Civilinė byla Nr. e2-378-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01267-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.12.12.3.2; 3.2.6.6.3; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ dėl valstybinės žemės mokesčio priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą už akių, priteisė: 1) ieškovei iš atsakovės 46 278,68 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, 4 782,47 Eur palūkanų už neįvykdytas mokestines valstybinės žemės nuomos prievoles 2018–2020 metais, 5 proc. procesinių palūkanų; 2) valstybei – 1 991 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

3.       Atsakovė nurodė, kad teismas neinformavo jos apie bylą. Teismas išsiuntė atsakovei procesinius dokumentus (ieškinį, teismo pranešimą) per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Atsakovės vardu EPP paskyrą sukūrė ir aktyvavo kažkuris atsakovės atstovas (advokatas), bet šia paskyra atsakovės darbuotojai nesinaudojo. Atsakovė negavo pranešimo apie jai išsiųstus procesinius dokumentus elektroniniu paštu, todėl neprisijungė prie savo paskyros. Atsakovė dalyvavo ne vienoje civilinėje byloje. Ją atstovavo advokatai, kurie priimdavo ir teikdavo teismui procesinius dokumentus. Teismas neinformavo atsakovės apie iškeltą bylą kitais būdais: nesiuntė dokumentų buveinės registracijos adresu, neįteikė jų per atstovus. Atsakovė apie šią bylą ir teismo sprendimą už akių sužinojo po to, kai buvo pradėti vykdymo veiksmai ir atsakovės atstovui 2022 m. vasario 4 d. suteikta prieiga prie bylos. Be to, teismo sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes atsakovė – ne vienintelė valstybinės žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), naudotoja, todėl neturi prievolės mokėti visą ieškovės paskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą ir atsisakė priimti atsakovės pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė – EPP vartotoja. Teismas išsiuntė jai procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 1751 straipsnio 9 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą (iki 2021 m. gruodžio 2 d.) nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis)

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Atsakovė, aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų, taip pat ir gauti procesinius dokumentu EPP paskyroje.

7.       Teismas nenustatė, kad atsakovės Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) paskyra būtų neaktyvi ar kad šioje byloje atsakovė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių procesiniai dokumentai atsakovei turėjo būti siunčiami ir kitais būdais.

8.       Vertindamas, buvo atsakovė informuota apie bylą ar ne, teismas atsižvelgė į Nacionalinės teismų administracijos pranešimą, kad nagrinėjamoje byloje į UAB „Karolinos turas“ (identifikuotos pagal juridinio asmens kodą) LITEKO VEP posistemio paskyrą išsiųsti du procesiniai dokumentai: 1) pranešimas (2021 m. lapkričio 11 d. Nr. CB-64383-2-55-3-01267-2021-6) su priedu (ieškinys Nr. CBP-1259), apie kurio gavimą atsakovė savo paskyroje elektroniniu pranešimu informuota 2021 m. lapkričio 11 d. 15 val. 4 min. 31 sek.; 2) lydraštis (2021 m. gruodžio 9 d. Nr. CB-70743-2-55-3-01267-2021-6) su priedu (2021 m. gruodžio 9 d. sprendimas už akių Nr. 2021-12-09 Nr. CB-70737-2-55-3-01267-2021-6), apie kurio gavimą atsakovė savo paskyroje elektroniniu pranešimu informuota 2021 m. gruodžio 9 d. 11 val. 13 min. 23 sek.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovė, sudarydama sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, turi atsakingai rūpintis tinkamų duomenų, taip pat ir elektroninio pašto adreso pateikimu. Dėl to aplinkybė, jog ji negavo elektroniniu paštu pranešimo apie jai išsiųstus procesinius dokumentus, priklauso tik nuo jos valios. Paslaugų vartotojai privalo teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugoms teikti. Pasikeitus duomenims, paslaugų vartotojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną juos atnaujinti paskyroje. Paslaugų gavėjai ir jų vardu veikiantys paslaugų vartotojai privalo užtikrinti visišką prisijungimo duomenų slaptumą, bet kokiu būdu neatskleisti jų tretiesiems asmenims bei užtikrinti, kad jokie tretieji asmenys nepasinaudos paslaugų gavėjo prisijungimo duomenimis paslaugoms gauti (Taisyklių 23 punktas). Jei tretieji asmenys prisijungė prie LITEKO VEP posistemio, pasinaudodami prisijungimo duomenimis, suteiktais paslaugų gavėjui ar paslaugų vartotojui, už bet kokius trečiųjų asmenų veiksmus LITEKO VEP posistemyje yra atsakingas paslaugų gavėjas ar paslaugų vartotojas.

