Civilinė byla Nr. e2YT-9691-965/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06212-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir notarės įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo R. P., notarė Aldona Kundrotienė.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos motinos B. P. mirties faktiškai palikimą priėmė jos tėvas R. A. P.. Taip pat prašo įpareigoti notarę Aldoną Kundrotienę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodant, kad R. A. P. po B. P. mirties paveldėjo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjos tėvas R. A. P. po mamos B. P. mirties nesikreipė į notarų biurą ir nepasirūpino priimti palikimą, priklausiusį jam pagal įstatymą po sutuoktinės mirties. Po B. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo vedama. Pareiškėjos tėvai R. A. P. ir B. P. turėjo dar vieną vaiką, pareiškėjos brolį M. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. M. P. dukra R. P. po tėvo mirties kartu su pareiškėja siekia paveldėti R. A. P. ir B. P. turto dalį. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą laiką atsiliepimų nepateikė.

Teismas

konstatuoja :

prašymas tenkintinas iš dalies.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas R. A. P.. Pareiškėjos mama B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. gegužės 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, įregistruotas R. A. P. vardu. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės 2017 m. kovo 27 d. liudijimu nustatyta, kad po B. P. mirties Klaipėdos m. pirmame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo vedama. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M. 2017 m. kovo 2 d. liudijimu (notarinio registro Nr. NM- 1380) nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo R. A. P. mirties, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmė palikimą. Bylos duomenimis taip nustatyta, kad pareiškėja turėjo brolį M. P., gim. (duomenys neskelbtini) (mirimo data - (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters R. P., gim. (duomenys neskelbtini). R. P. taip pat pretenduoja į jos tėvui M. P. turėjusią atitekti R. A. P. ir B. P. turto dalį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

              Tai, kad R. A. P. po B. P. mirties tęsė naudojimąsi turtu, jį valdė ir prižiūrėjo, patvirtina, kad R. A. P. registruotas ir iki pat mirties gyveno palikimą sudarančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė ir tai, kad jos tėvas neturėjo teisinio išsilavinimo ir nežinojo savo pareigos kreiptis į notarų biurą po žmonos mirties dėl palikimo priėmimo, juolab, kad jis visuomet manė, kad šis butas yra registruotas jo vardu, todėl, laikė jį savo asmenine nuosavybe. Pažymėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) jos tėvai buvo sudarę du testamentus, kuriais abu sutuoktiniai patvirtino, jog turtą po vieno iš sutuoktinių mirties paveldi likęs gyvas sutuoktinis. Todėl R. A. P. pagrįstai manė, kad po sutuoktinės mirties paveldėjo likusį turtą. Papildomai pareiškėja nurodė, kad jos tėvas po mamos mirties labai išgyveno šią netektį, todėl neskyrė dėmesio teisiniams formalumams tvarkyti. Be to, pareiškėjos tėvas buvo aklas ir jam tvarkyti dokumentus po mamos mirties tapo labai sunku.

              Atsižvelgiant į nustatytas objektyvias aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl nurodytų aplinkybių R. A. P. neturėjo galimybės aktyviais veiksmais patvirtinti palikimo priėmimo faktą, tačiau, likdamas gyventi bute ir jį išlaikydamas, elgėsi kaip turto savininkas, ir tokiu būdu išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą po sutuoktinės B. P. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos tėvo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kaip patikimu įrodymu.

Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja J. Ž. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, be to, suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po tėvo R. A. P. mirties likusį turtą.

Dėl notarės įpareigojimo

Pareiškėja prašo įpareigoti notarę Aldoną Kundrotienę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodant, kad R. A. P. po B. P. mirties paveldėjo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notariato įstatymo 40 straipsnis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir raštu išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai. Tokiu būdu, notarė, vykdydama jai pavestas funkcijas, jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštaraus įstatymams ar neatitiks jų reikalavimų, turės teisę spręsti, ar atlikti prašomą notarinį veiksmą. Iš pareiškimo turinio ir pridedamų priedų sąrašo matyti, kad pareiškėja teismui nepateikė notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, t. y. nutarimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, taip kaip numatyta Notariato įstatymo 40 straipsnyje.

Be to, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nuodyta, prašymas dėl notarės įpareigojimo atmestinas, nes jis yra perteklinis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                        Erika Tamošaitienė