Civilinė byla Nr. e2A-1629-852/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30328-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 2.6.10.2.4.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2019 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-4622 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-13600 nusprendė ieškovės A. F. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja) prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo atmesti. Darbo ginčų komisija nurodė, kad nenustatė nei procedūrinių atleidimo iš darbo procedūrų pažeidimų, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio reikalavimų pažeidimo. Darbo ginčų komisijos vertinumu, buvo pagrindas ieškovės atleidimui iš darbo, atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai atsisakant konkrečios pareigybės dėl funkcijų optimizavimo.
2. Ieškovė A. F. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. DGKS-4622, bei priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo datos iki sprendimo įvykdymo dienos, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, 3000 EUR neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 11 d. dirbo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje Komunikacijos ir protokolo skyriuje vyriausiąja specialiste pagal neterminuotą darbo sutartį. Ieškovės teigimu, ji tinkamai atliko savo darbo pareigas, per savo darbo laiką negavo jokios nuobaudos. Ieškovė tvirtina darbe patyrusi psichologinį smurtą, jai buvo daromas spaudimas palikti darbą, naudota psichologinė prievarta, pasireiškianti įžeidžiančiomis replikomis, kreipiniais, nuvertinančiais komentarais, žeminimu prieš kolegas ir kt. Žalingą atmosferą skyriuje palaikė buvusi vedėja R. D., skyriuje taip pat jautėsi ir kitų darbuotojų priešiškumas. Dėl darbe patiriamos atmosferos ieškovė dažnai skundėsi širdies skausmais, kraujospūdžiu, gėrė vaistus. 2018 m. sausio 24 d. ieškovė buvo pakviesta pokalbio pas atsakovo Personalo administravimo skyriaus vedėją, kuri paaiškino, kad ieškovė privalo išeiti iš darbo šalių susitarimu. Ieškovei buvo pasiūlyta keturių mėnesių išeitinė išmoka. Priešingu atveju, buvo grasinta, jog ieškovei bus trukdoma įsidarbinti kitose valstybinėse įstaigose. Žinia dėl siekio atleisti iš darbo jai buvo netikėta. Ji visuomet kruopščiai ir atsakingai dirbo, jos darbai būdavo įvertinami gerai. Ieškovei pasiteiravus, dėl kokių priežasčių jai siūloma išeiti iš darbo, Personalo administravimo skyriaus vedėja jų neįvardino. Ji siūlė tiesiog nesigilinti į priežastis ir priimti siūlomą sprendimą. Ieškovė nurodė, jog ją domina priežastys, todėl privalo jas išgirsti. Tuomet Personalo administravimo skyriaus vedėja A. R. informavo, jog ieškovės darbo metodai netinka vadovybei. Ieškovė dėjo visas pastangas išsiaiškinti, kodėl ją norima atleisti iš darbo. Apie jai pateiktą pasiūlymą išeiti iš darbo ji iškart informavo skyriaus vedėją E. B.. Apie tokio pobūdžio siūlymą vedėja sužinojo pirmą kartą. Skyriaus vedėja E. B. patikino ieškovę, jog nėra niekam sakiusi, kad netinka ieškovės darbo metodai ir tuo labiau net neplanavo atleisti jos iš darbo. 2018 m. vasario 9 d. ieškovei grįžus į į darbą po ligos, skyriaus vedėja E. B. informavo ieškovę, kad jos atliktą darbą už 2017 m. norima įvertinti „patenkinamai“ bei įrašyti, jog ji savo darbo funkcijas atliko nekokybiškai. Toks skyriaus vedėjos E. B. teiginys ieškovei buvo staigmena, nes prieš tai jos darbas buvo vertinamas gerai. Aplinkybę, jog ieškovei buvo sukurtos itin nepalankios darbo sąlygos, ieškovės vertinimu, patvirtina ir tai, kad vertinant jos darbą ir atlyginimą, jai buvo pasiūlytas tik 1 proc. priedas prie atlyginimo, kuris buvo padidintas iki 5 proc. tik įsikišus Darbo tarybai. Ieškovės įsitikinimu Susisiekimo ministerijoje buvo nepagrįstai įsteigta valstybės tarnautojo vyresniojo specialisto pareigybė darbui su vidaus komunikacija. Ieškovė sužinojo, kad 2018 m. kovo 6 d. atsakovas skyriuje įsteigs naują etatą. Darbovietėje sklandė gandai, jog ši pareigybė įsteigta konkrečiam asmeniui – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyresniajai specialistei D. D.. Nors vidaus komunikacijos pareigybė iš esmės atitiko ieškovės atliekamas funkcijas, patirtį ir išsilavinimą, tačiau nebuvo pasiūlyta ieškovei. 2018 m. balandžio 17 d. ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės naikinimą, kuris nebuvo pakankamai išsamus ir aiškus. Ieškovė nebuvo supažindinta, kodėl jos pareigybė yra naikinama. 2018 m. balandžio 24 d. ieškovė kreipėsi į susisiekimo ministrą R. M. su prašymu atkreipti dėmesį į jos susidariusią situaciją, t. y. į tai, jog ieškovei jau seniai buvo siūloma išeiti iš darbo ir į tai, kad dar iki panaikinant ieškovės pareigybę, 2018 m. kovo 6 d. ministro įsakymu skyriuje buvo įsteigta nauja vyresniojo specialisto pareigybė, kuri atiteko D. D.. 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė gavo ministro atsakymą, kuriame itin lakoniškai ir aptakiai nurodoma, jog buvo priimtas sprendimas peržiūrėti darbuotojų funkcijas. Atitinkamai, atsižvelgiant į ieškovės turimą kvalifikaciją, išsilavinimą, darbo patirtį, funkcijų pobūdį, ieškovės darbo funkcijos buvo paskirstytos kitiems skyriaus darbuotojams. Ministras taip pat nurodė, kad D. D. buvo perkelta tarnybinio kaitumo būdu į Komunikacijos ir protokolo skyriaus valstybės tarnautojo pareigybę, kuri be kita ko skiriasi ir savo funkcijomis. Nebuvo skelbtas viešas konkursas šiai pareigybei užimti, nebuvo skelbta apie galimybę užimti šią pareigybę ir tarnybinio kaitumo būdu. Nauja vidaus komunikacijos pareigybė buvo nepagrįstai nepasiūlyta ieškovei, vietoj to, nepagrįstai nuspręsta į šią pareigybę tarnybinio kaitumo būdu perkelti D. D., kuri neturi jokio išsilavinimo komunikacijos srityje. Ieškovė būtų sutikusi eiti vidaus komunikacijos pareigas, kurias šiuo metu eina D. D.. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs pasiūlyti ieškovei vidaus komunikacijos pareigybės, nėra. Vienintelės ieškovės kvalifikacija, patirtis, išsilavinimas, funkcijų pobūdis labiausiai atitinka darbo Komunikacijos skyriuje specifiką, ieškovė mokėjo rašyti pranešimus spaudai, turėjo patirties bendraujant su žiniasklaida, rengdavo straipsnius ir pranešimus spaudai, rengdavo kiekvieno mėnesio pranešimų spaudai monitoringą. Ieškovė 1988 m. Vilniaus universitete įgijo žurnalistikos magistro laipsnį ir turi beveik 30 metų darbo stažą žurnalistikos ir komunikacijos srityje. Skyriuje taip pat dirbo ir D. R., kuri taip pat kaip D. D. neturi išsilavinimo komunikacijos srityje, ji dirbo su viešaisiais pirkimais, o nuo 2018 m. liepos 3 d. pradėjo eiti pareigas kitame skyriuje – Teisės ir personalo skyriuje dirba su viešaisiais pirkimais. 2018 m. birželio 1 d. ieškovė gavo raštą dėl pareigų siūlymo, kuriame nurodyta, jog nėra galimybės pasiūlyti ieškovei kitų darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų. 2018 m. birželio 4 d. ieškovė gavo Susisiekimo ministerijos kanclerės I. Č. potvarkį dėl ieškovės atleidimo, kuriame nurodoma, jog nutarta 2018 m. birželio 4 d. nutraukti su ieškove 2013 m. sausio 11 d. darbo sutartį. 2018 m. liepos 2 d., t. y. nepraėjus ir mėnesiui po ieškovės atleidimo dienos, skyriuje buvo ieškomas naujas darbuotojas pagal darbo sutartį - komunikacijos specialistas. Atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės pareigybė yra perteklinė ir turi būti naikinama. Ieškovė galėjo būti palikta darbe, jos atliekamos funkcijos pas atsakovą išliko, ieškovė buvo gera darbuotoja, jos atliekamas darbas buvo reikalingas, neblogino darbdavio finansinės padėties. Nebuvo svarbių priežasčių ieškovės atžvilgiu, sudarančių atsakovui pagrindą atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 57 str. 1 d. l p. Ieškovės pareigybės funkcijos netapo perteklinės, nes jos ir toliau yra reikalingos ir vykdomos. Po neva atliktos pertvarkos, darbuotojų skaičius skyriuje liko toks pats (5 etatai). Analogiškoms ieškovės funkcijoms vykdyti atsakovas, nepraėjus nei mėnesiui po ieškovės atleidimo, priėmė naują darbuotoją dirbti pagal darbo sutartį. 2018 m. birželio 27 d. įsakymu patvirtinto komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 5.2. p. nurodyta, kad specialistas privalo turėti patirties dizaino ir maketavimo srityje, mokėti maketuoti, filmuoti ir montuoti video siužetus. Tai yra vienintelė funkcija, kurios ieškovė atlikti atleidimo dienai nemokėjo, bet galėjo ir būtų išmokusi. Atsakovo įstaigoje nebuvo atlikti realūs struktūriniai pertvarkymai, nebuvo ekonominių priežasčių, sudarančių pagrindą atleisti ieškovę iš darbo, ieškovės atliekamos funkcijos skyriuje išliko nepakitusios, jas vykdo likę skyrius darbuotojai ir naujai priimtas darbuotojas, darbuotojų skaičius skyriuje liko nepakitęs. Ieškovė nurodė patyrusi neturtinės žalos. Teigė, kad atsakovo daromi pažeidimai iš esmės pakenkė jos sveikatai - sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir emocinę depresiją bei sveikatos sutrikimus, todėl ieškovė prašė atlyginti ir neturtinę žalą, pripažinus jos atlediimą iš darbo neteisėtu.
4. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė ji atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo atleista Darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu (t. y. darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla), o ne darbo kodekso 57 str. 5 d. nurodytu pagrindu (t. y. darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai). Atsižvelgiant į tai, ieškovė buvo atleista dėl to, kad jos darbo funkcija Susisiekimo ministerijai tapo pertekline, todėl ieškovės ieškinyje paminėtos aplinkybės, kad jos darbas kasmetinio vertinimo metu buvo įvertintas „gerai“, neturėjo įtakos ieškovės pareigybės panaikinimo faktui. Pažymėjo, kad susisiekimo ministro 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. įsakymais buvo patvirtinta nauja ministerijos administracijos struktūra ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašai. Vadovaujantis Darbo kodekso 57 str. 2 d., ieškovei turėjo būti siūlomos laisvos pareigos, kurių specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme, ieškovė atitinka. Darbo kodekso 57 str. 2 d. nustatytu periodu Susisiekimo ministerijoje buvo laisvos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybės: Ūkio skyriaus vedėjo pareigybė, Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, Oro uostų koncesijos projekto vadovo pareigybė. Ieškovė neatitiko šių laisvų pareigybių specialiųjų reikalavimų, todėl ieškovei nebuvo teikti siūlymai eiti šias pareigas. Ieškovė raštu buvo informuota apie tai, kad nėra galimybės ieškovei pasiūlyti kitų darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus ieškovė atitinka, nes Susisiekimo ministerijoje tokių pareigų nėra. Darbo kodekso 57 str. 3 d. nustatyta, kad, jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba. Ieškovės atveju, Komunikacijos ir protokolo skyriuje buvo atleidžiamas tik vienas darbuotojas, todėl minėti atrankos kriterijai nebuvo tvirtinami ir pirmenybės teisė būti paliktiems darbe nebuvo taikoma. Ieškovės ieškinyje paminėta D. R. pareigybė nebuvo naikinama, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir D. R. pareigybės skirtingos, skiriasi specialieji reikalavimai, darbuotojo funkcijos. D. R. atliko Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyr. specialistės pareigas, susijusias su viešųjų pirkimų veikla, tokios funkcijos buvo numatytos pareigybės aprašyme. Ieškovės pareigybės aprašyme nebuvo numatytos funkcijos, susijusios su viešaisiais pirkimais. Susisiekimo ministerija negalėjo pasiūlyti ieškovei darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų Teisės ir personalo skyriuje ar į šį skyrių anksčiau pervesti D. R., nes tokių pareigų darbo kodekso 57 str. 2 d. nustatytu periodu nebuvo. Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialisto pareigybė įsteigta 2018 m. birželio 27 d., D. R. į šias pareigas perkelta nuo 2018 m. liepos 3 d.; pareigybės paskirtis – viešiesiems pirkimams organizuoti ir vykdyti. Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyresniosios specialistės pareigybė (valstybės tarnautojo) buvo įsteigta 2018 m. kovo 6 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. į šią pareigybę kaitumo būdu buvo perkelta D. D.. Valstybės tarnybos įstatymas draudžia tarnybinio kaitumo būdu perkelti darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, į valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinio kaitumo galimybe gali pasinaudoti tik valstybės tarnautojai, todėl pareigybė, į kurią kaitumo būdu, jos pačios prašymu, buvo perkelta D. D., negalėjo būti pasiūlyta ieškovei. Ieškovės teiginiai, kad jai neteisėtai nebuvo siūlomos kitos laisvos pareigos, kad neteisėtai įsteigta Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyresniojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigybė ir kad D. D. neturint teisinio pagrindo buvo perkelta į pareigas, yra neatitinkančios tikrovės. Ieškovės teiginiai, jog ji nuo įsidarbinimo Susisiekimo ministerijoje pradžios darbe patirdavo psichologinį smurtą yra nepagrįsti. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku, kodėl ieškovė galimai penkerius metus tylėjo ir niekam nieko nepranešė apie galimai patiriamą psichologinį smurtą. Susisiekimo ministerija nuo ieškovės įsidarbinimo pradžios (2013 m. sausio mėn.) iki atleidimo dienos (2018 m. birželio mėn.) nebuvo gavusi jokio skundo dėl patirto psichologinio smurto darbe. Susisiekimo ministerijos darbo taryba taip pat nėra gavusi ieškovės pranešimų apie galimai patirtą psichologinį smurtą darbe. Ieškovės teiginiai dėl kitų Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų patiriamo psichologinio smurto nėra pagrįsti įrodymais, nei Susisiekimo ministerija nei Susisiekimo ministerijos darbo taryba nėra gavusi pranešimų ar skundų iš ieškovės ar kitų Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl psichologinio smurto darbe vartojo įvairus vaistus ir prideda vaistų pirkimo kvitus, vaistų pirkimo kvitai savaime neįrodo ieškovės patirto psichologinio smurto darbe. Iš ieškinyje pateiktų aplinkybių nėra aišku, kaip ieškovės įvairių vaistų vartojimas susijęs su 2018 metais įvykusiu ieškovės atleidimu iš darbo. Ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai priteisti iš Susisiekimo ministerijos neturtinę žalą ir išmokėti ieškovei 3000 EUR neturtinės žalos dydį, nepagrįsti ir turi būti atmesti. Neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas konkrečiais praradimais, ieškovė iš pareigų nebuvo atleista diskredituojančiais pagrindais, nebuvo sumenkinta ieškovės reputacija, nebuvo apribota ieškovės galimybė įsidarbinti, ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atleidimas iš pareigų turėjo konkrečių pasekmių ieškovės sveikatai, o patirta skriauda yra tokio pobūdžio, kad galėtų būti įvertinta pinigais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė A. F. pagal 2013 m. sausio 11 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 276 (su vėlesniais pakeitimais) ėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kanclerio 2018 m. birželio 1 d. potvarkiu Nr. 5P-9 su ieškove A. F. darbo sutartis nutraukta DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu 2018 m. birželio 4 d. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl A. F. atleidimo iš darbo pagal darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisėtumo.
