Civilinė byla Nr. 3K-3-56-421/2015

Teisminio proceso numeris: 2-55-3-00463-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11; 126.5; 126.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės SPBI, P. K., R. L., V. D., R. Š., S. L. ir A. V. L. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Kauno grūdai“, uždarosios akcinės bendrovės SPBI, P. K., R. L., V. D., R. Š., J. V. S., S. L. ir A. V. L. skundus atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Vievio paukštynas“ dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ 2013 m. sausio 30 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys G. P., uždaroji akcinė bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“ ir „Vichiunai Nordic AS“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios bendrovės kreditorių komiteto kompetenciją, šios bendrovės turto perleidimą, dukterinių įmonių įstatinio kapitalo didinimą, subjektus, turinčius teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų emisiją ir šios teisės perleidimą, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo. 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi AB Vievio paukštynui buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“ (toliau – ir bankroto administratorius).

2013 m. sausio 30 d. bankroto administratorius sušaukė BAB Vievio paukštyno kreditorių komiteto posėdį, jame pateikė svarstyti du klausimus: UAB „Vilkyčių mėsa“ įstatinio kapitalo didinimas, naujos įstatų redakcijos tvirtinimas bei UAB „Vilkyčių paukštynas“ įstatinio kapitalo didinimas, naujos įstatų redakcijos tvirtinimas.

BAB Vievio paukštyno kreditorių komitetas 2013 m. sausio 30 d. posėdyje abiem klausimais balsavo vienbalsiai. Pirmuoju darbotvarkės klausimu BAB Vievio paukštyno kreditorių komitetas: 1. nutarė padidinti UAB „Vilkyčių mėsa“ įstatinį kapitalą nuo 450 000 Lt (130 329,01 Eur) iki 1 661 200 Lt (481 116,77 Eur), išleidžiant 12 112 vnt. naujų paprastųjų materialių vardinių bendrovės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 100 Lt (28,96 Eur); 2. atšaukė vieninteliam akcininkui pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų naujų akcijų proporcingai turimų akcijų nominaliai vertei; atšaukimo priežastis – bankrutuojanti bendrovė nevykdo investicinės veiklos ir šiai veiklai nėra lėšų; 3. suteikė pirmumo teisę įsigyti visas naujas UAB „Vilkyčių mėsa“ akcijas UAB „Vilkyčių paukštynas“; 4. patvirtino UAB „Vilkyčių mėsa“ įstatų naują redakciją.

Antruoju darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas: 1. nutarė padidinti UAB „Vilkyčių paukštynas“ įstatinį kapitalą nuo 950 000 Lt (275 139,02 Eur) iki 3 900 000 Lt (1 129 518,07 Eur), išleidžiant 29 500 vnt. naujų paprastųjų materialių vardinių bendrovės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 100 Lt (28,96 Eur); 2. atšaukė BAB Vievio paukštyno pirmumo teisę įsigyti išleidžiamų naujų akcijų (nes bankrutuojanti bendrovė nevykdo investicinės veiklos ir šiai veiklai nėra lėšų); 3. suteikė pirmumo teisę įsigyti visas naujas UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijas UAB „VG Agroholding“; 4. patvirtino UAB „Vilkyčių paukštynas“ įstatų naują redakciją.

Pareiškėjai prašė pripažinti negaliojančiais 2013 m. sausio 30 d. BAB Vievio paukštyno kreditorių komiteto nutarimus.

Pareiškėjas AB „Kauno grūdai“ nurodė, kad: 1. yra apskundęs BAB Vievio paukštyno 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria BAB Vievio paukštyno kreditorių komiteto nariu buvo išrinktas „Vichiunai Nordic AS“ atstovas ir antrasis UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovas. Neatsižvelgęs į tai, BAB Vievio paukštyno kreditorių komitetas priėmė sprendimus; 2. Sprendimą dėl UAB „Vilkyčių mėsa“ įstatinio kapitalo didinimo ir su juo susijusius sprendimus turi teisę priimti UAB „Vilkyčių mėsa“ akcininkas – BAB Vievio paukštynas. Pastarojo vardu veikia ir sprendimus priima bankroto administratorius, o nagrinėjamu atveju ginčo sprendimą priėmė BAB Vievio paukštyno kreditorių komitetas, kuris turi ne daugiau teisių nei kreditorių susirinkimui suteikia Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ). 3. Kreditorių komitetas, nusprendęs dėl BAB Vievio paukštyno turto perleidimo trečiajam asmeniui, nesilaikė ĮBĮ nustatytos bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo tvarkos, atšaukė bankrutuojančios bendrovės pirmumo teisę šį turtą įgyti, eliminavo BAB Vievio paukštyno galimybę bankroto proceso metu parduoti šį turtą, kuriuo būtų padengta bent dalis BAB Vievio paukštyno kreditorių reikalavimų, ir taip suteikė trečiajam asmeniui visišką UAB „Vilkyčių mėsa“ kontrolę per naujai išleistą akcijų emisiją ir atitinkamai eliminavo BAB Vievio paukštyno galimybę ateityje pelningai parduoti 100 proc. UAB „Vilkyčių mėsa“ akcijų paketą kaip vieną vienetą, gauti visus dividendus iš UAB „Vilkyčių mėsa“ ateities pelno, o taip yra daroma tiesioginė žala BAB Vievio paukštyno akcininkams ir kreditoriams.

Pareiškėjai P. K., R. L., V. D., R. Š., J. V. S., S. L. ir A. V. L. (toliau – pareiškėjų grupė) ir pareiškėjas UAB SPBI nurodė, kad: 1. UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ yra BAB Vievio paukštyno turtas, iš kurio gaunamų pajamų ir jo realizavimo bankroto byloje turi būti atsiskaitoma su kreditoriais. Įgyvendinus skundžiamus nutarimus šis įmonės turtas nepagrįstai ir daugumai kreditorių nenaudingai sumažėtų, nes didžioji dalis turto ir jo teikiamų pajamų būtų perleisti tretiesiems asmenims; 2. BAB Vievio paukštyno dalis UAB „Vilkyčių mėsa“ sumažės nuo 100 proc. iki 27,09 proc. BAB Vievio paukštyno dalis UAB „Vilkyčių paukštynas“ sumažės nuo 100 proc. iki 24,36 proc. Pagal kreditorių komiteto nutarimus UAB „Vilkyčių paukštynas“ tampa 72,91 proc. UAB „Vilkyčių mėsa“ įstatinio kapitalo savininku, o UAB „Vilkyčių paukštynas“ 75,64 proc. įstatinio kapitalo savininku – UAB „VG Agroholding“. Taigi BAB Vievio paukštynas, įregistravus naujus UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ įstatus, netenka realių galimybių ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, nes iš esmės praranda savo turto valdymo teisę (dukterinių bendrovių akcijų paketas nebesuteikia bankrutuojančiai bendrovei teisės daryti reikšmingą įtaką dukterinių bendrovių valdymui), gerokai sumažėja BAB Vievio paukštyno turimo akcijų paketo vertė.

Pareiškėjas UAB SPBI nurodė, kad abejotini ir skundžiamuose nutarimuose nurodyti atsiskaitymo už naujai išleistas akcijas terminai. Pirmame skundžiamame nutarime nurodyta, kad naujų akcijų emisijos kaina sumokama iki 2013 m. vasario 28 d., antrame – ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. Taigi UAB „Vilkyčių paukštynas“ privalo už naujas UAB „Vilkyčių mėsa“ akcijas atsiskaityti per trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, o UAB „VG Agroholding“ už UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijas – per vienerius metus, taip UAB „VG Agroholding“ sudarant nepagrįstai palankias sąlygas, kurios yra žalingos bankrutuojančiai įmonei. UAB „Vilkyčių mėsa“ naujos akcijos, kurių faktiniu valdytoju per UAB „Vilkyčių paukštynas“ tampa UAB „VG Agroholding“, yra skubiai apmokamos iš bankrutuojančios bendrovės dukterinės įmonės lėšų, o UAB „VG Agroholding“ įgyja teisę už akcijas atsiskaityti su atidėjimu. Tokiu būdu akivaizdžiai yra mažinamas bankrutuojančios įmonės turtas, nes jis naudojamas trečiųjų asmenų, o ne kreditorių interesams įgyvendinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė.

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą tiesiogiai sieja su teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžiu. BAB Vievio paukštyno bankroto byloje kreditorių „Vichiunai Nordic AS“ ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ teismo patvirtintų reikalavimų suma kartu sudėjus sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos AB Vievio paukštyno bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas AB „Kauno grūdai“ ginčija 2013 m. sausio 30 d. kreditorių komiteto sudėtį, nurodydamas formalius procedūrinius kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo tvarkos pažeidimus. Kreditorių susirinkime buvo išrinkti penki nauji kreditorių komiteto nariai: du kreditorių „Vichiunai Nordic AS“ ir du UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovai, darbuotojų atstovas G. P.. ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių komitetą gali rinkti pirmas arba kiti kreditorių susirinkimai. Įstatyme nenustatyta, kad kreditorių komiteto nariu gali būti renkamas tik vienas kreditoriaus atstovas. 2013 m. sausio 30 d. kreditorių komiteto posėdyje nutarimai visais svarstytais darbotvarkės klausimais priimti vienbalsiai. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei po 2012 m. lapkričio 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo BAB Vievio paukštyno kreditorių komiteto nariais būtų likę keturi subjektai („Vichiunai Nordic AS“, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, AB „Kauno grūdai“ ir BAB Vievio paukštyno darbuotojų atstovas G. P.), nebūtų buvę teisinio pagrindo panaikinti 2013 m. sausio 30 d. vykusiame BAB Vievio paukštyno kreditorių komiteto posėdyje priimtus skundžiamus nutarimus.

Dėl padidinto atsakovo dukterinių bendrovių įstatinio kapitalo teismas nurodė, kad BAB Vievio paukštyno kreditorių komitetas veikė kaip UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcininkas ir įgyvendino Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) nustatytas teises. Išimtinę teisę priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo turi visuotinis akcininkų susirinkimas.

Priimant ginčijamus nutarimus BAB Vievio paukštynui nuosavybės teise priklausė 100 proc. UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ paprastųjų vardinių akcijų.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra svarbu ne tai, kad bankrutuojančios įmonės valdomų akcijų procentas sumažėjo, o tai, kad pareiškėjų skundžiamais atsakovo veiksmais ieškovas ar bankrutuojanti įmonė prarado turtinę naudą.

Turimų akcijų vertė priklauso nuo įmonės turimo turto, pinigų srautų, pelno, rizikingumo ir kitų parametrų. Sprendimai dėl nurodytų įmonių įstatinio kapitalo didinimo, teismo vertinimu, buvo būtini siekiant išvengti galimo UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ nemokumo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad areštuotas 2 300 952,76 Lt (666 401,98 Eur) vertės UAB „Vilkyčių mėsa“ ir 1 292 435,22 Lt (374 315,11 Eur) UAB „Vilkyčių paukštynas“ turtas. Pažymėjęs, kad kiekvienas akcininkas turi naudą didėjant jo investicijų (turto) vertei, teismas nurodė, jog abiejose įmonėse įstatiniai kapitalai didinami nemenkais piniginiais įnašais. Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis).

Teismas sprendė, kad bendrovės ir akcininkų lūkestis laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu, kai jos valdymo organai ryžtasi sudėtingiems pokyčiams, siekdami maksimaliai patenkinti bendrovės ir akcininkų interesus. Pirmenybė įsigyti visas UAB „Vilkyčių mėsa“ naujas akcijas suteikiama UAB „Vilkyčių paukštynas“, UAB „Vilkyčių paukštynas“ tampa 73 proc. UAB „Vilkyčių mėsa“ akcijų turėtoju, o BAB Vievio paukštynas, buvęs 100 proc. akcijų turėtoju, pasilieka valdyti 27 proc. akcijų. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai turi CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą įrodyti, jog dėl tokių atsakovo veiksmų bankrutuojančios įmonės turimų akcijų vertė sumažėjo. Akcijų vertė priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Šiuo atveju BAB Vievio paukštynas dėl nemokumo kaip akcininkas investicinės veiklos nurodytose įmonėse nevykdo, neturi tam lėšų.

Dėl aplinkybės, kad UAB „VG Agroholding“, įgijęs dalį UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijų, įgis ir teisę dalyvauti šios įmonės valdyme, teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis savo teises realizuos netinkamai ir tai prieštaraus įmonės interesams. Bankrutuojančios įmonės turimų kitos įmonės akcijų paklausa, kartu – jų vertė, priklauso ne tik nuo įmonės turto, bet ir nuo to, kokių įmonės rezultatų potencialiai yra siekiama ateityje. Įmonės akcijų vertė kyla, kai investuotojai įžvelgia įmonės potencialą. Kuo geresnės įmonės plėtros perspektyvos, tuo didesnė perspektyva akcijų kainai kilti. Atsižvelgęs į numatytus naujų akcijų emisijos kainos sumokėjimo terminus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamais nutarimais buvo pažeista pareiškėjų turtinė teisė ar šie nutarimai nurodytais klausimais yra priešingi bankrutuojančios įmonės interesams. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ginčijamais nutarimais siekiama išsaugoti bankrutuojančios įmonės didelės vertės turtą (akcijas), kuris gali būti prarastas, jei įmonės taps nemokios dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir priverstinio veikloje naudojamo turto pardavimo iš varžytynių. Teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, jog skundžiami kreditorių komiteto nutarimai iš esmės pažeidžia bankrutuojančios įmonės ar kreditorių interesus ir yra neteisėti.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB SPBI atskirąjį skundą, 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį.

Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. gruodžio 7 d.  nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011, 2009 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2009, nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų finansinius reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius įmonės klausimus, susijusius su tolesniu jos likimu, tiek einamuosius (ĮBĮ 23 straipsnis). Nors bankroto administratorius yra asmuo, turintis teisę savarankiškai atstovauti bankrutuojančiai įmonei, tačiau kreditorių susirinkimas yra aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su jų skolininko – bankrutuojančios įmonės – veikla susijusiais klausimais ir kontroliuoti administratoriaus veiklą. Šias funkcijas kreditorių susirinkimas vykdo ĮBĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kreditorių susirinkimui draudžiama priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyviosioms ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms. Tokius sprendimus teismui gali skųsti kreditorius, manantis, kad kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja teisės normoms. Teismas, remdamasis ĮBĮ 25 straipsnio 2, 3 dalimis, sprendė, kad kreditorių komitetas, priėmęs ginčijamus sprendimus, turi iš esmės tokias pačias teises ir pareigas kaip ir kreditorių susirinkimas (jis kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą), gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų; jo teises nustato kreditorių susirinkimas.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjai, motyvuodami tuo, jog kreditorių komiteto nutarimais (padidinti BAB Vievio paukštynui nuosavybės teise priklausančių bendrovių – UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ – įstatinius kapitalus) nebuvo užtikrinti visų, o tenkinti tik pavienių kreditorių interesai, neįrodė, kad ginčijamais nutarimais buvo pažeistos jų teisės. Nors apelianto teigiama, kad kreditorių komiteto priimtų sprendimų pagrindimo aspektus turi įrodyti atsakovas ar kreditorių komiteto atstovai, tačiau teismas pažymėjo, kad nevertina kreditorių komiteto nutarimų ekonominio pagrįstumo, tik pasisako, ar nutarimas nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismas pripažino, kad bankroto byloje vyrauja viešasis interesas, tačiau nurodė, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto įrodinėjimo našta negali būti perkelta teismui. Taigi pareiškėjas, ginčydamas nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, privalo įrodyti, kokiu būdu pažeidžiamos jo, kaip kreditoriaus, teisės ar teisėti interesai (CPK 12, 178 straipsniai).