10.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog visose civilinėse bylose advokatai atstovauja atsakovę, nepanaikina jos pareigos elgtis sąžiningai, esant aktyviai EPP paskyrai, tikrinti į šią paskyrą gaunamus duomenis.

11.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, pagal kuriuos, atsakovės nuomojamame žemės sklype yra ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių patalpų. Aplinkybė, jog atsakovė nėra vienintelė valstybinės žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), naudotoja, neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes ieškovė ją atskleidė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kuriuose būtų patvirtinta, kad ieškovė neteisingai, neproporcingai ar nepagrįstai paskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokestį.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

12.       Atsakovė UAB „Karolinos turas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei terminą paduoti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

13.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė tinkamai informuota apie bylą ir priimtą teismo sprendimą už akių. Atsakovė nesinaudojo ir nebuvo prisijungusi prie savo EPP paskyros, neinformuota elektroniniu paštu apie gautus procesinius dokumentus, nematė šių dokumentų iki 2022 d. vasario 4 d., kai pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovės ir jos atstovui leista prisijungti prie EPP sistemos.

13.2.                      Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad procesinių dokumentų siuntimas per EPP – tinkamas ir vienintelis būdas informuoti atsakovę apie bylą ir priimtą sprendimą už akių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, bet iš tikrųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

13.3.                      Atsakovė nėra asmuo, kuriam nustatytas privalomas procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis. Ji negalėjo atšaukti savo sutikimo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis šioje byloje, nes nežinojo apie iškeltą bylą.

13.4.                      Nacionalinė teismų administracija pranešime nurodė, kad atsakovės EPP paskyroje suformuotas pranešimas apie gautus procesinius dokumentus, bet nepateikė duomenų, buvo atsakovei išsiųstas pranešimas paskyroje nurodytu elektroninio pašto adresu ar ne. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė informuota visais Taisyklių 32 punkte nustatytais būdais, t. y. elektroniniu paštu ir elektroniniu pranešimu paskyroje. Atsakovė negavo pranešimo elektroniniu paštu, todėl negalėjo žinoti apie poreikį prisijungti prie EPP paskyros ir susipažinti su bylos duomenimis, teismo sprendimu už akių. 

13.5.                      Teismas nesiaiškino, prisijungė atsakovė prie EPP, susipažino su paskyroje esančiais dokumentais ar ne. Tai, kad atsakovę atstovauja advokatai kitose bylose, patvirtina, kad nebuvo poreikio papildomai tikrinti savo paskyros.

13.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad neturėjo informuoti atsakovės apie bylą kitais būdais. Teismas neišnaudojo visų būdų informuoti atsakovę apie bylą. Būtų užtekę teismo posėdžių sekretorės skambučio bet kuriam atstovui, kad atsakovė būtų informuota apie bylą.

13.7.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė nurodė teismui, kad neturi prievolės mokėti visos ieškovė prašomos priteisti valstybinės žemės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio sumos už 2018–2020 metus, nes dalis nekilnojamojo turto objektų, esančių sklype nepriklauso atsakovei. Pareiga mokėti žemės mokestį sietina su faktiniu jos naudojimu, t. y. faktinis valstybinės žemės naudotojas, sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį, yra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojas nuo to momento, kai tampa faktiniu žemės naudotoju. Atsakovė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad ji nuo 2016 metų perleido dalį pastate esančių patalpų kitiems asmenims. Ieškovė paskaičiavo žemės nuomos mokestį už visą išnuomotą žemės sklypo dalį, neatsižvelgdama į kitiems asmenims perleistų patalpų plotą. Dėl to nuomos mokestis paskaičiuotas neteisingai, neproporcingai ir nepagrįstai. Atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, neprivalėjo pateikti valstybinės žemės mokesčio paskaičiavimų, nes tai bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas neatnaujinto atsakovei termino pateikti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių ir atsisakė priimti šį prašymą ar ne.

15.       Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Sprendimas už akių procesinio dokumento nepateikusios atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokiame sprendime išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

16.       Sprendimo už akių priėmimo institutas aiškintinas atsižvelgiant į CPK įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, reiškiančius, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta viename teismo posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija), kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

17.       Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad atsakovė – EPP vartotoja, todėl išsiuntė jai procesinius dokumentus (ieškinį, teismo pranešimą pateikti atsiliepimą į ieškinį) elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, todėl, esant ieškovės prašymui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą už akių ir išsiuntė jį atsakovei elektroninių ryšių priemonėmis.

18.       Atsakovė 2022 m. vasario 23 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir peržiūrėti šį sprendimą.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis

19.       Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nebaigtinis. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

20.       CPK 1751 straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. 

21.       Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

22.       Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas). Jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, bet adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra neaktyvi, gauti procesiniai dokumentai išspausdinami, atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas).

23.       Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Taisyklėse, kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu. Pagal Taisyklių 3.2 punktą, paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6 punktas).

24.       Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 punktai). 

25.       Akcentuotina tai, kad paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8, 9.1 punktai). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

26.       Taisyklių 9.4 punkte nustatyta paslaugų vartotojui pareiga į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, ir, jiems pasikeitus, atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta paslaugų gavėjo atsakomybė už paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis.

27.       Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

28.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą. Šioje byloje teismas siuntė atsakovei procesinius dokumentus (ieškinį, teismo pranešimą pateikti atsiliepimą į ieškinį, teismo sprendimą už akių) per EPP. Dėl to jie laikyti įteiktais kitą darbo dieną, einančią po procesinių dokumentų išsiuntimo dienos (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Atsakovė teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylą, priimtą sprendimą už akių, todėl negalėjo pateikti prašymo peržiūrėti sprendimą už akių per CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą.

29.       Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia byloje dalyvaujantiems asmenims CPK nustatytu būdu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsiuntė atsakovei procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė – juridinis asmuo, kuris nėra CPK 1751 straipsnyje nustatytas asmuo, privalantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti: 1) buvo atsakovė pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ar ne; 2) aktyvi jos LITEKO VEP posistemio paskyra ar ne.

30.       Iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė – EPP vartotoja. Ji, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Atsakovė, prašydama aktyvuoti jos paskyrą, turėjo nurodyti savo pavadinimą, kodą, adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, taip pat ir asmens, kuriam suteikė paslaugų gavėjo administratoriaus teises. Atsakovė, kaip paslaugų gavėja, privalo prisiimti atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą (Taisyklių 10.2 punktas). Taigi atsakovė, sukurdama paskyrą LITEKO VEP posistemyje, privalėjo nurodyti savo kontaktinius duomenis, taip pat ir elektroninio pašto adresą. Aplinkybė, kad atsakovei sukūrė paskyrą vienas iš ją atstovavusių advokatų (atsakovė nenurodė konkretaus atstovo), nepatvirtina, kad ši paskyra LITEKO VEP posistemyje sukurta be jos žinios ar kad šia paskyra atsakovė nesinaudojo. Akcentuotina tai, kad Taisyklių 23 punkte įtvirtintas įpareigojimas paslaugų gavėjui ir jo vardu veikiančiam paslaugų vartotojui užtikrinti visišką prisijungimo duomenų slaptumą ir atsakomybė, jeigu tretieji asmenys, pasinaudodami prisijungimo duomenimis, suteiktais paslaugų gavėjui ar paslaugų vartotojui, prisijungtų prie LITEKO VEP posistemio. 

31.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatai yra asmenys, kuriems nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 straipsnio 9 dalis). Taigi atsakovės paskyra sukurta ne tam, kad jos atstovas, bet tam kad atsakovė būtų informuota apie teisme nagrinėjamas bylas, gautų į ją procesinius dokumentus. Be to, jeigu atsakovės atstovas advokatas sukūrė atsakovei paskyrą LITEKO VEP posistemyje, jis, būdamas profesionalus teisininkas, turėjo ne tik gauti jos sutikimą tokiam veiksmui atlikti, bet taip pat ir pareigą išaiškinti atsakovei paskyros sukūrimo ir jos nedeaktyvavimo teisinius padarinius. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad kitose bylose atsakovę atstovauja advokatai, nepaneigia pareigos tikrinti, buvo gauta procesinių dokumentų į jos paskirą ar ne. Atsakovė nepateikė duomenų, kad prarado, sugadino, užblokavo ar dėl kitų priežasčių negalėjo naudotis jai suteiktais prisijungimo prie paskyros duomenimis.         

32.       Atsakovė, kaip paslaugų vartotoja, turėjo nurodyti, teisingus duomenis, taip pat ir elektroninio pašto adresą, savo paskyroje. Pasikeitus duomenims, atsakovė privalėjo juos atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Taisyklių 9.4 punktas) Atsakovė teigia, kad ji nebuvo informuota elektroniniu paštu apie gautus procesinius dokumentus į jos paskyrą LITEKO VEP posistemyje, bet nepateikia tai pagrindžiančių duomenų (elektroninio pašto adreso, kuris nurodytas paskyroje, ir duomenų apie gautus elektroninius laiškus procesinių dokumentų išsiuntimo dienomis, t. y. 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nurodytomis dienomis buvo sutrikusi LITEKO VEP posistemio veikla ir atsakovė negavo pranešimų elektroniniu paštu, įvestu jos paskyroje, apie gautus procesinius dokumentus į jos paskyrą. Atsakovės neveikimas, nesinaudojimas savo paskyra LITEKO VEP posistemyje nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė neinformuota apie nagrinėjamą bylą, priimtą teismo sprendimą už akių.

33.       Atsakovė teigia, kad ji negalėjo atšaukti savo sutikimo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis šioje byloje, nes neprisijungė prie paskyros, nežinojo apie iškeltą bylą, kitose bylose ją atstovauja advokatai, todėl ji neturėjo poreikio jungtis prie savo paskyros. Taisyklėse įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis priemonėmis byloje dalyvaujančiam asmeniui, turi taip pat nustatyti, aktyvi jo LITEKO VEP posistemio paskyra ar ne. Pirmosios instancijos teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovės paskyra aktyvi. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, kad į atsakovės LITEKO VEP paskyrą išsiųsti du procesiniai dokumentai: 1) pranešimas (2021m. lapkričio 11 d. Nr. CB-64383-2-55-3-01267-2021-6) su priedu (ieškinys Nr. CBP-1259), apie kurio gavimą 2021 m. lapkričio 11 d. 15 val. 4 min. 31 sek. ji informuota savo paskyroje elektroniniu pranešimu; 2) lydraštis (2021 m. gruodžio 9 d. Nr. CB-70743-2-55-3-01267-2021-6) su priedu (2021 m. gruodžio 9 d. sprendimas už akių Nr. 2021-12-09 Nr. CB-70737-2-55-3-01267-2021-6), apie kurio gavimą 2021 m. gruodžio 9 d. 11 val. 13 min. 23 sek. ji informuota savo paskyroje elektroniniu pranešimu.

34.       Teismas, spręsdamas, aktyvi byloje dalyvaujančio asmens paskyra LITEKO VEP posistemyje ar ne, turi nustatyti: 1) atšaukė jis savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje, pateikdamas bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą, ir teismas šį prašymą tenkino arba 2) deaktyvavo savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Atsakovė nurodė, kad neatšaukė sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, nes nežinojo apie bylą. Atsakovės teigimu, jai nebuvo poreikio prisijungti prie savo paskyros, nors LITEKO duomenimis, atsakovė 2021 metais dalyvavo 38 bylose. Atsakovė taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji nedeaktyvavo savo paskyros. Šiuo metu pradėta atsakovės, kaip EPP naudotojos, paskyros deaktyvavimo procedūra. Ši aplinkybė nepaneigia, kad atsakovei įteikti procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis ar kad jos LITEKO VEP paskyra aktyvi.

35.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti, kad atsakovės paskyra LITEKO VEP posistemyje neaktyvi, teismas turėjo išspausdinti procesinius dokumentus ir išsiųsti juos paprastu paštu (Aprašo 24 punktas). Procesinių dokumentų, esančių LITEKO VEP paskyroje, netikrinimas sukelia byloje dalyvaujančiam asmeniui tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje. Taigi atsakovė, turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo per EPP ypatybė ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP paskyrą, bet į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį, teismo sprendimas už akių) įteikti atsakovei tinkamai (CPK 122 straipsnio 2 dalis, 1751 straipsnio 10 dalis), todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareigos siųsti atsakovei procesinius dokumentus kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Dėl to apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji neperžiūrėjo procesinių dokumentų EPP, nepatvirtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai jai neįteikti ar įteikti netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių ar kad teismo sprendimas už akių įteiktas atsakovei netinkamai.

Dėl termino paduoti pareiškimą peržiūrėti teismo sprendimą už akių atnaujinimo

36.       CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

37.       Atsakovė nurodo, kad ji, 2022 m. sausio 19 d. gavusi antstolės raginimą sumokėti 51 766,11 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą, sužinojo, kad ieškovė pateikė antstolei vykdomąjį dokumentą Nr. e2-3191-565/2021. Atsakovė teigia, kad apie bylą, teismo sprendimą už akių sužinojo 2022 m. vasario 4 d., kai teismas suteikė jos atstovui prieiga prie bylos.

38.       Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko teisingą procesinių dokumentų įteikimo būdą ir tinkamai juos įteikė atsakovei. Dėl to procesinis terminas pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti skaičiuotinas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. gruodžio 9 d. (CPK 1751 straipsnio 10 punktas). pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti pasibaigė 2021 m. gruodžio 29 d. 

39.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos 2022 m. vasario 4 d., t. y. praėjus 16 dienų po to, kai atsakovė gavo iš antstolio raginimą sumokėti skolą. Atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl ji, gavusi iš antstolės dokumentus, neprisijungė prie savo LITEKO VEP paskyros, netikrino, yra gautų teismo procesinių dokumentų ar ne, nesidomėjo bylos procesu. Atsakovė pateikė teismui prašymą peržiūrėti sprendimą už akių 2022 m. vasario 23 d., t. y. praėjus daugiau negu vienam mėnesiui po to, kai ji gavo antstolio raginimą sumokėti skolą, ir beveik dviem mėnesiams nuo priimto sprendimo už akių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas spręsti, kad ji praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti dėl svarbių priežasčių.

Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

40.       Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

41.       Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 28 punktas).

42.       Atsakovė su pareiškimu peržiūrėti teismo sprendimą už akių pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, pagal kuriuos valstybiniame žemės sklype Vilniuje (duomenys neskelbtini), esančiame pastate patalpos nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovei. Ji teigia, kad pateikti įrodymai yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo valstybinės žemės mokestį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyti sklype esančių statinių savininkai. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus ir nurodė, kad šios aplinkybės (tai, kad patalpos priklauso nuosavybės teise ne tik atsakovei) teismui buvo žinomos sprendimo už akių priėmimo metu.

43.       Atsakovė neginčija, kad laiku nemokėjo ieškovei valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl susidarė jo nepriemoka, teigia, kad mokestis paskaičiuotas neteisingai, neproporcingai ir nepagrįstai, bet nepateikia tai pagrindžiančių duomenų, nenurodo, kurie duomenys neteisingi ieškovės su ieškiniu pateiktose žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo lentelėse. Atsakovė pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių turėjo ne tik nurodyti aplinkybes ir argumentus, dėl kurių, jos nuomone, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą už akių, bet taip pat ir pateikti tai patvirtinančius duomenis bei paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes. Taigi Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyti kitų patalpų, esančių valstybiniame žemės sklype, savininkai, nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų, yra nepakankamas nepaneigti ieškovės paskaičiuotą nuomos mokesčio dydį. Atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, pateiktas įrodymas nėra pagrindas konstatuoti, kad yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąlyga panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Dėl bylos baigties

44.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, kuriose reglamentuoti procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių pagrindai, argumentus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį. Dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį.

Teisėjas                      Tomas Venckus