7. Pasisakydamas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo teismas nurodė, jog pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą ir terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jei darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Šiuo atveju teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3-23 buvo patvirtinta ministerijos nauja administracijos struktūra, administracijos valdymo schema, nustatyta, kad įsakymas įsigalioja nuo 2018 m. birželio 1 d. Taip pat ministro 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-176 patvirtintas Susisiekimo ministerijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondo pareigybių, sąrašas, kuriuo Komunikacijos ir protokolo skyriuje numatytos keturios valstybės tarnautojų pareigybės (skyriaus vedėjas, 2 vyriausieji specialistai, 1 vyresnysis specialistas), ir viena vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Teismas pažymėjo, kad po ieškovės atleidimo iš darbo (vykstant ginčui su darbdaviu) Susisiekimo ministerijoje dar kartą keitėsi pareigybių sąrašas ir ministro 2018 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3-474 buvo numatytos Komunikacijos skyriaus trijų valstybės tarnautojų pareigybės (skyriaus vedėjas, vyriausiasis specialistas, vyresnysis specialistas), bei dviejų vyriausiųjų specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis. Teismas nurodė, kad DK 57 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. balandžio 17 d. buvo įspėta apie pareigybės panaikinimą nuo 2018 m. birželio 1 d., įspėjime nurodyta, kad pareigybė naikinama atsižvelgiant į Susisiekimo ministro 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. įsakymus, taip pat paaiškinta, jog iki pareigybės panaikinimo, ieškovei bus siūlomos kitos darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigos, jeigu tokių bus ir ieškovė atitiks specialiuosius reikalavimus. 2018 m. birželio 1 d. Ministerijos kanclerės raštu Nr.6-2172 ieškovė informuota, kad Susisiekimo ministerija neturi galimybės pasiūlyti kitų darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus ieškovė atitiktų. Teismas nurodė, kad po ieškovei įteikto įspėjimo dėl pareigybės naikinimo, Susisiekimo ministerijoje buvo keletas laisvų pareigybių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis: buhalterinės apskaitos vyriausiojo specialisto, oro uostų koncesijos vadovo, ūkio skyriaus vedėjo, tačiau įvertinus į bylą pateiktus minėtų pareigybių aprašymus, darytina išvada, jog ieškovė neatitiko šioms pareigybėms keliamų reikalavimų.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė A. F. Komunikacijos ir protokolo skyriuje eidama vyriausiosios specialistės pareigas, pagal pareigybės aprašymą, turėjo turėti filologijos krypties ar komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą, atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas: rengti ir teikti šalies žiniasklaidai informaciją apie ministerijos veiklą, įgyvendinant valstybės politiką, informuoti visuomenę apie ES investicijas transporto, informacinės visuomenės plėtros ir elektroninių ryšių srityse; rengti straipsnius, publikacijas, interviu ministerijai aktualiomis temomis, ministerijos vadovybės kalbas, pranešimus, sveikinimų tekstus, raštų projektus, ministerijos vidaus komunikacijos renginius, ministerijos veiklos viešinimo renginius – atvirų durų dienas, susitikimus su visuomenės atstovais ir kt., vadovybės darbotvarkes; konsultuoti ministerijos įmonių ir įstaigų viešųjų ryšių komunikacijos specialistus, kaip organizuoti renginius žiniasklaidai, užmegzti ir palaikyti ryšius su žiniasklaida.
9. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 12 d. į Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyresniojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas tarnybinio kaitumo (perkėlimo) būdu iš Vandens transporto skyriaus buvo perkelta D. D.. Komunikacijos ir protokolo skyriaus valstybės tarnautojas vyresnysis specialistas pagal pareigų aprašymą turi turėti socialinių mokslų studijų srities vadybos krypties išsilavinimą, atlikti pareigų aprašyme numatytas funkcijas: rengti ministerijos vidaus komunikacijos strategiją ir ją įgyvendinti, užtikrinti ministerijos vidaus komunikaciją, bendradarbiaujant su kitais skyriais, organizuoti vidaus komunikacijos renginius, planuoti ir organizuoti ministerijos veiklos viešinimo renginius – atvirų durų dienas, konferencijas, akcijas, susitikimus su visuomenės atstovais ir kt., organizuoti parodas, ekskursijas ministerijos pastate, bendradarbiaujant su kitais skyriais rengti informacines žinutes ministerijos darbuotojams, rengti prezentacijas, pristatymus, skirtus ministerijos vidaus komunikacijai, organizuoti, inicijuoti paslaugų ir prekių, reikalingų ministerijos reprezentacijai, viešuosius pirkimus ir kt.
10. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės darbo Komunikacijos ir protokolo skyriuje metu, skyriuje vyriausiąja specialiste pagal darbo sutartį dirbo D. R., kuri pagal pareigybės aprašymą turėjo turėti humanitarinių ar socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą, turėti darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje, be tokių funkcijų, kaip rengti ir teikti kitoms institucijoms ir žiniasklaidai informaciją apie ministerijos veiklą, rengti, teikti ir įgyvendinti komunikacijos strategiją, pagal nustatytą veiklos sritį rengti teisės aktų ir raštų projektus, taip pat vyriausioji specialistė prireikus turėjo versti į anglų kalbą ir redaguoti skyriaus parengtus pranešimus, užtikrinti, kad ministerijos interneto svetainėje skyriaus skelbiama informacija būtų išversta į anglų kalbą ir suredaguota ir kt., inicijuoti, organizuoti paslaugų ir prekių, reikalingų skyriaus uždaviniams įgyvendinti, viešuosius pirkimus, rengti prekių ir paslaugų pirkimo sąmatas bei atliekti kitas funkcijas. Darbuotoja D. R. 2018 m. liepos 2 d. potvarkiu iš Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų perkelta į Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, darbui su viešaisiais pirkimais.
11. Vertinant į bylą pateiktus specialistų pareigybių aprašymus, visą bylos medžiagą, ieškovės, atsakovo atstovės, paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatyta, kad ieškovė Komunikacijos ir protokolo skyriuje dirbo pagal darbo sutartį ir jos pagrindinės funkcijos buvo rengti pranešimus spaudai, darbotvarkes, sudaryti nuveiktų darbų sąrašą, pildyti vidaus apskaitos žiniaraščius, taip pat ieškovė atlikinėjo ir žiniasklaidos monitoringo apžvalgos funkciją, kuri jai buvo priskirta, siekiant išplėsti ieškovės atliekamų funkcijų sąrašą. Tokias ieškovės funkcijas nurodė liudytoja E. B., iš esmės, dėl ieškovės vykdytų funkcijų ginčo byloje nebuvo.
12. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės teigimu, jai dar dirbant Susisiekimo ministerijoje, į Komunikacijos ir protokolo skyrių buvo perkelta D. D., kuriai, neva, fiktyviai buvo sukurta Vidaus komunikacijos pareigybė. Pažymėtina, kad karjeros valstybės tarnautoja D. D. į Komunikacijos ir protokolo skyrių perėjo perkėlimo būdu, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 20 str. 1 d., t.y. esant laisvai karjeros valstybės tarnautojo pareigybei, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovei, dirbančiai pagal darbo sutartį, tokia – karjeros valstybės tarnautojo – pareigybė negalėjo būti siūloma. Be to, iš liudytojos E. Č. (Susisiekimo ministerijos kanclerė) parodymų matyti, kad D. D. iki jos perkėlimo į Komunikacijos skyrių, Vandens transporto skyriuje atlikinėjo komunikacijos, renginių organizavimo funkcijas, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja E. B. (Komunikacijos skyriaus vedėja), todėl, siekiant tinkamo ministerijos struktūros išdėstymo, šios darbuotojos pareigybė 2018 m. kovo 12 d. buvo perkelta į Komunikacijos ir protokolo skyrių. Teismas sprendė, kad darbuotojos D. R. pareigybė nebuvo naikinama. D. R. ir ieškovės A. F. pareigybių aprašymuose numatyti reikalavimai, atliekamos funkcijos akivaizdžiai skiriasi. Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad D. R. dirbo su socialiniais tinklais, svečių priėmimo vizitais, taip pat viešaisiais pirkimais. D. R. darbui su viešaisiais pirkimais, jau po ieškovės atleidimo iš darbo buvo perkelta į kitą skyrių, kuriame ši darbuotoja dirba. Komunikacijos ir protokolo skyriuje dirba karjeros valstybės tarnautoja D. P., kurios pareigybės aprašyme 7.1. p numatyta funkcija sutampa su ieškovės pareigybės aprašymo 6.1. p. numatyta funkcija - rengti ir teikti šalies žiniasklaidai informaciją apie ministerijos veiklą, įgyvendinant valstybės politiką, informuoti visuomenę apie ES investicijas transporto, informacinės visuomenės plėtros ir elektorinių ryšių srityse. Be to, kaip nurodė liudytoja E. B., D. P. taip pat dirbo ir su viešaisiais pirkimais.