Pareiškėjo teiginius dėl ĮBĮ nuostatų pažeidimų teismas laikė deklaratyviais, nesutiko, kad ginčijamais sprendimais buvo perleistas bankrutuojančios bendrovės turtas – akcijos. Teismo vertinimu, kreditorių komiteto nutarimai nesusiję su disponavimu bankrutuojančios bendrovės turtu, komitetas veikė kaip atsakovo BAB Vievio paukštyno atstovas, t. y. UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcininkas, ir įgyvendino ABĮ nustatytas bendrovės akcininko teises. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABĮ 49 straipsnio 1 dalis). Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas sprendė, kad komiteto nutarimai dėl įstatinio kapitalo didinimo buvo būtini siekiant išvengti galimo UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ nemokumo, jais siekta išsaugoti bankrutuojančios įmonės didelės vertės turtą (akcijas). Akcijų rinkos vertė priklauso nuo to, kokia bendrovės turto dalis tenka vienai akcijai ir kokia yra bendrovės turto vertė. Įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais reiškia papildomą turto įnešimą į bendrovę, dėl to jos turtas padidėja, padidėja akcijų skaičius, tačiau akcijų vertė lieka nepakitusi.

Taigi, nors procentine išraiška atsakovo turimų akcijų kiekis valdomose bendrovėse sumažėjo, atsakovo turimų akcijų vertė nepasikeitė, nepadidinus dukterinių bendrovių įstatinio kapitalo jų finansinė padėtis prastėtų, turtas būtų parduotas, nesiimant reikiamų priemonių atsakovo turimų akcijų vertė smarkiai mažėtų, todėl dukterinių bendrovių finansavimo modelis išleidžiant naujas akcijas šiuo atveju, teismo vertinimu, buvo pateisinamas.

Teismas laikė nepagrįstu apelianto argumentą, kad bendrovių įstatinio kapitalo padidinimas buvo tik teorinio pobūdžio. Nutarimuose nustatyta, kad naujos akcijos apmokamos papildomais piniginiais įnašais. Tai, kad UAB „Vilkyčių paukštynas“ naujų akcijų apmokėjimas atidėtas 12 mėnesių, teismo vertinimu, nereiškia, jog piniginiai įnašai yra tik teoriniai. UAB „VG Agroholding“, įsigyjančio naujas akcijas, prievolė – sumokėti 2 950 000 Lt (854 379,05 Eur).

              III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjų grupė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – pripažinti 2013 m. sausio 30 d. BAB Vievio paukštyno kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organų ir kreditorių susirinkimo kompetenciją. Nepagrįstai bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas prilygintas įmonės valdymo organui – akcininkų susirinkimui. BAB Vievio paukštynas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio veikla ir organų struktūra reglamentuojama ABĮ. Pagal šį įstatymą bendrovė gali turėti du valdymo organus – bendrovės vadovą ir valdybą (ABĮ 19 straipsnis). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, leidžia daryti išvadą, jog įmonė bankroto procedūros metu neturi valdymo organų. Jos vardu veikia teismo paskirtas administratorius, kuris atlieka ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytas funkcijas. Bankrutuojančios bendrovės valdymo organų statuso po bankroto bylos iškėlimo neįgyja ir šios bendrovės kreditoriai ar kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas). ĮBĮ nuostatose, reglamentuojančiose kreditorių bei kreditorių susirinkimo teises bankroto byloje (21, 23 straipsniai), nenustatyta kreditorių komiteto teisės perimti bankrutuojančios įmonės valdymo organo teises ir vykdyti įmonės veiklą, t. y. valdyti įmonę, vystyti verslą savo nuožiūra. Skundžiamose nutartyse pateiktas išaiškinimas yra teisiškai ydingas, prieštaraujantis įmonės bankroto proceso tikslams. Iš ĮBĮ nuostatų visumos spręstina, kad kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) gali spręsti klausimus dėl įmonės bankroto procedūros vykdymo, bet ne priimti bankrutuojančios įmonės vardu investicinius sprendimus. Vadovaujantis šią bylą nagrinėjusių teismų išaiškinimais, bankroto procedūra faktiškai taptų „legaliu“ verslo perėmimu. Tokiu atveju dominuojantys kreditoriai, nepaisydami bankroto proceso tikslų bei principų, galėtų vykdyti verslą bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vardu ir gauti asmeninę naudą kitų kreditorių sąskaita.

2. Teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto perleidimą. Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalimi, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Paprastai bankroto procese bankrutuojančios ar bankrutavusios bendrovės turtas yra realizuojamas jį parduodant iš varžytynių arba kreditorių nustatyta tvarka, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis. Tinkamas bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto valdymas bei perleidimas yra tiesiogiai susijęs su pagrindinio bankroto proceso tikslo – kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo – įgyvendinimu, todėl bet kokie bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės sudaromi sandoriai bei kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimai, susiję ne tik su įmonės turto pardavimu, bet ir kitokiu turto perleidimu, vertintini atsižvelgiant į šio bankroto proceso tikslą bei ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką. Teismai nepagrįstai nurodė, kad BAB Vievio paukštyno dukterinių bendrovių įstatinio kapitalo didinimas nesusijęs su bankrutuojančios bendrovės turto perleidimu. Ginčijamais kreditorių komiteto nutarimais faktiškai buvo perleista dalis BAB Vievio paukštynui priklausančio verslo. Nutarimais buvo apeita ne tik ĮBĮ nustatyta bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka, tuo pažeidžiant ĮBĮ 14, 33 straipsnių nuostatas, bet ir iki vieno juridinio asmens susiaurintas potencialių naujos akcijų emisijos įgijėjų ratas. Išimtinė teisė įsigyti naujai išleistas akcijas suteikta su kreditorių komiteto nariais susijusiam asmeniui UAB „VG Agroholding“. Ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų pagrindu BAB „Vievio paukštynas“ faktiškai neteko dukterinių bendrovių valdymo teisės, įskaitant ir šių bendrovių turto valdymo teisę. Pažymėtina, kad šių nutarimų teisėtumas vertintinas ne tik pagal ABĮ, bet ir ĮBĮ nuostatas, bendrus bankroto proceso principus bei tikslus, universaliuosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad BAB Vievio paukštynui yra vykdoma bankroto procedūra, prioritetas teiktinas bendrovės turto pardavimui, t. y. BAB Vievio paukštyno turimų vertybinių popierių pardavimui, ne investiciniams sprendimams.

3. Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, teismas buvo neaktyvus, be pagrindo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjams. Pagrindiniai pareiškėjų argumentai, kuriais remdamiesi jie prašė teismo pripažinti kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais, yra šie: BAB Vievio paukštynas praras dukterinių bendrovių valdymo teisę, gerokai sumažės dukterinių įmonių akcijų vertė, dukterinių bendrovių įstatinio kapitalo didinimas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, reglamentuojančioms bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto perleidimą. Teismai be jokių motyvų, tiesiog nurodydami, kad įstatinio kapitalo didinimas nėra turto pardavimas, netaikė ir neaiškino ĮBĮ normų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės turto perleidimą. Kreditorių komiteto nutarimų teisėtumas vertintas tik ABĮ aspektu, išskyrus kreditorių komiteto posėdžio vertinimą tinkamos procedūros požiūriu, tuo pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Dukterinių bendrovių įstatinio kapitalo didinimo teisėtumas vertintinas, atsižvelgiant į tai, ar nėra pažeidžiami bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių interesai, o ne ekonominis nutarimų naudingumas dukterinių bendrovėms. Kreditorių interesas bankroto byloje yra gauti kuo didesnį savo reikalavimo patenkinimą, todėl sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, net tuo atveju, jeigu dukterinėms bendrovėms grėstų nemokumas (kas nėra įrodyta byloje), kurio rezultatas yra bankrutuojančios įmonės dukterinių bendrovių valdymo teisės (lemiamo balso) praradimas (kartu – realių galimybių ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus praradimas), pažeidžia kreditorių ir bendrovės interesus. Ginčijami nutarimai padidinti dukterinių bendrovių įstatinius kapitalus laikytini pažeidžiančiais kreditorių ir bendrovės teises bei interesus ir dėl to, kad pareiga apmokėti UAB „Vilkyčių mėsa“ naujai išleistų akcijų emisiją tenka kitai BAB Vievio paukštyno dukterinei bendrovei UAB „Vilkyčių paukštynas“, o už UAB „Vilkyčių paukštynas“ naujai išleistų akcijų emisiją atsiskaitymas atidedamas vieneriems metams; išimtinę teisę įsigyti UAB „Vilkyčių paukštynas“ naujai išleistų akcijų emisiją turi su BAB Vievio paukštyno kreditorių komiteto nariais susijęs UAB „VG Agroholding“. Kreditorių komiteto nutarimai pažeidžia ir pačios bendrovės interesus. Administratoriaus ir kreditorių komiteto pareiga yra administruoti bankrutuojančios įmonės turtą pačiu palankiausiu kreditorių reikalavimams tenkinti būdu bei išlaikant visų kreditorių interesų pusiausvyrą. Akcijos jų savininkams suteikia nuosavybės teisę į bendrovės turto ir pelno dalį, lygią jų turimų akcijų daliai bendrovės įstatiniame kapitale. Akcijos, priklausomai nuo jų dalies visame bendrovės įstatiniame kapitale, suteikia taip pat ir neturtines akcininkų teises dalyvauti bendrovės valdyme.

4. Vertindami nutarimų teisėtumą, teismai nepagrįstai netaikė ABĮ 50 straipsnio, kuriame nustatyta, kad nemoki akcinė bendrovė gali didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais tik tuo atveju, kai naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai. Teismas nutartyse nurodė, kad dukterinių bendrovių įstatinio kapitalo tikslas – siekis išvengti šių bendrovių nemokumo, tačiau kokia jų finansinė būklė buvo priimant skundžiamus kreditorių komiteto nutarimus, teismai nesiaiškino.

Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB SPBI prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – pripažinti 2013 m. sausio 30 d. BAB Vievio paukštyno kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1. Teismų išvada dėl ginčijamų nutarimų teisėtumo nepagrįsta, nes atsakovas perleido didelės vertės dviejų dukterinių bendrovių akcijų paketą iš to negaudamas jokios faktinės apčiuopiamos naudos (o UAB „VG Agroholding“ faktiškai įgijo didelės vertės turtą realiai tam neišleisdama pinigų). Akcinio kapitalo manipuliacijomis UAB „VG Agroholding“ sudarytos sąlygos įsigyti kontrolinį UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijų paketą, faktiškai už jį atsiskaitant po metų, kartu perimti kontrolinį UAB „Vilkyčių mėsa“ valdymą ir akcijų paketą (kaip dukterinę UAB „Vilkyčių paukštynas“ bendrovę) UAB „Vilkyčių paukštynas“ lėšomis. UAB „Vilkyčių paukštynas“ turėjo sumokėti už UAB „Vilkyčių mėsa“ akcijas iš karto. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nevertina kreditorių komiteto nutarimų ekonominio pagrįstumo, tik pasisako, ar nutarimai nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau būtent atsižvelgiant į minėtus principus darytina priešinga išvada (dėl nutarimų teisėtumo).

2. Skundžiamais sprendimais perleistas didelės vertės atsakovo turtas, nesilaikant ĮBĮ nustatytos tvarkos. Vertinant kreditorių komiteto nutarimus, dėl jų pagrįstumo spręstina net tik remiantis ABĮ, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankrutuojančios bendrovės valdymo organų sprendimai papildomai yra saistomi ir ĮBĮ nuostatų, t. y. jie laikytini teisėtais tik jei priimti teisėtos sudėties, laikantis ABĮ ir nepažeidžiant materialiųjų ĮBĮ nuostatų. Priešingai nei sprendė teismai, vertinant turinio prasme, kreditorių komiteto nutarimais buvo perleistas bankrutuojančios bendrovės turtas nesilaikant ĮBĮ nustatytos tvarkos. Verslo perleidimas, kaip turto perleidimo juridinis veiksmas, remiantis akademinėje literatūroje formuojama verslo perleidimo sąvoka, – tai verslo (kaip komercinės veiklos) ekonominio valdytojo pasikeitimas, kai iš vieno subjekto kitam perduodamos (visam laikui arba laikinai) teisės (galimybės) priimti ekonominius ir strateginius sprendimus vykdant konkretų verslą (komercinę veiklą) ir teisės (galimybės) disponuoti pelnu (nuostoliu) iš tos veiklos. Teismai neteisingai identifikavo ginčo dalyką ir reikšmingas aplinkybes, vertindami skundžiamų nutarimų pagrįstumą, iš esmės vertino atskirus juridinius veiksmus – sprendimą didinti įstatinį kapitalą ir kreditorių komiteto veiklos teisėtumo prielaidas, tačiau neatsižvelgė į kasatoriaus argumentus dėl skundžiamų nutarimų turinio, suteikdami pirmenybę juridinio veiksmo formaliam apibrėžimui. Teismai iš esmės nepasisakė dėl itin reikšmingų aplinkybių, susijusių su įstatyme nustatytos pirmumo teisės įsigyti akcijas atšaukimu bei leidimo trečiajam asmeniui įsigyti visas naujai išleidžiamas akcijas padariniais. Skundžiamais kreditorių komiteto nutarimais buvo išleistas didelis kiekis akcijų ir visos jos išimties tvarka perleidžiamos trečiajam asmeniui UAB „VG Agroholding“. Tuo pagrindu UAB „VG Agroholding“ faktiškai tampa ekonominiu UAB „Vilkyčių paukštynas“ valdytoju, o per pastarąją bendrovę įgyja ekonominio valdytojo teises ir į UAB „Vilkyčių mėsa“. Taigi skundžiamų kreditorių komiteto nutarimų faktinis padarinys – realus verslo perleidimas trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad turimų akcijų ir bendrovės įstatinio kapitalo santykis dažniausiai labiau sietinas su valdymo teisių santykine apimtimi, nei realia akcijų verte. Verslo pirkimo–pardavimo (tikslo) atžvilgiu akcijų pirkimo–pardavimo teisinis santykis turi išvestinį (netiesioginį) pobūdį, nes perleidimo objektas (ekonomine prasme) yra teisė dalyvauti organizacijos veikloje, proporcinga teisei į dalį įstatiniame kapitale, ir tik ji suteikia prieigą prie verslo, t. y. verslą ir toliau tiesiogiai vykdo bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos (įsigyjamos). Teismai visiškai neįvertino teisinių aplinkybių, kad turimų akcijų vertė realiai yra apibrėžiama ne tik įstatinio kapitalo tenkančia dalimi, tačiau ir suteikiamų teisių apimtimi. Bendrovės didinamas įstatinis kapitalas neatspindi būsimo bendrovės generuojamo pelno. Nėra pagrindo teigti, kad, bendrovei padidinus įstatinį kapitalą, nuo to savaime keisis ir bendrovės generuojamas pelnas (pajamos). Atsakovas, išleisdamas naują akcijų emisiją ir ją perduodamas UAB „VG Agroholding“, iš esmės neteko teisės į atitinkamai turėtus 76 ir 73 proc. bendrovių paskirstomo pelno, taip pat teisės daryti įtaką turėtų dukterinių bendrovių sprendimams.

3. Dėl pažeistų kreditorių teisių. Kreditorių komiteto nutarimai, kuriais bankrutuojančios bendrovės turto apimtis yra mažinama tokiu būdu, kad būtų sumažintos kitų kreditorių galimybės gauti kreditorių reikalavimų patenkinimą, laikytini neteisėtais. Kreditorių komitetas nusprendė perleisti bankrutuojančios bendrovės turtą (t. y. ekonominio valdytojo teises į dvi dukterines bendroves), iš to negaudamas jokios apčiuopiamos finansinės naudos, nevykdydamas jokių sąžiningų turto pardavimo procedūrų, viešai neskelbdamas apie vykdomą turto perleidimą ir pan. Bankrutuojančios bendrovės atstovaujamasis valdymo organas ir administratorius privalo paisyti ne tik stambiųjų, bet ir smulkiųjų kreditorių interesų. Netoleruotina stambiausio bendrovės kreditoriaus savivalė, kuriant teisiškai išmanius turto perleidimo modelius, kurie taikomi pasinaudojant savo dominuojančia padėtimi, siekiant patenkinti asmeninius ekonominius interesus kitų asmenų sąskaita.

4. Dėl įrodymų vertinimo ir teismo aktyvumo. Teismai nevisapusiškai įvertino bylai reikšmingus įrodymus. Bankroto bylose vyraujantis viešojo intereso elementas suponuoja teismui priedermę aktyviau naudotis CPK nuostatomis ir, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pasiūlyti ginčo šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ar rinkti juos savo iniciatyva, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kasatorius ne kartą atkreipė teismų dėmesį į nepaneigtą aplinkybę, kad naujai išleistų akcijų emisijos apmokėjimas buvo su atidedamąja sąlyga, taigi UAB „Vilkyčių mėsa“ įstatinis kapitalas buvo didinamas UAB „Vilkyčių paukštynas“ sąskaita, o į UAB „Vilkyčių paukštynas“ numatyta įnešti piniginius įnašus tik po metų. Atsakovo teiginiai, kad sprendimas išleisti naują akcijų emisiją buvo priimtas, siekiant išgelbėti minėtas bendroves nuo bankroto, nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo tos dienos, kai UAB ,,VG Agroholding“ turėjo visiškai apmokėti visą naujai išleistų akcijų emisiją. Atsižvelgęs į ribotas kasatoriaus teises ir galimybes pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenis apie UAB „VG Agroholding“ prievolės įvykdymą, teismas pats galėjo dar iki nutarties priėmimo išreikalauti iš bylos šalių pirmiau nurodytos prievolės įvykdymą patvirtinančius dokumentus.

Nepakankamą teismų aktyvumą viešojo intereso elementą turinčioje byloje rodo ir tai, kad teismai nevertino UAB „VG Agroholding“ bei kreditorių komiteto veiksmų pagal ABĮ 50 straipsnį. UAB „VG Agroholding“ galėjo įgyti naujai išleidžiamų akcijų emisiją tik būdamas UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcininku, darbuotoju ar kreditoriumi. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nei akcininku, nei darbuotoju UAB „VG Agroholding“ nebuvo, o dėl buvimo kreditoriumi duomenų nepateikta. Be to, teismai nepagrįstai neįtraukė į bylą asmenų, kurių teisės ir pareigos būtų aiškiai paveiktos pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y. jei teismai būtų tenkinę kasatoriaus skundą, būtų buvęs pagrindas taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą (nes būtų nuspręsta dėl byloje nedalyvavusių UAB „VG Agroholding“, UAB „Vilkyčių paukštynas“ ir UAB „Vilkyčių mėsa“).

Pareiškėjas AB „Kauno grūdai“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie pareiškėjo UAB SPBI kasacinio skundo.

Atsiliepime į pareiškėjų grupės kasacinį skundą pareiškėjas AB „Kauno grūdai“ prašo kasacinį skundą patenkinti. Jis nurodo, kad ginčijami kreditorių komiteto 2013 m. sausio 30 d. sprendimai yra neteisėti ir naikintini. Kreditorių susirinkimas, kartu ir kreditorių komitetas, neturi teisės priimti sprendimų dėl bankrutuojančios įmonės dukterinių įmonių įstatinio kapitalo didinimo ir savo nuožiūra disponuoti naujai išleista akcijų emisija. BAB Vievio paukštyno kreditorių komitetas peržengė savo kompetencijos ribas, nusprendė dėl BAB Vievio paukštyno turto (naujos UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijų emisijos) perleidimo trečiajam asmeniui, nesilaikydamas ĮBĮ nustatytos bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo tvarkos, atšaukė pačios bankrutuojančios bendrovės pirmumo teisę šį turtą įgyti, eliminavo BAB Vievio paukštyno galimybę šį turtą parduoti bankroto proceso metu ĮBĮ nustatyta tvarka, taip padengti bent dalį BAB Vievio paukštyno kreditorių reikalavimų; kartu suteikė trečiajam asmeniui visišką UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ kontrolę per naujai išleistą akcijų emisiją ir atitinkamai eliminavo BAB Vievio paukštyno galimybę ateityje pelningai parduoti 100 proc. UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijų paketą kaip vienetą, gauti visus dividendus iš UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ ateities pelno. Taip daroma tiesioginė žala BAB Vievio paukštynui, jos akcininkams ir visiems kreditoriams.

Atsiliepime į pareiškėjų grupės kasacinį skundą atsakovas BAB Vievio paukštynas prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: teiginiai, kad įmonė bankroto procedūros metu neturi valdymo organų, jos vardu veikia teismo paskirtas administratorius, todėl bankrutuojanti įmonė negali priiminėti sprendimų dėl dukterinių bendrovių akcinio kapitalo didinimo, yra nelogiški ir teisiškai ydingi, nes kasatoriai juridinio asmens organus supranta tik ABĮ prasme, neatsižvelgia į Civilinio kodekso reglamentavimą. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas (šiuo atveju kreditorių komitetas) turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), todėl priimti ginčijami nutarimai yra kreditorių komiteto kompetencija. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui (kreditorių komitetui) paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas). Kasaciniame skunde nurodoma sąvoka „dominuojantys kreditoriai“ sukurta pačių kasatorių. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Atsiliepime į UAB SPBI kasacinį skundą atsakovas BAB Vievio paukštynas prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo: kasatorius nenurodo, kokios konkrečios teisės normos (kokia ĮBĮ nustatyta tvarka) buvo pažeistos, priimant ginčijamus kreditorių nutarimus.  Kasatorius, suabsoliutindamas bankroto procesines nuostatas ir joms suteikdamas griežtai draudžiamąjį pobūdį, neįvertino kitų teisės šakų normų bei trečiųjų asmenų interesų. Įstatinio kapitalo didinimo ir turto perleidimo santykio aiškinimo problema nekyla. Įstatinio kapitalo didinimą, jo formavimą tiesiogiai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai (1976 m. gruodžio 13 d. Antroji Tarybos direktyva 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (toliau – ir Direktyva); 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/68/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 77/91/EEB nuostatas, susijusias su ribotos atsakomybės akcinių bendrovių steigimu ir jų kapitalo palaikymu ir keitimu). ABĮ yra visiškai suderintas su nurodytomis direktyvomis. ES teisės aktų kontekste, priešingai, nei teigia kasatorius, įstatinio kapitalo didinimas laikomas ne akcijų perleidimu, o nuosavybės teisių įgyvendinimo forma, siekiant sureguliuoti nuosavo ir skolinto kapitalo pusiausvyrą. Bendrovių nuosavo kapitalo palaikymas, mažėjimas ar didėjimas lemia akcininkų, kreditorių bei skolininkų santykius, skatina siekti akcininkus numatyti ilgalaikio turto likvidumo problemą, nes kreditorių teisės turi būti paremtos ne fiktyviu, o realiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ nuostolingai dirbančios bendrovės, nominali akcijų vertė yra iš esmės maksimali akcijų rinkos kaina. Šiuo atveju kreditorių priimtas nutarimas atitiko viešosios teisės normas, garantuojančias bendrovių kreditorių apsaugą. Skundžiami nutarimai nesusiję su disponavimu bankrutuojančios įmonės turtu, o BAB Vievio paukštyno kreditorių komitetas veikė kaip UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcininkas bei įgyvendino ABĮ nustatytas teises. Daugiau specialaus pobūdžio reikalavimų, taikytinų akcijų emisijai, nei nustatyta ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 45 straipsnio 2 dalyje, kuriuos atsakovas įvykdė, nėra. Materialiosios teisės normų pažeidimą, priimant ginčijamus sprendimus, kasatorius iš esmės grindžia tik akcijų paketo sumažėjimu, neįrodinėja, kad dėl to sumažėjo akcijų kaina. Vadovaujantis tokia logika, visais atvejais įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais akcininkams būtų nenaudingas.

Dėl įrodinėjimo pareigos. Kasaciniame skunde kasatorius nebesiremia argumentais, kad akcijų vertė sumažėjo, kreditorių teisių pažeidimu įvardija tai, kad kreditorių komitetas negavo „jokios apčiuopiamos finansinės naudos“, nevykdė jokių sąžiningų turto pardavimo procedūrų, viešai neskelbė apie vykdomą turto perleidimą. Byloje pakanka duomenų išvadai, kad kreditorių interesai nepažeisti. Byloje yra pateikti įrodymai, kad areštuotas 2 300 952,76 Lt (666 401,98 Eur) UAB „Vilkyčių mėsa“ ir 1 292 435,22 Lt (374 315,11 Eur) UAB „Vilkyčių paukštynas“ turtas. Atsakovas, bendrovių akcininkas, galėjo priimti kelis skirtingus sprendimus: laukti, kol dukterinių bendrovių turtas bus parduotas iš varžytynių, tada skelbti jų nemokumą, arba sudaryti sąlygas atkurti įmonių mokumą, išsaugoti ir plėtoti jų veiklą. Pažymėtina, kad bendrovės gali skolintis tik tiek, kiek leidžia nuosavas kapitalas, todėl kitų galimybių gauti finansavimą nebuvo. Esant tokiai situacijai, priimtas finansavimo modelis išleidžiant naujas akcijas yra logiškas ir ekonomiškai pats palankiausias šioms įmonėms. Akcijų reali rinkos vertė priklauso nuo to, kokia bendrovės turto dalis tenka vienai akcijai ir kokia yra bendrovės turto vertė. Įstatinio kapitalo didinimas papildomais įnašais reiškia papildomą turto įnešimą į bendrovę. Turtui padidėjus, padidėja ir akcijų skaičius, tačiau akcijų vertė lieka nepakitusi. Skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šie principai, vertinant ginčijamų nutarimų priėmimą, taikytini ne tik BAB Vievio paukštyno, bet ir UAB „Vilkyčių mėsa“ bei UAB „Vilkyčių paukštynas“ atžvilgiu (kreditorių komiteto nutarimas, kuris yra ir yra akcininko sprendimas, turi būti sąžiningas tiek kreditorių, tiek UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ atžvilgiu).

Dėl įrodymų vertinimo ir teismo aktyvumo. Nesutiktina su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo dar iki nutarties priėmimo išreikalauti iš bylos šalių pateikti UAB „VG Agroholding“ prievolės įvykdymą patvirtinančius dokumentus, o byloje jų nesant, vertinti atsakovo teiginius apie siekį finansiškai išgelbėti dvi bendroves nuo bankroto, kaip pagrįstus, nėra pagrindo, nes byloje dėl šių faktų nebuvo ginčo; UAB „VG Agroholding“ už akcijas atsiskaitė iš karto po sutarčių pasirašymo, nelaukdama vienerių metų; kasatorius BUAB Vievio paukštynas, kaip kreditorius, galėjo šiuos duomenis gauti. Be to, kasatorius neteisingai taiko ABĮ 50 straipsnį, nes sprendimai dėl dukterinių bendrovių įstatinio kapitalo didinimo buvo būtini, siekiant išvengti galimo UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ nemokumo, o ne esant įmonėms nemokioms. Kasatoriaus reikalavimas įvertinti jau įgyvendintų (skundžiamų) nutarimų (padidintas UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ įstatinis kapitalas, šis ir su juo susiję faktai išviešinti – įregistruoti pakeitimai Juridinių asmenų registre) teisėtumą, nesiekiant panaikinti kitus tokių tariamai neteisėtų nutarimų padarinius, negali būti vertinamas kaip pažeistų teisių gynimas (bylinėjimasis tampa savitikslis). Kasatorius gina tik savo ar trečiųjų asmenų interesus, siekdamas nepagrįstai apriboti kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus bankroto procese.

Atsiliepime į UAB SPBI kasacinį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Plungės kooperatyvinė prekyba“ teisių perėmėjas UAB „Vičiūnų grupė“ ir „Vichiunai Nordic AS“ prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus: įstatinio kapitalo didinimo teisinius santykius reglamentuoja ABĮ, ne ĮBĮ, todėl skundžiami kreditorių komiteto nutarimai pagrįstai teismų vertinti, atsižvelgiant į ABĮ nustatytą reguliavimą. Neteisėtais skundo reikalavimais siekiama apriboti BAB Vievio paukštyno galimybes imtis veiksmų apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą nuo jo nuvertėjimo, užtikrinti UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ nenutrūkstamą veiklą, kas leistų stabilizuoti ir didinti šių bendrovių akcijų (BAB Vievio paukštyno finansinio turto) vertę. Įstatinio kapitalo padidinimas reiškia papildomas finansines investicijas į UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB  „Vilkyčių paukštynas“,   kurios buvo būtinos atsiskaityti su didelius reikalavimus turinčiais tiekėjais – AB „Kauno grūdai“ bei su šia bendrove susijusiomis įmonėmis, kurios siekė už skolas perimti UAB „Vilkyčių mėsa“ ir UAB „Vilkyčių paukštynas“ turtą. Šių bendrovių turto pardavimas už skolas reikštų jų ūkinės veiklos nutraukimą ir bankrotą, kartu – BAB Vievio paukštynui priklausančių akcijų tapimą bevertėmis (BAB Vievio paukštyno turto ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimą). Taigi ginčijamais nutarimais kreditorių teisės buvo ginamos, ne pažeistos. Pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, ją naudoja ne pagal paskirtį, o prisidengdamas tariama savo teisių gynyba, siekia sutrikdyti BAB Vievio paukštyno bankroto procedūras (UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ žalingo bendrovei administravimo padarinių pašalinimą). Siekdamas neteisėtų tikslų, kasatorius ne tik daro žalą BAB Vievio paukštynui bei visiems kreditoriams, bet ir vilkina bankroto procedūras taip pažeisdamas viešąjį interesą. Pažymėtina, kad kasatorius, atstovaujamas advokato, anksčiau nereiškė prašymų išreikalauti UAB „VG Agroholding“ prievolės įnešti piniginį įnašą už akcijas įvykdymą patvirtinančius dokumentus ar į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, kurių teisės neva galėjo būti paveiktos teismo sprendimu. Nutartis šiuo pagrindu būtų galima naikinti tik esant UAB „VG Agroholding“, UAB „Vilkyčių paukštynas“ ar UAB „Vilkyčių mėsa“ reikalavimui, kurio šie subjektai nereiškė. Be to, jie žinojo apie procesą ir nepareiškė prašymų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nes jų teisę į gynybą įgyvendino akcininkai ar kitos grupės įmonės. Taigi šis argumentas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamas nutartis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjant šią bylą neįrodinėjo UAB „Vilkyčių paukštynas“ nemokumo, šis argumentas nebuvo skundo pagrindas ir bylos nagrinėjimo dalykas. O kasaciniame skunde jis teigia, kad teismas nevertino UAB „VG Agroholding“ bei kreditorių komiteto veiksmų pagal ABĮ 50 straipsnį, nes UAB „Vilkyčių paukštynas“ buvo nemokus (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neteigė, kad dukterinės bendrovės buvo nemokios, o kasatoriui UAB „Vilkyčių paukštynas“ nemokumo neįrodė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl UAB „VG Agroholding“ teisės įsigyti akcijas atmestini.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių komiteto kompetencijos

Pareiškėjai kasaciniu skundu, be kita ko, ginčija bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisę bankrutuojančios įmonės, kaip vienintelio kitos įmonės akcininko, vardu priimti sprendimą dėl šios įmonės įstatinio kapitalo didinimo ir pirmumo teisės įsigyti išleidžiamų akcijų atšaukimo bei šios teisės perleidimo (suteikimo) kitam asmeniui. Kasatoriai teigia, kad   bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas nepagrįstai prilygintas įmonės valdymo organui – akcininkų susirinkimui. Jų teigimu, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, leidžia daryti išvadą, jog įmonė bankroto procedūros metu neturi valdymo organų, jos vardu veikia teismo paskirtas administratorius, kuris atlieka ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytas funkcijas,  o šios bendrovės kreditoriai ar kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) valdymo organų statuso po bankroto bylos iškėlimo neįgyja.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Tačiau pagal ĮBĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatą, klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.) sprendžia kreditorių susirinkimas, kuris nustato ir kreditorių komiteto teises (ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nenusprendė kitaip, tai kreditorių komitetas iš esmės turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kreditorių susirinkimas. Byloje nėra duomenų, kad kreditorių komitetui nebuvo suteikta teisė spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos ir šalys to neteigia. Todėl spręstina, kad kreditorių komitetas turi teisę spręsti ir klausimus dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos. Pagal ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Taigi, būtent kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

Balsavimas dėl BAB nuosavybės teise valdomų bendrovių įstatinio kapitalo didinimo priskirtinas turto valdymui, o ne turto perleidimui, ši funkcija ĮBĮ 11 straipsnio 3, 4, 6 dalių nuostatas priskirta administratoriui. Tačiau atsižvelgiant į kreditorių susirinkimui, taigi ir kreditorių komitetui (kai jis yra sudaromas) įstatymo nuostatomis priskiriamas pirmiau nurodytas funkcijas, teigti, jog spręsti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nuosavybės teise valdomų bendrovių įstatinio kapitalo didinimo klausimą kreditorių komitetas neturi teisės, nėra pagrindo.

Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad kreditorių komitetas, priimdamas skundžiamus nutarimus dėl UAB „Vilkyčių mėsa“ bei UAB „Vilkyčių paukštynas“ įstatinio kapitalo didinimo, veikė šių įmonių vienintelio akcininko vardu ir įgyvendino Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas akcininko teises, t. y. veikė pagal savo kompetenciją. Paneigus tokią bankrutuojančios įmonės kreditorių teisę, reikėtų pripažinti, kad bankrutuojanti įmonė, kurios valdymo organai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą neteko savo įgaliojimų, iš viso neturi teisės spręsti su jos turto valdymu susijusių klausimų, kai tas turtas yra kitos bendrovės akcijos.

Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio 2 dalies taikymo

Pareiškėjų grupės kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai netaikė ABĮ 50 straipsnio, kuriame nustatyta, kad nemoki akcinė bendrovė gali didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais tik tuo atveju, kai naujas akcijas įsigyja jos akcininkai, darbuotojai ir kreditoriai.

Atsižvelgdama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčijamais kreditorių komiteto nutarimais buvo didinamas ne bankrutuojančios akcinės bendrovės  Vievio paukštyno, bet uždarųjų akcinių bendrovių „Vilkyčių mėsa“ bei „Vilkyčių paukštynas“ įstatinis kapitalas. Todėl net ir nustačius, kad šios uždarosios akcinės bendrovės yra faktiškai nemokios, ABĮ 50 straipsnio nuostata, ribojanti akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais galimybę, uždarosioms akcinėms bendrovėms netaikoma. Todėl teismai neturėjo pagrindo taikyti Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio 2 dalies.

Dėl imperatyviųjų įstatymo normų, kreditorių interesų ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnio 5 dalies nuostatą, akcininkų pirmumo teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų gali būti atšaukta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime dėl pirmumo teisės atšaukimo, be kita ko, turi būti nurodyta: 1. Pirmumo teisės atšaukimo priežastys; 2. Asmuo ar asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė), jei šiuos asmenis ir duomenis apie juos būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas; 3. Išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų skaičius, kurį kiekvienas iš nurodytų asmenų gali įsigyti (jei šiuos duomenis būtina nurodyti pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas).

Pagal 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos (ES) dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antrojoje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių, ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą koordinavimo, 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, sprendimai dėl kapitalo didinimo turi būti priimti visuotiniame susirinkime. Pagal Direktyvos 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, kai kapitalas didinamas, išleidžiant akcijas už užmokestį grynaisiais pinigais, pirmenybės teisę jas įsigyti turi bendrovės akcininkai proporcingai jų turimai kapitalo daliai. Pagal to paties straipsnio 4 dalies nuostatą, pirmenybės teisė įsigyti akcijas negali būti apribota arba panaikinta bendrovės įstatais arba įregistravimo dokumentais, tačiau tai galima padaryti visuotinio susirinkimo sprendimu. Iš administracijos arba valdymo organo yra reikalaujama pateikti tokiam susirinkimui raštišką ataskaitą, kurioje būtų nurodytos pirmenybės teisės įsigyti akcijas apribojimo arba panaikinimo priežastys ir pagrindžiama siūloma emisijos kaina.

Apibendrinant šias Direktyvos bei įstatymo nuostatas, yra pagrindas teigti, kad, atšaukiant bendrovės akcininkams pirmenybės teisę įsigyti naujos emisijos akcijų, ES teisė reikalauja raštu pateikti pirmumo teisės atšaukimo priežastis ir pateikti išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų emisijos kainos pagrindimą, šios teisės atšaukimas galimas tik visuotinio susirinkimo sprendimu. Šie Direktyvos reikalavimai implementuoti ABĮ 57 straipsnio 5 dalyje, nustatant, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame numatoma svarstyti akcininkų pirmumo teisės atšaukimą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) turi pateikti raštišką pranešimą, kuriame turi būti nurodytos pirmumo teisės atšaukimo priežastys. Pagrindimo turinio reikalavimų ABĮ nepateikia, palieka teismų diskrecijai.

Šioje byloje nagrinėjamo ginčo specifika yra ta, kad nutarimus dėl bendrovių įstatinio kapitalo didinimo ir pirmenybės teisės įsigyti naujos emisijos akcijų atšaukimo priėmė kreditoriai, veikdami bankrutuojančios įmonės, kaip šių bendrovių akcininko, vardu ir įgyvendindami Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas akcininko teises, o šiuos nutarimus ginčydami pareiškėjai, taip pat būdami bankrutuojančios bendrovės kreditoriai, teigia, kad tokie nutarimai yra priešingi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams. Todėl sprendžiant, ar ginčijami nutarimai pažeidžia imperatyviąsias įstatymo nuostatas bei bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises, būtina atsižvelgti į tai, kaip ginčijami nutarimai atitinka imperatyviuosius ABĮ normų reikalavimus bei ĮBĮ nustatytus esminius bankroto procedūrų tikslus.

Kadangi šioje byloje ginčijamais nutarimais kreditorių komitetas įgyvendino akcininkų susirinkimo funkcijas, tai, ĮBĮ nesant įtvirtintų specialių taisyklių, jo priimtų nutarimų peržiūrėjimo pagrindams ir tvarkai taikytinos tos pačios taisyklės, kaip ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų peržiūrėjimo pagrindams. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatą, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi, įstatymas nustato tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus ir tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamuose nutarimuose nurodyta vienintelė pirmumo įsigyti akcijas teisės atšaukimo priežastis – bankrutuojanti bendrovė nevykdo investicinės veiklos ir šiai veiklai nėra lėšų. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neįvertino ir nepasisakė dėl tokio investavimo būtinumo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimtas finansavimo modelis, išleidžiant naujas akcijas, yra ekonomiškai palankiausias, nes, esant areštuotam turtui, nėra pagrindo tikėtis kredito suteikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės pagrįsta tik prielaida, ne faktiniais bylos duomenimis, ir niekaip negali pagrįsti nei tokio finansavimo būtinumo, nei pirmumo teisės įsigyti akcijas atšaukimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismų išvada, kad nebuvo pažeista imperatyvioji ABĮ nuostata, reikalaujanti pagrįsti pirmumo teisės atšaukimo priežastis, nėra pagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant skolininko veiksmų – įstatinio kapitalo didinimo naujų akcijų išleidimo būdu – kvalifikavimo kaip kreditoriaus teisių pažeidimo klausimą yra pasisakyta, kad jeigu skolininkas vienintelį savo turtą – akcijas, jų skaičių, vertę keičia, didindamas įstatinį kapitalą taip, jog bendras po šių veiksmų atlikimo jo turimų akcijų skaičius nekinta ir skolininkas dėl šių veiksmų netampa nemokus, t. y. formaliai jo turtas nesumažėja, tačiau jis pakinta (nelieka tam tikros nominalios vertės tam tikro kiekio akcijų) taip, kad iš esmės sutrukdoma (sumažėja ar nelieka galimybės) kreditoriui patenkinti savo reikalavimą iš šio turto, į kurį, prieš atliekant pirmiau nurodytus veiksmus, jis galėjo šį reikalavimą nukreipti, tokie veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB ,,Senega ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Minėtoje nutartyje buvo nustatyta, kad po ginčijamų atsakovų veiksmų pakito ieškovo akcijų suteikiamos neturtinės teisės: vietoje vieno akcininko atsirado keli, atsakovas (skolininkas), prieš tai valdęs 100 proc. akcijų, valdo tik 33 proc. akcijų; tai keičia įmonės valdymą ir kitų klausimų sprendimą pagal Akcinių bendrovių įstatymą; tokie veiksniai neišvengiamai turės įtakos akcijų vertei jų pardavimo atveju.

Pažymėtina, kad ginčydami kreditorių komiteto nutarimus pareiškėjai – fizinių asmenų grupė ir UAB SPBĮ – teigė, jog BAB Vievio paukštyno akcijų dalis UAB ,,Vilkyčių mėsa“ sumažės nuo 100 proc. iki 27,9 proc., o UAB ,,Vilkyčių paukštynas“ – nuo 100 proc. iki 24,34 proc. Pareiškėjų teigimu, tokiu būdu BAB Vievio paukštynas netenka realių galimybių ginti savo kreditorių teises, nes iš esmės praranda savo turto valdymo teisę, gerokai sumažėja BAB Vievio paukštyno turimo akcijų paketo vertė. Taigi, ginčydami kreditorių komiteto nutarimus, pareiškėjai įsitikinę, kad šie nutarimai pažeidžia kreditorių teises, nes juos įgyvendindama bankrutuojanti bendrovė faktiškai netenka savo turto valdymo teisių ir mažinama jos turto vertė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų nutarimų teisėtumo klausimą, pažymėjo, kad svarbus yra ne faktas, jog bankrutuojančios įmonės valdomų akcijų turtas sumažėjo, o faktas, ar skundžiamais atsakovo veiksmais bankrutuojanti įmonė prarado turtinę naudą. Nustatęs, kad tiek UAB ,,Vilkyčių mėsa“, tiek UAB ,,Vilkyčių paukštynas“ turtas yra areštuotas, teismas padarė išvadą, kad ginčijamais nutarimais yra siekiama išsaugoti įmonės turtą, kuris gali būti prarastas, jei įmonės taptų nemokios. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad pareiga įrodyti, jog ginčijamais nutarimais BAB Vievio paukštyno turimų akcijų vertė sumažėjo ir buvo pažeistos pareiškėjų teisės, priklauso patiems pareiškėjams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendė, kad teismas nevertina kreditorių komiteto nutarimų ekonominio pagrįstumo, tik pasisako, ar nutarimai nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijams.

Nesutikti, kad teismas neturi vertinti kreditorių komiteto nutarimų ekonominio pagrįstumo, nėra pagrindo. Tačiau spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais, kurių esmė – bankrutuojančios įmonės turto valdymo klausimų išsprendimas, nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, teismas pirmiausia turi įvertinti šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei apginti pačios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus. Taigi, sprendžiant dėl kreditorių komiteto nutarimų, kuriais bankrutuojančios įmonės vardu nutarta padidinti bendrovių, kurių akcininkė yra ši įmonė, įstatinį kapitalą, atšaukti bankrutuojančios įmonės pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas šių bendrovių akcijas ir šią teisę suteikti kitoms įmonėms, būtina nustatyti, ar tokie nutarimai atitiko bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar tokių nutarimų įgyvendinimas nesumažino bendrovės turimų akcijų vertės bei galimybės priimti sprendimus, lemiančius šių įmonių likimą, galimybę gauti šių įmonių pelno dalį, t. y. ar šių nutarimų įgyvendinimas nesumažino bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.

Pareiškėjų fizinių asmenų grupės kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad UAB „VG Agroholding“ sudarytos sąlygos įsigyti kontrolinį UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijų paketą, faktiškai už jį atsiskaitant po metų, kartu perimti kontrolinį UAB „Vilkyčių mėsa“ valdymą ir akcijų paketą (kaip dukterinę UAB „Vilkyčių paukštynas“ bendrovę) UAB „Vilkyčių paukštynas“ lėšomis, o UAB „Vilkyčių paukštynas“ turėjo sumokėti už UAB „Vilkyčių mėsa“ akcijas iš karto.

Iš tiesų, skundžiamu nutarimu suteikiant pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas UAB „Vilkyčių mėsa“ akcijas UAB „Vilkyčių paukštynas“, sumokėti naujų akcijų emisijos kainą šiai bendrovei buvo nustatytas vieno mėnesio terminas, o suteikiant pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijas UAB „VG Agroholding“, sumokėti naujų akcijų emisijos kainą šiai bendrovei buvo nustatytas dvylikos mėnesių terminas. Taigi, iš esmės pagrįstas yra kasatorių teiginys, kad ginčijamais nutarimais UAB „VG Agroholding“ buvo sudarytos sąlygos įsigyti kontrolinį UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijų paketą bei perimti UAB „Vilkyčių mėsa“ valdymą faktiškai UAB „Vilkyčių paukštynas“ lėšomis. Ar tokiu būdu nebuvo pažeistos BAB Vievio paukštyno bei jos kreditorių teisės, kai įmonei, faktiškai įsigyjančiai kontrolinį UAB „Vilkyčių paukštynas“ akcijų paketą ir dar neinvestavus jokių lėšų, faktiškai suteikiama galimybė perimti abiejų bendrovių valdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesprendė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl nutarties peržiūrėjimo, priimtos UAB „Belmedas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl nutarties, peržiūrėjimo AB banko Snoras bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau pažymėtina ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad pareiga įrodyti, jog ginčijamais nutarimais sumažėjo BAB Vievio paukštyno turimų akcijų vertė ir buvo pažeistos pareiškėjų teisės, priklauso patiems pareiškėjams, iš esmės yra pagrįsta, tačiau esant viešajam interesui teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, turi imtis priemonių išaiškinti šią esminę šioje byloje ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų teisėtumui nustatyti aplinkybę. Nenustačius šios aplinkybės, negalima padaryti išvados, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeisti teisėti BAB Vievio paukštyno ir jo kreditorių interesai, imperatyviosios įstatymo normos bei protingumo ar sąžiningumo principai. Šios aplinkybės nustatymas yra fakto klausimas, todėl kasaciniame teisme jos nustatyti negalima. Dėl šios priežasties skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kiti kasacinių skundų argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 88,13 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

                                                                                    Donatas Šernas