Civilinė byla Nr. e2-396-420/2024
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01077-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.3.2.9.14; 1.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 28 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,
sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,
dalyvaujant ieškovei I. G.,
atsakovės atstovei Monikai Stankevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstagai (toliau – VšĮ) ,,Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ dėl dalinio Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022-10-18 sprendimo darbo ginčo byloje Nr. APS-115-15830/2021, panaikinimo, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė I. G. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad ieškovė atsakovo VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ iš darbo nuo 2022-06-10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalies pagrindu atleista neteisėtai; 2) nustatyti, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės turi būti nutraukti teismo sprendimu, atleidimo iš darbo datą nustatant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; 3) priteisti iš atsakovės 26151,43 Eur, susidedančius iš kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką – 15554,47 Eur, išeitinės kompensacijos – 2726,68 Eur, kompensacijos už 3 mėnesių įspėjimo terminą – 3904,11 Eur, kompensacijos už pavėluotą atsiskaitymą – 3966 Eur; 4) priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2021 m. gegužės 31 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta Socialinės priežiūros profesionalo paslaugų pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paslaugų sutartis), kurios pagrindu ieškovė teikė atsakovei socialines priežiūros paslaugas. Atsakovė 2022 m. gegužės 11 d. išsiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališką Paslaugų sutarties nutraukimą pagal Paslaugų sutarties 29 punktą, kuriuo pranešė, kad nuo 2022 m. birželio 13 d. Paslaugų sutartis su ieškove bus nutraukta. Ieškovė su tuo nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Darbo incpekcija). VDI atliko patikrinimą ir konstatavo, kad laikotarpiu 2021-05-31 – 2022-06-13 šalis siejo ne paslaugų teikimo civiliniai santykiai, o darbo teisiniai santykiai, tačiau darbo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, apie ieškovės įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Dėl to turėjo būti nutraukta ne Paslaugų sutarties, o darbo sutartis. Tačiau atsakovė darbo sutarties su ieškove nenutraukė, apie darbo sutarties nutraukimą laiku neįspėjo, t. y. atleido ieškovę iš darbo neteisėtai. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, Komisija), tačiau Komisijos sprendimas jos netenkino. Todėl kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad ieškovė iš darbo nuo 2022-06-10 atleista neteisėtai; nustatyti, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nutraukti teismo sprendimu, atleidimo iš darbo datą nustatant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti iš atsakovės 26151,43 Eur kompensacijų ir 5000 Eur neturtinės žalos.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nekeisti DGK 2022-10-18 sprendimo. Nurodė, kad DGK 2022-10-18 sprendimu darbo ginčo byloje tenkino ieškovės reikalavimus šia apimtimi: pripažino, kad Ieškovė iš darbo nuo 2022-06-10 atleista neteisėtai; nustatė, kad darbo santykiai tarp Ieškovės ir Atsakovės nutraukti Komisijos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; išieškojo iš Atsakovės Ieškovei 1887,25 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2022-06-10) iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos (2022-10-18); išieškojo iš Atsakovės Ieškovei nuo 2022-10-19 iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną po 21,21 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovė darbo ginčų komisijos sprendimą įvykdė 2022-11-18: priskaičiavo 1887,69 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki komisijos sprendimo priėmimo dienos ir 445,41 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo 2022-10-19 iki 2022-11-18 (21,21 Eur x 21 d. d.) bei 187,07 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Iš viso Atsakovei buvo priskaičiuota 2520,17 Eur kompensacija ir atskaičius mokesčius pervesta 1897,97 Eur.
Atsakovė pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas nelegaliai įdarbinus ieškovę, tačiau mano, kad jis nebuvo akivaizdus, nes ieškovė atsakovei paslaugas teikė pagal individualią veiklą, todėl atsakovė sąžiningai suklydo neįvertinusi tos aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai, todėl nutraukiant paslaugų sutartį su ieškove reikėjo vadovautis DK. Paaiškina, kad sprendžiant dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai turi būti atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Atsakovė yra ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinė misija yra kurti ir taikyti socialines inovacijas, padedančiais integruotis žmonėms iš įvairių pažeidžiamų socialinių grupių bei teikti neatlygintiną socialinę pagalbą. Atsakovės vienintelis finansavimo šaltinis yra įvairių subjektų, daugiausiai Europos Sąjungos fondų ir vietos savivaldos institucijų teikiama parama (subsidijos). Dėl šios priežasties atsakovės galimybės gauti lėšų baudoms yra itin ribotos, o priverstinio vykdymo veiksmai gali paralyžiuoti jos veiklą. Dėl aptarto specifinio atsakovės įstaigos teisinio statuso ir su tuo susijusių atsakovės itin ribotų finansinių galimybių, siekiant išvengti visuomeniškai itin jautrių atsakovės veiklų sutrikdymo šiuo atveju yra pagrindas mažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį. Mažinant priteistinos kompensacijos dydį taip pat turėtų būti atsižvelgta į netyčinį atsakovės klaidos pobūdį bei neilgą vienerių metų ieškovės darbo stažą. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, kad darbo ginčų komisijos priteistos bei atsakovės sumokėtos kompensacijos dydis pakankamai kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus ir neturėtų būti didinamas.
Atsakovė teigia, kad situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi), vien pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija. Ieškovės atleidimo pagrindas nebuvo diskredituojantis, nepakenkta ieškovės reputacijai, nesumažėjo jos galimybės konkuruoti darbo rinkoje, nustatytas pažeidimas nelėmė neigiamos aplinkinių nuomonės, pačios ieškovės veiksmai nėra nepriekaištingi. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei neturtinė žala neturi būti priteista.
Teismo posėdyje ieškove prašė jos patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė savo poziciją palaikė ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Esminės faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2021 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Socialinės priežiūros profesionalo paslaugų pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paslaugų sutartis), kurios pagrindu ieškovė teikė atsakovei socialines priežiūros paslaugas. Kaip matyti iš DGK sprendimo, atsakovė 2022 m. gegužės 11 d. išsiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališką Paslaugų sutarties nutraukimą pagal Paslaugų sutarties 29 punktą, kuriuo pranešė, kad nuo 2022 m. birželio 13 d. Paslaugų sutartis su ieškove bus nutraukta. Dėl neteisėto Paslaugų sutarties nutraukimo ieškovė kreipėsi į Darbo inspekciją ir DGK ir iškėlė klausimą dėl tarp jos ir atsakovės susiklosčiusių ne civilinių, bet darbo teisinių santykių.
Darbo inspekcija, 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atlikusi patikrinimą pagal ieškovės skundą, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 13 d. šalis siejo ne paslaugų teikimo civiliniai santykiai, o darbo santykiai nesudarius darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešus VSDFV. T. y., buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas. Atsakovo vadovei Monikai Stankevičiūtei 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administraciniu nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 d. ir reikalavimas iki 2022 m. spalio 10 d. pašalinti pažeidimus, t. y., pranešti VSDFV apie ieškovės darbo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 10 d.
Atsakovė, vykdydama Darbo inspekcijos 2022 m. rugsėjo 13 d. reikalavimą iki 2022 m. spalio 10 d. pašalinti pažeidimus, t. y., pranešti VSDFV apie ieškovės darbo laikotarpį pas atsakovę nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 10 d., įformino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 69 straipsnio 1 dalį.
DGK 2022 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės prašymą dėl darbo ginčo tenkino iš dalies: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 69 straipsnį neteisėtu; nustatė, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nutraukti DGK sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datą laikant DGK sprendimo įsiteisėjimo dieną; iš atsakovės ieškovei priteisė 1887,25 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. birželio 10 d. iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2022 m. spalio 18 d.), o nuo 2022 m. spalio 19 d. priteisė po 21,21 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. birželio 10 d.; kitus ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
Ieškovė su DGK sprendimu nesutiko ir padavė ieškinį teismui.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Teismas, nagrinėdamas šį individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės, byloje esančią ir DGK teismui pateiktą medžiagą, nustatė tokias aplinkybes.
Dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo
Darbo inspekcijai 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atlikus patikrinimą pagal ieškovės skundą ir konstatavus, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 13 d. šalis siejo ne paslaugų teikimo civiliniai santykiai, o darbo santykiai nesudarius darbo sutarties ir apie įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), surašius reikalavimą iki 2022 m. spalio 10 d. pašalinti pažeidimus, t. y., pranešti VSDFV apie ieškovės darbo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 10 d., o atsakovei šį reikalavimą įvykdžius, teismas laiko nustatytų, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 13 d. šalis siejo darbo santykiai.
Už tinkamą darbo santykių įforminimą yra atsakingas darbdavys. Nelegalaus darbo atvejais administracinė atsakomybė už darbo sutarties nesudarymą ar nepranešimą apie darbo teisinius santykius VSDFV, taip pat tenka darbdaviui. Akivaizdu, jog nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties, darbo teisinių santykių pasibaigimas nebuvo įformintas DK nustatyta tvarka. Būtent darbdavys turi prisiimti atsakomybę dėl tokio teisės normų pažeidimo kylančių teisinių pasekmių ir rizikų. Taigi net ir tuo atveju, jeigu atsakovė buvo įsitikinusi, jog šalis teisėtai ir pagrįstai sieja ne darbo teisiniai santykiai, o paslaugų teikimo civiliniai santykiai, ir dėl šios priežasties nesilaikė procedūrinių atleidimo iš darbo reikalavimų, tai negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo atsakomybės už procedūrinių reikalavimų nesilaikymą.
Atsakovė, vykdydama Darbo inspekcijos reikalavimą iki 2022 m. spalio 10 d. pašalinti pažeidimus, t. y., pranešti VSDFV apie ieškovės darbo laikotarpį pas atsakovę nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 10 d., įformino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 69 straipsnio 1 dalį.
DK 69 straipsnis reglamentuoja terminuotos darbo sutarties pasibaigimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Nagrinėjamu atveju darbo teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė remiantis tarp jų sudaryta neterminuota Paslaugų sutartimi. Teismui nepateikta jokių kitų duomenų ar įrodymų, galinčių pagrįsti terminuotą šalis siejusių darbo santykių pobūdį, todėl vertintina, kad darbo teisinių santykių nutraukimas DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu yra nepagrįstas, pažeidžiantis ieškovės teisėtų lūkesčių principą, todėl neteisėtas.
Atsakovė teigė, jog darbo santykiai tarp ieškove nutrūko atsakovui praradus pasitikėjimą ieškove po to, kai buvo nustatyta, jog ieškovė jos darbo laiko apskaitą fiksuojančioje programėlėje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Faktiškai tokia situacija labiausiai atitinka darbo santykių nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygas.
DK 58 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. DK 58 straipsnio 5 dalis nustato, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostata, nustatanti darbdavio pareigą pareikalauti darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo pareigų pažeidimo, atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams, nes tokio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo pareigų pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš priimdamas sprendimą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas tinkamo ir adekvataus sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Taigi darbuotojo pasiaiškinimo pareikalavimas turi būti ne formalus procedūrinis žingsnis nutraukiant darbo santykius, tačiau būtina sprendimo priėmimo ir įvykių vertinimo stadija.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ieškovės pasiaiškinimo dėl tariamo darbo pareigų pažeidimo nepareikalavo, darbo pareigų pažeidimo padarymo aplinkybių netyrė, ieškovės kaltės nevertino, taigi nesilaikė būtinų procedūrinių reikalavimų, reikalingų nutraukiant darbo santykius DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, teismo vertinimu, byloje nepateikta įtikinamų įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, kurie patvirtintų, kad ieškovė padarė šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą ir dėl to atsakovas turėjo pakankamą teisinį pagrindą atleisti ją iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas, ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Ieškovė neprašė gražinti jos į darbą pas atsakovą, o prašė, pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtą neturtinę žalą. Atsakovas taip pat prašė ieškovės į darbą negrąžinti. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 4, 6 dalys).
DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, be kita ko, kad kai darbuotojas, kuris nors ir buvo atleistas nepagrįstai, į darbą nėra grąžinamas, tokiu atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Nagrinėjamu atveju, šiuo sprendimo nustačius, kad ieškovė atleista iš darbo nepagrįstai bei nusprendus ieškovės negrąžinti į darbą, taikytinos DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatos.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką
DK 218 straipsnio pagrindu priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui.
Nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus Darbo kodekso nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Pagal kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
Teismas, nuspręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją. Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais, nustačius, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).
Nagrinėjamu atveju darbo santykiai šalis siejo trumpą laikotarpį, ieškovė dirbo pas atsakovę nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 13 d., t. y., nepilnus 13 mėnesių. Nuo ieškovės faktinio atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo priėmimo momento yra praėję du metai. Prie bylos ilgesnio nagrinėjimo prisidėjo ir pati ieškovė, kuri pateikė teismui ieškinį, neatitinkantį CPK procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, kelis kartus tikslino ieškinį. Nors byloje nepateikta įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė padarė šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, iš liudytojų parodymų ir atsakovės pranešimo ieškovei apie sutarties nutraukimą, teismo vertinimu, galima daryti prielaidą, kad ieškovė galėjo pažeisti darbo pareigas ir teikė darbdaviui tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., būdama namuose darbo laiko apskaitai naudojamoje programėlėje pažymėjo, jog yra su klientu. Šios aplinkybės vertintinos kaip reikšmingos sprendžiant dėl priteistos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydžio. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės teiginiais, kad nelegalaus darbo faktas nelegaliai įdarbinus ieškovę, nebuvo akivaizdus, nes ieškovė atsakovei paslaugas teikė pagal individualią veiklą, todėl atsakovė sąžiningai suklydo neįvertinusi tos aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia į atsakovės, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą – atsakovė yra ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinė misija yra kurti ir taikyti socialines inovacijas, padedančiais integruotis žmonėms iš įvairių pažeidžiamų socialinių grupių bei teikti neatlygintiną socialinę pagalbą. Atsakovės vienintelis finansavimo šaltinis yra įvairių subjektų, daugiausiai Europos Sąjungos fondų ir vietos savivaldos institucijų teikiama parama (subsidijos), dėl ko atsakovės galimybės gauti lėšų yra itin ribotos. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė dar iki DGK posėdžio ėmėsi veiksmų neigiamoms teisinėms pasekmėms sumažinti – įvykdė Darbo inspekcijos reikalavimus, išviešino ieškovės darbo santykius, sumokėjo mokesčius, o po DGK posėdžio 2022 m. lapkričio 18 d. visiškai įvykdė ir DGK sprendimą, t. y. priskaičiavo 1887,69 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2022-06-10) iki komisijos sprendimo priėmimo dienos (2022-10-18), 445,41 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo 2022-10-19 iki 2022-11-18 bei 187,07 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iš viso atsakovei buvo priskaičiuota 2520,17 Eur kompensacija ir, atskaičius mokesčius, pervesta 1897,97 Eur.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį 50 procentų, ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už šešis mėnesius. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju toks kompensacijos dydis atitinka Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies paskirtį ir dėl užsitęsusios teisminio nagrinėjimo trukmės nelemtų nepagrįstai neigiamų pasekmių darbdaviui. Taip pat šią sumą galima laikyti protinga ir pakankama kompensacija ieškovės praradimams dėl neteisėto atleidimo, atitinkančia priteistinos sumos socialinės paskirties iš šalių interesų pusiausvyros principus.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įvykdė neįsiteisėjusį DGK sprendimą ir 2022-11-18 bankinių mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei kompensaciją, faktiškai už keturis mėnesius, iš atsakovės realiai priteistina kompensacija už du mėnesius, t. y., už 42 darbo dienas. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis apie ieškovės dieninį vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydį (42,41 Eur), ieškovei iš atsakovės priteistina 1 781,22 Eur (42,41 Eur. x 42 d. d.) kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką (neatskaičius mokesčių).
Dėl išeitinės kompensacijos, kompensacijos už 3 mėn. įspėjimo terminą, kompensacijos už pavėluotą atsiskaitymą ir kompensacijos pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies antrą sakinį
Kaip jau buvo minėta, DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai nepagrįstai atleistas darbuotojas į darbą nėra grąžinamas, tokiu atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Kompensaciją už nepanaudotas atostogas ieškovė išmokėjo ieškovei 2022-11-18 bankinių mokėjimo nurodymu kartu su kitomis išmokomis. DK 218 straipsnio 4 dalyje nėra numatytos kompensacijos už 3 mėn. įspėjimo terminą ar už pavėluotą atsiskaitymą, todėl ieškinys šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad darbo teisiniai santykiai šalis siejo trumpiau nei dvejus metus, DK 218 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje numatyta kompensacija ieškovei negali būti priteista.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos. Kai reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas darbuotojo, darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti turi būti nustatyta: neteisėti darbdavio veiksmai (neveikimas), darbuotojo patirtos neturtinės žalos faktas, priežastinis neteisėtos darbdavio veikos ir darbuotojo patirtos neturtinės žalos ryšys, darbdavio kaltė. Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo.
Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-131-686/2017 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo neteisėtai. Pažymėtina, kad asmens teisių pažeidimas, poreikis jas ginti ir dėl to patiriami neigiami išgyvenimai dažnai yra neišvengiami asmeniui dalyvaujant tam tikruose teisiniuose santykiuose, taip pat ir darbo santykiuose, tačiau ne visais atvejais tai lemia teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo atsiradimą. Nėra abejones, jog atsakovės priimtas sprendimas ieškovei sukėlė neigiamų emocijų, nepatogumų, tačiau ieškovė neteikė jokių konkrečių duomenų, susijusių su galbūt patirtos neturtinės žalos dydžiu, iš esmės apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais apie patirtas neigiamas emocijas (stresas, nemiga, ašaros). Ieškovė nepateikė duomenų, kad jos sveikata pablogėjo, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, nepateikė jokių įrodymų, jog ji būtų patyrusi išskirtinai stiprius neigiamus išgyvenimus, kurie būtų sukėlę ilgalaikius neigiamus padarinius jos fizinei ar psichologinei savijautai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas nebuvo diskredituojantis, nepakenkta jos reputacijai, nenustatyta, kad būtų sumažėjusios ieškovės galimybės konkuruoti darbo rinkoje, atsakovės parinktas atleidimo iš darbo pagrindas nenulėmė neigiamos aplinkinių nuomonės, pačios ieškovės elgesys darbo santykių metu nebuvo nepriekaištingas. Byloje nenustatyta atsakovės atliktų kokių nors žeminančių veiksmų, nekorektiško elgesio atvejų, dėl ko ieškovė galėjo patirti didesnius nei įprastai emocinius išgyvenimus.
Teismas laiko, jog ieškovė neįrodė jos prašomos neturtinės žalos fakto ir dydžio, ieškovės teiginiai dėl neturtinės žalos laikytini bendro pobūdžio, nieko neįrodantys (nėra faktinio pagrindo neturinei žalai atlyginti). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas atlyginimas už ieškovei padarytą skriaudą, o DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytų išmokų išieškojimas yra pakankama kompensacija ieškovei dėl patirtų materialinių nepatogumų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Nagrinėjamojoje byloje šalys konkrečių prašymų priteisti atstovavimo ar kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.
Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju yra visiškai tenkinamas vienas ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas – dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, už kurį mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis. Ieškovės patenkintų turtinių reikalavimų dalis iš atsakovės yra 1 781,22 Eur, už kuriuos mokėtinas 40 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi byloje iš viso mokėtina 149 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovės. Teismo vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio, šiuo atveju nebuvo atstovaujami jokie valstybės ar savivaldybės interesai.
Teismo vertinimu, visiškai tenkinus ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimą ir iš dalies tenkinus turtinį reikalavimą, ieškinys šiuo atveju tenkinamas 60 procentų.
Byloje susidarė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos). Kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos priteistinos iš šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus 60 procentų, iš ieškovės valstybei priteistina 9 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės valstybei priteistinos 13,50 Eur pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, juridinio asmens kodas 302326599, iš darbo nuo 2022-06-10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalies pagrindu atleista neteisėtai ir laikyti, kad darbo sutartis tarp I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, juridinio asmens kodas 302326599, nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis.
Priteisti iš VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, juridinio asmens kodas 302326599, I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 781,22 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 22 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Įpareigoti VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, juridinio asmens kodas 302326599, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeistą atleidimo iš darbo datą, pagrindą ir priskaitytas išmokas.
Priteisti iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, juridinio asmens kodas 302326599, 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.
Teisėjas Vladimiras Kurasovas