13. Teismas sprendė, kad dalis ieškovės funkcijų iš tiesų dubliavosi su kitų skyriuje dirbančių specialistų funkcijomis, kai kurių funkcijų ieškovė neatlikinėjo, dalis funkcijų, tokių kaip vadovybės kalbų, pranešimų, sveikinimų tekstų rengimas, straipsnių ir interviu rengimas tapo perteklinėmis, jų atsisakyta. Liudytojos E. B. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovės funkcija darbdaviui tapo pertekline, nes iš pradžių dėl pastebėto nepakankamo ieškovės darbo krūvio, E. B. tarpininkaujant, ieškovei buvo pridėtos žiniasklaidos monitoringo funkcijos, bet vėliau tokių funkcijų apskritai ministerijoje atsisakyta. Kaip matyti, ieškovė vykdė funkcijas, kurias buvo lengva perskirstyti kitiems darbuotojams, ir dėl to ministerijos komunikacijos politika, plačiąja prasme, nenukentėjo, o priešingai, funkcijos buvo optimizuotos, jas perskirstant ir kartu įvedant aktualias su vaizdine komunikacija susijusias funkcijas, dėl ko buvo priimtas (po ieškovės atleidimo) naujas specialistas.
14. Teismas nustatė, kad jau po ieškovės atleidimo iš darbo, 2018 m. liepos 2 d. į Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas dirbti pagal darbo sutartį buvo priimtas R. B.. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad R. B. atlieka tas pačias funkcijas, kurias atlikdavo ir ieškovė, papildoma funkcija susijusi tik su vaizdo siužetų filmavimu ir montavimu. Vertinant į bylą pateiktą pareigų aprašymą, darytina išvada, jog 2018 m. birželio 28 d. Susisiekimo ministro įsakymu patvirtinta pareigybė apima dalį ieškovės vykdytų funkcijų (6.4., 6.1. p.), dalį D. D. funkcijų (6.1., 6.2., 6.5. p.) bei priskirtos naujos funkcijos, kurios ieškovės pareigybės aprašyme nebuvo numatytos – kurti informacijos, platinamos socialiniuose tinkluose ir kitose media priemonėse turinį, filmuoti ir montuoti vaizdo siužetus, kurti kitą vaizdo medžiagą, esant poreikiui fotografuoti vykstančius renginius, apdoroti vaizdinę medžiagą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad R. B. dirba su video siužetais ir jų montavimu, o kai kurių funkcijų, kurias atlikdavo ieškovė, apskritai buvo atsisakyta. Liudytoja I. Č. posėdžio metu paaiškino, kad R. B. atlieka svarbias funkcijas, kurioms reikia informacinių technologijų srities žinių, kuriama vaizdo medžiaga, programos, infografika, tiesioginės transliacijos. Tokių funkcijų ieškovė negalėjo atlikti, nes neturėjo specialių, šioms funkcijoms atlikti būtinų įgūdžių.
15. Teismas konstatavo, kad Susisiekimo ministerijoje pradėti struktūriniai pertvarkymai buvo sąlygoti šalies viešojo administravimo sektoriuje vykstančių pokyčių, atsakovo inicijuoti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai – kompetentingo organo – susisiekimo ministro įsakymai, kuriais patvirtinta ministerijos administracijos struktūra, administracijos valdymo schema, administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondo pareigybių, sąrašas. Ieškovė, nepažeidžiant darbo kodekso 57 str. 7 d. reikalavimų, 2018 m. balandžio 17 d. buvo įspėta apie pareigybės panaikinimą nuo 2018 m. birželio 1 d.
16. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė darbo sutarties nutraukimo su ja neteisėtumą grindžia ir tuo, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą ir pareigybės panaikinimą nebuvo įvardyta konkrečių jos atleidimo iš darbo priežasčių. Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu. DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Teismas vertino, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnyje įtvirtintu pagrindu darbdavys turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių darbo sutartis nutraukiama, nes tai – reikšminga darbuotojo teisių apsaugos garantija. Tačiau teismas pažymėjo, kad nustačius, jog įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą reikalavimas konkretizuoti darbo sutarties nutraukimo priežastis neįvykdytas ar įvykdytas netinkamai, toks pažeidimas analizuotinas individualiai vertinant, kiek šis pažeidimas ir kokiu būdu lėmė darbuotojo teisių pažeidimą, ar dėl to buvo iš esmės suvaržytos darbuotojo galimybės ginčyti jo atleidimą iš darbo, įrodyti darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą. Toks pažeidimas, neįvertinus konkrečių neigiamų jo padarinių, savaime negali būti pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Šiuo atveju, nors atsakovo 2018-04-17 įspėjime apie pareigybės panaikinimą ir atleidimą iš darbo DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu nebuvo plačiai paaiškinta, kodėl būtent ieškovės pareigybė tapo pertekline ir jos vykdytos funkcijos perskirstytinos kitiems darbuotojams, tačiau iš visų surinktų įrodymų, liudytojų parodymų ir pačios ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei faktiškai buvo žinoma ir suprantama, dėl ko jos pareigybė naikinama. Apie tai liudijo A. G., D. B., A. R., t.y., kad buvo šnekamasi ir siūloma ieškovei palankiausiomis sąlygomis, nesant galimybės jos palikti darbe, nutraukti darbo sutartį, nes jos pareigybės funkcijos dubliavosi su kitų pareigybių funkcijomis, dalies buvo atsisakyta, dėl to pareigybė buvo perteklinė ir nebereikalinga darbdaviui. Ta aplinkybė, jog ieškovė, gavusi įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesikreipė į darbdavį dėl atleidimo priežasčių konkretizavimo, taip pat patvirtina, kad jai buvo žinoma, dėl kokių priežasčių atleidžiama iš Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų. Todėl teismas sprendė, kad pareigybės panaikinimo ir darbo sutarties nutraukimo priežasčių nedetalizavimas raštu 2018 m. balandžio 17 d. įspėjime apie pareigybės naikinimą nelaikytinas esminiu pažeidimu, galinčiu teikti pagrindą ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
17. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti ieškovę iš pareigų, neveikė skubotai. Ieškovės teiginiai, kad buvo siekiama atleisti ją bet kokia kaina, kad buvo specialiai ieškota ir kurta pretekstų darbo sutarčiai nutraukti, nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovės teiginius, jog atsakovo elgesys, sprendžiant jos atleidimo iš darbo klausimą, buvo žeminantis orumą, trikdantis sveikatą. Teismas nelaiko ieškovės nurodytų, taip pat liudytojų A. G. ir D. B. (darbo tarybos narių) patvirtintų, aplinkybių dėl tarpininkavimo ieškovei tariantis su darbdaviu (ministerijos kanclerei tarpininkaujant) dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu, kaip patvirtinančių atsakovo siekį visais įmanomais būdais atleisti ieškovę iš darbo ar jai darytą psichologinį spaudimą. Teisminėje praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad svarstant darbuotojo atleidimo iš darbo aplinkybes, ypač vykstant struktūriniams pertvarkymams darbovietėje, yra galimos darbdavio ir darbuotojo derybos dėl darbo sutarties nutraukimo šalims pasiekus kompromisinio susitarimo, t.y. nebūtinai iki galo išlaikant visas procedūras dėl, pvz. atleidimo iš darbo įgyvendinimo DK 57 straipsnio pagrindais. Taigi, tos aplinkybės, kad ieškovei buvo siūloma įvertinti galimybes tęsti darbo santykius, rizikuojant, jog panaikinus pareigybę nebus galimybės jai toliau dirbti kitose pareigose ministerijoje (nebus darbo vietos, į kurią darbuotojos sutikimu, ją būtų galima perkelti), arba nutraukti darbo sutartį išmokant 6 ar 4 mėnesių išeitinę kompensaciją, nelaikytinos kaip nors pažeidžiančiomis ieškovės teises darbinių santykių srityje ir negalinčiomis įrodyti darbdavio piktnaudžiavimo savo padėtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. A. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino jos argumentus, kad į Komunikacijų ir protokolo skyrių perkelta D. D., kuriai, nepagrįstai ir dirbtinai buvo sukurta Vidaus komunikacijos pareigybė. Teismas sprendime nepagrįstai pasisakė, kad ieškovei, dirbančiai pagal darbo sutartį, tokia vidaus komunikacijos pareigybė – karjeros valstybės tarnautojo – pareigybė negalėjo būti siūloma. Paaiškina, kad Vidaus komunikacijos pareigybė iš esmės atitiko ieškovės faktiškai vykdomas funkcijas, tačiau nebuvo jai pasiūlyta. Teigia, kad vyresniojo specialisto pareigybė buvo įsteigta specialiai D. D., ką patvirtino liudytoja I. Č. (kanclerė). Ieškovės įsitikinimu, pareigybė buvo sukurta specialiai D. D., kuri perkelta tarnybinio kaitumo būdu. Vėliau pačios LR SM nustatyta, kad ši vidaus komunikacijos pareigybė neturėjo/negalėjo būti valstybės tarnautojo pareigybe, nes neatitiko valstybės tarnautojo pareigybei keliamų kriterijų. Taigi, jeigu LR SM būtų sąžiningai steigusi vidaus komunikacijos pareigybę pagal darbo sutartį, šį pareigybė galėjo būti siūloma ieškovei.
20. Ieškovė laiko, kad buvo nepagrįstai nuspręsta, kad jos pareigybė yra perteklinė ir turi būti naikinama. LR SM nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkta panaikinti būtent jos pareigybę. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų (duomenų ar dokumentų), kurie patvirtintų, kad buvo svarstyta, vertinta naikinti būtent ieškovės pareigybę. Ieškovė pažymi, kad susisiekimo ministro 2018 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3-23 Skyriaus pareigybės nebuvo keičiamos, taigi pertvarka Skyriuje šio įsakymo pagrindu nebuvo vykdoma. Tą patvirtino ir liudytojų parodymai. Susisiekimo ministro 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-176 Skyriuje buvo keičiamas tik valstybės tarnautojo ir pagal darbo sutartį dirbančių pareigybių santykis, bendras darbuotojų skaičius liko toks pats. Jokių argumentų dėl pareigybės naikinimo ieškovei nebuvo pateikta. Nėra pateikta jokių skaičiavimų, pagrindimų, ar pan. kodėl būtent ieškovės pareigybė tapo perteklinė, kur ir kaip toks klausimas buvo svarstytas, kuo remiantis toks sprendimas buvo priimtas.
21. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad dalis ieškovės funkcijų dubliavosi su kitų skyriuje dirbančių specialistų funkcijomis. Paaiškina, kad vienintelės ieškovės kvalifikacija, patirtis, išsilavinimas, funkcijų pobūdis labiausiai atitinka darbo Komunikacijos skyriuje specifiką. Ieškovė dar 1988 m. Vilniaus Universitete įgijo žurnalistikos magistro laipsnį ir turi beveik 30 (trisdešimt) metų patirties žurnalistikos ir komunikacijos srityje. Ieškovė vienintelė iš Skyriaus turėjo tiesioginę komunikacijos ir žurnalistikos patirtį, mokėjo rašyti pranešimus spaudai, turėjo patirties bendraujant su žiniasklaida. Ieškovė bene vienintelė rengdavo straipsnius ir pranešimus spaudai. Šios ieškovės funkcijos nesidubliavo, o be pagrindo buvo išdalintos kitiems Skyriaus darbuotojams, dirbtinai nustačius, kad ieškovės pareigybė tapo perteklinė.
22. Nepagrįstas teismo argumentas, kad darbuotojos D. R. pareigybė nebuvo naikinama, nes vadovaujantis 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-176, Skyriuje buvo naikinama viena iš dviejų pagal darbo sutartį esančių pareigybių. Konkrečiai nėra nurodyta, kad naikinama būtent ieškovės pareigybė. Taip pat jokiame LR SM įsakyme, rašytiniame dokumente ar protokole, nebuvo konkrečiai nurodyta, kodėl naikinama ieškovės, o ne tokias pat pareigas einančios D. R. pareigybė. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pirmenybės teisės būti paliktai darbe netaikymo. Teismo motyvai, kad ieškovė galėjo būti atleista, o D. R. galėjo būti palikta Skyriuje tik dėl viešųjų pirkimų funkcijų vykdymo yra visiškai nepagrįsti. Naikinant ieškovės pareigybę niekur nėra minima, kad atrankos kriterijumi yra laikomas darbas su viešaisiais pirkimais. Ieškovė teigia, kad ji pati dėjo pastangas, rodė inciatyvą, kad jai buvo pridėtos papildomos funkcijos. Taip pat ieškovei nėra aišku, kodėl jai nebuvo suteikta galimybė priskirti naujų funkcijų (video reportažų filmavimai, viešieji pirkimai ir kt). Atsakovas galimai diskriminavo ieškovę dėl jos amžiaus ir lyties, pats nuspręsdamas, kad ieškovė tokių funkcijų negalės įvykdyti. Pozicijos neva tokių funkcijų ieškovė atlikti negalėjo, nepagrįstai laikėsi ir teismas, akivaizdžiai neįvertindamas visų reikšmingų aplinkybių tiesai byloje nustatyti. Ieškovės pateikti duomenys įrodo, kad priėmus R. B. daugiau foto ar video turinio LR SM svetainėje neatsirado.
23. Ieškovė pažymi, kad jos atliekamos funkcijos Skyriuje išliko, po jos atleidimo šias funkcijas vykdė likę Skyriaus darbuotojai ir naujai priimtas darbuotojas. Darbuotojų skaičius po pertvarkos (birželio-liepos mėn.) Skyriuje liko nepakitęs. Su mažesniu darbuotoju skaičiumi Skyrius nesusitvarkė. Taigi, ieškovės atleidimo iš darbo metu Skyriuje nebuvo atlikti realūs struktūriniai pertvarkymai, kurie sudarytų pagrindą atleisti ieškovę iš užimamų pareigų. Ieškovės funkcijos dirbtinai nebuvo plečiamos, dirbtinai daromos perteklinėmis. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad jeigu dirbtinai nebūtų įsteigta nauja vidaus komunikacijos pareigybė, dirbtinai nebūtų trukdoma ieškovei įgyti naujų įgūdžių (viešieji pirkimai, video medžiagos rengimas) ieškovės pareigybė nebūtų perteklinė. Todėl apeliantės įsitikinimu, Skyriuje atliktas ieškovės funkcijų perskirstymas nesudarė pagrindo ją atleisti.
24. Apeliantė pastebi, kad teismas konstatavo, kad atsakovo 2018-04-17 įspėjime apie pareigybės panaikinimą ir atleidimą iš darbo DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu nebuvo paaiškinta, kodėl būtent ieškovės pareigybė tapo pertekline ir jos vykdytos funkcijos perskirstytinos kitiems darbuotojams. Tačiau teismas klaidingai sprendė, kad neva ieškovei buvo žinoma ir suprantama, dėl ko jos pareigybė naikinama. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Paaiškina, kad gavusi 2018-04-17 įspėjimą, ieškovė nesuprato kodėl yra atleidžiama. Dėl to, negaudama jokio paaiškinimo, ji 2018-04-24 raštu kreipėsi net į LR SM ministrą. Net ir gavusi 2018-04-30 LR SM atsakymą ieškovei nepasidarė aiškiau, kadangi atsakymas ieškovei pateiktas itin lakoniškai ir aptakiai, atsakymas nėra motyvuotas.
25. Nepagrįstos teismo išvados, kad atleidimo iš darbo procedūrų metu ieškovė neva nepatyrė streso, kad nenustatyta aplinkybių, jog atsakovo elgesys, sprendžiant ieškovės atleidimo iš darbo klausimą, buvo žeminantis orumą, trikdantis sveikatą. Byloje pateikti medicininiai duomenys įrodo, kad ieškovė patyrė stresą ir nuo 2018 sausio gėrė stiprius raminamuosius. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, neapgrįstai į jas neatsižvelgė. Ieškovės byloje pateikti medicininiai duomenys ir pateikti vaistų įsigijimo receptai patvirtina, kad po A. R. ieškovei daromo spaudimo palikti darbą 2018-01-24 ieškovė pradėjo gerti stiprius raminamuosius vaistus (veiklioji medžiaga – bromazepamą), jai pablogėjo sveikata (širdies liga). Pati ieškovė informavo darbovietę el. paštu, kad kreipėsi į gydytoją dėl patirto streso. Liudytojų parodymai, medicininiai išrašai neabejotinai nurodo ir pagrindžia, kad ieškovė, bent jau subjektyviu vertinimu ir suvokimu, jautė spaudimą darbe, ieškovė darbo vietoje jautėsi prastai. Darbo tarybos narė V. M. patvirtino, kad matė kaip ieškovė verkė kabinete, yra girdėjusi, kad ieškovė skundėsi, kad nesutaria su V. Š.. Liudytoja R. U. patvirtino, kad Skyriuje buvo įtampa, kad ieškovė verkdavo, kai pakalbėdavo su buvusia vadove R. D.. LR SM kanclerė I. Č. patvirtino, kad atmosfera ministerijoje nebuvo tinkam, kai ji pradėjo eiti šias pareigas (vyravo baimė, galios ir kontrolės rodymas, centralizacija). I. Č. taip pat paaiškino, kad daugelis pokyčių LR SM dėl darbo atmosferos keitimo dar tik pradedami, t. y. jų nebuvo atlikta ieškovės darbo metu. Ieškovė teigia, kad ji patyrė žalą dėl ilgą laiką patiriamo psichologinio smurto (užgauliojimo) ir dėl atleidimo iš darbo.
26. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Vertinant psichologinio smurto darbe specifiką ir jo pasireiškimo formas, ieškovei (darbuotojui) įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą gali būti praktiškai neįgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis DK 26 str. 5 d. analogija (kaip ir diskriminavimo, priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo atvejais) ir teisės doktrinoje formuojama nuomone (žr. D. P. ir N. B.. Psichologinis smurtas darbe: psichologiniai ir teisiniai aspektai, Justitia 2009/2), laikytina, kad šiuo atveju savo nekaltumą turėjo įrodyti atsakovas (darbdavys). Todėl teismas privalėjo įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui, ir vertinti, ar atsakovas įrodė, kad nebuvo jokio smurto ar spaudimo. Taip pat teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų A. G., D. B., A. R., I. Č. ir E. B. parodymus bei D. R. rašytinius parodymus. Visi nurodyti asmenys yra tiesiogiai susiję su atsakovu, yra atsakovo darbuotojai.
27. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.
28. Susisiekimo ministerija pritaria teismo teiginiams skundžiamame sprendime, kad byloje nustatyta, jog dalis ieškovės funkcijų dubliavosi su kitų skyriuje dirbančių specialistų funkcijomis, kai kurių funkcijų ieškovė neatlikinėjo, dalis funkcijų, tokių kaip vadovybės kalbų, pranešimų, sveikinimų tekstų rengimas, straipsnių ir interviu rengimas tapo perteklinėmis, jų atsisakyta (taip pat šios funkcijos nebuvo kitų Komunikacijos ir protokolo skyriaus (toliau – Komunikacijos skyriaus) darbuotojų pareigybių aprašymuose. Liudytojos E. B. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovės funkcija darbdaviui tapo pertekline, nes iš pradžių dėl pastebėto nepakankamo ieškovės darbo krūvio, E. B. tarpininkaujant, ieškovei buvo pridėtos žiniasklaidos monitoringo funkcijos, bet vėliau tokių funkcijų apskritai ministerijoje atsisakyta. Ieškovė vykdė funkcijas, kurias buvo lengva perskirstyti kitiems darbuotojams, ir dėl to ministerijos komunikacijos politika, plačiąja prasme, nenukentėjo, o priešingai, funkcijos buvo optimizuotos, jas perskirstant. Susisiekimo ministerija papildomai akcentuoja, kad ieškovės pareigybės aprašymas, lyginant su kitų skyriuje dirbusių darbuotojų pareigybių aprašymais, buvo pats trumpiausias, funkcijos besidubliuojančios ir perteklinės, lyginant su kitų skyriaus darbuotojų funkcijomis. Pažymi, kad Susisiekimo ministerija atleidimo metu nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos ir procedūrų.
29. Atsakovas paaiškina, kad ieškovės apeliaciniame skunde paminėta D. R. pareigybė nebuvo naikinama, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir D. R. pareigybės skirtingos, skiriasi specialieji reikalavimai, darbuotojo funkcijos. D. R. Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 3P-72 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 5.2 papunktyje nustatyta, kad darbuotojas, einantis šias pareigas turi atitikti specialųjį reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį visuomenės informavimo srityje ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje. Taip pat minėto pareigybės aprašymo 6.10-6.11 papunkčiuose nustatyta, kad šias pareigas einantis darbuotojas be kita ko rengia reprezentacinių prekių ir paslaugų pirkimo sąmatas ir šių sąmatų vykdymo ataskaitas; nagrinėja, vertina, palygina tiekėjų pasiūlymus ir teikia pasiūlymus dėl jų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Ieškovės Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3-81 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“ nenustatyti specialieji reikalavimai turėti patirties viešųjų pirkimų srityje, taip pat šiame pareigybės aprašyme nenumatyta funkcijų, susijusių su viešųjų pirkimų veikla.
30. Atsakovas pažymi, kad Susisiekimo ministerija negalėjo pasiūlyti ieškovei darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigų Teisės ir personalo skyriuje ar į šį skyrių anksčiau pervesti D. R., nes tokių pareigų Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nustatytu periodu nebuvo. Teisės ir personalo skyriuje vyriausiojo specialisto (darbuotojo pagal darbo sutartį) pareigybė buvo įsteigta 2018 m. birželio 27 d. (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 3-315 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3-176 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“). Atsižvelgiant į tai, D. R. į Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas buvo perkelta nuo 2018 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kanclerio 2018 m. liepos 2 d. potvarkiu Nr. 5P-13 „Dėl D. R. perkėlimo“. Papildomai pažymėtina, kad net, jei ši pareigybė būtų buvusi įsteigta anksčiau, ieškovė nebūtų atitikusi šios pareigybės specialiųjų reikalavimų. Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3P-201 „Dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo“ 5.2 papunktyje nustatytas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo vykdant viešuosius pirkimus patirtį. Taip pat minėto pareigybės aprašymo 3 punkte nurodyta, kad pareigybės paskirtis – viešiesiems pirkimams organizuoti ir vykdyti.
31. Atsakovas paaiškina, kad ieškovės minima Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyresniosios specialistės pareigybė (valstybės tarnautojo) buvo įsteigta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 3P-72. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 3P-76 „Dėl D. D. perkėlimo“ nuo 2018 m. kovo 12 d. D. D. iš Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyresniojo specialisto pareigų pagal jos prašymą perkelta į Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas tarnybinio kaitumo būdu. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, valstybės tarnautojų aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Įstaigos vadovas turi prerogatyvą spręsti kokių konkrečiai žmogiškųjų išteklių ir kokioms sritims reikia. Susisiekimo ministerija pritaria teismo teiginiams skundžiamame sprendime, kad D. D. į Komunikacijos skyrių perėjo perkėlimo (tarnybinio kaitumo) būdu. Ieškovei, dirbančiai pagal darbo sutartį, tokia – karjeros valstybės tarnautojo pareigybė negalėjo būti siūloma. Be to, iš liudytojos I. Č. (Susisiekimo ministerijos kanclerė) parodymų matyti, kad D. D. iki jos perkėlimo į Komunikacijos skyrių, Vandens transporto skyriuje atlikinėjo komunikacijos, renginių organizavimo funkcijas, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja E. B. (Komunikacijos skyriaus vedėja), todėl, siekiant tinkamo ministerijos struktūros išdėstymo, šios darbuotojos pareigybė 2018 m. kovo 12 d. buvo perkelta į Komunikacijos skyrių. D. R. ir ieškovės A. F. pareigybių aprašymuose numatyti reikalavimai, atliekamos funkcijos akivaizdžiai skiriasi. Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad D. R. dirbo su socialiniais tinklais, svečių priėmimo vizitais, taip pat viešaisiais pirkimais. D. R. darbui su viešaisiais pirkimais, jau po ieškovės atleidimo iš darbo buvo perkelta į kitą skyrių, kuriame ši darbuotoja dirba.
32. Atsakovas taip pat paaiškina, ministerija nuo ieškovės įsidarbinimo pradžios (2013 m. sausio mėn.) iki atleidimo dienos (2018 m. birželio mėn.) nebuvo gavusi skundo dėl patirto psichologinio smurto darbe. Susisiekimo ministerijos darbo taryba taip pat nėra gavusi ieškovės skundų dėl patirto psichologinio smurto darbe. Ieškovės teiginiai dėl kitų Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų patiriamo psichologinio smurto nėra pagrįsti įrodymais, nei Susisiekimo ministerija nei Susisiekimo ministerijos darbo taryba nėra gavusi minėto pobūdžio pranešimų ar skundų iš ieškovės ar kitų Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų.
33. Susisiekimo ministerija taip pat pritaria teismo teiginiams skundžiamame sprendime, kad byloje iš liudytojų parodymų (iš esmės visi apklausti liudytojai tai patvirtino) nustatyta, kad ieškovė gana jautriai reaguodavo į jai išsakomas pastabas ir kritiką, buvo jautresnė nei kiti darbuotojai. Ieškovė jautriai reaguodavo į išsakomas pastabas ir prašė tiesioginės vadovės, kad jai neteiktų pastabų elektroniniu paštu, nes tai jai didina įtampą ir stresą. Taip pat Susisiekimo ministerija pritaria teismo konstatavimui, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ieškovė darbe patirdavo psichologinį smurtą, užgaulų elgesį ar nepagrįstą kritiką, žeminimą <...> darbdavys įrodė, jog darbo aplinka ieškovės atžvilgiu nebuvo kokia nors labiau diskriminacinė, daranti poveikį ieškovės psichikai. Priešingai, pateikti įrodymai apie atliktą mokslinį tyrimą, ministerijos dalyvavimą smurto mažinimo darbo aplinkoje politikoje, ką patvirtina ministerijos kanclerės parodymai, liudija, jog darbdavys dėjo pastangas į kuo palankesnę psichologinę darbinę aplinką, todėl pripažintina, kad psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu byloje nepatvirtina jokie įrodymai ir dėl to ieškovės su tuo susiję reikalavimai atmestini.
34. Atsakovas taip pat pastebi, kad būtent ieškovė byloje pirmiausia reikalavo kviesti liudytojus, konkrečiai įvardindama kurių liudytojų pageidauja (D. B., V. M., R. U., E. B.) tai yra 4 iš 8 byloje davusių parodymus liudytojų buvo šaukiami būtent ieškovės iniciatyva, pasinaudojus Civilinio proceso kodekso 190 straipsnyje suteikta teise proceso šalims. Atsakovas pažymi, kad ieškovė savo elgesiu galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė apeliaciniame skunde vienavertus teigia, kad liudytojų parodymai galimai neobjektyvūs, tendencingi, turėjo būti vertinami kritiškai, kitavertus, ieškovė sau palankius liudytojų parodymus nurodo apeliaciniame skunde ir grindžia liudytojų parodymais savo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės teiginiai dėl neobjektyvių ir tendencingų liudytojų parodymų, yra neatitinkantys tikrovės ir atmestini.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl darbo sutarties nutraukimo priežasčių
35. Byloje nustatyta, kad atsakovo sprendimu (t. y. ministerijos kanclerio 2018 m. birželio 1 d. potvarkiu Nr. 5P-9, e. bylos t. 2, b. l. 52) darbo sutartis su ieškove yra nutraukta DK 57 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. dėl tos priežasties, jog darbuotojos atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad darbdavys svarbia priežastimi laikė savo paties sprendimą, t. y. 2018 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 3-176 (e. bylos t. 1, b. l. 76, 81), kuriuo Komunikacijų ir protokolo skyriuje sumažino pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų pareigybių skaičių nuo 2 iki 1.
36. Teisėjų kolegija pastebi, kad darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę ar etatą niekada nėra pripažįstamas pakankamu ir svarbiu pagrindu darbo sutarčiai nutraukti. Svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį pripažįstamas ne darbdavio sprendimas, bet aplinkybės, kurios nulėmė darbdavio sprendimą pertvarkyti darbo organizavimą. Šios aplinkybės laikomos įrodančiomis svarbią priežastį, jei jos pakankamai objektyviai paaiškina, kodėl darbuotojo ar kelių darbuotojų atliekamų darbo funkcijų darbdaviui nebereikia. Būtent tai yra nustatyta DK 57 str. 2 d.
37. Nagrinėjamu atveju darbdavys nei 2018 m. balandžio 13 d. įsakyme Nr. 3-176, nei ieškovei įteiktame 2018 m. balandžio 17 d. įspėjime (e. bylos t. 2, b. l. 31) neatskleidė konkrečių aplinkybių, dėl kurių jis nusprendė, jog yra labai svarbu sumažinti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų pareigybių skaičių Komunikacijų ir protokolo skyriuje. Skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, įstatymo reikalavimas nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį darbuotojui įteikiamame įspėjime, nėra formalumas. Šis reikalavimas DK 64 str. 2 d. yra nustatytas ne tik tam, kad darbuotojui būtų aišku, kodėl jis yra atleidžiamas, bet ir tam, kad būtų galima lengvai įsitikinti darbo sutarties nutraukimo teisėtumu.
38. Nagrinėjamu atveju, apibendrinus darbdavio poziciją, suformuluotą darbo ginčų komisijoje ir teisme, yra aišku, kad ieškovės darbo funkcijos darbdaviui tapo perteklinėmis po to, kai darbdavys 2018 m. kovo 6 d. Komunikacijų ir protokolo skyriuje, kuriame dirbo ir ieškovė, įsteigė valstybės tarnautojo pareigybę (vyresniojo specialisto) su iš esmės analogiškomis darbo funkcijomis kaip ir ieškovės, ir į šią pareigybę perkėlė kitą darbuotoją, t. y. valstybės tarnautoją D. D.. Nors teismas nevertina darbdavio sprendimų pagrįstumo, organizuojant darbą ir steigiant valstybės tarnautojų pareigybes, tačiau tokioje situacijoje teismui nekyla abejonių, kad šios aplinkybės negalima laikyti objektyvia, sąžininga ir sudarančią svarbią darbo sutarties su ieškove nutraukimo priežastį.
39. Teismas sutinka su ieškove A. F., kad jos darbo sutartis buvo nutraukta dėl fiktyvios, specialiai darbdavio sukurtos priežasties, o ne dėl realių, objektyviai pagrįstų darbo organizavimo pertvarkymų. Skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas palyginęs pareigybių aprašymus, vertina, kad ieškovės pareigybei (e. bylos t. 1, b. l. 68-68) ir valstybės tarnautojo (vyresniojo specialisto) pareigybei (e. bylos t. 4, b. l. 32-33), taikomi kvalifikaciniai reikalavimai ir šioms pareigybėms nustatytos darbo funkcijos yra analogiškos, nepaisant neesminių formuluočių skirtumų. Darbdavys objektyviai nepagrindė, kodėl valstybės tarnautojui buvo reikalingas vadybos krypties išsilavinimas, o iš pareigybės aprašymo matyti, kad šio valstybės tarnautojo pareigybės paskirtis yra susijusi ne su vadyba, o su komunikacija (pareigybė skirta vykdyti vidaus komunikacijos užduotis). Palyginus pareigybės aprašymus, matyti, kad didžioji dalis vyresniojo specialisto (valstybės tarnautojo) funkcijų yra identiškos ieškovės vykdytoms funkcijoms: ieškovės pareigybės aprašymo 6.1., 6.6., 6.5., 6.7. punktuose apibrėžtos funkcijos (e. bylos t. 1, b. l. 68-68) sutampa su valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo 7.2., 7.3., 7.4., 7.7. punktuose numatytomis funkcijomis (e. bylos t. 4, b. l. 32-33) ir iš esmės sutampa su kitomis funkcijomis, kurių skiriasi tik formuluotės. Apeliantė teisingai pastebi, jog tai, kad valstybės tarnautojo (vyresniojo specialisto) pareigybei buvo priskirta funkcija, susijusi su viešųjų pirkimų organizavimu (aprašymo 7.10. punktas), nėra išskirtinė funkcija, kuri pateisintų naujos pareigybės steigimą šiame Komunikacijų ir protokolo skyriuje. Iš bylos medžiagos matyti, jog kita Komunikacijų ir protokolo skyriaus darbuotoja
D. R., pagal darbo sutartį ėjusi vyriausiosios specialistės pareigas (kaip ir ieškovė) irgi vykdė skyriui reikalingų viešųjų pirkimų organizavimo funkciją. Taip pat teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad valstybės tarnautojo – vyresniojo specialisto – pareigybei nebuvo priskirta jokių viešojo administravimo funkcijų, kurios apskritai galėtų pateisinti tokios valstybės tarnautojo pareigybės steigimą. Iš Tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. posėdžio protokolo Nr. 7P-1149 (e. bylos t. 4, b. l. 68-69) bei atsakovo paaiškinimų (e. bylos t. 4, b. l. 2) matyti, kad komisija rekomendavo panaikinti Komunikacijų ir protokolo skyriuje paminėtą vyresniojo specialisto valstybės tarnautojo pareigybę ir šios rekomendacijos buvo įgyvendintos ministro 2018 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3-540, panaikinus vyresniojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigybę.
