J. U.. Jie su
žmona augina tris dukras: L., gim. (duomenys neskelbtini), V.
K., gim. (duomenys neskelbtini), G., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp jo
ir žmonos Neringos kilo žodinis konfliktas dėl menkniekio, buitinio dalyko, dėl
ko jo žmonai kilo isterija. Jo žmona šiuo metu yra labai nervinga, kadangi
ištisą parą augina jų tris mažametes dukras, nepailsi. Konflikto metu jis buvo
blaivas. Jis negali pasakyti kodėl, bet jis dešinės rankos kumščiu trenkė vieną
kartą žmonai į kažkurios rankos petį. Jis yra toks žmogus, kad kilus konfliktui
nepuola muštis, o paprasčiausiai išeina. Kodėl tą dieną nesusivaldė ir trenkė
savo žmonai Neringai, jis negali pasakyti. Tuo metu kambaryje buvo dvi jų
dukros - mažiausia ir vidurinioji. Dukros nepradėjo verkti ir neišsigando,
mano, kad jos nesuprato, kas įvyko. Jų vyriausioji dukra ir jo žmonos motina J. U., kiek atsimena, tuo metu buvo virtuvėje, įvykio
nematė, girdėjo tik jo ir žmonos žodinį konfliktą. Iš karto po įvykio jis išėjo
iš namų. Jis matė, kad jam išeidinėjant iš namų, žmona kažkam skambina
telefonu, bet negirdėjo, kam. Po įvykio į namus jis negrįžo, o nuvažiavo pas
savo tėvus į Kauną, kur gyveno gal 3 dienas. Po to jam teko sugrįžti į Vilnių,
kadangi turėjo pradėti dirbti. Vėliau jis grįžo gyventi į šeimos butą (duomenys
neskelbtini). Butą jis ir žmona, kaip daugiavaikė šeima, nuomoja iš Vilniaus m.
savivaldybės. Jis žmonos atsiprašė, su ja susitaikė, be to, šeimos gydytoja jam
paskyrė vaistus, kurie mažina agresijos priepuolius, kuriuos jis nuolat
vartoja. Anksčiau jis niekada nėra prieš žmoną pakėlęs rankos ar kažkaip kitaip
smurtavęs, tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai dėl įvairių buitinių dalykų, (b.l.
36).
Nukentėjusiosios
N. S. V.
ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad 2013 m. balandžio 7 d. apie 10
val. bute (duomenys neskelbtini), su vyru E. V. įvyko
žodinis konfliktas, kurio metu vyras ją pradėjo įžeidinėti necenzūriniais
žodžiais, gąsdino stipriai sumušiantis, žadėjo kumščiu suduoti per veidą. Ji
norėjo pakeisti vaiko sauskelnes, atsikėlė iš lovos, kai staiga prie jos
prišoko vyras ir stipriai kumščiu trenkė per dešinį petį. Dėl smūgio ji patyrė
fizinį skausmą. Nukentėjusioji iš karto iškvietė policiją, o vyras išbėgo iš
buto, (b.l. 17). Nukentėjusiosios N. S. V. papildomais parodymais, kad butą (duomenys
neskelbtini), jos šeima nuomojasi iš Vilniaus m. savivaldybės. Bute gyvena
kartu su vyru E. V. bei trimis mažametėmis dukromis: L.,
gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys
neskelbtini), G., gim. (duomenys neskelbtini). 2013-04-07 apie 10 val. tarp jos
ir vyro E. V. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu namuose
buvo jos motina J. U., kuri buvo atvykusi pas juos
pasisvečiuoti. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, nes augina jų
mažametes dukras. Vyras E. V. jai sudavė tik vieną stiprų
smūgį į petį. Kuria ranka jai sudavė, ji neprisimena, galbūt, dešine. Nuo vyro
suduoto smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Daugiau jokių smūgių vyras jai
nesudavė. Kai vyras E. V. išgirdo, kad ji kviečia
policiją, tai jis išėjo iš namų. Kurį laiką, gal apie 2 savaites, ant rankos
jai matėsi kraujosruva, tačiau į medicinos įstaigas nesikreipė, kadangi daugiau
jokių sužalojimų nepatyrė. Taip pat ji nesikreipė į teismo medicinos tarnybą
dėl sužalojimų nustatymo. Jai jokia turtinė žala nepadaryta, todėl civilinio
ieškinio nereiškia. Vyras E. V. namuose negyveno apie 3 dienas,
po to sugrįžo, kadangi reikėjo vykti pokalbiui dėl darbo. Anksčiau tarp jos ir
vyro E. V. taip pat būdavo konfliktų. Konfliktai būdavo
tik žodiniai. Vyras jos atsiprašė, ji jam atleido. Jie kartu su vyru nuėjo pas
šeimos gydytoją, kuri jam skyrė vaistus, kurie padeda valdyti pykčio
priepuolius. Vyras šiuo metu vaistus geria, jie daugiau nekonfliktuoja. Ji
sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, (b.l.19).
Liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais,
kur jis paaiškino, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Kelių
policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patruliu.
2013-04-07 apie 10 val. patruliavimo metu kartu su patruliu M.
K. iš Vilniaus aps. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys
neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad
policiją iškvietė N. S. – V., gyv. (duomenys
neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2013-04-07 apie 10 val. jos vyras
kumščiu trenkė nukentėjusiajai į dešinę ranką ir iš (duomenys neskelbtini),
pasišalino. Nukentėjusioji N. S. – V. paaiškino,
kad smurtas jos atžvilgiu pasireiškė smūgiu kumščiu į jos dešinės rankos
žastikaulį. Po smūgio ant nukentėjusiosios rankos matėsi mėlynė. N. S. – V. nurodė, kad smurto
liudytojais buvo jos mažamečiai vaikai - G. V., gim. (duomenys
neskelbtini), V. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Apie įvykusį smurtą
artimoje aplinkoje gali paliudyti J. U., gyv. (duomenys
neskelbtini), (b.l. 16).
Liudytojos J.
U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji paaiškino, kad 2013-04-07 buvo pas savo dukrą N. S. –
V., (duomenys neskelbtini). Pas dukrą buvo svečiuose. Pačio konflikto ji
nematė, todėl ir tikslių įvykio aplinkybių nežino. Nematė, ar jis sudavė smūgį
dukrai, todėl kiek kartų sudavė ir kur, pasakyti negali. Dėl ko kilo konfliktas
ji nežino, pasakyti gali tik tiek, kad po įvykio pas dukrą ant rankos (kokios
tiksliai neatsimena), matė didelę mėlynę. Taip pat gali pasakyti, kad ir
anksčiau E. V. naudojo prieš dukrą fizinį smurtą, (b.l.
23-24).
2013-04-07 tarnybiniu
pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad ant
nukentėjusiosios N. S. V. dešinės rankos žąstikaulio likusi mėlynė, (b.l. 13-14).
2013-05-14 apžiūros
protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji N. S. V. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie namuose
smurtaujantį sutuoktinį, (b.l. 9-10).
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje
esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, E. V. tyčia
konflikto metu ranka sudavė N. S. – V. į dešinį petį, tuo
jai sukeldamas fizinį skausmą, atsižvelgiant į tai kaltinamojo E.
V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis E. V. sutinka, kad
procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės
siūloma laisvės apribojimo bausme bei jos dydžiu (b.l. 64).
Skiriant bausmę E. V.,
atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą,
padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. E. V. padaryta
nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. E.
V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino
padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje
nenustatyta. E. V. anksčiau teistas (b.l. 42-51), baustas
administracine tvarka (b. l. 52-53), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos
ligoninėje negydytas (b.l. 56), į Vilniaus priklausomybės ligų centro
narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 57), Vilniaus miesto psichikos sveikatos
centre negydytas (b. l. 58), dirba (b.l. 61). E. V. anksčiau
teistas, baustas administracine tvarka, tačiau jis dėl padaryto nusikaltimo
prisipažino, gailisi, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti jam
skiriant prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą prokuroro siūlomam 1
metų 6 mėnesių laikotarpiui.
Kaltinamajam E. V. paskirta
kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki
teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Išnagrinėjęs
bylą ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teismas
n
u s p r e n d ė:
E. V., asmens kodas (duomenys
neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1
d. ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems)
mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki
6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, toliau dirbti.
Išaiškinti E. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme,
privalo:
1) be bausmę
vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti
teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta
tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Laisvės
apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo
įsakymo nuorašo gavimo teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančioje institucijoje
dienos.
Kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją
priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo
baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti E.
V., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis
turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti
Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos
nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme,
teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra
saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, t.y. išnagrinėjęs
bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-uosius) kaltu (-ais), teismas gali paskirti
kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo
baudžiamuoju įsakymu.
4.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo
baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas