Civilinė byla Nr. 2S-178-520/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2., 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė
Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties, kuria ieškovo UAB
„Apsaugos komanda“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti,
n
u s t a t ė:
Ieškovas
UAB „Apsaugos komanda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš
atsakovo V. A. 301,10 Lt skolą
pagal sutartį, 27,10 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad jis pagal Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį (toliau ir
Sutartis) iki 2009-06-30 teikė atsakovui V. A. jo patalpose, esančiose (duomenys
neskelbtini), įrengtos signalizacijos būvio stebėjimo ir reagavimo į gautus
aliarminius signalus paslaugas. Atsakovas įsipareigojo mokėti po 21,19 Lt ir
PVM mokestį iki kiekvieno mėnesio 25 d., laiku nesumokėjęs – mokėti 0,05 proc.
dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą
atsiskaityti dieną, tačiau savo prievolės atsakovas tinkamai nevykdė, nors jis
siekė reikalavimo teisę įgyvendinti derybų būdu. Nurodė, kad vadovaudamasis Sutarties
7.5 p. ieškinį pareiškia pagal savo buveinės vietos teismingumą.
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė
priimti ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, išaiškino
ieškovui, kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis pagal atsakovo V. A. gyvenamąją vietą į Klaipėdos rajono
apylinkės teismą. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Stebėjimo
ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovas V. A. yra vartotojas, Sutarties šalys susitarė,
jog ginčai bus sprendžiami pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ buveinės vietą
– Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad
atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis, vadovaudamasis Lietuvos teismų
praktika, Europos Teisingumo Teismo praktika, padarė išvadą, jog šioje byloje
yra būtinybė įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Teismas, ex
officio įvertinęs UAB „Apsaugos komanda“ ir atsakovo V. A. sudarytos Sutarties nuostatas dėl
sutartinio teismingumo atitikties teisės aktų reikalavimams, atsižvelgdamas į
tai, kad atsakovas prisijungė prie Sutarties, gyvena (duomenys neskelbtini),
t. y. Klaipėdos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, konstatavo, kad Sutarties
sąlyga, susijusi su teismingumo nustatymu, yra nesąžininga Sutarties sąlyga,
todėl ginčo sprendimas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teisme prieštarautų
Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai
praktikai. Teismas išaiškino ieškovui teisę kreiptis į Klaipėdos rajono
apylinkės teismą pagal atsakovo V. A.
gyvenamąją vietą.
Ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti
nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo,
kad teismas nepagrįstai, vadovaudamasis vien formaliais pagrindais,
nesiaiškindamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių, spręsdamas ieškinio
priėmimo klausimą, ex officio Sutarties sąlygą dėl teismingumo pripažino
nesąžininga. Teismas nenurodė jokių kitų argumentų, išskyrus, kad ginčo
sprendimas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos
Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai
praktikai, nors pagal Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą turėjo
įvertinti, kad Sutartis tarp jo ir atsakovo baigėsi iki ieškinio teismui
pareiškimo dienos, įvertinti tai, jog atsakovas galėjo pakeisti savo gyvenamąją
vietą ir įgyti gyvenamąją vietą Vilniuje. Be to, teismas privalo taikyti net ir
nesąžininga pripažintą sutarties sąlygą, jei jos netaikymui prieštarautų
vartotojas. Tačiau teismas atsisakė priimti ieškinį pradinėje stadijoje, kai
atsakovui net nėra žinoma apie pareikštą ieškinį, neišsiaiškinus, ar atsakovas
prieštarautų, jog byla būtų nagrinėjama Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės
teisme. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareikšto ieškinio suma neviršija 1000
Lt, todėl byla pagal CPK XXIV skyriaus taisykles gali būti nagrinėjama
rašytinio proceso tvarka, todėl ginčo sprendimas nekainuotų atsakovui nei
daugiau laiko, nei pinigų, neapsunkintų atsakovo dalyvavimo byloje ir niekaip
neprieštarautų formuojamai teismų praktikai.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos
teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo
skundo argumentus, pateiktus dokumentus, įvertinusi tai, kad ieškinys yra
reiškiamas remiantis paslaugų teikimo sutartimi (Stebėjimo ir reagavimo
paslaugų sutartis), pagal kurią atsakovas V. A. yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas),
vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies
(vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės
ribojimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK
137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį
kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, pasiūlė ieškovui
kreiptis į teismą pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo (vartotojo)
gyvenamąją vietą.
Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo aiškintis, ar
yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos,
t. y. nustačius, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, turi būti patikrinama,
ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos,
pirmosios instancijos teismo teisėjas atsisakė priimti ieškovo UAB „Apsaugos
komanda“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui,
kadangi atsakovas, kuris yra vartotojas, gyvena ne Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo veiklos teritorijoje, paslaugos taip pat buvo teikiamos ne
Vilniuje, o Klaipėdoje, ir ginčo sprendimas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės
teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo
Teismo, Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai.
Iš
pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ pareiškė
ieškinį Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pagal Stebėjimo ir reagavimo
paslaugų sutarties 7.5 p., t. y. pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ buveinės
vietą. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarties 7.5
p. dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotojas V. A. (atsakovas) prisijungė prie standartinės paslaugų
teikimo sutarties, t. y. vartotojas (atsakovas) buvo priverstas sutikti su
verslininko (ieškovo) iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės
daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl Sutarties punktą dėl teismingumo ex
officio vertino kaip nesąžiningą Sutarties sąlygą. Apeliacinės instancijos
teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad
tokia nustatyta standartinės Sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie
kurios prisijungė vartotojas (atsakovas V. A.), suvaržo vartotojo teises ginti savo pažeistus
interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal
vartotojo gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos,
kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal
vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl
sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr.
2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010;
2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.). Siekiant apginti
silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės
principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio
reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų
teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis
paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio
vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos,
neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo
sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines
sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra
priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties
sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad
sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių
laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir
įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo
interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios
sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo
pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir,
ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių
teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų
yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos
nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi
teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to,
kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl
sutartinio teismingumo parengė ieškovas, minėta nuostata standartinė, ieškovas
nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog su ieškovu ši sąlyga dėl sutartinio
teismingumo buvo aptarta individualiai, darytina išvada, kad atsakovas tiesiog
prisijungė prie Sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos
turiniui, ši sąlyga pažeidžia vartotojo teises, todėl pirmosios instancijos
teismas pagrįstai nesirėmė šia Sutarties sąlyga dėl teismingumo. Atskirajame
skunde apeliantas nurodo, kad atsakovas V. A. galėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą (duomenys
neskelbtini), Klaipėdoje, ir persikelti gyventi į Vilnių, tačiau šioms
aplinkybėms apie pasikeitusią atsakovo gyvenamąją vietą pagrįsti, ieškovas
nepateikė jokių įrodymų. Taip pat iš ieškovo nurodomų aplinkybių nematyti, jog
ieškovas teikė paslaugas atsakovui, kaip verslo subjektui, o ne kaip fiziniam
asmeniui asmeninėms ar šeimos reikmės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovo pateiktų
įrodymų, susijusių su ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, o kaip jau minėta
aukščiau, sprendė tik ieškinio teismingumo klausimą ir teisingai nustatė, kad
ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo (vartotojo) gyvenamąją vietą. Kadangi
pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai
atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas,
pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Pirmosios instancijos
teismas nurodė, kad ieškovas su ieškiniu turėtų kreiptis į Klaipėdos
rajono apylinkės teismą, tačiau atsakovas gyvena Klaipėdoje,
paslaugos buvo teikiamos Klaipėdoje, todėl ieškovas turėtų kreiptis į Klaipėdos
miesto apylinkės teismą. Dėl to patikslintina nutarties rezoliucinė dalis.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus
ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į
valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti
nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovas su ieškiniu turėtų
kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, nurodant, kad ieškovas turėtų
kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300,
įmokos kodas 5660) iš UAB “Apsaugos komanda” 2,80 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Petras Jaržemskis