40. Darbdavio įvykdyto darbo organizavimo fiktyvumą patvirtina ir kitos aplinkybės, įskaitant tai, kad praėjus nedaug laiko po ieškovės atleidimo, t. y. 2018 m. liepos 2 d. į Komunikacijų ir protokolo skyrių darbui pagal darbo sutartį buvo priimtas naujas darbuotojas R. B., vykdantis tapačias darbo funkcijas, kurias vykdė ir ieškovė (e. bylos t. 1, b. l. 38-39). Teismo vertinimu, 2018 m. birželio 28 d. darbdavio patvirtintos pareigybės aprašyme nurodytos šio darbuotojo darbo funkcijos taip pat yra analogiškos ieškovės vykdytoms darbo funkcijoms, o darbdavio akcentuoti skirtumai, susiję su video medžiagos montavimu, negali būti laikomi esminiais. Be to, kaip matyti iš rašytinių darbdavio paaiškinimų (e. bylos t. 4, b. l. 2), po ieškovės atleidimo, taip pat buvo atsisakyta ir Komunikacijų ir protokolo skyriuje įsteigtos valstybės tarnautojo (vyriausiojo specialisto) pareigybės Nr. 2, vietoje jos įsteigiant darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigybę (2018 m. spalio 3 d. paskelbta atranka į šias pareigas). Tai rodo, kad šiuo metu Komunikacijų ir protokolo skyriuje ne tik vykdomos ieškovės darbo funkcijos, bet ir yra reikalingas toks pat pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų skaičius.
41. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta svarbi darbo sutarties su ieškove nutraukimo priežastis ir taip pat neįrodytas darbuotojų skaičiaus mažinimo faktas. Todėl darbo sutarties nutraukimas su ieškove pripažįstamas neteisėtu.
Dėl procedūrinių darbo sutarties nutraukimo pažeidimų
42. Nesant svarbios priežasties, darbo sutartis su ieškove negalėjo būti nutraukta DK 57 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nepaisant to, teisėjų kolegija pastebi, kad darbdavys taip pat nepagrįstai ir neteisingai aiškina DK 57 str. 3 d. nuostatas, teigdamas, kad darbdaviui nebuvo privaloma suderinti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijų su darbo taryba ar profesine sąjunga. Niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad darbo organizavimo pertvarkymai buvo susiję tik su ieškovės pareigybės panaikinimu, o ne su darbo funkcijų perskirstymu tarp kelių darbuotojų. Atsakovo ieškovei teiktame 2018-04-30 atsakyme nurodoma, kad yra peržiūrimos ir perskirstomos Komunikacijų ir protokolo skyriaus darbuotojų darbo funkcijos (e. bylos, t. 1, b. l. 36-37). Byloje neabejotinai nustatyta, kad iš esmės labai panašias darbo funkcijas vykdė ne tik ieškovė bet ir kiti šio skyriaus darbuotojai, įskaitant D. R. ir D. D. Todėl darbo sutarties nutraukimas dėl darbo organizavimo pakeitimų galėjo būti vykdomas tik suderinus su darbuotojų atstovais atrankos kriterijus ir laikantis įstatyme nustatyto eiliškumo. Tai yra savarankiškas pagrindas darbo sutarties nutraukimą su ieškove pripažinti neteisėtu.
Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių
43. DK 218 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
44. Ieškovė prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, 3000 EUR neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
45. Iš darbdavio pateiktos pažymos apie vidutinį darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 42,69 EUR (neatskaičius mokesčių, t. 3, b. l. 126).
46. Ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą tenkinamas. DK 218 str. 2 d. nustato, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą priteisiamas iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už metus laiko. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo 2018 m. birželio 4 d., ieškovei priteisiama 10629,81 EUR (249 darbo dienos X 42,69 EUR vienos dienos VDU) vidutinio darbo užmokesčio iki sprendimo įsiteisėjimo, t. y. 2019 m. gegužės 30 d. ir po 42,69 EUR už kiekvieną darbo dieną skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo, bet ne daugiau, kaip iki 2019 m. birželio 4 d. (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių).
47. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo jos grąžinti į eitas pareigas, teismas pripažįsta, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 218 str. 6 d.).
48. Ieškovės prašymas priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją yra pagrįstas DK 218 str. 4 d. nuostatomis, t. y. ši išmoka priteisiama, kai darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu darbuotojas nėra grąžinamas į eitas pareigas. Ieškovė nurodo, kad ji neprašo jos grąžinti į eitas pareigas, todėl ši išmoka pagal įstatymą jai priklauso. Nepaisant to, byloje nustatyta, kad darbo sutarties nutraukimo metu ieškovei tokio dydžio išmoka (išeitinė išmoka) jau buvo išmokėta, todėl pakartotinai nepriteisiama.
49. Ieškovė prašo priteisti 3000 EUR neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad darbo sutarties nutraukimas sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, kurių priteista turtinių nuostolių kompensacija pilnai nekompensuoja. Kaip nustatyta byloje, darbdavys be svarbių priežasčių siekė nutraukti darbo sutartį būtent su ieškove, todėl neteisėti darbdavio sprendimai pažeidė ir asmenines vertybes, sukėlė ieškovei neturtinę žalą. Tačiau teismas laiko neįrodytais ieškovės teiginius, kad darbo sutarties nutraukimu darbdavys siekė ją pažeminti, nes darbo sutartis su ieškove yra nutraukta nediskredituojančiu pagrindu (kuris paprastai neįtakoja darbuotojo galimybių įsidarbinimo srityje) ir išmokant ieškovei išeitines išmokas. Ieškovės pateikti duomenys apie sveikatos pablogėjimą tiek pagal jų laiką, tiek ir pagal pobūdį nėra pakankamai susiję su neteisėtu darbo sutarties nutraukimu (šiuose dokumentuos nurodyta, kad ieškovė sirgo ir bendro pobūdžio ligomis, padidėjusius kraujospūdžiu, sloga). Atsižvelgiant į tai, ieškovei nustatoma 200 EUR neturtinės žalos kompensacija dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies tenkinant ieškovės ieškinį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, laikant, jog teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovės naudai (CPK 93 str. 5 d.).
51. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies. Ieškovė pateikė įrodymus apie 966 EUR išlaidas už advokato pagalbą byloje (e. bylos t. 4, b. l. 155) ir 29,65 EUR išlaidas už vertimo paslaugas (e. bylos t. 5, b. l. 50), iš viso 995,65 EUR. Šios išlaidos priteisiamos, o ieškovės prašymas priteisti neapmokėtą advokato honorarą netenkinamas pagal CPK 98 str. 1 d. nuostatas.
52. Lietuvos valstybei iš atsakovo priteisiamas 239 EUR žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str., 83 str. 1 d. 1 p.). Žyminis mokestis skaičiuojamas nuo patenkintos ieškinio sumos (10629,81 EUR), atsižvelgiant į elektroninę bylos formą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.).
53. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje elektroninėje byloje neviršija 3 EUR, todėl neskirstomos ir į biudžetą nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės A. F. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies, t. y.:
Panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kanclerio 2018 m. birželio 1 d. potvarkio Nr. 5P-9 „Dėl A. F. atleidimo“ 2 punktą, kuriuo nuspręsta nuo 2018 m. birželio 4 d. nutraukti 2013 m. sausio 11 d. darbo sutartį Nr. 276 (su pakeitimais) sudarytą su A. F.;
Laikyti, kad 2013 m. sausio 11 d. darbo sutartis Nr. 276 (su pakeitimais), sudaryta su A. F., yra nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188620589, 10629,81 EUR (dešimt tūkstančių šešis šimtus dvidešimt devynis eurus, 81 ct) vidutinio darbo užmokesčio iki sprendimo įsiteisėjimo, t. y. 2019 m. gegužės 30 d., ir po 42,69 EUR (keturiasdešimt du eurus, 69 ct) už kiekvieną darbo dieną skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo, bet ne daugiau, kaip iki 2019 m. birželio 4 d. (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių).
Priteisti ieškovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188620589, 200 EUR (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188620589, 995,65 EUR (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188620589, Lietuvos valstybei 239 EUR (du šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Šis mokestis mokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas